Byla I-713-84/2011

1Šiauliai

2Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,

3sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

4dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

5nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

6nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2011 m. rugpjūčio 9 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas R. K. pateikė skundą (b.l. 2-6), kuriame prašoma iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, priteisti R. K. 25 000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atsakovas šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei sumažino reikalaujamą sumą iki 15 000 Lt.

10Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jo laisvė nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2011 metų yra apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas yra apie 7 kv. m, jis buvo kalinamas kartu su 6–8 asmenimis.

11Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalėjimo sąlygų, dėl to patyrė didžiulę dvasinę, psichologinę bei neturtinę žalą, tai yra didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas, širdies ritmas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad dėl prasto kamerų apšvietimo sutriko regėjimas, dvasinė būsena, jis vaikščiojo pas psichologę. Kamerose bloga ventiliacija, šildymas. Prašė priteisti iš atsakovo jam padarytą 15 000 Lt neturinę žalą.

12Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka.

13Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog buvo laikomas „nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis" sąlygomis nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą (t. y. mažesnį nei 5 kv. m. asmeniui) tam tikrais pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais. Pretenzijų dėl kitų kalinimo sąlygų nepareikšta. Pareiškėjas nepateikė jokių patirtos neturtinės žalos įrodymų, savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto nepagrindė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu, tik tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma. Šiaulių tardymo izoliatorius 2011-08-25 raštu Nr. 14/01-14946 pateikė teismui pažymą Nr. 20/01-1715 (toliau - pažyma), kurioje nurodyti pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiai, kamerų numeriai ir plotai, kamerose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičius. Vadovaujantis šia pažyma, matyti, kad R. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2009-05-22 iki 2010-12-22. Kaip matyti iš pateiktos pažymos, didžiąją dalį pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpių negalima vienareikšmiškai vertinti, ar laikymo sąlygos (kameros plotas) atitiko nustatytą 5 kv. m. normą (nuo 2010-05-14 - 3,6 kv. m.), nes pažymoje apie laikymo sąlygas pateikiamas ne konkretus asmenų, buvusių kameroje skaičius, o minimalus ir maksimalus skaičius. Tokį duomenų apie asmenis, buvusius kamerose pobūdį lemia didelė asmenų kamerose kaita, nes dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Todėl dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną (pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2010-05-18 iki 2010-05-26 kameroje Nr. 59 buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų, o vienam asmeniui tekęs kameros plotas svyruoja nuo 3,96 iki 3,3 kv. m.). Vienu atveju (3,96 kv.m.) ši ploto norma išlaikyta, kitu (3,3 kv. m.) - minimaliai pažeista (lyginant su tuo metu galiojusia norma- 3.6 kv. m.). Teismas, vertindamas pareiškėjo laikymo sąlygas, turėtų atsižvelgti į šį aukščiau išdėstytą aspektą, nes jis patvirtina, kad pareiškėjas tam tikrą dalį savo buvimo Šiaulių TI buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Esant dažnai asmenų skaičiaus kaitai kameroje, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį galimai mažesnį kameros plotą nereikėtu vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą, dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-05-22 iki 2010-05-12 (beveik metus laiko) buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje su pertraukomis, nes buvo nuolat konvojuojamas ir jo buvimas kitose įstaigose dažnai siekdavo kelių savaičių laikotarpį. Pareiškėjo laikymo sąlygos laikotarpiu nuo 2010-04-14 neturėtų būti vertintinos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laivės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos" (Žin. 1999, Nr. 90-2668) 6.15 punktą, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m. kameros ploto, nes minėtas teisės aktas nuo 2010-04-14 neteko galios. O kitas teisės aktas - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" (Žin. 2010, Nr. 55-2731) įsigaliojo 2010-05-14. Taigi, nuo 2010-04-14 iki 2010-05-14 nebuvo galiojančio teisės akto, reglamentuojančio, koks turi būti vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas tardymo izoliatoriaus kameroje, todėl ir pareiškėjo laikymo sąlygos nuo 2010-04-20 iki 2010-04-28 ir nuo 2010-05-05 iki 2010-05-12 neturėtu būti vertinamos.

14Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 - 6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytu trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjas nepateikė jokių patirtos žalos, sveikatos sutrikdymo įrodymų, savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto nepagrindė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais. Abstraktūs teiginiai pažodžiui pakartojant CK pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą nėra ir negali būti tinkami ir pakankami pagrindžiant pareiškėjo reikalavimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p. nurodoma, kad „skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškėjas jokiomis teisės aktų reglamentuojamomis priemonėmis (liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis) neįrodė patirtos neturtinės žalos - emocinės depresijos, sveikatos pablogėjimo, miego sutrikimų ir kitų jo skunde nurodomų aplinkybių.

15Vadovaujantis tuo, kas buvo išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d., teismo prašo R. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

16Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas.

17Atsiliepime nurodė, kad vertinant pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, būtina atsižvelgti į tai, kad minėtame skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, daugiau jokių nusiskundimų ir pretenzijų nereiškė, taigi iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Nagrinėjant šį ginčą aktualu ir tai, kad R. K. savo skunde nenurodo, kad dėl jam tenkančio tariamai mažesnio nei nustatyta teisės aktuose gyvenamojo ploto Šiaulių TI, ginčui aktualiu laikotarpiu ar vėliau būtų skundęsis Kalėjimų departamentui, kitoms kompetentingoms įstaigoms ar institucijoms. Be to atkreipė dėmesį į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas buvo suimtasis, o tai reiškia, kad jis kalėjo Šiaulių TI periodiškai, todėl tikėtina, kad kamerose, kuriose, kaip nurodo pareiškėjas, jam trūko teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, buvo kalinamas ne ištisai, t.y. periodiškai su pertraukomis ir nors Higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 buvo nustatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m., tačiau Šiaulių TI, buvo perpildytas, įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų esančių įstaigoje skaičiaus. Atkreipė dėmesį, kad minėta higienos norma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo pripažinta netekusia galios nuo 2010 m. balandžio 11d. Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai". Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus)) yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo". Taigi 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojus Kalėjimų direktoriaus įsakymui Nr. V-124 buvo nustatyta, kad suimtiesiems laikomiems Šiaulių TI turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, iš to seka, kad pareiškėjo teiginys, jog jam, visu ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo būti suteikta 5 kv. m. gyvenamojo ploto, yra visiškai nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, nepateikė jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų priežasčių. Remiantis ankščiau išdėstytais faktais bei argumentais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., prašo teismą pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Pareiškėjo R. K. skundas tenkintinas iš dalies.

19Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas yra siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, atlyginimo.

20Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 str. Pagal CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal to paties straipsnio 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismo nuomone, paminėtų sąlygų CK 6.271 str. nustatymas (nereikalavimas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės buvimo ir neveikimas taip, kaip pagal įstatymus atitinkamos valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti) yra taikytinas ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal CK 6.250 str., kai neturtinė žala padaroma neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

21Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jo buvimo kamerose: laikotarpiu nuo 2009-05-22 iki 2009-05-25 kameroje Nr. 102 (16,63 m2) buvo 2–3 asmenys, kameroje Nr. 59 (19,78 m2) nuo 2009-05-25 iki 2009-05-26 buvo 6–7 asmenys, nuo 2009-06-10 iki 2009-06-15 buvo 3–5 asmenys, nuo 2009-06-18 iki 2009-08-13 buvo 4–8 asmenys, nuo 2009-08-27 iki 2009-09-22 buvo 5–7 asmenys, nuo 2009-10-02 iki 2009-10-07 buvo 6–7 asmenys, nuo 2009-10-16 iki 2009-11-30 buvo 4–7 asmenys, nuo 2009-12-02 iki 2010-02-24 buvo 2–7 asmenys, nuo 2010-03-04 iki 2010-03-09 buvo 4–6 asmenys, nuo 2010-03-17 iki 2010-04-08 buvo 4–8 asmenys, nuo 2010-04-20 iki 2010-04-28 buvo 6–7 asmenys, nuo 2010-05-05 iki 2010-05-12 buvo 4–6 asmenys; nuo 2010-05-18 iki 2010-05-26 buvo 5–6 asmenys, nuo 2010-05-28 iki 2010-06-02 buvo 6–7 asmenys, nuo 2010-06-04 iki 2010-06-22 buvo 5–7 asmenys, nuo 2010-07-01 iki 2010-07-14 buvo 4–8 asmenys, nuo 2010-07-16 iki 2010-07-21 buvo 5–6 asmenys, nuo 2010-07-23 iki 2010-07-27 buvo 6 asmenys, nuo 2010-07-30 iki 2010-10-13 buvo 3-8 asmenys, nuo 2010-10-15 iki 2010-11-10 buvo 5-8 asmenys, nuo 2010-11-12 iki 2010-12-15 buvo 4-8 asmenys, nuo 2010-12-17 iki 2010-12-22 buvo 6-7 asmenys.

22Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (neteko galios nuo 2010-04-11) 6.15 punktą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 m2 kameros ploto. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam tam tikrais laikotarpiais vienam teko minimaliai 2,47 m2 ploto ir maksimaliai 9,89 m2 ploto.

23Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 (pagal iki 2010-05-11 buvusį reglamentavimą) kameros ploto, tai yra, aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Šiuo atveju aplinkybė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 p., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

24Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Taigi teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, tai yra atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-202/2011).

25Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinė byla Nr. A143-1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (šio teismo 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

26Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (LAT 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-601/2011).

27Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Iš to išeina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl galima teigti, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

28Teismas, siekdamas nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 m2, po 2010-05-11 – 3,6 m2 ploto, pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu didžiąją dalį laiko pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (aptartu laikotarpiu pareiškėjo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 m2 ar 3,6 m2, galimai buvo pažeista 413 dienų), įvertindamas tai, kad dėl didelės suimtųjų kaitos kamerose negalima tiksliai ir objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas pareiškėjui teko atitinkamą dieną, į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių jo teiginius dėl pablogėjusios sveikatos, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 300 Lt. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 15 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

29Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas

Nutarė

30Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

31Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, R. K. 300 (tris šimtus) Lt neturtinės žalos.

32Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiauliai... 2. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,... 3. sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,... 4. dalyvaujant pareiškėjui R. K.,... 5. nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo... 6. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2011 m. rugpjūčio 9 d. (spaudas... 10. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jo laisvė nuo... 11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis,... 12. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus,... 13. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog buvo laikomas... 14. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl... 15. Vadovaujantis tuo, kas buvo išdėstyta ir Lietuvos Respublikos... 16. Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo... 17. Atsiliepime nurodė, kad vertinant pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes... 18. Pareiškėjo R. K. skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas yra siejamas su... 20. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė... 21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tais laikotarpiais, kai pareiškėjas... 22. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr.... 23. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis,... 24. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių... 25. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis... 26. Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę... 27. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir... 28. Teismas, siekdamas nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį,... 29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 30. Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo... 32. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos...