Byla 2-175/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Viginto Višinskio, Vinco Versecko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos įgalioto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo ieškinys pareikštas S. G. vardu uždarajai akcinei bendrovei ,,Yazaki wiring technologies Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-319-125/2007.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pareiškėjas Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos įgaliotas asmuo A. B. S. G. vardu kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Yazaki wiring technologies Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog S. G. dirbo pas atsakovą nuo 1994 m. rugpjūčio 29 iki 2005 m. balandžio 20 d. Dirbant S. G. pradėjo kamuoti sąnarių skausmai, todėl ji kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų. Sveikatai negerėjant, kreipėsi dėl profesinės ligos ištyrimo. Profesinės ligos tyrimo komisija 2004 m. rugpjūčio 6 d. aktu Nr. 04-03-017 patvirtino, kad S. G. susirgo profesine liga. 2004 m. lapkričio 18 d. Medicininės socialinės ekspertizės komisija nustatė, kad S. G. dėl profesinės ligos neteko 30 procentų darbingumo, suteikė jai trečią invalidumo grupę ir nurodė, jog gali dirbti lengvą fizinį darbą. Atsakovas S. G. darbo pagal gydytojų rekomendacijas nesuteikė, 2005 m. balandžio 20 d. ją atleido iš darbo. Pareiškėjo teigimu, tokie atsakovo veiksmai rodo, jog jis nepaisė įstatymo reikalavimų, nesistengė išvengti žalos ir spręsti klausimo taikiu būdu, tai yra vengė pareigos suteikti S. G. darbą pagal jos sveikatos būklę, sąmoningai vilkino laiką. Atsakovo neveikimas ir įstatymų reikalavimų ignoravimas ne tik didino žalą, bet ir pažeidė S. G. teises. Ji jautėsi pažeminta, nevisaverte. Kadangi S. G. susirgo profesine liga ir dėl darbdavio kaltės neteko dalies pajamų bei turėjo (ir dabar turi) gydymosi, reabilitacijos išlaidų, todėl ji įgijo teisę į žalos atlyginimą. Žalą, kaip atsakingas asmuo, privalo atlyginti darbdavys. Kadangi darbuotojai draudžiami privalomu socialiniu draudimu ir dalį nuostolių kompensuoja VSDFV, darbdavys privalo atlyginti tą nuostolių dalį, kurios nekompensuojamos VSDFV.

4Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, jog ieškinys pasirašytas neįgalinto vesti bylą asmens ir S. G. , kurios vardu pasirašytas ir pareikštas ieškinys, teismo posėdžio metu šio trūkumo nesutiko ištaisyti. Teismas nurodė, jog pagal CPK 56 str. 1 d. 5 p. profesinės sąjungos savo narius gali atstovauti tik byloje dėl darbo teisinių santykių. Pagal CPK 410 str. 2 d. ginčai dėl žalos atlyginimo nėra darbo teisinių santykių ginčas, todėl profesinė sąjunga negali būti S. G. atstovu teisme.

5Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos įgaliotas asmuo A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismo priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų:

