Byla eA-1096-858/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

3dalyvaujant pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatui D. S., advokatei J. M. bei R. S.,

4atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovams G. M., J. J.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 2015/2-1103 (toliau – ir Sprendimas) tinkamomis išlaidomis nepripažinti 5 proc. sutarties vertės (25 423,15 Eur). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Pareiškėjas paaiškino, kad vykdė projektą „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas Utenos rajono savivaldybės Daugailių miestelyje“ Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-91-008“. Projekto pirkimas įvykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu (skelbtas 2013 m. rugsėjo 2 d., Valstybės žinių suteiktas Nr. 141916). Agentūra atliko projekto pirkimo dokumentų patikrą ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodoma, kad projekto vykdytojas pasirinko neproporcingas priemones pirkimo tikslui pasiekti. Agentūra nusprendė, jog kritinio likvidumo koeficiento taikymas subtiekėjams ir jo reikšmė – 1 – dirbtinai ribojo konkurenciją, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas, todėl pripažino netinkamomis finansuoti dalį projekto lėšų – 87 781,06 Lt (25 423,15 Eur). Pareiškėjas su tokiu Agentūros sprendimu nesutiko, mano, kad projektą įgyvendinanti institucija priėmė neteisingą, nepagrįstą ir dėl to neteisėtą sprendimą. Pažeidimu buvo įvardyti du šio kriterijaus elementus: 1) pats koeficiento dydis (1 vienetas) yra didesnis už Viešųjų pirkimo tarnybos (toliau – ir VPT) rekomenduojamą ne mažesni už 0,5 dydį. o pastarosios rekomendacijos pareiškėjui privalomos; 2) Kriterijus buvo taikomas subtiekėjams (subrangovams). Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad nei paties kriterijaus, nei jo dydžio taikymo tiekėjui atsakovas nelaikė pažeidimu (tik subtiekėjui).

10Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra Sprendime nėra nuosekli, spręsdama, ar pasirinkta koeficiento reikšmė (dydis) – 1 – yra diskriminacinė, neteisėta ir pažeidžianti galiojančią teisę. Kaip minėta, šio koeficiento dydžio atsakovas nelaiko pažeidimu jį taikant tiekėjui. Tai aiškiai matyti iš atsakovo išdėstytos pozicijos, kad griežtesnės reikšmės už rekomenduojamą taikymas tiekėjams buvo visiškai pakankamas įsitikinti, kad tiekėjas pajėgus įgyvendinti sutartį, todėl šio kvalifikacinio reikalavimo taikymas ir subrangovams yra nepagristas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neįžvelgia pažeidimo tame, jog analogiškas kvalifikacinis reikalavimas buvo taikomas tiekėjams (mano, kad to pakako kvalifikacijai nustatyti) ir pažeidimu laiko tik šio reikalavimo taikymą subtiekėjams, kaip perteklinį. Šios savo pozicijos atsakovas niekaip nepagrindžia ir nemotyvuoja. Pareiškėjas teigė, kad jei atsakovas būtų įsitikinęs, kad apskritai koeficiento reikšmė turėtų būti ne didesnė už VPT rekomenduojamą 0,5, ką sprendime vis tik įrodinėja, tai ginčytų ir perkančiosios organizacijos pasirinktą I reikšmę taikytiną tiekėjams, tačiau to nedaro. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas yra nenuoseklus bei prieštarauja pats sau, kalbant išimtinai apie pati koeficiento dydį, vienu atveju teigia, kad jis neatitinka rekomendacijų, yra du kartus griežtesnis, dėl to neproporcingas ir ribojantis konkurenciją, kitu atveju – neįžvelgia jokio pažeidimo ir nelaiko šio dydžio neproporcingu (kai taikomas tiekėjams).

11Pareiškėjas akcentavo, kad spręsdamas ir nurodydamas, kad kritinio likvidumo koeficiento reikšmė 1 yra per griežta, atsakovas vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-196 redakcija) įsakymu patvirtintomis tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis (toliau – ir Metodinės rekomendacijos). Teigė, kad atsakovo pozicija laikytina prieštaringa ir neaiškia. Pažymėjo, kad Agentūra nurodo, jog sutinka su perkančiąja organizacija ir pripažįsta, kad Metodinės rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio bei tai, jog perkančioji organizacija gali nustatyti ir pasirinkti kitokius kriterijus ir jų reikšmes, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas, pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tačiau Agentūra tuo pačiu įrodinėjo priešingai: teigė, kad projekto vykdytojas rengdamas pirkimo dokumentus privalėjo atsižvelgti į Metodinėse rekomendacijose numatytus kriterijus ir jų reikšmes. Tokia atsakovo pozicija sunkiai suvokiama – pripažįsta, kad Metodinėmis rekomendacijomis neprivalu vadovautis, bet kitoje sprendimo dalyje akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigą jomis vadovautis. Pažymėjo, kad apie patariamąjį, neprivalomą Metodinių rekomendacijų paskirtį nuolat pasisako ir pati VPT – institucija priėmusi šį teisės aktą.

12Metodinės rekomendacijos negali būti laikomos ir sudėtine pirkimo dokumentų dalimi, kaip teigia atsakovas. Toks aiškinimas būtų teisingas, tik jei visos Metodinės rekomendacijos būtų inkorporuotos į pirkimo dokumentus, tačiau akivaizdu, kad ginčo atveju to nebuvo. Nurodo ir tai, kad kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams gali priklausyti nuo pirkimo objekto specifikos, priešingu atveju galėtų būti unifikuojami visiems pirkimams. Atkreipė dėmesį į tai, kad aukštesnį už rekomendacinį kvalifikacinį reikalavimą pasirinko dėl ginčo pirkimo specifikos. Projekte naudojamos Europos Sąjungos lėšos. Projektas nebuvo mažos vertės, buvo rekonstruojamos viešosios erdvės, transporto judėjimo erdvės, reikalaujančios ypatingo darbų saugumo, kokybės, patikimumo, nes tai neabejotinai svarbus viešasis interesas. Dėl šios priežasties, patikimo tiekėjo (subtiekėjo) pasirinkimas turėjo itin didelę reikšmę.

13Agentūra skundžiamame sprendime plačiai cituoja teismų praktiką, įrodinėdama, kad subtiekėjas nėra tapatus tiekėjui (kaip atskiram konkurso dalyviui ar jungtinės veiklos partneriui). Mano, kad atsakovas nepagrįstai siaurai aiškina galimybes perkančiajai organizacijai įsitikinti subtiekėjų kvalifikacija ir galimybe įgyvendinti būsimą sutartį. Mano, kad tokie aiškinimai rodo, jog nežiūrint tiekėjo ir subtiekėjo skirtumų, svarbu tai, kad šie subjektai vykdo prievoles pagal sutartį perkančiajai organizacijai. Dėl tokių priežasčių perkančioji organizacija lygiateisiškai turi įsitikinti ir subrangovų kvalifikacija. Subtiekėjų kvalifikacija akivaizdžiai bei tiesiogiai daro įtaką paties tiekėjo kvalifikaciją, nes dalis bus įgyvendinama būtent subtiekėjų.

14Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant analogišką ginčą kitame projekte buvo gauta VPT nuomonė, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas subrangovams nepažeidžia VPĮ nuostatų.

15Pažymėjo, kad rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje Agentūra taiko Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2014/8-282, Lentelės Nr. 3 5 punkte numatytą rekomenduojamą pataisą. Tačiau šis teisės aktas nėra paskelbtas viešai, taigi nėra aišku, kas konkrečiai numatyta Agentūros taikomoje normoje. Todėl Administracija negali tinkamai įgyvendinti savo teisių į gynybą, t. y. patikrinti, ar tinkamai taikomas teisės aktas ir konkreti teisės norma. Agentūra sprendime jos net nepacituoja, nors jai yra žinoma, kad teisės aktas nėra viešas, nėra paskelbtas, o subjektas, dėl kurio yra priimamas sprendimas, juolab šiam subjektui taikant pinigines sankcijas, turi teisę žinoti jam taikomų normų reikalavimus, nuostatas t. y. tekstą, kad galėtų spręsti dėl Agentūros veiksmų teisėtumo.

16Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl Agentūra neatsižvelgia į objektyvią aplinkybę, kad pasiūlymus pateikę dalyviai neteikė pretenzijų dėl diskriminuojančio ir neproporcingo kvalifikacijos reikalavimo. Taip pat nėra aišku, kodėl nenustačiusi jokių aplinkybių, rodančių, kad tiekėjai buvo diskriminuojami, o būtent visi dalyviai atitiko reikalavimą, niekas dėl to nebuvo atmestas, pasiūlymą pateikė 3 dalyviai, Agentūra vis tiek nusprendžia, kad buvo padarytas pažeidimas ir taiko sankcijas. Mano, kad taikant bet kokią neigiamo poveikio priemonę subjektui, būtina ištirti, ar konkretūs subjekto veiksmai, sukėlė neigiamas pasekmes, šiuo atveju – ar išties ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas veikė diskriminuojančiai. Agentūra to nepadarė. Priešingai – konstatavo, kad pasiūlymus pateikę dalyviai neteikė pretenzijų, visi dalyviai atitiko reikalavimą, niekas dėl to nebuvo atmestas. Teigė, kad Agentūra taikė sankciją neteisėtai, kadangi neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

17Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti.

