Byla 3K-3-189/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. V. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl valdžios institucijų atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią teismui panaikinus valstybinės žemės asmeniniam ūkiui pirkimo–pardavimo sutartį.

5Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno rajono savivaldybės solidariai 287 799 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1982 m. naudojosi asmeninio ūkio poreikiams 1,5 ha žemės sklypu Kauno rajone (duomenys neskelbtini). Raudondvario apylinkės deputatų taryba 1994 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 681 suteikė ieškovui nurodytą sklypą asmeniniam ūkiui. Pagal Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 22 d. įsakymą 1996 m. spalio 17 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas tapo šios žemės savininku. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kuris liko nepakeistas po bylos išnagrinėjimo apeliacine ir kasacine tvarka, nurodyti įsakymas ir sutartis pripažinti negaliojančiais, taikyta restitucija ir žemės sklypas grąžintas valstybei, o ieškovui priteista 5539 Lt kompensacija. Pripažindami negaliojančia ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teismai rėmėsi tuo, kad dar 1991 m. buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teisę į šią žemę, todėl vėlesni veiksmai, kuriais žemė perleista ieškovui, yra neteisėti, nes pirmenybė teikiama nuosavybės teisės atkūrimui natūra, taigi ginčo sklypas negalėjo būti privatizavimo objektas. Ieškovo teigimu, įsiteisėjus teismų sprendimams, jis neteko žemės, kurios vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 293 338 Lt, todėl nurodytos žemės vertės ir jam priteistų taikant restituciją 5539 Lt skirtumas laikytinas jo patirta turtine žala, kurią privalo atlyginti atsakovai, nes ginčo žemės įsigijimo sandoris panaikintas dėl jų padarytų pažeidimų. Anot ieškovo, panaikinus ginčo žemės įsigijimo sandorį, pažeisti teisėti ir pagrįsti jo lūkesčiai, nes ginčo žemės sklypą naudojo nuo 1982 m.; teismai konstatavo abiejų šalių kaltę, tačiau žalą patyrė tik ieškovas, todėl atlygintinos žalos dydis gali būti tik mažinamas, o ne apskritai paneigiamas. Ieškovo teigimu, jis patyrė žalą netekdamas turto, kuris vertintinas ne nominalia, bet rinkos kaina, tuo tarpu taikant restituciją šalys buvo grąžintos tik į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsakovai, teigdami, kad ginčo žemė buvo įgyta už nominalią vertę, todėl, taikant restituciją, su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta, painioja restituciją ir žalos atlyginimą; restitucijos taikymas nepaneigia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis patyrė ir neturtinę žalą, nes gyveno iš asmeninio ūkio gaunamų pajamų, buvo įsiregistravęs kaip ūkininkas, todėl, netekęs ilgą laiką naudotos žemės, prarado galimybę ūkininkauti, pasikeitė gyvenimo kokybė, pablogėjo jo sveikata, žmona patyrė insultą. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 40 000 Lt.

7Kauno apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, jog pagal įstatymus nėra kliūčių jam pirkti; nesiaiškinęs, ar nėra pretendentų atkurti nuosavybės teisę į perkamą žemės sklypą, ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai; ši aplinkybė konstatuota teismų, taikiusių restituciją CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu.

8Kauno rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad taikant restituciją ieškovui priteista pinigų suma buvo apskaičiuota remiantis kainomis, kurios galiojo tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė žalos atlyginimo galimybę ir konstatavo, kad žemė buvo įsigyta lengvatinėmis sąlygomis, todėl priteisti papildomai nėra pagrindo; ieškovas pats turėjo įsitikinti, kad nėra pretendentų, be to, jis pripažino, jog žinojo apie pretendentus.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 230 239,20 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad tiek pagal teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tiek Žemės reformos įstatymą pirmenybė teikiama nuosavybės teisės atkūrimui natūra. Nepaisant to, kad 1991 m. buvo pateiktas pretendentų prašymas atkurti nuosavybės teisę į ieškovo naudojamą žemę, Raudondvario apylinkės deputatų tarybos 1994 m. balandžio 15 d. sprendimu ginčo žemės sklypas buvo suteiktas ieškovui asmeniniam ūkiui, o vėliau jam parduotas. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu, nustačius, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikta pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.271 straipsnį yra pagrindas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę; ieškovas, reikalaudamas atlyginti valdžios institucijų padarytą žalą, neturi įrodinėti žalą padariusių pareigūnų kaltės, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: valstybės institucijos neteisėtą aktą, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Teismas rėmėsi kaip prejudiciniais civilinėje byloje dėl ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nustatytais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir nurodė, kad įvardytoje byloje teismų nustatyta, jog ieškovui ginčo žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo suteiktas, o vėliau parduotas neteisėtai, todėl panaikintas žemės sklypo įgijimo sandoris; dėl to ieškovas neteko žemės, taikant restituciją jam buvo kompensuota 5539 Lt, nors, viešojo registro duomenimis, ginčo žemės sklypo rinkos vertė – 293 338 Lt. Nurodytoje byloje Kauno apygardos teismas pripažino ieškovo teisę išsiieškoti dėl panaikinto sandorio atsiradusius nuostolius iš kaltų asmenų. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertės ir ieškovui priteistos taikant restituciją sumos skirtumas, t. y. 287 799 Lt, yra ieškovo patirta turtinė žala. Kartu teismas nurodė, kad, priteisdamas turtinę žalą, atsižvelgia į ankstesnę bylą nagrinėjusių teismų išvadas, jog dėl ginčo sandorio negaliojimo yra ir ieškovo kaltės; kasacinio teismo pažymėta, kad asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, jog pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypui pirkti, ar į perkamą žemė sklypą nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas konstatavo, kad yra abiejų šalių kaltės dėl ieškovui atsiradusios žalos: ieškovo – 20 proc., atsakovų – 80 proc. Dėl to, kad abiejų atsakovų vykdomos funkcijos ir jų priimti aktai, kurie buvo pripažinti neteisėtais, yra susiję, teismas sprendė, jog nėra galimybės nustatyti kiekvieno iš atsakovų kaltę, todėl taikė solidariąją atsakomybę. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.271 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad, netekus ilgą laiką naudotos žemės, ieškovui pablogėjo sveikata, jo žmona patyrė insultą, suprastėjo jų gyvenimo kokybė. Ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 10 000 Lt ir, atsižvelgęs į tai, kad dėl atsiradusių neigiamų padarinių yra ir 20 proc. ieškovo kaltės, priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 8000 Lt.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi patenkino dalį atsakovų apeliacinių skundų ir Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovų solidariai 230 239,20 Lt turtinei žalai atlyginti, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Dėl atsakovų argumentų, kad nagrinėjamoje žalos atlyginimo byloje ieškovas turėjo įrodyti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, t. y. kad atsakovai jį suklaidino, nuslėpdami informaciją, teisėjų kolegija nurodė, jog informacija apie pretendentus atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę disponavo ir kompetenciją spręsti valstybinės žemės suteikimo bei nuosavybės teisės atkūrimo klausimus turėjo atsakovai bei jų struktūriniai padaliniai – agrarinės reformos tarnybos, vėliau – žemėtvarkos skyriai. Ieškovas paaiškino, kad 1981 m. (duomenys neskelbtini) kaime nusipirko sodybą, kurioje gyveno, naudojosi prie sodybos esančiu žemės sklypu; 1991 m. pateikė prašymą suteikti naudojamą žemės sklypą; 1991-1992 m. iš buvusių sodybos savininkų sužinojo apie jų ketinimą atkurti nuosavybės teisę į žemę; siekdamas išsiaiškinti, ar dėl to nebus kliūčių įgyti iki tol naudotą žemę, ne kartą kreipėsi į kompetentingus atsakovų žemėtvarkos darbuotojus, kurie patikino, kad tokių kliūčių nėra, teigė, jog ginčo žemė yra „žaliojoje zonoje“ ir išperkama, nurodydavo pasirašyti jų parengtus dokumentus; ieškovo duomenimis, nuosavybės teisės į žemę atkūrimo natūra būdą pretendentai pasirinko tik tada, kai pakilo žemės kaina; apie tai jis sužinojo prasidėjus pretendentų inicijuotam teisminiam sandorių nuginčijimo procesui. Atsakovų atstovai nepaneigė šių ieškovo paaiškinimų. Pagal CPK 177 straipsnio 1, 2 dalis šalies paaiškinimais nustatyti faktiniai duomenys yra įrodymai civilinėje byloje ir jais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalies reikalavimus, buvimą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ieškovas negali pagrįsti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., rašytiniais įrodymais, dėl tokių įrodymų nebuvimo, nes gavusiam valdžios institucijų darbuotojų patikinimą dėl jam palankaus ginčo žemės statuso, senyvo amžiaus, menko išsilavinimo, gyvenančiam kaime ieškovui nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti valdžios atstovais, reikalauti atsakymų raštu ar kreiptis teisinių konsultacijų į advokatus. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas buvo suklaidintas atsakovų žemėtvarkos specialistų, dėl užsitęsusio žemės suteikimo proceso ginčo žemės sklypas ieškovo asmeniniam ūkiui buvo skirtas galiojant tokiam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį šio sklypo suteikimas nebuvo galimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad buvo pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus, nes jie neveikė taip, kaip pagal įstatymą turi veikti nurodytos institucijos ir jų darbuotojai, dėl to ieškovui padaryta neturtinė žala, tarp šios žalos ir neteisėtų atsakovų yra priežastinis ryšys. Dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tinkamai nustatė 10 000 Lt atlygintos neturtinės žalos dydį, kurį sumažino pagal šalių kaltės dėl atsiradusios žalos laipsnį. Dėl turtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija nurodė, kad, skųsdamas žemesniųjų instancijų teismų sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-0255-358/2006 kasacine tvarka, ieškovas kėlė klausimą dėl netinkamai taikytos restitucijos, remdamasis tuo, jog, grąžinus jam sandorio sudarymo metu sumokėtų investicinių čekių perkamąją galią, nekompensuojamas realus turto praradimas, todėl jam turi būti kompensuota reali prarasto turto rinkos vertė. Šių ieškovo argumentų kasacinis teismas nepripažino pagrįstais. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklypas ieškovo buvo įgytas lengvatinėmis sąlygomis, nepaneigta ieškovo galimybė ir šiuo metu tokiu pat būdu įgyti žemės sklypą, tačiau ieškovas jo nepageidauja dėl jam nepriimtino žemės sklypo atstumo nuo gyvenamosios vietos. Byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypą ieškovas ketino parduoti, kad jame vykdė ūkinę veiklą ir gavo pajamas, kad dėl žemės įgijimo aktų panaikinimo patyrė išlaidų. Priešingai, ieškovas įrodinėjo, kad žemę naudojo šeimos reikmėms, maisto produktams auginti. Ieškovas turi nuosavybės teise namų valdos žemės sklypą, kitokių nuostolių, išskyrus žemės sklypo rinkos vertės kompensaciją, neįrodinėja, taigi ieškovas reikalauja kompensuoti vidutine ginčo turto rinkos verte jo prarastą lūkestį naudotis valdytu žemės sklypu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks turtinės žalos atlyginimo būdas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikomas pagrįstu, nes ginčo žemės sklypo valdymo teisę ieškovas įgijo, kai nebuvo išspręstas nuosavybės teisės į šią žemę atkūrimo klausimas, o pretendentams atkūrus nuosavybės teisę natūra ieškovas nebūtų įgijęs ginčo žemės sklypo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovų ieškovo prašomą turtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir ieškinys dėl šio reikalavimo atmestinas.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Tai reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje AB „Simega“ v. UAB „Radix Arboris“, bylos Nr. 3K-3-807/2003; 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje B. L. v. UAB „Šiauleksa“, bylos Nr. 3K-3-11/2007). Pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę asmenų, kuriems žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje P. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. A. P., bylos Nr. 3K-3-363/1999; 1999 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. O. V., J. Š., A. B., bylos Nr. 3K-3-443/1999; 2001 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. J. B., Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-665/2001). Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad kasatorius naudojosi ginčo žeme nuo 1982 m., t. y. iki nekilnojamojo turto grąžinimo proceso pradžios. Teismų taip pat nustatyta, kad būtent dėl užsitęsusio žemės suteikimo proceso ginčo žemės sklypas kasatoriui buvo paskirtas asmeniniam ūkiui, kai galiojo toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį ginčo žemės sklypo suteikti nebuvo galima. Taigi dėl to, kad atsakovai uždelsė vykdydami tam tikras biurokratines ginčo žemės suteikimo procedūras, buvo panaikintas sandoris, pagal kurį kasatorius buvo įgijęs šią žemę, ir kasatorius prarado teisę į teismų praktikos suformuotą prioritetinį teisių gynimą. Kasatoriaus patirti nuostoliai yra visa netektos žemės vertė, nes, jeigu atsakovai būtų tinkamai ir laiku atlikę asmeninio ūkio žemės suteikimo procedūras, ginčo žemė būtų teisėtai ir pagrįstai likusi kasatoriaus nuosavybė. Tik tada, jeigu kasatoriui būtų atlyginta netekto turto reali (rinkos) vertė, jis, kaip nukentėjusysis, būtų grąžintas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ginčo žemė kasatoriaus buvo įsigyta lengvatinėmis sąlygomis, neturi jokios reikšmės patirtos žalos dydžiui, nes nemažina nukentėjusio asmens turtinio praradimo vertės, netekus žemės kaip turto. Nustatant piniginės kompensacijos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą. Žalą padarę atsakovai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė jokio siūlymo atlyginti žalą, suteikiant lygiavertį žemės sklypą asmeniniam ūkiui kitoje vietoje. Dėl to nuostolių reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas kasatoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas.

152. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Ž., R. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, A. A., Z. F., G. A. V., bylos Nr. 3K-3-55/2008, nesutiko su kasatoriaus argumentais, jog, pripažinus negaliojančia ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį, taikant restituciją, jam turėtų būti kompensuota reali prarasto turto rinkos vertė. Teismas, pripažinęs restitucijos taikymą pakankama satisfakcija kasatoriui, paneigė visiško žalos atlyginimo principą. Restitucijos ir žalos atlyginimo institutai yra savarankiški ir vienas kito nelemia. Restitucijos taikymas neužkerta kelio reikalauti žalos, atsiradusios dėl panaikintų sandorių, atlyginimo. Tokią galimybę nurodė ir kasacinis teismas pirmiau įvardytoje byloje. Be to, iš kasatoriaus prašomo priteisti nuostolių atlyginimo yra išskaičiuota restitucijos pagrindu jam priteista suma. Bylą dėl ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl užsitęsusio žemės suteikimo proceso ginčo žemės sklypas asmeniniam ūkiui ieškovui buvo paskirtas galiojant tokiam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį ginčo žemės suteikimas nebuvo galimas. Taigi būtent dėl biurokratinio dokumentų tvarkymo užvilkinimo, netinkamo asmeninio ūkio žemės suteikimo procedūrų vykdymo kasatorius prarado teisę į prioritetinį savo kaip asmeninio ūkio žemės naudotojo teisių gynimą ginče su pretendentais susigrąžinti ginčo žemę natūra, kurių teisės buvo ginamos prioritetiškai tik dėl to, kad atsakovai pažeidė formalias asmeninio ūkio žemės suteikimo procedūras. Panaikinus administracinius aktus ir sandorį, kasatorius prarado ne tik teises į jo daugelį metų valdytą ir privatizuotą 1,5 ha žemės sklypą, bet ir į žemę kaip valdymo bei naudojimo objektą, ir dėl to patyrė konkrečią netekto turto vertės dydžio žalą. Teismai nustatė visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, o kitokio žalos dydžio, negu kasatorius, atsakovai neįrodinėjo.

163. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. M., V. J., A. J. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybė, E. V., bylos Nr. 3K-3-294/2007, nurodyta, kad asmenys, įgiję pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, kai teismas pripažįsta sandorio neatitiktį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, laikomi nesąžiningais įgijėjais, jeigu neįrodo, jog buvo suklaidinti valstybės institucijos; kartu tai nereiškia, kad jų teisės neginamos, nes dėl informacijos neteikimo ar klaidinimo – neteisėtų veiksmų – padaryti nuostoliai gali būti atlyginami. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius buvo suklaidintas atsakovų žemėtvarkos specialistų, taigi, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

174. Panaikinus ginčo žemės įsigijimo sandorį, pažeisti kasatoriaus teisėti lūkesčiai, nes jis pagrįstai tikėjosi, kad jo teisė įsigyti nuosavybėn nuo 1982 m. naudojamą žemę valstybės institucijų bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir terminų. Ginčo žemės įsigijimo sandorio neteisėtumą iš esmės lėmė užsitęsęs šios žemės suteikimo kasatoriui procesas, tai pažeidė teisėtus kasatoriaus lūkesčius. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo 5.2 punkte nurodyta, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Šio principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005 dėl viešojo administravimo subjektų atsakomybės už padarytą žalą, nurodyta, kad teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose turi būti įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

191. Kasatoriaus argumentai dėl restitucijos ir žalos atlyginimo instituto santykio yra nepagrįsti. Kasatorius, skųsdamas žemesnės instancijos teismų sprendimus civilinėje byloje dėl ginčo žemės pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, rėmėsi tuo, kad, taikant restituciją, grąžinta sumokėtų už žemę investicinių čekių perkamoji vertė, buvusi nuginčyto sandorio sudarymo metu, nekompensuoja realios prarasto turto rinkos vertės. Nurodytų argumentų kasacinis teismas nepripažino pagrįstais ir konstatavo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai teisingai aiškino ir taikė CK 6.145 straipsnio 1 dalį, 6.146 straipsnį bei tinkamai išsprendė restitucijos klausimą. Pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kasatoriaus teiginys, kad, panaikinus ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį, jam padaryta turto vertės dydžio žala, yra nepagrįstas, nes teisėtas restitucijos taikymas negali būti laikoma žala. Dėl to nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

202. Kasatorius neįrodė, kad jis patyrė turtinės žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepaneigta ieškovo galimybė įsigyti žemės sklypą tokia pat tvarka, tačiau jis to nepageidauja dėl jam nepriimtino atstumo, be to, nėra duomenų, kad ieškovas ketino ginčo žemės sklypą parduoti, taip pat kad vykdė jame žemės ūkio veiklą ir gavo pajamas. Kasatoriaus argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo ir piniginės kompensacijos, nustatytos atsižvelgus į galimybę įsigyti lygiavertį turėtajam žemės sklypą, taip pat yra nepagrįsti. Kasatorius neįrodė, kad jis neteko galimybės įsigyti tokia pačia tvarka kitą žemės sklypą, taip pat neįrodė nuostolių (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

21Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

221. Kasatorius argumentai dėl jam padarytos žalos yra nepagrįsti. Taikant restituciją, kasatoriui buvo apskaičiuotas ir grąžintas jo už ginčo žemę sumokėtų investicinių čekių piniginis ekvivalentas (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Teisėta restitucija nedaro žalos asmeniui, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei taikyti. Asmeninio ūkio žemė kasatoriaus buvo įgyta lengvatinėmis, o ne rinkos kainomis, todėl kasatoriaus reikalavimas priteisti už ginčo žemę kompensaciją, apskaičiuotą pagal rinkos kainą, yra nepagrįsti. Tai prieštarautų visuomenės interesams, nes kasatoriaus prašomai kompensacijai išmokėti būtų panaudoti visų mokesčių mokėtojų pinigai, o kasatorius nepagrįstai praturtėtų jų sąskaita (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

232. Kasatoriaus argumentai, kad, panaikinus ginčo žemės pirkimo–pardavimo sandorį, pažeisti jo teisėti lūkesčiai, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

27Nagrinėjamu atveju kasacinis skundas paduotas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovui iš atsakovų 230 239,20 Lt turtinei žalai atlyginti, ir šis ieškinio reikalavimas atmestas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties dalis priteisti ieškovui iš atsakovų 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti neapskųsta kasacine tvarka. Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

28Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius) G. A. V. pareiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą, patirtą, jo teigimu, netekus nuosavybės teisės į asmeninio ūkio žemės sklypą, t. y. netekus turto, kai teismai panaikino ginčo žemės suteikimo jam administracinius aktus ir šios žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodytos turinės žalos atsiradimą ieškovas (kasatorius) grindė tuo, kad valdžios institucijos, vykdančios žemės reformą, uždelsė ginčo žemės suteikimo asmeniniam ūkiui procedūras, todėl jis prarado prioriteto teisę įsigyti šią žemę prieš pretendentus, siekiančius atkurti į ją nuosavybės teises.

29Civilinėje byloje J. Ž., R. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, A. A., Z. F., G. A. V., bylos Nr. 2-0255-358/2006, sprendžiant pretendentų atkurti nuosavybės teises ir asmeninio ūkio žemės naudotojų ginčą, nustatyta, kad 1991 m. buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į 9,21 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurios dalimi, t. y. 1,5 ha, naudojosi asmeninio ūkio poreikiams G. A. V.; Raudondvario apylinkės deputatų taryba 1994 m. balandžio 15 d. sprendimu suteikė G. A. V. nurodytą sklypą asmeniniam ūkiui; pagal Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 22 d. įsakymą su G. A. V. 1996 m. spalio 17 d. buvo sudaryta šios asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Bylą nagrinėję teismai, išanalizavę ginčo žemės skyrimo ir pardavimo G. A. V. metu galiojusias nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir asmeninio ūkio žemės suteikimą reglamentavusias teisės normas, remdamiesi suformuota nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad kai 1991 m. buvo pateiktas pretendentų prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę, kurios dalimi naudojosi asmeninio ūkio poreikiams G. A. V., nurodyta žemė negalėjo būti laikoma laisva valstybinio fondo žeme, kol neišspręstas nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo klausimas; po 1994 m. sausio 1 d. ginčo žemė suteikta asmeniniam ūkiui pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus. Dėl to Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kuris liko nepakeistas po bylos išnagrinėjimo apeliacine ir kasacine tvarka, nurodyti administraciniai aktai ir ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiais ir, taikant restituciją, ginčo žemės sklypas grąžintas valstybei, o G. A. V. priteista 5539 Lt kompensacija.

30Dėl restitucijos ir žalos atlyginimo instituto santykio bei visiško žalos atlyginimo principo

31Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą atlyginti turtinę žalą, apskaičiuotą pagal netekto asmeninio ūkio žemės sklypo rinkos vertę, sumažinus ją taikant restituciją gauta suma, pažeidė visiško žalos atlyginimo principą, nes restitucijos, panaikinus ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį, taikymas nekompensavo kasatoriaus nuostolių, patirtų netekus ginčo žemės kaip turto.

32Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais dalį kasatoriaus argumentų, kad tai, jog panaikinus sandorį pritaikyta restitucija, neatima teisės reikalauti žalos, jeigu tokios atsirado dėl panaikinto sandorio, iš atsakingų už šią žalą asmenų. Kasatorius teisingai nurodo, kad vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu būtų atlyginta daugiau, negu iš tikrųjų padaryta žalos, tai pažeistų nurodytą principą, nes tokiu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Ne visos konkrečiu atveju padarytos žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes nukentėjusiojo teisės nebūtų visiškai apgintos. Tam, kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis turi pareigą įrodyti jam padarytos žalos dydį (CPK 6.249 straipsnio 1 dalis).

33Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, visų pirma turi įrodyti žalos faktą ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

34Dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų žemės reformos procese

35Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų, vykdančių žemės reformą, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

36Nagrinėjamu atveju kasatorius reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad jis naudojosi ginčo žeme nuo 1982 m., t. y. iki nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios, tačiau dėl atsakovų darbuotojų delsimo ginčo žemės sklypas asmeniniam ūkiui jam paskirtas tada, kai galiojo toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį šio sklypo nebuvo galima suteikti. Kasatoriaus teigimu, jeigu atsakovai būtų tinkamai ir laiku atlikę ginčo žemės suteikimo asmeniniam ūkiui procedūras, jo interesai būtų buvę ginami prioritetiškai prieš asmenis, siekiančius atkurti į šią žemę nuosavybės teises, ginčo žemė būtų teisėtai likusi jo nuosavybė ir nebūtų padaryta žalos, kurią jis patyrė netekęs ginčo žemės kaip turto. Anot kasatoriaus, tik tada, jeigu jam būtų atlyginta netekto turto reali (rinkos) vertė, jis, kaip nukentėjusysis, būtų grąžintas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos.

37Pirmosios instancijos teismas pripažino būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – buvimą, remdamasis tuo, jog civilinėje byloje Nr. 2-0255-358/2006 įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas atsakovų veiksmų, suteikiant ieškovui ginčo žemės sklypą asmeniniam ūkiui, o vėliau jį parduodant, neteisėtumas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą pagrindu nurodytas kitokio pobūdžio valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas – delsimas suteikti ginčo žemę asmeniniam ūkiui teisės aktų nustatyta tvarka, nes dėl to, ieškovo (kasatoriaus) teigimu, jis prarado prioriteto teisę į ginčo žemę prieš pretendentus atkurti į šią žemę nuosavybės teises ir neteko ginčo žemės bei patyrė šios žemės rinkos vertės dydžio žalą. Tam, kad pagrįstų reikalavimą atlyginti nurodytą turtinę žalą, ieškovui (kasatoriui) reikėjo įrodyti, jog jis turėjo realią galimybę teisėtai įsigyti ginčo žemės sklypą nuosavybėn, tačiau dėl neteisėto atsakovų delsimo suteikti ginčo žemę asmeniniam ūkiui, jo interesai nebuvo ginami prioritetiškai ir dėl to atsirado ginčo žemės sklypo rinkos vertės dydžio žala. Pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo ir netyrė nurodytų aplinkybių, reikšmingų reikalavimui dėl prašomos priteisti turtinės žalos išspręsti. Tai lėmė neteisėto teismo sprendimo patenkinti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priėmimą, nes civilinė atsakomybė taikyta tinkamai nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

38Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktinius duomenis, priėjo prie išvados, kad neįrodyta ieškovo nurodytu būdu atsiradusi žala, nes ginčo žemės sklypo valdymo teisę jis įgijo, kai nebuvo išspręstas nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo klausimas, atkūrus pretendentams nuosavybės teises natūra, jis nebūtų įgijęs ginčo žemės sklypo, be to, nepaneigta ieškovo galimybė įsigyti lengvatinėmis sąlygomis kitą žemės sklypą asmeniniam ūkiui.

39Minėta, kad nagrinėjamu atveju kasatorius žalos faktą grindė tuo, jog, panaikinus administracinius aktus ir ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį, jis prarado ginčo žemę kaip turtą ir dėl to patyrė konkrečią netekto turto rinkos vertės dydžio žalą.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-0255-358/2006 pagal pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę ieškinį administraciniai aktai ir ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su G. A. V., pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, t. y. nuo sudarymo momento. Neteisėtų administracinių aktų ir negaliojančio sandorio pagrindu kasatorius nebuvo tapęs teisėtu ginčo žemės savininku. Dėl to kasatoriaus argumentai, kad žala jam atsirado netekus ginčo žemės kaip turto, yra teisiškai nepagrįsti. Pagal ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą pagrindu išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad kasatorius patirta žala laiko prarastą galimybę įsigyti nuosavybėn būtent ginčo žemę, o tokios žalos pinigine išraiška – ginčo žemės sklypo rinkos vertę. Tokiai žalai įrodyti kasatorius privalėjo pateikti įrodymų, kad turėjo realią teisėtą galimybę įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, tačiau prarado šią galimybę dėl netinkamo atsakovų darbuotojų pareigų vykdymo ir dėl to patyrė ginčo žemės sklypo rinkos vertės dydžio žalą. Byloje be kasatoriaus paaiškinimų nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis 1991 m. padavė prašymą suteikti jam asmeniniam ūkiui ginčo žemę, kad pagal galiojusius teisės aktus turėjo teisėtą pagrindą įsigyti šią žemę nuosavybėn nepaisant to, jog 1991 m. buvo pateiktas pretendentų prašymas atkurti į šią žemę nuosavybės teises, tačiau prarado nurodytą teisę dėl neteisėto atsakovų delsimo suteikti ginčo žemę asmeniniam ūkiui, ir dėl to patyrė ginčo žemės sklypo rinkos vertės dydžio žalą. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog žemės reformos laikotarpiu asmeniniam ūkiui galėjo būti suteikiama laisva valstybinio žemės fondo žemė. Laisva valstybinio žemės fondo žemė yra žemės plotai, į kuriuos nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių natūra specialiajame įstatyme nurodyti asmenys ir kurie gali būti privatizuojami pagal Žemės reformos įstatymą. Spręsti, ar žemės sklypas, į kurį pareikštas prašymas atkurti nuosavybės teises, yra laisva valstybinio žemės fondo žemė, galima tik po to, kai išnagrinėtas pretendento prašymas; iki to laiko asmenys turi teisę tik naudotis asmeninio ūkio žeme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K., V. K. ir kt. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K., Z. S. ir kt. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2005). Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nurodyta, jog kasatorius naudojosi ginčo žeme nuo 1982 m., tačiau, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-0255-358/2006, teismo posėdyje jis nurodė, jog 1,5 ha naudojosi nuo 1992 ar 1993 m. (T. 3, b. l. 114).

41Teisėjų kolegija taip pat pažymi tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-0255-358/2006, sprendžiant ginčo žemės suteikimo kasatoriui teisėtumo klausimą, nebuvo ginčijama jo teisė gauti asmeninio ūkio žemės. Teismų sprendimu panaikinti tik ginčo žemės kaip asmeninio ūkio žemės suteikimo kasatoriui administraciniai aktai ir šios žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nes ši konkreti ginčo žemė atsakovų jam buvo suteikta pažeidžiant pretendentų atkurti į ją nuosavybės teises interesus. Tai neužkerta kelio kasatoriui įgyvendinti teisę į asmeninio ūkio žemę teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo posėdyje Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas nurodė, kad žemės yra, bet ieškovas (kasatorius) nesikreipė dėl žemės suteikimo kitoje vietoje (b. l. 168).

42Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorius neįrodė jo nurodytu būdu atsiradusios turtinės žalos, t. y. kad neteko ginčo žemės sklypo kaip turto ir patyrė šio žemės sklypo rinkos vertės dydžio žalą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Kai neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl kasatoriaus nurodytos turtinės žalos atlyginimo.

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie teisėtos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl ieškovo (kasatoriaus) nurodytos turtinės žalos atlyginimo, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.

44Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

45Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. M., V. J., A. J. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybė, E. V., bylos Nr. 3K-3-294/2007, pateikto išaiškinimo dėl teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių panaikinus pirkimo-pardavimo sutartį žemės, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, dėl valstybės institucijos nesuteiktos informacijos ar suklaidinimo.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepaneigė ieškovo (kasatoriaus) teisės reikalauti nuostolių, jeigu tokių atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų pripažinus negaliojančia ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju atmetė ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo dėl to, kad neįrodytas žalos, atsiradusios ieškovo (kasatoriaus) nurodytu būdu, faktas. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

47Kasatorius taip pat teigia, kad, panaikinus ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pažeisti teisėti jo lūkesčiai, nes jis pagrįstai tikėjosi, jog teisė įsigyti nuosavybėn nuo 1982 m. naudojamą žemę valstybės institucijų bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir terminų.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, bylos nagrinėjimo metu kasatorius neįrodė, jog jis turėjo realią teisėtą galimybę gauti asmeniniam ūkiui būtent ginčo žemės sklypą. Kai neįrodyta, kad buvo teisėtas pagrindas kasatoriaus nurodytiems lūkesčiams atsirasti, nėra teisinio pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais kasatoriaus argumentų dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Pažymėtina, kad tam tikrus kasatoriaus lūkesčius dėl ginčo žemės sukėlė neteisėtai atsakovų 1994-1996 m. priimti administraciniai aktai ir neteisėtai sudaryta ginčo žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau dėl nurodytų neteisėtų atsakovų veiksmų atsiradusių kasatoriaus lūkesčių pažeidimas buvo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindo dalis. Teismai iš dalies patenkino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

49Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl valdžios institucijų atsakomybės už turtinę ir... 5. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų Kauno apskrities viršininko... 6. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1982 m. naudojosi asmeninio ūkio poreikiams 1,5... 7. Kauno apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė,... 8. Kauno rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad taikant... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį:... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tai, kad Lietuvos... 16. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje... 17. 4. Panaikinus ginčo žemės įsigijimo sandorį, pažeisti kasatoriaus... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko... 19. 1. Kasatoriaus argumentai dėl restitucijos ir žalos atlyginimo instituto... 20. 2. Kasatorius neįrodė, kad jis patyrė turtinės žalos (CK 6.249 straipsnio... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo... 22. 1. Kasatorius argumentai dėl jam padarytos žalos yra nepagrįsti. Taikant... 23. 2. Kasatoriaus argumentai, kad, panaikinus ginčo žemės pirkimo–pardavimo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 27. Nagrinėjamu atveju kasacinis skundas paduotas dėl apeliacinės instancijos... 28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius) G. A. V. pareiškė reikalavimą... 29. Civilinėje byloje J. Ž., R. Ž. v. Kauno apskrities viršininko... 30. Dėl restitucijos ir žalos atlyginimo instituto santykio bei visiško žalos... 31. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs... 32. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais dalį kasatoriaus... 33. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl... 34. Dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilo viešosios... 36. Nagrinėjamu atveju kasatorius reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo... 37. Pirmosios instancijos teismas pripažino būtinosios civilinės atsakomybės... 38. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktinius duomenis,... 39. Minėta, kad nagrinėjamu atveju kasatorius žalos faktą grindė tuo, jog,... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-0255-358/2006 pagal... 41. Teisėjų kolegija taip pat pažymi tai, kad civilinėje byloje Nr.... 42. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorius neįrodė jo nurodytu būdu... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo... 44. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 45. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos... 47. Kasatorius taip pat teigia, kad, panaikinus ginčo žemės pirkimo–pardavimo... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, bylos nagrinėjimo metu kasatorius... 49. Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...