  1. Apelianto manymu, teismo nutartis yra šališka, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Teigia, jog teismas, ruošdamasis nagrinėti šią civilinę bylą, įžanginėje nutarties dalyje nurodė, jog nagrinės Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ieškinį. Tačiau posėdžio metu profesinės sąjungos atstovui nebuvo suteikta teisė paaiškinti susidariusią situaciją. Apelianto manymu, teismas faktiškai priėmė sprendimą už akių ir pademonstravo nepagarbą profesinei sąjungai bei jos atstovui, tuo pažeidė profesinės sąjungos teisę atstovauti savo nariams bei ginti jų interesus. Pažymi, jog tas pats teisėjas jau antri metai nagrinėja profesinės sąjungos narės S. M. analogišką bylą, kurioje narę atstovauja profesinės sąjunga ir tokių išvadų kaip šioje byloje nepadarė. Tai, apelianto teigimu, rodo teisėjo šališkumą ir nuostatą vilkinti bylą bei trukdyti profesinei organizacijai ginti savo narius.
  2. Teismo išvada, jog pagal CPK 410 str. 2 d. ginčai dėl žalos atlyginimo nėra darbo teisinių santykių ginčas, todėl profesinė sąjunga negali būti ieškovu, nepagrįsta. Apeliantas teigia, jog sprendžiant šį ginčą turi būti taikomos CK nuostatos, o ne CPK 410 straipsnis. Pažymi, jog CK 2.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, jeigu yra įsteigtos prisilaikant įstatymu nustatytos tvarkos ir įregistruotos Juridinių asmenų registre. Profesinės sąjungos turi visas juridiniams asmenims suteiktas teises tame tarpe ir teisnumą (CK 2.74 str.), tai yra organizacija gali turėti tokias civilines teises, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas profesinė sąjunga atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina jų teises ir interesus. Todėl apelianto teigimu, profesinė sąjunga gali ir turi pareigą ginti savo narius pagal patvirtintus organizacijos įstatus. Šiuo atveju A. B. atstovauja juridinį asmenį (profesinę sąjungą) kaip organizacijos organas (pirmininkės pavaduotojas), kuriam tokia teisė suteikta pagal įstatus (įstatų 11 str., 3 p.).
  3. Teismas prieš palikdamas ieškinį nenagrinėtą - nenurodė konkrečių ieškinio trūkumų, jų šalinimo būdų, tai yra netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto.
  4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos ir teikiamų konsultacijų. Apeliantas pagrįsdamas šį argumentą pateikia nuorodą į teismų biuletenį „Teismų praktika“ Nr. 23 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006.
  5. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą UAB ,,Yazaki wiring technologies Lietuva“ ginčija atskirojo skundo argumentus, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį nepakeistą.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę – tai tėra galimybė kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo subjektinė teisė. CPK 51 straipsnis leidžia bylas teisme vesti per atstovus. Todėl kreipiantis į teismą kito asmens interesais būtina pateikti suinteresuoto asmens išduotą įgaliojimą veikti jo vardu. Atskiro įgaliojimo nereikia tik įstatymų numatytais atvejais pareiškiant ieškinį viešajam interesui apginti (CPK 49 str.). Pavedimas atstovui pareiškti ieškinį ar priešinį ieškinį turi būti atskirai aptartas įgaliojime (CPK 59 str. 2 d.).

8Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad profesinės sąjungos gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo santykių bylose. Šiuo atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje (Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Įgaliojimo turinys yra apspręstas Civilinio proceso kodekso 59 straipsnio 2 dalyje. Todėl sistemiškai aiškinant CPK 54 straipsnį, 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 57 straipsnio 1, 2 dalis, 59 straipsnį, Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad profesinė sąjunga darbo teisinių santykių bylose atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja narystė profesinėje sąjungoje). Taigi profesinė sąjunga be specialiai išduoto įgaliojimo turi CPK 59 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, o notaro patvirtintas įgaliojimas yra būtinas tik CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti, tai yra pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Minėta nuostata reiškia, kad sutikimas, jog atstovas atliktų minėtus veiksmus turi būti aiškiai nurodytas įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.

9Šioje byloje Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga pareiškė ieškinį, gindama savo narės S. G. interesus. Teismui pateikė S. G. narystę Valstybinių ir privačių įmonių profesinėje sąjungoje patvirtinantį įrodymą – narės anketą ir šios sąjungos suteiktą įgaliojimą A. B. atstovauti savo narius teisme, tame tarpe ir savo narių vardu pasirašyti ieškinius (b.l. 79, 78). Pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucija šį ieškinį priėmė (b.l. 2-7), o 2007 m. vasario 7 d. nutartimi tą patį ieškinį paliko nenagrinėtu dėl to, kad ieškinys pasirašytas neįgalinto asmens ir kad S. G. teismo posėdžio metu nesutiko šio trūkumo ištaisyti (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