18Atsakovas nurodė, kad kritinio likvidumo rodiklio dydis, kaip toks, nėra lemiamas sprendžiant dėl kvalifikacinio reikalavimo taikymo subrangovams teisėtumo, nes Agentūra ginčija viso kvalifikacinio reikalavimo taikymą subrangovams, o ne kokią nors jo dalį, pavyzdžiui to paties kritinio likvidumo rodiklio dydį. Skunde pateikti argumentai dėl kritinio likvidumo rodiklio dydžio, jo reikšmės, šio ginčo atveju yra niekiniai ir atmestini bei nepagrindžia kvalifikacinio reikalavimo taikymo subrangovams teisėtumo. Laikosi pozicijos, kad net tuo atveju jei pareiškėjas būtų nustatęs rekomenduojamą dydį, Agentūra sprendimo dėl tokio kvalifikacijos reikalavimo taikymo subrangovams nekeistų, t. y. spręstų, kad toks kvalifikacinio reikalavimo taikymas yra nepagrįstas bei diskriminuojantis tiekėjus.

19Pareiškėjas neteisingai interpretuoja sprendime nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos atsižvelgti (o ne vadovautis kaip teigia pareiškėjas), į Metodines rekomendacijas, kaip tai numatyta pareiškėjo direktoriaus 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AĮ-958 patvirtintose supaprastintų pirkimų taisyklėse. Agentūra sprendime vertindama tiekėjui nustatytą kvalifikacinį reikalavimą dėl kritinio likvidumo rodiklio ir nustatytos dvigubai didesnės reikšmės nei rekomenduojama, atsižvelgusi į pareiškėjos pateiktus argumentus dėl siekio turėti pajėgų tiekėją, bei į to meto statybos įmonių finansinę padėtį, kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, 2013 m. statistinės statybos sektoriaus įmonių kritinio likvidumo rodiklio reikšmė buvo didesnė nei 1, pažeidimo nenustatė. Taigi, neteigė ir neteigia, kad pareiškėjas negali nustatyti kitų nei Metodinėse rekomendacijose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai ar kitokias nei rekomenduojamas reikšmes, svarbu, kad nustatyti reikalavimai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką ir kt. aplinkybes, užtikrintų VPĮ nustatytų reikalavimų bei principų laikymąsi. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė VPĮ reikalavimų bei formuojamos teismų praktikos.

20Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad subrangovams gali būti keliami visi tie patys kvalifikacijos reikalavimai kaip ir tiekėjui.

21Pareiškėjo, Agentūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 9 d. pasirašytoje Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-91-008 nurodyta pažeidimų tyrimo procedūra, todėl projekto vykdytojas žino, kaip nustatomos tinkamos/netinkamos finansuoti išlaidos ir tiriami pažeidimai. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų programų taisyklės), nustatyta tvarka. Veiksmų programų taisyklių 74.3 punkte nurodyta, kad įgyvendinančioji institucija atlikdama pažeidimo tyrimą turi vadovautis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (toliau – ir Pažeidimų tyrimo metodinės rekomendacijos). Pažeidimų tyrimų metodinių rekomendacijų 26 punkte nurodyta, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės). Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, kaip ir kuo vadovaujantis nustatomos netinkamos finansuoti išlaidos ir taip užkertamas kelias jam ginti savo tariamai pažeistą teisę į gynybą.

22Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) aiškinimais ir teigė, kad pretenzijų nebuvimas, nėra pagrindas spręsti, kad pirkimo sąlygos buvo teisėtos, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai kompetentingos institucijos negalėtų ginčyti perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Pažymėjo, kad sprendime esanti formuluotė, kad „visi dalyviai atitiko minėtą reikalavimą ir niekas dėl to nebuvo atmestas, pasiūlymus pateikė 3 dalyviai“ yra lengvinanti aplinkybė, kuri leido pritaikyti mažiausią Gairėse numatytą vienodo dydžio normą tokių pažeidimų atvejais (Gairės už tokius pažeidimus numato 25, 10 ar 5 proc. vienodo dydžio normos taikymą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą).

23Atkreipė dėmesį, kad atlikusi išankstinę pirkimo dokumentų patikrą, atsakovo 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 2013/2-8043 pareiškėjui pateikė rekomendacijas atsisakyti kvalifikacinio reikalavimo (kritinio likvidumo koeficiento) taikymo šiame pirkime, tačiau pareiškėjas į šią rekomendaciją neatsižvelgė.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą.

26Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Pagal šią normą perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta tiek pačiame VPĮ, tiek Metodinėse rekomendacijose.

27VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės kvalifikacinius reikalavimus, VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) ekonominio, techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai.

28Vadovaujantis teismų praktika, subtiekėjai (subrangovai) – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri tiekėjams keliami reikalavimai: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems.

29Pagal VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai – pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subtiekėjus.

30Perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų kvalifikacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).

31Teismas nurodė, kad įstatymas neapibrėžia, kokius konkrečiai kvalifikacinius reikalavimus rangovas gali nustatyti subrangovui, tačiau rangovas yra atsakingas už subrangovo veikimą arba neveikimą, taip kaip atsakytų už savo veiksmus ar neveikimą. 2014 m. liepos 23 d. statybos rangos sutarties 5.5 punkte nustatyta, kad Rangovas dalį Darbų gali perduoti Subrangovams. Rangovas yra atsakingas už Subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą taip, kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimą. Šalys susitaria, kad dalį Sutartyje numatytų darbų Rangovas vykdys subrangos pagrindais. Informacija apie Subrangovą (-us): 5.5. [subrangovo pavadinimas ir adresas]; 5.5.2. Norėdamas pakeisti Sutarties 5.5.1. punkte nurodytą subrangovą, Rangovas privalo gauti raštišką Užsakovo sutikimą. Gavus rašytinį Užsakovo sutikimą, vykdant sutartį gali dalyvauti tik tas subrangovas (ar kitas ūkio subjektas), kuris pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka dalyvavo šiame pirkime ir atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Jeigu raštu šio pirkimo dalyviai (subrangovai) atsisako dalyvauti sutarties vykdymo stadijoje, Sutarties vykdytojas gali pasitelkti kitus ūkio subjektų pajėgumus. Šis tiekėjo naujas subrangovas turi atitikti šio konkurso subrangovo kvalifikacijai keliamus reikalavimus ir turi turėti sutarties administratoriaus bei Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo patvirtinimą raštu.

32Subtiekėjų kvalifikacija turi būti nustatoma pagal tuos pačius kriterijus kaip ir tiekėjų kvalifikacija.

33Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai nustatė kvalifikacinių reikalavimų taikymą subtiekėjams. Taip pat, akcentavo, jog subranga – vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas, inter alia ne išvengti pajėgumo vertinimo, o, priešingai, atitikti kvalifikacijos reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog pasiūlymus pateikę dalyviai neteikė pretenzijų dėl diskriminuojančio ir neproporcingo kvalifikacinio reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai, jog su pareiškėjo nustatytomis sąlygomis pasiūlymus pateikę dalyviai sutiko, o tokius reikalavimus pareiškėjas nustatė siekdamas tinkamai įvykdyti projektą, nesutiko su atsakovu, jog kvalifikacinio reikalavimo taikymas subrangovams yra neproporcingas.

34Metodinės rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio, tačiau atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui Metodinių rekomendacijų nuostatos tapo privalomos pagal pareiškėjo pasitvirtintas pirkimo taisykles, todėl negalėjo nustatyti didesnio nei VPT rekomenduojamo dydžio.

35Vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

36Iš pažeidimo tyrimo išvados teismas nustatė, kad projekto vykdytojo supaprastinto pirkimo taisyklių, patvirtintų projekto vykdytojo direktoriaus 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AĮ-958 52 punktas numatė, kad siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, vadovaujantis VPĮ 32–38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Metodines rekomendacijas pirkimo dokumentuose nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir vykdomas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas. Iš šios pareiškėjo patvirtintų taisyklių nuostatos teismas konstatavo, jog tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas vykdomas atsižvelgus į Metodines rekomendacijas, tačiau nesutiko su atsakovu, jog tokia taisyklių formuluotė suponuoja pareigą atsižvelgti į visas Metodinių rekomendacijų nuostatas be jokios išimties.

37Vadovaudamasis Metodinių rekomendacijų 4 punktu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju turi atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą. Taigi, pareiškėjo patvirtintose pirkimų taisyklėse nurodyta sąlyga, jog yra atsižvelgiama į Metodines rekomendacijas, turėtų būti aiškinama taip, jog pareiškėjas turi teisę nustatyti kitokius nei Metodinėse rekomendacijose nurodytus kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, jei tai yra tikslinga konkretaus pirkimo atveju. Teismas sprendė, kad skundžiamas aktas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas.

38III.

39Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401. Nustatytas kvalifikacinis reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui, nes pareiškėjui – perkančiajai organizacijai nesuteikė ir negalėjo suteikti papildomo užtikrinimo, kad 2014 m. liepos 23 d. rangos darbų sutartis Nr. S6-40 (toliau – ir Sutartis) būtų įgyvendinta tinkamai bei diskriminavo tiekėjus, nes apribojo jų galimybes pasirinkti ir pasitelkti subrangovus.

412. Kai subtiekėjams keliami tokie reikalavimai, kurie taip pat yra taikomi tiekėjams, tokia pirkimo dokumentų nuostata yra nepagrįsta, nes už pirkimo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą subtiekėjas neatsako, o atsakomybę prisiima tik tiekėjas (pavienis tiekėjas ar ūkio subjektų grupė), kuris atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, keliamus tiekėjų kvalifikacijai. Pažymi, kad subrangovams taikomi kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi pagal tiekėjų prisiimamus įsipareigojimus, pvz. jei tiekėjas specialiems darbams ketina pasitelkti subrangovą ir tiems darbams atlikti reikalingas atitinkamas sertifikatas, subrangovas jį privalo turėti. Be to kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti siejami su tais subrangovo pajėgumais (pvz., turima kompetencija, darbuotojais, įranga ir kt.), kuriuos įmanoma perduoti tiekėjui pareiškėjo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, dėl savo prigimties, negalėjo būti perduotas tiekėjui arba jo panaudotas įgyvendinant Sutartį, t. y. prisidėti prie jos tiesioginio įgyvendinimo. Subrangovo labai gera finansinė būklė taip pat nesudarė prielaidų manyti, kad sutartis bus tinkamai įgyvendinta, nes: subrangovas neturi solidariosios finansinės atsakomybės su rangovu prieš užsakovą; subrangovo vykdomos veiklos gali būti bet kokios, net ir labai nedidelės apimties; subrangovas gaili netinkamai vykdyti/nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų su rangovu dėl santykių su juo (pvz., rangovas vėluoja atsiskaityti su subrangovu; subrangovas nutraukia santykius su rangovu).

423. Nustatytas kvalifikacinis reikalavimas diskriminavo tiekėjus, kurie nors ir galėjo įgyvendinti sutartį, tačiau negalėjo dalyvauti pirkime, nes jų pasitelkiami subrangovai neatitiko konkrečiai jiems keliamo reikalavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad konkretaus subrangovo pasirinkimo teisė priklauso tik rangovui ir jis vienašališkai sprendžia, kokį subrangovą ir kuriai daliai pasitelkti (VPĮ 24 str. 5 d.). Taip pat nurodo, kad buvo diskriminuojami ir patys subrangovai, nes buvo apribota jų galimybė netiesiogiai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kaupti patirtį dalyvavimui kituose viešuosiuose pirkimuose savarankiškai.

434. Atsakovas dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos nustatyti kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams ir subrangovams nurodo, kad atsakovas neginčija perkančiosios organizacijos diskrecijos nustatyti tiekėjams kvalifikacinius reikalavimus, tačiau pažymi, kad VPĮ reguliavimas yra susijęs su kvalifikacinių reikalavimų nustatymu tiekėjams, t. y. subjektams, kurie teikia pasiūlymus viešajam pirkimui, sudaro sutartis ir tiesiogiai vykdo prisiimamus įsipareigojimus. VPĮ kvalifikacinių reikalavimų nustatymo subrangovams tiesiogiai nereguliuoja. Perkančiosios organizacijos, pagal VPĮ nuostatas nustatydamos kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, neturi absoliučios diskrecijos tokius pačius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti bei taikyti ir subrangovams, nes taip nepagrįstai apribojama tiekėjų galimybė remtis tų subrangovų pajėgumais, su kuriais juos sieja ilgalaikiai partnerystės santykiai ir verčia tiekėjus ieškoti bei sudaryti sutartis su tais subrangovais, kurie tokius kvalifikacinius reikalavimus atitinka, tokiu būdu apsunkindama tiekėjų dalyvavimą pirkime. Priešingai, VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato prievolę tiekėjui tik išviešinti subrangovus, o perkančiajai organizacijai – prievolę įsitikinti, kad pasitelkiant subrangovus, nėra siekiama išvengti tiekėjui keliamų kvalifikacijos reikalavimų, o pasitelkiamas subrangovas teisėtai vykdo veiklą. LAT formuojamoje viešųjų pirkimų praktikoje nurodoma, kad subrangovams taikomi kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi pagal tiekėjų prisiimamus įsipareigojimus (pvz., jei tiekėjas specialiems darbams ketina pasitelkti subrangovą ir tiems darbams atlikti reikalingas atitinkamas sertifikatas, subrangovas jį privalo turėti). Perkančiajai organizacijai gali būti svarbi tiekėjo finansinė būklė, kuri įrodinėjama kritinio likvidumo koeficientu, nes jis prisiima visą finansinę sutarties įgyvendinimo atsakomybę, tačiau ne tiesiogiai subrangovo finansinė būklė, kuria nėra įmanoma užtikrinti sėkmingo sutarties įgyvendinimo. Kvalifikaciniai reikalavimai subrangovui turėtų būti siejami su tais subrangovo pajėgumais (pvz., turima kompetencija, darbuotojais, įranga ir kt.), kuriais įmanoma pasinaudoti tiekėjui vykdant sutartį. Tuo tarpu finansinė subrangovo būklė nėra pajėgumas, kuris galėtų būti vertinamas kaip perduodamas rangovui, t. y. juo neįmanoma pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo metu. Todėl tokiu reikalavimu kiekvienam pasitelkiamam subrangovui nepagrįstai buvo ribojamos tiekėjų galimybės pasirinkti subrangovą, laisvai remtis kitų asmenų pajėgumais ir neužtikrinta konkurencinga pirkimo sutarties kaina.

445. Dėl tiekėjų pretenzijų negavimo apeliantas pažymi, jog pretenzijų gavimas ar jų negavimas negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas. Vadovaujantis LAT praktika pretenzijų nebuvimas, nėra pagrindas spręsti, ar pirkimo sąlygos buvo teisėtos, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai kompetentingos institucijos negalėtų vertinti perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo.

456. Dėl kvalifikacinio reikalavimo neproporcingumo atkreipia dėmesį, kad VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, pagrįsti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus yra perkančiosios organizacijos pareiga. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tokio pagrindimo nepateikė pažeidimo tyrimo metu ir 2015 m. kovo 19 d. pateiktame skunde pirmosios instancijos teismui, o savo teiginius iš esmės grindė tik teismų praktika kitose LAT bylose, kuriose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su kvalifikaciniais reikalavimais tiekėjams, kurie dalyvavo savarankiškai arba veikdami jungtinės veiklos grupėje, o ne subrangovams. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ir neįrodė, kaip toks savarankiškas kvalifikacinis reikalavimas subrangovui susijęs su pirkimo objektu; kokį užtikrinimą sukuria perkančiajai organizacijai; kaip juo gali pasinaudoti tiekėjai, vykdydami sutartį; kaip jis atitinka proporcingumo reikalavimą, kai subrangos apimtys gali ženkliai skirtis.

467. Nuo ginčo kilimo pradžios (pažeidimo nustatymo 2015 m. vasario 17 d.), atsiliepimo pateikimo 2015 m. balandžio 10 d., iki sprendimo priėmimo 2016 m. balandžio 8 d.) pasikeitė faktinės aplinkybės, turinčios esminės įtakos pareiškėjo skundo teisminiam nagrinėjimui administracine tvarka: 2015 m. gruodžio 23 d. dvišaliu pareiškėjo ir atsakovo susitarimu Nr. 4/S9-128, dėl 2010 m. liepos 29 d. „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas Utenos rajono savivaldybės Daugailių miestelyje“, projekto Nr. VP3- 1.2-VRM-01-R-91-008 (toliau – ir Projektas) finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis) pakeitimo, buvo pakeista skiriamo Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo suma ir ji sudarė 483 499,28 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus jam išmokėta Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo suma yra 480 751,23 Eur, t. y. jam išmokėta beveik numatyta finansavimo suma, kuri yra didžiausias galimas mokėjimo įsipareigojimas pagal Finansavimo ir administravimo sutartį ir jokiais atvejais negali būti viršijama. Likutį (2 748,05 Eur) sudaro nepanaudotos išlaidos projekto viešinimui ir darbo užmokesčiui. Paskutinis mokėjimas už projekto rangos darbus buvo atliktas 2015 m. gruodžio 31 d. Jei išlaidų projekte yra daugiau, nei galima apmokėti skirto finansavimo lėšomis, jas apmokėti savo lėšomis yra įsipareigojęs pats pareiškėjas (Finansavimo ir administravimo sutarties 2.4 p.); Projektas, kuriam buvo skirtas finansavimas, baigtas (baigimo data 2015 m. gruodžio 31 d.).

478. Kadangi pareiškėjas turėjo pakankamai išlaidų, galimų ir tinkamų finansuoti Projekto lėšomis, o Projekto finansavimo suma dėl nustatyto pažeidimo nebuvo sumažinta, finansavimo lėšų dėl nustatytų netinkamų išlaidų pareiškėjas neprarado, t. y. jo galimybės finansuoti Projekto išlaidas skirto finansavimo ribose nesumažėjo ir nebuvo atimtos. Atsakovas nurodo, kad palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsakovas negalėtų šių išlaidų patvirtinti tinkamomis (nes jos viršija Projekto biudžete numatytą didžiausią tinkamų išlaidų sumą) ir išmokėti pareiškėjui finansavimo papildomai (nes didžiausia finansavimo suma pareiškėjui jau sumokėta).

489. Atkreipia dėmesį, kad jei priimti viešojo administravimo subjektų sprendimai tokių pasekmių nesukelia ar negali sukelti, teismas asmens teisių apginti negali, o nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, šis ginčas nebegali būti teisminio administracinio ginčo objektas.

49Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

501. Dėl kvalifikacinio reikalavimo taikymo subtiekėjams nurodoma, kad apeliantas galimai sąmoningai visiškai neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teikiami motyvai dėl kvalifikacinių reikalavimų taikymo subtiekėjams. Teismas nei vienoje skundžiamo sprendimo dalyje nepadarė tokios išvados, kurią nurodo apeliantas (esą teismas sprendė, kad „perkančioji organizacija subrangovams turi taikyti visus tuos pačius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos taiko tiekėjams“). Mano, kad apeliantas netinkamai interpretavo pirmosios instancijos teismo argumentą, jog „subtiekėjų kvalifikacija turi būti nustatoma pagal tuos pačius kriterijus kaip ir tiekėjų kvalifikacija“. Šiuo pagrindu apeliantas galimai ir padarė neteisingą išvadą, esą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija subrangovams turi taikyti visus tuos pačius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos taiko tiekėjams. Pažymėjo, kad apeliantas neteisingai sutapatina dvi skirtingas sąvokas: „kvalifikacinis reikalavimas“ bei „kriterijus“. Taigi, teismo pozicija „tais pačiais kriterijais nustato subtiekėjų kvalifikaciją“ visiškai nereiškia, kad esą „tais pačiais kvalifikaciniais reikalavimais“ nustato subtiekėjų kvalifikaciją. Sąvoka „kriterijus“ šiuo atveju gali turėti daug platesnę reikšmę, pvz., ir viešųjų pirkimų principų taikymą.

512. Dėl ginčo kvalifikacinio reikalavimo proporcingumo pareiškėjas nurodo, kad ginčo kriterijus nors nėra perduotinas tiekėjui kaip pajėgumas, tačiau jis pats savaime sukelia papildomą užtikrinimą dėl tinkamo sutarties įgyvendinimo. Primena, kad ginčo kriterijus atspindi ir suteikia informaciją apie įmonės finansinį stabilumą. Akivaizdu, kad tik finansinių sunkumų neturinti įmonė gali (arba turi didesnes galimybes) tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl teigti, kad kriterijus „nesukūrė jokio didesnio tikrumo dėl Sutarties įgyvendinimo“ yra visiškai neteisinga. Akcentavo ir tai, kad perkančioji organizacija nežino, negali žinoti būsimų subtiekėjų ir jų veiklos būsimų apimčių (galimai visa Sutartis bus įgyvendinamą per subrangovus), taip pat negali riboti subrangos todėl gali tik stengtis ir siekti papildomo išankstinio užsitikrinimo tinkamu Sutarties ir atitinkamo projekto įgyvendinimu, ką teisėtai ir padarė, nustatydama ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą. Atkreipia dėmesį, kad visame apeliaciniame skunde Agentūra, nors teigia, kad kriterijus neproporcingas ir diskriminacinis, nepateikė tokios savo nuomonės pagrindimo. Vienintelis pagrindas – susiaurintas galinčių dalyvauti viešajame pirkime subjektų ratas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad toks argumentas negali būti laikomas tinkamu, nes bet kuris kvalifikacinis reikalavimas siaurina ir apriboja galinčiųjų dalyvauti skaičių. Priešingu atveju, kvalifikacinių reikalavimų nustatymas taptų bereikšmis. Nesutinka ir su tuo, kad, anot atsakovo, perkančioji organizacija nei viešojo pirkimo metu, nei vėliau nepagrindė ginčo kvalifikacinio reikalavimo reikalingumo. Priešingai, perkančioji organizacija viso proceso metu įrodinėjo, kad būdama atidi ir rūpestinga, nustatė kvalifikacinius reikalavimus tam, kad dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo konkuruotų tik tie dalyviai, kurie pajėgūs vykdyti minėtą sutartį.

523. Dėl pretenzijų nepateikimo pažymi, kad apeliantas ginčija ir teismo vertinimą, jog viešajame pirkime dėl ginčo kriterijaus nebuvo pateikta nei vienos potencialaus tiekėjo pretenzijos. Agentūra neteisingai nurodo, kad teismas tai vertino kaip lemiamą dalyką, kadangi tai tik vienas iš teismo nurodytų kelių argumentų.

534. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ginčo nagrinėjimo administraciniame teisme priimtinumo, pažymi, kad aplinkybes, kurias atsakovas išdėsto apeliaciniame skunde, atsakovui jau yra žinomos, kaip pats nurodo, 2015 m. gruodžio 23 d. Apeliaciniame skunde atsakovas teikia papildomus argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo svarstyti pirmoje instancijoje, nors jų pateikimo galimybė buvo anksčiau ir jie nekilo (neatsirado) tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nesutinka ir su apelianto pozicija, esą galutinis teismo sprendimas šioje byloje nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes esą pareiškėjui buvo išmokėta visa numatyta finansavimo suma.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

57Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjui skirtinos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų nepripažinimo tinkamomis teisinis vertinimas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2015 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 2015/2-1103 tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinti 5 proc. sudarytos sutarties vertės (25 423,15 Eur) teisėtumo ir pagrįstumo.

58Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas vykdė projektą „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas Utenos rajono savivaldybės Daugailių miestelyje“ Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-91-008“. Projekto pirkimas įvykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu (skelbtas 2013 m. rugsėjo 2 d., Valstybės žinių suteiktas Nr. 141916). VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūra atliko projekto pirkimo dokumentų patikrą ir priėmė skundžiamą sprendimą, nustačiusi, kad projekto vykdytojas pasirinko neproporcingas priemones pirkimo tikslui pasiekti. VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūra nusprendė, jog kritinio likvidumo koeficiento taikymas subtiekėjams ir jo reikšmė – 1 – dirbtinai ribojo konkurenciją, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas, todėl pripažino netinkamomis finansuoti dalį projekto lėšų – 25 423,15 Eur.

59Išnagrinėjęs administracinę bylą pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamą sprendimą iš esmės nurodęs, kad atsakovas nepagrįstai nustatė VPĮ pažeidimus ir šiuo pagrindu pripažino netinkamomis finansuoti dalį projekto lėšų.

60Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėdamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą.

61Teisėjų kolegija tokiems atsakovo teiginiams pritaria.

62Pažymėtina, jog atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsakovas negalėtų šių išlaidų patvirtinti tinkamomis (nes jos viršija projekto biudžete numatytą didžiausią tinkamų išlaidų sumą) ir išmokėti pareiškėjui finansavimą papildomai (nes didžiausia finansavimo suma pareiškėjui jau sumokėta), taigi šiuo metu procesas iš esmės yra beprasmis ir atitinkamai šis ginčas nebegali būti teisminio ginčo objektas.

63Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovo argumentus, pabrėžia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimą tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinti 5 proc. sutarties vertės ir nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą šias išlaidas patvirtinti tinkamomis, jas išmokėti ir pan. Šiuo atveju pats pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose pažymi, kad atsakovo pripažintą netinkamą finansuoti sumą 25 423,15 Eur jis apmokėjo iš savivaldybės biudžeto lėšų ir šią sumą traktuoja kaip nuostolį. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje pripažinus atsakovo sprendimą neteisėtu, jis įgis teisę reikalauti kompensuoti patirtą žalą teisės aktų numatyta tvarka (II t., b. l. 68-69). Be to, iš byloje pateiktos vykdyto projekto finansavimo ir administravimo sutarties matyti, kad šioje sutartyje nurodytos institucijos tam tikrą laikotarpį turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, todėl svarbu įvertinti už paramos įgyvendinimo priežiūrą atsakingo subjekto priimtų sprendimų pagrįstumą (sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 p., I t., b. l. 41). Atsižvelgus į pareiškėjo administracinėje byloje pateiktą reikalavimą, jo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo metu teisminis procesas yra beprasmis. Be to, atsakovo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai dėl proceso beprasmiškumo, sprendimų, negalinčių būti administracinio ginčo objektais, buvo pateikti atsižvelgus šiose bylose vertintas situacijas, šių ginčų kontekstai skiriasi nuo šioje byloje vertinamos situacijos. Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytus argumentus dėl kilusio ginčo pasisakytina iš esmės.

64Dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo

65Pasisakydama dėl kilusio ginčo iš esmės teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė nustatęs, jog pagal pirkimų dokumentų 3.5, 3.6 punktuose numatytus reikalavimus kiekvienas tiekėjo pasitelkiamas subrangovas turėjo atitikti kritinio likvidumo koeficientą, apibrėžtą kaip 1. Atsakovo nuomone, nustatytas kvalifikacinis reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui, šio kriterijaus taikymas subrangovams nesukūrė jokio didesnio tikrumo dėl sudarytos sutarties įgyvendinimo, be to, kriterijus apsunkino tiekėjų dalyvavimą pirkime, eliminuodamas kitų tiekėjų, neturinčių ryšių su reikalavimą atitinkančiais subrangovais, dalyvavimą. Tuo tarpu pareiškėjo teigimu, šis reikalavimas jam suteikė papildomą užtikrinimą, kad sutartis bus įgyvendinta tinkamai. Taigi šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar perkančioji organizacija, nustatydama nurodytą kvalifikacinį reikalavimą ir būsimiems tiekėjo subrangovams, nepažeidė VPĮ.

66Nurodytu klausimu visų pirma pažymėtina, jog viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (2013 m. sausio 30 d. redakcija), kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“).

67Kaip minėta, atsakovas nustatytą pažeidimą siejo su kritinio likvidumo koeficiento (1 vieneto) taikymu subrangovams, todėl aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas.

68Visų pirma pažymėtina, jog su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste.

69Ginčui spręsti aktuali VPĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis.

70To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33 - 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

72Vertinant kritinio likvidumo koeficiento taikymą visų pirma pažymėtina, jog VPĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus.

73Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPĮ 35–38 straipsnių pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais (VPĮ 47 str. 2 d.).

74Kandidato ekonominės ir finansinės būklės kriterijai svarbūs viešojo pirkimo santykiuose tuo aspektu, kad leidžia išvengti situacijų, kai pirkimo tikslas bus nepasiektas dėl to, kad dėl blogos finansinės ar ekonominės būklės tiekėjas nepajėgs įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytus nuostolius. Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus (pvz., perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisykles, rekomendacinio pobūdžio Viešųjų pirkimų tarnybos metodinę medžiagą ir pan.) bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

75Taigi šiuo atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą pasirinko neproporcingas priemones pirkimo objektui pasiekti – subrangovams nepagrįstai taikė kritinio likvidumo koeficientą, apibrėžtą kaip 1 (I t., b. l. 8-12).

76Dėl kritinio likvidumo koeficiento taikymo subrangovams

77Kiek tai susiję su kritinio likvidumo koeficiento 1 nustatymu būtent subrangovams, svarbu atsižvelgti į rangovo, subrangovo ir užsakovo teisinių santykių prigimtį bei jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, pirkimo dokumentus.

78VPĮ 24 straipsnio 5 dalis numato, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

79Nurodytu aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad reikalavimo išviešinti subrangovus ir jų atliktinų darbų dalį tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Kai pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui ir jo subrangovams taikytini ne visiems kartu, o atskirai, perkančiajai organizacijai, remiantis pažyma apie tiekėjo ir jo subrangovų atliekamus darbus, yra lengviau vertinti visų jų kvalifikacijos atitiktį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

80Kita vertus, subtiekėjai (subrangovai) – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri tiekėjams keliami reikalavimai: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 18 str. 6 d. 11 p.), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (žr. ESTT 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815). Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose (pvz., dėl socialinių įmonių: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1509/2011), juolab kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

81Nurodytu aspektu pažymėtina ir tai, jog pagrindinis subtiekimo (subrangos) skirtumas nuo jungtinės veiklos tas, kad subtiekėjo (subrangovo), priešingai nei partnerio, tiesiogiai su perkančiąja organizacija nesaisto prievoliniai teisiniai santykiai: pasiūlymą teikia, viešojo pirkimo sutartį sudaro, už jos vykdymą atsako tik pasiūlymą pateikęs tiekėjas – dalyvis. Taigi subtiekėjas (subrangovas) tik vykdo dalyviui, viešojo pirkimo sutarties kontrahentui, tenkančių prievolių dalį, bet už visas savo prievoles dalyvis atsako perkančiajai organizacijai. Vis dėlto, nepaisant jungtinės veiklos partnerio ir subtiekėjo skirtumų, juos sieja tai, kad jie – ūkio subjektai, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdantys dalį tiekėjo prievolės dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo perkančiosios organizacijos naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

82Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pareiškėjas pažymi, kad supaprastinto atviro konkurso pirkimo tikslas buvo nustatyti laimėjusį pasiūlymą ir sudaryti statybos darbų rangos sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingus darbus. Pirkimo objektas buvo apibrėžtas kaip viešosios infrastuktūros sutvarkymas – rekonstruoti nurodytas pirkimo dokumentuose gatves, stadioną, suremontuoti kapinių aptvėrimą, parengti kontrolinių geodezinių nuotraukų ir kadastrinių matavimų bylas, įrengti informacinį ir nuolatinį aiškinamąjį stendus (I t., b. l. 57-58). Pareiškėjo teigimu, kritinio likvidumo koeficiento 1 numatymas subrangovams, be kita ko, buvo nustatytas atsižvelgiant į didelę pirkimo vertę, tai, kad buvo perkami skirtingi pagal savo pobūdį darbai, projektas finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis, rekonstruojamos viešosios erdvės, todėl subtiekėjų pasirinkimas turėjo didelę reikšmę. Tuo tarpu atsakovas vertino, kad pareiškėjas, kėlęs įvardintą kvalifikacinį reikalavimą subrangovams bei nustatydamas dvigubai griežtesnę reikalaujamą koeficiento reikšmę, dirbtinai ribojo konkurenciją, šis reikalavimas nebuvo proporcingas pirkimo objektui.

83Atsižvelgusi į nurodytus teiginius teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (2012 m. sausio 8 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 19.5 punktą kritinio likvidumo koeficientas – tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis. Kriterijus išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais. Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – kritinio likvidumo koeficientas ne mažesnis už 0,5. Jeigu trumpalaikiai įsipareigojimai lygūs 0, laikoma, kad tiekėjai atitinka nustatytą kritinio likvidumo reikalavimą. Kriterijus naudotinas didelės vertės pirkimuose, perkant prekes, paslaugas ir darbus, tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo ir kvalifikacinės atrankos procedūrose. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, jog kritinio likvidumo koeficientas išreiškia asmens finansinį pajėgumą ir stabilumą trumpalaikėje perspektyvoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2194/2013). Tai yra tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, rodantis atsargų likvidumą.

84Žvelgiant bendrąja prasme Rekomendacijos nėra privalomos. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms (Rekomendacijų 1, 4 p.). Perkančioji organizacija pagal Rekomendacijas, pirmiau minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ reguliavimo kontekste.

85Šiuo atveju įvertinus pirkimo dokumentus matyti, kad subrangovams buvo keliamas savarankiškas kvalifikacinis reikalavimas, jis nebuvo naudojamas tiekėjo kvalifikacijai pagrįsti arba įsitikinti subrangos teisėtumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.650 straipsnis numato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.681 str.). Nors nurodyto atvirojo konkurso dokumentuose pateiktoje statybos darbų rangos sutarties esminėse sąlygose yra nurodyta, jog rangovas gali dalį darbų perduoti subrangovams, tačiau rangovas yra atsakingas už subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą, kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimą (sutarties 5.5 p.) (I t., b. l. 84-85, 115). Taigi žvelgiant į sutarties sąlygas rangovas yra atsakingas už tinkamą sutarties vykdymą ir projekto įgyvendinimą. Tai atitinka ir ES numatytą reguliavimą. Pažymėtina, jog VPĮ įgyvendina, be kita ko, 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo. Nurodytos direktyvos 25 straipsnis numato, jog pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali paprašyti arba valstybė narė gali reikalauti paprašyti dalyvio savo pasiūlyme nurodyti sutarties dalį, kurią jis ketina subrangos sutartimi pavesti įvykdyti tretiesiems asmenims, ir numatomus subrangovus. Toks nurodymas neturi daryti įtakos pagrindinio ūkio subjekto atsakomybei.

86Tačiau pripažintina ir tai, kad nors trečiųjų asmenų išteklių pasitelkimas nekeičia tiekėjo atsakomybės, subrangovų/subtiekėjų finansinės padėties stabilumas bendrąja prasme neabejotinai lemia tiekėjo įsipareigojimų perkančiajai organizacijai tinkamą įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. E2A-392-180/2016), pvz., ar subrangovas įvykdys savo darbų dalį. Vis dėlto sprendžiant dėl galimo VPĮ pažeidimo nustačius atitinkamus kriterijus turi būti atsižvelgiama į konkrečią faktinę situaciją.

87Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas numatė tiekėjams ir subtiekėjams kritinio likvidumo koeficientą, apibrėžtą kaip 1, nors rekomenduojamas minimalus yra 0,5, be to, jį rekomenduojama numatyti tik didelės vertės pirkimuose (Rekomendacijų 19.5 p.). Manytina, jog perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo teikėjui (rangovui) tikslingumas, siekiant išsiaiškinti potencialaus tiekėjo visapusišką patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkėjo sąlygas, yra akivaizdus ir nustatytas koeficiento dydis (1) iki minimumo mažina riziką, kad tokį kvalifikacinį reikalavimą turintis tiekėjas neįvykdys pirkimo sutarties dėl savo mokumo problemų. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl šiuo atveju toks kritinio likvidumo koeficientas pagrįstai buvo numatytas ir subrangovui, ir vien didesnio kritinio likvidumo koeficiento nei numato Rekomendacijos numatymas rangovui nebuvo pakankamas pasiekti pirkimo tikslui. Tokia išvada darytina atsižvelgus į pirkimo dokumentuose numatytą pirkimo objektą, kuris nepasižymi specifika, tai, kad darbai turėjo būti baigti per 15 mėnesių (pirkimo sąlygų 2.3 p.) (I t., b. l. 58). Šiame kontekste svarbu tai, kad teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir Rekomendacijose, pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

88Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nurodyto kriterijaus numatymą sieja su pirkimo finansavimu ES lėšomis, viešųjų erdvių rekonstrukcija. Iš tiesų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vienas iš pagrindų, kuriems esant pateisinami itin aukšti kvalifikacijos reikalavimai, gali būti viešojo intereso apsauga, tačiau viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo. Teismas nurodė, jog socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015, 2017 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Šiuo atveju, atsižvelgus į byloje pateiktą medžiagą, analizuojamo kriterijaus numatymas subrangovams taip pat negali būti savaime pateisinamas vykdyto nurodyto pirkimo pobūdžiu.

89Taigi VPĮ yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, taip siekiant, kad šie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014). ESTT taip pat yra pabrėžęs, jog Sąjunga yra suinteresuota, kad viešieji pirkimai būtų atverti kuo didesnei konkurencijai, įskaitant į Direktyvos 2004/17 taikymo sritį nepatenkančias sutartis (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Consorzio Stabile Libor Lavori Pubblici, C‑358/12, EU:C:2014:2063, 29 p., 2016 m. sausio 28 d. sprendimą CASTA ir kt., C‑50/14, EU:C:2016:56, 55 p.). Pasitelkiant subrangovus ir taip galimai skatinant smulkias ir vidutines įmones dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių rinkoje, prisidedama prie šio tikslo siekimo (žr. ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C‑298/15). Nurodytoje byloje ESTT taip pat pabrėžė, jog galima numatyti taisykles, reikalavimus taikomus pasitelkiamiems ūkio subjektams, tačiau šios taisyklės turi būti susijusios su sutarties objektu ir būti proporcingos. Tačiau šiuo atveju tokios atitikties nenustatyta.

90Priešingai vertinti šios situacijos nesudaro pagrindo ir pareiškėjo įvardintoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. E2A-392-180/2016 pateikti išaiškinimai. Šioje byloje jau atkreiptas dėmesys į nurodytoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad subrangovų/subtiekėjų finansinės padėties stabilumas neabejotinai lemia tiekėjo įsipareigojimų perkančiajai organizacijai tinkamą vykdymą, tačiau šios bylos faktinės situacijos aplinkybės skiriasi nuo Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos situacijos. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija riboto konkurso būdu ketino įsigyti Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbus, perkančioji organizacija tokį pasirinkimą grindė aplinkybėmis, kad vykdomas pirkimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kad pirkimo objektas – specifinės paskirties ir jo statyboms yra keliami ypatingi reikalavimai, kad tiekėjo įsipareigojimai pirkimo objekto atžvilgiu gali trukti apie ketverius metus, neįskaitant įsipareigojimų trukmės per garantinį laikotarpį. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta ir spręstina, kad numatytas reikalavimas subrangovams nebuvo proporcingas pirkimo objektui. Tuo tarpu VPĮ nuostatoms prieštarauja pernelyg aukšti, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

91Apibendrindama nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėje byloje pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog nurodytų darbų atlikimui ir jo interesų apsaugai reikėjo numatyti ir nurodytą reikalavimą subrangovams. Vien ta aplinkybė, kad bus atliekami tvarkymo darbai, finansuojami iš ES lėšų, nesudaro pakankamo pagrindo ginčo reikalavimą pripažinti pagrįstu ir dėl to teisėtu. Šiuo atveju nėra nustatyto pagrindo, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti paslaugas – nebuvo galima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis ir kad kitų numatytų reikalavimų nepakako. Taigi manytina, jog šis reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui (VPĮ 32 str.).

92Priešingų išvadų neleidžia daryti iš pareiškėjo pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštas, kuris buvo pateiktas vertinant kitą Utenos rajono savivaldybės administracijos vykdytą projektą (I t., b. l. 23-26). Visų pirma, šis Viešųjų pirkimo tarnybos raštas buvo pateiktas atsižvelgus į konkretų vykdyto pirkimo kontekstą. Be to, nors šiame rašte yra nurodoma, jog subrangovams numatytas kritinio likvidumo koeficientas 1 nepažeidžia VPĮ, tačiau šie vertinimai pateikti atsižvelgus į kitų vykdytų pirkimų pobūdį, tai, kad pirkime subrangovų darbų apimtis nebuvo ribojama ir konkrečiu atveju buvo spręsta, kad toks reikalavimas pagrįstai buvo numatytas sėkmingam sutarties įvykdymui. Tačiau šiuo atveju atsižvelgus į pirkimo objektą (pirkimo sąlygų 2,1, 2.2 p.), tai, kad darbai turėjo būti baigti per 15 mėnesių (pirkimo sąlygų 2.3 p.) (I t., b. l. 58), buvo sutarta, kad dalis darbų bus vykdoma subrangos pagrindais (rangos sutarties 5.5 p., I t., b. l. 115), pirmiau minėtas aplinkybes tokios išvados negalima daryti.

93Dėl pripažintų netinkamomis finansuoti lėšų apimties

94Pareiškėjo teigimu, ginčijamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, jame išsamiai nenurodyti motyvai, sąlygoję ginčijamo sprendimo priėmimą.

95Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog ginčijamas aktas dėl netinkamų finansuoti lėšų pripažinimo yra priimtas remiantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (2014 m. gruodžio 3 d. redakcija) (toliau – ir Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos), 19 punktu, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), 196 punktu (I t., b. l. 8 - 13).

96Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 19 punktas numato, kad pažeidimą institucijos sprendimu gali ištaisyti projekto vykdytojas arba pati institucija, patvirtindama tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą. Institucija, šiuo atveju – Centrinė projektų valdymo agentūra – turi priimti sprendimą, patvirtinantį tinkamą finansuoti išlaidų sumą. Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 22 punkto nuostata, numatanti, jog su pažeidimų ištaisymu Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 19–20 punktuose nustatyta tvarka susiję veiksmai bei priimti sprendimai fiksuojami mokėjimo prašymų patikros lapuose, projektų patikros vietoje ataskaitose, projekto įgyvendinimo ataskaitų patikros lapuose, susirašinėjimo su projekto vykdytoju dokumentuose, nereiškia, jog atitinkamai neturi būti priimamas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytus turinio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1584/2014). Taigi nurodyti teismo išaiškinimai liudija, kad grindžiant nurodyto pobūdžio sprendimus turi būti laikomasi VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

97VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

98Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015), o reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr. 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1334/2013). Taip pat laikomasi nuostatos, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

99Vertinant individualaus administracinio akto atitikimą motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (pvz., žr. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Vis dėlto kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1205/2014).

100Žvelgiant į ginčijamą sprendimą matyti, kad jame yra nurodyti teisės aktai, pagrindimas, nulėmęs sprendimo dėl paramos išlaidų finansavimo priėmimą. Iš skundžiamo akto yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamo akto turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą administraciniam teismui (I t., b. l. 8-13).

101Kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad atsakovui sprendžiant dėl netinkamų finansuoti lėšų apimties rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje atsakovas taikė Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2014/8-282, lentelės Nr. 3 5 punkte numatytą rekomenduojamą pataisą, o šis teisės aktas nėra paskelbtas viešai, taigi nėra aišku, kas konkrečiai numatyta taikomoje nuostatoje, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nurodytas aktas nėra viešai paskelbtas, taigi jis yra institucijos vidaus aktas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks rėmimasis šiuo aktu ginčijamame sprendime yra ydingas. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta pakankamo pagrindo vien dėl šios aplinkybės vertinti, kad pareiškėjui nebuvo žinomi kriterijai, lėmę netinkamomis finansuoti lėšų pripažinimo apimtį, ar kad minėto vidaus akto nepaskelbimas galėtų būti traktuojamas kaip esminis procedūros pažeidimas.

102Visų pirma pažymėtina, kad atsakovui teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus numato Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 196 punktas, kurį detalizuoja Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (19 p.). Šios nuostatos detaliai ir imperatyviai nenumato konkrečios tam tikru atveju taikytinos priemonės apimties, tai įvertinus konkretų padarytą pažeidimą, su juo susijusias aplinkybes parenka atsakovas, atsižvelgęs į aktualų reguliavimą. Tai lemia, kad būtent kriterijų, lėmusių taikytinos priemonės taikymą, nurodymas ginčijame sprendime yra svarbus pareiškėjo teisių požiūriu.

103Šiame kontekste svarbu ir tai, kad iš ginčijamo sprendimo turinio ir byloje pateiktų proceso dokumentų matyti, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintas viešai prieinamas Gaires dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (anglų kalba - „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (toliau – ir Gairės), leidžiančios nustatyti, kokios paramos korekcijos gali būti taikomos, ginčijamame sprendime taip pat nurodyti pagrindiniai kriterijai, lėmę, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 5 proc. nuo sutarties vertės, t. y. 25 423,15 Eur (I t., b. l. 8-13). Gairėse numatyti pagrindai iš esmės atitinka Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2014/8-282, nuostatas, jose yra atkartojami Gairėse numatyti principai. Žvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad pati nuoroda į Gaires, nurodyti kriterijai, kuriais remiantis buvo sprendžiama dėl finansuoti pripažintinos netinkamos sumos, šiuo konkrečiu atveju sudarė galimybes pareiškėjui suvokti ir įvertinti kriterijus, sąlygojusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Taigi nors šiuo atveju ginčijamas aktas nevisiškai atitiko VAĮ 8 straipsnio numatytus reikalavimus, šis neatitikimas nėra pakankamas ginčijamą aktą panaikinti nurodytos normos pagrindu.

104Vertindama pareiškėjui taikytos priemonės teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pabrėžia, kad Gairių taikymą numato Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas, įtvirtinantis, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu. Gairės taip pat numato, kad, jeigu valstybės narės nustato pažeidimų, jos turi atlikti reikiamas pataisas. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir normas, taisant savo tarnybų nustatytus pažeidimus, nebent jos taiko griežtesnius standartus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Gairių tikslus ir turinį, daro išvadą, kad Gairėse yra nustatytos orientacinės finansinės korekcijos (pataisos) ir jų priede pateiktas nebaigtinis atvejų, kada taikomos finansinės korekcijos, sąrašas. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Gairės, kuriomis vadovavosi atsakovas spręsdamas dėl tinkamų finansuoti išlaidų, negali būti laikomomis imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis. Tai, kad minėtas Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas numatė, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis, nekeičia Gairių teisinio pobūdžio. Tokia išvada išplaukia iš įprastinės žodžio „rekomendacija“ reikšmės ir teisinėje, ir bendrinėje kalboje. Šios išvados nepaneigia ir sisteminis Gairių turinio vertinimas, taip pat Gairių pobūdis.

105Teisėjų kolegija pastebi, jog analogišką išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo padaręs ir vertindamas apie prieš tai galiojusias gaires – Europos Komisijos parengtas Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gaires (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES). Vertindamas nurodytą gairių redakciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat akcentavo, jog nustačius VPĮ pažeidimą proporcingas finansinis poveikis apskaičiuojamas vadovaujantis būtent gairėmis, jose nustatytas rekomenduojamas pataisos dydis, gairės pagal savo pobūdį negali būti laikomos imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013).

106Taigi atsakovui taikant Gaires ir sprendžiant dėl netinkamų finansuoti pripažintinų išlaidų yra paliekama diskrecijos teisė. Tačiau nors atsakovas turi tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, išlieka galimybė vertinti, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl vien ta aplinkybė, kad nustatant finansinės korekcijos dydį buvo remiamasi Gairėmis, savaime nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo, kadangi teismas turi įvertinti, ar remiantis Gairėmis nustatytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

107Kiek tai susiję su pripažintomis netinkamomis finansuoti lėšomis, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Gairių 1.3 punkte nurodyti kriterijai, taikomi sprendžiant, kokią pataisos normą taikyti. Gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 % pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį (Komisija prieš Italiją, [2008], Rink. p. I-619. 5 SECAP SpA ir Santorso Soc. prieš Comune di Torino, [2008] Rink. p. I-3565; Komisija prieš Airiją, [2007], Rink. p. I-9777), skaidrumo ir vienodo požiūrio principus. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus. Kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 %) nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą. Jeigu tam tikros rūšies pažeidimas ištaisomas, bet valstybė narė nesiima tinkamų taisomųjų priemonių dėl kitų su tos pačios rūšies pažeidimu susijusių konkurso procedūrų, finansinių pataisų normos gali būti padidintos (pvz., iki 10, 25 arba 100 %). 100 % finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai dėl pažeidimo teikiama pirmenybė tam tikram (-iems) konkurso dalyviui (-iams) ar kandidatui (-ams) arba pažeidimas susijęs su sukčiavimu, kurį nustatė kompetentingos teisminės ar administracinės įstaigos.

108Vertindama pareiškėjo argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad Gairės už pareiškėjo padaryto pobūdžio pažeidimus numato 25, 10 ar 5 proc. vienodo dydžio normos taikymą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pareiškėjo padaryti pažeidimai, juos vertinant Gairėse įtvirtintų kriterijų kontekste, nelaikytini sunkiais, pareiškėjui buvo pritaikyta mažiausia Gairėse numatyta norma. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad visi pirkime dalyvavę dalyviai atitiko nurodytą reikalavimą ir nei vieno dalyvio pasiūlymas šiuo pagrindu nebuvo atmestas, pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Taigi šios aplinkybės buvo vertintos sprendžiant netinkamų finansuoti išlaidų apimties (t. I, b. l. 8-13).

109Šiuo atveju vien tik aplinkybė, kad nebuvo įvertinta, ar kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C‑199/03, Rink. p. I‑8027, 31 punktą, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l?Intérieur, de l?Outre-mer, del Collectivités territoriales et de l?Immigration prieš Chambre del commerce et d?industrie de l?Indre, C-465/10).

110Taigi, iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, teigiant, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad netinkama finansuoti pripažintina suma yra akivaizdžiai neproporcinga nurodytam pažeidimui.

111Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintina 5 procentai sudarytos sutarties vertės – 25 423,15 Eur. Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

112Dėl kitų proceso šalių argumentų

113Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija taip pat nurodo, jog atsakovui priimant ginčijamą sprendimą jam nebuvo sudarytos sąlygos plačiau pagrįsti nustatyto reikalavimo subrangovams proporcingumo ar atsakyti į atsakovui rūpinus klausimus, nebuvo paprašyta pagrįsti reikalavimo proporcingumo, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į pareiškėją, teiraudamasis, kodėl subrangovams buvo taikomas kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas ir pareiškėjas 2014 m. gruodžio 11 d. raštu pateikė savo paaiškinimus (I t., b. l. 101). Taigi pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pateikti išaiškinimus dėl nustatyto kritinio likvidumo koeficiento. Tai, jog atsakovas sprendė, kad toks numatytas kritinio likvidumo koeficientas galimai pažeidė VPĮ reguliavimą, iš esmės yra susiję su paties tokio koeficiento vertinimu, bet ne su ydinga procedūra, nesudarant pareiškėjui galimybės pateikti savo argumentus dėl tokio reikalavimo numatymo.

114Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog atsakovo, pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 9 d. pasirašytoje Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-91-008 įtvirtinti projekto vykdytojo įsipareigojimai, be kita ko, laikytis VPĮ nuostatų, žinant, kad bus finansuojamos tik tinkamos projekto išlaidos, kad bus vertinami padaryti sutarties pažeidimai (sutarties bendrųjų nuostatų 2.1.8, 9.1 p.). Šios sutarties 4.7 punktas numato, kad mokėjimo prašymus, išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentus tikrina ir tinkamas finansuoti lėšas nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (II t., b. l. 39). Atitinkamai, pareiškėjui turėjo būti žinomi reikalavimai, kurių jis turi laikytis ir galimos jų nesilaikymo pasekmės. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad atlikęs išankstinę pirkimo dokumentą patikrą atsakovas 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė pareiškėjui rekomendaciją atsisakyti kritinio likvidumo koeficiento taikymo šiame pirkime (I t., b. l. 44–47), nors tokia rekomendacija teisiniu požiūriu nėra privaloma pareiškėjui, ji gali būti vertinama kaip institucijos pozicija, atkreipianti dėmesį į tam tikrą aspektą, aplinkybę, siūlanti ją papildomai įvertinti. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes negalima spręsti, kad galimos pasekmės pareiškėjui nesilaikius paramos sutarties nuostatų, su jomis susieto teisinio reguliavimo, buvo siurprizinės. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016).

115Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą, vertino byloje pateiktus įrodymus, šiuo atveju atsakovas pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidos pripažino 5 proc. sutarties vertės (25 423,15 Eur). Dėl pirmiau nurodytų motyvų atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos skundas atmestinas.

116Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

117Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkinti.

118Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

119Sprendimas neskundžiamas.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Julijai Krinickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams... 4. atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovams... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdė projektą „Viešosios infrastruktūros... 10. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra Sprendime nėra nuosekli,... 11. Pareiškėjas akcentavo, kad spręsdamas ir nurodydamas, kad kritinio likvidumo... 12. Metodinės rekomendacijos negali būti laikomos ir sudėtine pirkimo dokumentų... 13. Agentūra skundžiamame sprendime plačiai cituoja teismų praktiką,... 14. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant analogišką ginčą kitame projekte buvo... 15. Pažymėjo, kad rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje Agentūra taiko... 16. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl Agentūra neatsižvelgia į... 17. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į... 18. Atsakovas nurodė, kad kritinio likvidumo rodiklio dydis, kaip toks, nėra... 19. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja sprendime nurodytus argumentus dėl... 20. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad subrangovams gali būti keliami visi... 21. Pareiškėjo, Agentūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 22. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT)... 23. Atkreipė dėmesį, kad atlikusi išankstinę pirkimo dokumentų patikrą,... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu... 26. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija... 27. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi... 28. Vadovaujantis teismų praktika, subtiekėjai (subrangovai) – ūkio subjektai,... 29. Pagal VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, perkančioji organizacija,... 30. Perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo... 31. Teismas nurodė, kad įstatymas neapibrėžia, kokius konkrečiai... 32. Subtiekėjų kvalifikacija turi būti nustatoma pagal tuos pačius kriterijus... 33. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai nustatė kvalifikacinių... 34. Metodinės rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio, tačiau atsakovas... 35. Vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi perkančioji organizacija, išskyrus... 36. Iš pažeidimo tyrimo išvados teismas nustatė, kad projekto vykdytojo... 37. Vadovaudamasis Metodinių rekomendacijų 4 punktu pirmosios instancijos teismas... 38. III.... 39. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliaciniame skunde... 40. 1. Nustatytas kvalifikacinis reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui,... 41. 2. Kai subtiekėjams keliami tokie reikalavimai, kurie taip pat yra taikomi... 42. 3. Nustatytas kvalifikacinis reikalavimas diskriminavo tiekėjus, kurie nors ir... 43. 4. Atsakovas dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos nustatyti... 44. 5. Dėl tiekėjų pretenzijų negavimo apeliantas pažymi, jog pretenzijų... 45. 6. Dėl kvalifikacinio reikalavimo neproporcingumo atkreipia dėmesį, kad VPĮ... 46. 7. Nuo ginčo kilimo pradžios (pažeidimo nustatymo 2015 m. vasario 17 d.),... 47. 8. Kadangi pareiškėjas turėjo pakankamai išlaidų, galimų ir tinkamų... 48. 9. Atkreipia dėmesį, kad jei priimti viešojo administravimo subjektų... 49. Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija nesutinka su atsakovo... 50. 1. Dėl kvalifikacinio reikalavimo taikymo subtiekėjams nurodoma, kad... 51. 2. Dėl ginčo kvalifikacinio reikalavimo proporcingumo pareiškėjas nurodo,... 52. 3. Dėl pretenzijų nepateikimo pažymi, kad apeliantas ginčija ir teismo... 53. 4. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ginčo... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos... 57. Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro... 58. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas vykdė projektą... 59. Išnagrinėjęs administracinę bylą pirmosios instancijos teismas... 60. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliaciniu skundu... 61. Teisėjų kolegija tokiems atsakovo teiginiams pritaria.... 62. Pažymėtina, jog atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad,... 63. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovo argumentus, pabrėžia, kad... 64. Dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo... 65. Pasisakydama dėl kilusio ginčo iš esmės teisėjų kolegija pabrėžia, kad... 66. Nurodytu klausimu visų pirma pažymėtina, jog viešųjų pirkimų tvarką,... 67. Kaip minėta, atsakovas nustatytą pažeidimą siejo su kritinio likvidumo... 68. Visų pirma pažymėtina, jog su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios... 69. Ginčui spręsti aktuali VPĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji... 70. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad perkančiosios organizacijos... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad... 72. Vertinant kritinio likvidumo koeficiento taikymą visų pirma pažymėtina, jog... 73. Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus... 74. Kandidato ekonominės ir finansinės būklės kriterijai svarbūs viešojo... 75. Taigi šiuo atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas nurodė, kad... 76. Dėl kritinio likvidumo koeficiento taikymo subrangovams... 77. Kiek tai susiję su kritinio likvidumo koeficiento 1 nustatymu būtent... 78. VPĮ 24 straipsnio 5 dalis numato, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme... 79. Nurodytu aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad reikalavimo... 80. Kita vertus, subtiekėjai (subrangovai) – ūkio subjektai, kurie nelaikytini... 81. Nurodytu aspektu pažymėtina ir tai, jog pagrindinis subtiekimo (subrangos)... 82. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pareiškėjas pažymi, kad... 83. Atsižvelgusi į nurodytus teiginius teisėjų kolegija visų pirma pažymi,... 84. Žvelgiant bendrąja prasme Rekomendacijos nėra privalomos. Perkančioji... 85. Šiuo atveju įvertinus pirkimo dokumentus matyti, kad subrangovams buvo... 86. Tačiau pripažintina ir tai, kad nors trečiųjų asmenų išteklių... 87. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas numatė... 88. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nurodyto kriterijaus numatymą sieja su... 89. Taigi VPĮ yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik... 90. Priešingai vertinti šios situacijos nesudaro pagrindo ir pareiškėjo... 91. Apibendrindama nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 92. Priešingų išvadų neleidžia daryti iš pareiškėjo pateiktas Viešųjų... 93. Dėl pripažintų netinkamomis finansuoti lėšų apimties... 94. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos... 95. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog ginčijamas aktas... 96. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Metodinių... 97. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi... 98. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ 8... 99. Vertinant individualaus administracinio akto atitikimą motyvuotumo... 100. Žvelgiant į ginčijamą sprendimą matyti, kad jame yra nurodyti teisės... 101. Kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad atsakovui... 102. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovui teisę priimti tokio pobūdžio... 103. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad iš ginčijamo sprendimo turinio ir byloje... 104. Vertindama pareiškėjui taikytos priemonės teisėtumą ir pagrįstumą... 105. Teisėjų kolegija pastebi, jog analogišką išvadą Lietuvos vyriausiasis... 106. Taigi atsakovui taikant Gaires ir sprendžiant dėl netinkamų finansuoti... 107. Kiek tai susiję su pripažintomis netinkamomis finansuoti lėšomis, teisėjų... 108. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo... 109. Šiuo atveju vien tik aplinkybė, kad nebuvo įvertinta, ar kilo konkretūs,... 110. Taigi, iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad... 111. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 112. Dėl kitų proceso šalių argumentų... 113. Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija taip pat nurodo, jog... 114. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog atsakovo, pareiškėjo ir Lietuvos... 115. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 116. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 117. Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros... 118. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą... 119. Sprendimas neskundžiamas....