10CPK numato atvejus, kai pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinys paliekamas nenagrinėtas kai: 1) į teismą, ieškovo ar pareiškėjo vardu kreipiasi asmuo, kuris pagal įstatymą negali būti atstovu civilinėse bylose arba negali būti atstovu konkrečioje byloje, ir 2) į teismą, ieškovo ar pareiškėjo vardu, kreipiasi asmuo, kurio įgaliojimai nėra tinkamai įforminti (pareiškimą atstovaujamojo vardu paduoda įgaliojimo ar kito įgaliojimus patvirtinančio dokumento neturintis atstovas). Jeigu faktas apie tai, kad pareiškimą teismui padavė neįgalintas vesti bylą asmuo, paaiškėja iškėlus civilinę bylą, CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu toks pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tačiau net ir nustačius nurodytą aplinkybę, ieškinio palikimas nenagrinėtu nėra besąlyginis. CPK 296 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šis ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą nepašalina trūkumų, susijusių su įgaliojimais kito asmens vardu ir interesais pareikšti ieškinį teisme.

11Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs ir pripažinęs, jog ieškinys paduotas neįgalioto vesti asmens, tai yra, kad ieškinį atstovaujamojo vardu padavė ir pasirašė įgaliojimą patvirtinančio dokumento neturintis atstovas, turėjo išaiškinti Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos atstovui A. B. ir S. G. šiuos ieškinio trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 str., 296 str. 3 d.). Toks teisinis reguliavimas siejamas su civilinio proceso tikslais kiekvieną ginčą išspręsti teisme kuo operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 7 str.). Iš byloje esančio protokolo matyti (b.l.141-142), kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino S. G. valios ieškinio atžvilgiu, tai yra ar S. G. pageidavo reikšti ieškinį, ar įgaliojo Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjungos atstovą A. B. jos vardu pareikšti ieškinį, ar ji pageidavo, kad ją teisme atstovautų profesinės sąjungos atstovas. Kokia yra tikroji, reali S. G. valia nėra aišku ir apeliacinės instancijos teisme, nes ji atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties neparašė.

12Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, greta kitų argumentų nurodė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo nėra darbo teisinių santykių ginčas, todėl profesinė sąjunga negali būti S. G. atstovu. Šią poziciją pagrindė CPK 410 straipsnio antros dalies nuostatomis.

13Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Darbo ginčo sąvoka yra išaiškinta Darbo kodekso 285 straipsnyje. Pagal šios normos nuostatas darbo ginčas yra nesutarimas dėl darbo įstatymuose ir darbo ar kolektyvinėse sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. S. G. vardu pareikštame ieškinyje nurodyta, kad S. G. prašomą priteisti žalą patyrė dėl to, kad darbdavys UAB ,,Yazaki wiring technologies Lietuva“ netinkamai vykdė darbo įstatymuose įtvirtintas pareigas, todėl pripažintina, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo iš darbo teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismo nurodyta CPK 410 straipsnio antra dalis aiškina, kad dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo, nagrinėjami CPK 20 skyriuje (darbo bylų nagrinėjimo ypatumai) nustatyta tvarka, todėl darbo ginčams dėl žalos atlyginimo CPK 20 skyriaus normos netaikytinos. Bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos pagal bendrąsias CPK taisykles. Tačiau CPK 56 straipsnio pirmos dalies 5 punkte nenurodyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo narius tik nagrinėjamose pagal CPK 20 skyriaus normas bylose, todėl profesinės sąjungos pagal CPK 56 straipsnio nuostatas gali atstovauti savo narius visose iš darbo teisinių santykių kilusiose bylose.

14Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, pažeidė CPK 296 straipsnio 3 dalies nuostatas, koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), todėl 2007 m. vasario 5 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai