Byla 2A-100-109/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovės 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos atstovui T. S., trečiajam asmeniui I. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-529-528/2010 pagal ieškovo 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovei B. L. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo bei atsakovės B. L. priešieškinį ieškovui 234-V-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, V. V., L. V., A. B., V. Ž., V. L., R. S., D. P., G. K., V. B., V. K., R. A., R. L., B. A., P. G., D. G., I. G., I. P., T. S., J. J., R. A..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovė 234-v-oji GNSB 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės B. L. 28 262,59 Lt skolą bei 733,04 Lt netesybas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t. b. l. 3-5). Nurodė, kad Kauno miesto mero 1993-09-21 potvarkiu Nr. 855 bei 1994-12-20 potvarkiu Nr. 915 buvo nuspręsta 234-V-osios GNSB (buv. pav. -234-V-asis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas) nariams suteikti lengvatinius kreditus gyvenamojo namo Milikonių g. 40, Kaune statybai. Lengvatinis kreditas suteiktas taip pat ir atsakovei B. L., kredituojamas plotas - 41 kv. m. Kreditas buvo suteiktas AB Lietuvos valstybinio komercinio banko Kauno skyriaus ir 234-V GNSB, kuri vykdė statybą, kredito sutartimis – 1995-04-13 paskolos sutartimi, 1995-11-20 paskolos sutartimi Nr. 2. 1995-12-29 Paskolos sutartimi Nr. 3, viso suteiktų paskolų suma – 750 000 Lt. Paskolos grąžinimo užtikrinimui Bendrija 1994-06-07 įkeitimo sutartimi bei 1997-02-03 susitarimu dėl įkeitimo sutarties pakeitimo įkeitė tuo metu statomą (šiuo metu jis yra pastatytas) gyvenamą namą ( - ), Kaune. B. L. buto statybai panaudota 43 415 Lt kredito (bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2004-09-20 protokolas, 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokolas). Pagal Kredito sutartį, 1997-02-07 Terminuotą įsipareigojimą paskolą Bendrija turi mokėti kiekvieną kalendorinį metų ketvirtį po 8 152 Lt, iš kurių B. L. dalis - 471,89 Lt ir 5 proc. palūkanų nuo jai tenkančios kredito sumos. B. L. iki 2006-12-31 nesumokėjo jai priklausančios mokėti dalies 28 262,59 Lt. Kadangi bankas reikalauja grąžinti pradelstą kreditą, delspinigius bei palūkanas, o atsakovė savo dalies negrąžina, bendrija negali įvykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Bankui, patiria nuostolius - turi mokėti delspinigius. Pagal pateiktus paskaičiavimus dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdo prievolę, Bendrijai priskaičiuojami delspinigiai, kuriuos sudaro 33,04 Lt. Atsakovės įsipareigojimų nevykdymu visiškai nepagrįstai pažeidžiamos kitų Bendrijos narių, kurie yra visiškai atsiskaitę su Bendrija teisės, nes nėra galimybės kitiems nariams įregistruoti nuosavybės teisių į butus, kadangi namas yra įkeistas bankui.

5Atsakovė B. L. pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2004-09-20 visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimo 2.1. punkto dalį dėl bendrijos kredito paskirstymo ir 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimus 2.1.-2.4. (2 t. b. l. 69-72). Nurodė, kad 2004-09-20 susirinkime buvo sprendžiamas klausimas apie tai, kokios bendrijos narių įmokos yra sumokėtos. Susirinkime buvo sprendžiamas klausimas kiek konkrečiai bendrijos nariai sumokėjo statybai iki 2002-12-31. Susirinkime buvo nustatyta, kad atsakovė sumokėjo buto statybai iki 2002-12-31 42 435 Lt. Jokie kiti klausimai šiame susirinkime nebuvo sprendžiami. Netgi protokolo 1.1 punkte yra nuspręsta nepriimti sprendimo dėl suteikto Bendrijai kredito paskirstymo, o 2.1 punktu nuspręsta patvirtinti bendrijos įmokas pagal butus iki 2002-12-31 pagal finansinių dokumentų peržiūros akte pateiktą lentelę. Jokia lentelė, pagal kurią atsakovė privalo atlyginti 43 415 Lt bendrijos kredito, nebuvo pateikta ir priimta. Apie 2007-03-16 protokolą ir jo turinį atsakovė sužinojo tik gavus jį kartu su ieškiniu. Paskelbus apie 2007-03-16 susirinkimą, ji su kitais bendrijos nariais atvyko į garažus, ( - ), Kaune. Apėjo visus garažus nurodytu adresu, visi buvo užrakinti ir joks susirinkimas nei viename iš jų nevyko. Vėliau atsakovė kreipėsi į bendrijos pirmininką žodžiu ir raštu, prašydama išduoti protokolą, bet jai nieko apie tai nebuvo pranešta. Iš prie 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokolo pridėtos lentelės matyti, kad 750 000 litų kreditas yra padalintas 9 bendrijos nariams, tačiau bendrijoje yra 18 narių. Ginčijami narių susirinkimo nutarimai prieštarauja bendrijos įstatų 9 punktui, pagal kurį bendrija neatsako už savo narių prievoles, o jie neatsako už bendrijos prievoles. Pagal bendrijos įstatų 21.1 punktą, visuotinis bendrijos narių susirinkimas - aukščiausiasis bendrijos valdymo organas. Pagal įstatų 28 punktą, bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, priimami dviejų trečdalių bendrijos narių balsų dauguma. Kaip matyti iš ginčijamo protokolo, susirinkime dalyvavo trys žmonės, todėl akivaizdu, kad susirinkimas laikytinas neįvykusiu ir jo priimti nutarimai yra niekiniai. Jokio raštiško balsavimo nei įstatymas, nei įstatai nenumato, todėl pažeista susirinkimo vedimo tvarka. Pažeidimu laikytina ir susirinkimo sušaukimo tvarka. Skelbime apie susirinkimo sušaukimą nurodyta vieta - garažas, kai jų yra daug, negali būti laikoma tinkamu pranešimu apie susirinkimo vietą. Tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų kaip ir kokiu būdu bei pagal kokią skaičiavimo tvarką kiti bendrijos nariai yra atsiskaitę su bendrija. Kreditų skaičiavimai ir metodika kaip pasidalinti bendrijos narių gautą kreditą buvo patvirtinta 2003-06-04 įvykusio 234-V GNSB narių visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 39 punktais 3.1. ir 3.2., tačiau ieškovė 2003-11-23 sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir panaikino atsakovės užginčytus protokolo punktus.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu (3 t. b. l. 130-135) ieškinį atmetė, patenkino priešieškinio dalį, pripažino negaliojančiais 234-V-osios GNSB 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimus: 2.1. dėl bendrijos kredito paskirstymo šiuo kreditu pasinaudojusiems bendrijos nariams patvirtinimo; 2.2. dėl bendrijos kredito perkėlimo šiuo kreditu pasinaudojusiems bendrijos nariams patvirtinimo; 2.3. dėl bendrijos kredito, palūkanų ir delspinigių paskirstymo bendrijos nariams pagal lentelę priede Nr. 1 patvirtinimo; 2.4. dėl bendrijos valdybos pirmininko įgaliojimo atstovauti bendriją, pasirašant kredito perkėlimo dokumentus, kitą priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės 234-V-osios GNSB atsakovei B. L. 132 Lt žyminį mokestį ir 750 Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš ieškovės 234-V-osios GNSB - 69,71 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš atsakovės B. L. - 23,24 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš 2004-09-20 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad susirinkime bendrijos nariai svarstė klausimą dėl suteikto bendrijai kredito paskirstymo ir nutarė šiuo klausimu sprendimo nepriimti (protokolo 1.1. punktas), o šiame susirinkime buvo patvirtintos bendrijos narių įmokos, kurias jie sumokėjo iki 2002-12-31 pagal finansinių dokumentų peržiūros akte pateiktą priede Nr. 1 lentelę (protokolo 2.1. punktas) (1 t. b. l. 23-26, 31). Kadangi visuotinis bendrijos narių susirinkimas nusprendė netvirtinti kredito paskirstymo, teismas sprendė, kad akivaizdu, jog 2004-09-20 bendrijos narių susirinkimo protokolo priede Nr. 1 ties atsakovės pavarde nurodytas bendrijos kredito dydis – 43 415 Lt atsakovei nebuvo paskirtas, tą teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovai. Iš 2004-09-20 dalyvavusių bendrijos narių sąrašo matyti, jog atsakovė dalyvavo susirinkime, vadinasi, jai buvo žinoma apie priimtus nutarimus, ji pasirašė lentelėje dėl sumokėtos iki 2002-12-31 sumos statybai, todėl skųsti šio susirinkimo nutarimus ji turėjo teisę per 3 mėnesius (CK 2.82 str. 4 d., 1 t. b. l. 28, 29). Atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad apie skundžiamą 2004-09-20 bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimą jai nebuvo žinoma 2004-09-20 arba apie jį sužinojo vėliau, todėl ieškovės prašymu teismas taikė ieškinio senaties terminą ir priešieškinio reikalavimą dėl 2004-09-20 susirinkimo protokolo nutarimo 2.1 punkto bendrijos kredito paskirstymo dalyje netenkino.

7Iš 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad į susirinkimą atvyko 3 nariai, o su raštu balsavusiais nariais susirinkime dalyvavo iš viso 12 narių, tačiau protokole nenurodyta, kurie nariai buvo atvykę į susirinkimą, o kurie balsavo raštu, nėra pateikta įrodymų, apie balsavimo biuletenius ir jų turinį (1 t. b. l. 32, 33). Susirinkimo protokolo priede Nr. 1, kuriame nurodytas bendrijos kredito, palūkanų ir delspinigių paskirstymas bendrijos nariams, yra pasirašę 12 asmenų, nors susirinkime jų dalyvavo tik trys, todėl teismas manė, kad šis kredito paskirstymo dokumentas buvo pasirašytas ne susirinkimo metu. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutikimą dėl bendrijos kredito paskirstymo iš 18 bendrijos narių yra pasirašę 12, iš kurių 8 nariams nepaskirta sumokėti jokios kredito dalies, o 2 asmenims nurodyta neesant kredito likučio, delspinigių bei palūkanų (1 t. b. l. 34). Bendrijos narių sprendimai gali būti priimami balsuojant raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, tačiau ieškovės įstatuose tokia tvarka nenustatyta, be to, nepateikti įrodymai, kad bendrijos nariai buvo gavę balsavimo biuletenius ir dokumentus, kuriuos ketinta susirinkime svarstyti ir dėl jų balsuoti (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 8 d., 1 t. b. l. 40-46). Bendrija neturi bendrijos kredito skirstymo metodikos, o anksčiau turėtą metodiką ieškovė pati panaikino 2003-11-03, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl visuotinio narių susirinkimo protokolo punktų, kuriais metodika buvo patvirtinta, pripažinimo negaliojančiais (1 t. b. l. 85-91). 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole (nutarimas Nr. 2.1.) nurodyta, jog patvirtintas kredito paskirstymas bendrijos nariams, remiantis turimais buhalteriniais įrašais, tačiau jokie buhalteriniai dokumentai nėra nurodyti nei susirinkimo protokole, nei jo prieduose (1 t. b. l. 32-35). Iš ieškovės atstovų paaiškinimų matyti, kad yra remiamasi 2004-01-22 UAB „Aldarija“ atliktu ieškovės finansinių dokumentų peržiūros aktu, kuriuo ieškovės buhalteriniai dokumentai buvo peržiūrėti, susisteminti, bet duomenų apie bendrijos gauto kredito panaudojimo butams skaičiuočių atlikimą ar auditą, o ir UAB „Aldarija“ teisę atlikti tokias skaičiuotes ar auditą, byloje nėra, be to, iš statybos ir apdailos išlaidų paskirstymo butams lentelės prie minėto akto (2 t. b. l. 52, 53) neaišku, kaip tos sumos buvo paskirstytos (CPK 177, 178 str., 2 t. b. l. 16-53). Neesant jokios bendrijos kredito paskirstymo metodikos, teismo manymu, kredito dalies panaudojimo atsakovės ir kitų bendrijos narių butams skaičiuočių, kredito paskirstymo klausimas turėjo būti narių apsvarstytas, visiems to pageidaujantiems bendrijos nariams pateikta visa su tuo susijusi informacija bei buhalteriniai dokumentai ir tik tada sprendžiamas tokio nutarimo priėmimo klausimas, o ne pateikiami balsavimo raštu biuleteniai, kurie eliminuoja klausimo bei argumentų už ar prieš svarstymo galimybę ir neabejotinai yra priimtini tiems bendrijos nariams, kuriems nenumatyta mokėti jokių įmokų (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1, 5 d.).

8Ieškovės argumentas, kad atsakovė žinojo apie 2004-01-22 UAB „Aldarija“ atliktame ieškovės finansinių dokumentų peržiūros akte nurodytą jai tenkančią bendrijos kredito dalį, teismo atmestas kaip nepagrįstas, kadangi tol, kol nepriimtas bendrijos nutarimas tuo klausimu, atsakovė neturi pareigos mokėti tokios įmokos, todėl neturi pagrindo ir ją ginčyti (Bendrijos įstatų 15.2. p., CPK 178, 185 str.). Taip pat 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyta, jog nutarta patvirtinti bendrijos kredito perkėlimą šiuo kreditu pasinaudojusiems bendrijos nariams tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudojasi bendrija (protokolo 2.2. punktas) (1 t. b. l. 32, 33). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai 1993-04-19 Nr. 274 ir 2001-08-09 Nr. 982 numato, kad, pastačius gyvenamąjį namą ir nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi CK nuostatų, su paskola butui statyti pasinaudojusiais bendrijos nariais sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje, ir surašo buto perdavimo aktą, tačiau bendrija negali vienašališkai nuspręsti perkelti bendrijos nariui savo prievolės be asmens sutikimo, nes tai prieštarauja bendriesiems sutarčių sudarymo principams bei tvarkai, o juolab, kad bendrijos nariai neatsako už bendrijos prievoles (CK 6.154-6.158, 6.162 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 str. 1 d. 5 p, 2 d., Bendrijos įstatų 9. p., 1 t. b. l. 41). Minėtuose Vyriausybės nutarimuose (14 punktai) numatyta, jog nepasirašius skolos perkėlimo sutarties, skolininku lieka bendrija. Kiti 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyti nutarimai – patvirtinti bendrijos kredito perkėlimą ir įgaliojimas bendrijos valdybos pirmininkui atstovauti bendriją, pasirašant kredito perkėlimo dokumentus, yra iš esmės susiję su bendrijos kredito paskirstymo-perkėlimo realizavimu (nutarimai Nr. 2.2. ir 2.4.). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad 2007-03-16 susirinkimas nurodytoje vietoje – garažuose neįvyko, nes ji apėjo visus garažus ir niekur nebuvo įleista, o apie priimtą nutarimą sužinojo tik gavusi ieškinį. Kadangi minėtame susirinkime buvo priimti kiekvienam nariui, o ypač tiems iš jų, kurie privalo mokėti labai dideles įmokas, svarbūs ir įpareigojantys nutarimai, tai akivaizdu, jog apie tokius nutarimus jie turėjo būti informuoti. Byloje yra įrodymas, kad atsakovė žinojo apie susirinkimą, tačiau ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ji žinojo apie 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus nutarimus anksčiau nei gavo ieškinį (1 t. b. l. 35). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovės ir daugumos bendrijos narių santykių priešiškumą bei jos teisės į informaciją ribojimą, tai matyti iš teismų sprendimų turinio, ieškovės argumentas, jog atsakovė galėjo sužinoti apie bendrijos susirinkimo nutarimus iš kitų bendrijos narių atmestas, nes labiau tikėtina, kad apie ginčijamus nutarimus ji sužinojo tik gavusi ieškinį, todėl teismas pripažino, jog ji nepraleido ieškinio senaties termino 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimams skųsti.

9Teismas rėmėsi CK 2.82 str. 4 d., numatančia, kad juridinio asmens organo sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais ne tik tada, kai jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams, bet ir protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovės atstovai teismo posėdyje teigė, kad bendrijos gautas kreditas buvo naudojamas pagal bendrijos narių poreikį, iš dokumentų matyti, jog jis buvo panaudotas viso namo kapitalinės statybos apmokėjimui, tačiau byloje nėra pateikta jokių buhalterinių dokumentų, kad bendrijos nariai, kuriems neskiriama mokėti kredito, buvo įmokėję analogiško dydžio lėšas ir kreditas nebuvo naudojamas mokėjimams už juos (CPK 177, 185 str.). Ieškovės atstovai nurodė, jog atsakovės butui buvo panaudota tokia kredito dalis, už kokią savivaldybė dengė palūkanas už atsakovę, o tai paneigia ieškovės atstovų teiginius apie kredito panaudojimą pagal narių, tarp jų ir atsakovės, poreikį ir verčia abejoti priskiriamos atsakovei kredito dalies pagrįstumu (CPK 177, 185 str.). Taip pat ieškovės atstovų aiškinimas, kad kreditas paskirstytas pagal statybinėje dokumentacijoje nurodytą atsakovės buto plotą, rodo atsakovės teisių ignoravimą, nes gyvenamasis namas buvo priimtas naudoti 1999-12-30, todėl skaičiuojant kredito paskirstymą bendrija turėjo galimybę patikslinti butų plotus, juolab, kad kai kurių butų, pavyzdžiui buto Nr. 2, plotai yra ženkliai pasikeitę (1 t. b. l. 82; 2 t. b. l. 19, 62). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog itin svarbių finansinių klausimų – bendrijos gauto kredito skirstymas be metodikos ir išsamių skaičiuočių, nesupažindinus visų to pageidaujančių bendrijos narių su buhalteriniais dokumentais, vadovaujantis tik bendrijos finansinių dokumentų peržiūros aktu, kuriame konstatuotas aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas ir apskaitos principų bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančių dokumentų nesilaikymas (2. Apskaitos principai), akivaizdžiai prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, juolab, kad nutarimai buvo priimti pažeidžiant visuotinio bendrijos narių susirinkimo tvarką – balsavimas raštu nenumatytas ieškovės įstatuose; susirinkimas laikomas teisėtu kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, sprendimai, sprendžiant įmokų klausimus, priimami dalyvaujančių 2/3 bendrijos narių balsų dauguma, o šiuo atveju dalyvavo tik 3 bendrijos nariai (DNSBĮ 21 str. 3-5 d., Bendrijos įstatų 28 puntas, 1 t. b. l. 32, 33, 40-46; 2 t. b. l. 16-21).

10Iš ieškovės įstatų teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę gauti kreditus ir už savo prievoles atsako jai priklausančiu turtu, tačiau ji neatsako už savo narių prievoles, kaip ir šie neatsako už bendrijos prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės bendrijos gauto kredito dalį teismo laikytas nepagrįstu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 str. 1 d. 5 p., Bendrijos įstatų 7.3., 9. p., 1 t. b. l. 40, 41). Pripažinus negaliojančiais 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimus 2.1.-2.4., nesant įrodymų apie bendrijos gauto kredito panaudojimo butams metodiką, skaičiuotes ir jų pagrįstumą, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio (CPK 185 str.). Atsakovė visą bylos laikotarpį ginčijo ieškovės nurodytos sumos teisingumą, reikalavo pateikti metodiką bei dokumentus, kurių pagrindu buvo skaičiuojama ieškovės reikalaujama priteisti iš jos suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų.

11Ieškovė 234-V-oji GNSB apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 60-61) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos motyvus:

121. Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigių išsprendimo. Nors teismo sprendime tiesiogiai nepasisakyta dėl Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų, tačiau skundžiamas teismo procesinis sprendimas turi tiesioginės įtakos Kauno miesto savivaldybės teisėms ir pareigoms. Šioje civilinėje byloje buvo ginčijama atsakovei B. L. tenkanti kredito dalis, panaudota jos buto statybai, ir buvo sprendžiamas ginčas, kokia kredito dalimi ji realiai pasinaudojo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė jau yra apmokėjusi atsakovei B. L. tenkančio konkretaus dydžio lengvatinio kredito (jo dalies) palūkanas, tą akivaizdžiai įrodo ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai) - Kauno miesto savivaldybės pateikti duomenys apie Kauno miesto savivaldybės apmokėtas už atsakovę palūkanas (3 t. b. 1. 77-114). Nustačius B. L. tenkančią kredito dalį, Kauno miesto savivaldybei kiltų teisės ir pareigos - reikalauti gražinti sumokėtą dalį palūkanų už B. L. tenkantį lengvatinį kreditą, t. y. jei paaiškėtų, kad atsakovė B. L. pasinaudojo mažesne lengvatinio kredito dalimi nei nurodyta Savivaldybės dokumentuose, Kauno miesto savivaldybė turėtų teisę reikalauti grąžinti dalį sumos nuo nepagrįstai sumokėtų palūkanų, kitu atveju B. L. reikalavimu Kauno miesto savivaldybė turėtų pareigą padengti didesnę jai tenkančią kredito dalį (jei paaiškėtų, kad B. L. teko didesnė lengvatinio kredito dalis).

132. Dėl 2007-03-16 protokolo 2.1-2.4 p. panaikinimo. Teismas netenkino atsakovės prašymo protokolo nutarimų ginčijimui taikyti senaties terminą, tačiau nepagrįstai patenkino atsakovės B. L. priešieškinio reikalavimą, - pripažino negaliojančiais 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimo 2.1.; 2.2.; 2.3.; 2.4 punktus. Teismas išvadą, jog atsakovė B. L. nežinojo apie 2007-03-16 bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus, padarė pažeisdamas interesų pusiausvyros ir įrodymų visapusiškumo principą, remdamasis išimtinai tik atsakovės paaiškinimais, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bei nevertindamas ieškovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent - atsakovė aplinkybę, jog apie skundžiamus 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 2007-03-16 bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus jai nebuvo žinoma 2007-03-16 arba apie jį sužinojo vėliau, įrodinėjo išimtinai tik savo paaiškinimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė B. L. apie 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus turėjo žinoti - pranešimas apie šaukiamą 2007-03-16 bendrijos narių susirinkimą jai buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai, tą liudija į bylą pateiktas pranešimas, ant kurio atsakovė pati pasirašė (l t. b. l. 35). Šiame pranešime buvo nurodyta, kad vienas iš susirinkimo darbotvarkės klausimų – „Dėl butų statybos išlaidų“. Bendrijos narių susirinkimas, apie kurį atsakovė buvo informuota, įvyko ir jo metu buvo priimti nutarimai, įforminti 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokolu. Teismas nepasisakė, kodėl nevertino minėto rašytinio pranešimo kaip įrodymo. Aplinkybė, kad atsakovė pati asmeniškai nedalyvavo susirinkime, neįrodo, kad ji negalėjo žinoti apie susirinkime priimtus nutarimus. Teismas nurodė, kad nutarimai buvo priimti susirinkime nesant bendrijos narių balsų kvorumo, tačiau susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių (Bendrijos įstatų 28 punktas). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad minėto protokolo priede yra pasirašę 12 asmenų, iš kurių trys atvyko į posėdį, o kiti balsavo raštu, užpildydami balsavimo biuletenius (l t. b. 1. 40-46). Nors balsavimo raštu įstatuose tvarka nėra nustatyta, tačiau tai, kad nėra detalizuotos balsavimo raštu tvarkos, nepaneigiama pati asmens teisė į balsavimą raštu. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, kaip toks balsavimo būdas pažeidė atsakovės interesus, kadangi kiekvienas bendrijos narys turėjo teisę pasirinkti kokiu būdu balsuoti. Visiems bendrijos nariams apie susirinkimą buvo pranešta raštu, pateikti susirinkime svarstomų sprendimų projektai, sudaryta galimybė susipažinti su susirinkimui pateikta medžiaga. Nariai galėjo pasirinkti kaip balsuoti - raštu ar dalyvaudami asmeniškai atvykę. Teismas panaikino 2007-03-16 protokolo nutarimus tuo pagrindu, kad šį protokolą iš 18 bendrijos narių yra pasirašę 12, iš kurių 8 nariams nepaskirta sumokėti jokios kredito dalies, o 2 asmenims nurodyta neesant kredito likučio, delspinigių bei palūkanų, tačiau bendrijos nariui tenkanti mokėti kredito dalis negali būti sietina su jo teise balsuoti bendrijos narių susirinkimuose, o nariai turi teisę balsuoti savo nuožiūra, nevaržomai ir nepriklausomai nuo jam tenkančios mokėti kredito dalies. Daugiabučių namų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad vienam bendrijos nariui yra suteikta vieno balso teisė, kuri nei su bendrijos nario įsipareigojimais, nei su jo teisėmis ar pareigomis nėra siejama (Daugiabučių namų įstatymo 4 str. 6 dalis).

143. Dėl atsakovei tenkančios kredito dalies dydžio. Atsakovei B. L. tenkanti mokėti kredito dalis yra nurodyta 234-V-osios GNSB 2007-03-16 visuotinio narių susirinkimo protokole bei 2004-01-22 UAB „Aldarija“ atliktame ieškovės finansinių dokumentų peržiūros akte. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė apie finansinių dokumentų peržiūros akte nurodytą jai tenkančią bendrijos kredito dalį žinojo dar iki ieškinio gavimo - akto dokumentų kopijos atsakovei buvo pateiktos 2004-04-21; atsakovė dokumentų gavimo faktą patvirtino pasirašydama (l t. b. 1. 10). Būtent šio finansinių dokumentų akto peržiūros duomenimis buvo vadovaujamasi 2004-09-20 bendrijos visuotiniame narių susirinkime (atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti šį protokolą negaliojančiu teismas atmetė). Šiame 2004-09-20 bendrijos visuotiniame narių susirinkime atsakovė B. L. sutiko su duomenimis, kurie susirinkimo protokole buvo nurodyti remiantis būtent 2004-01-22 UAB „Aldarija“ atliktu peržiūros aktu (l t. b. 1. 31). Taigi, jei atsakovė manė, kad peržiūros akte nurodyta neteisinga informacija, ji galėjo šį aktą skųsti po to, kai su juo susipažino 2004-04-21, arba po 2004-09-20 visuotinio narių susirinkimo, kai buvo visiškai akivaizdu, kad nariams tenkanti mokėti kredito dalis nustatoma remiantis būtent šio dokumento, kuriuo buvo peržiūrėti ir susisteminti 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos buhalteriniai dokumentai, duomenimis. Visi kiti 234-V-osios GNSB nariai su peržiūros akte nurodytais duomenimis sutinka; atsakovė B. L. yra vienintelė, kuri ginčija kredito paskirstymą. Teismas neteisingai įvertino, kad bendrija neturi bendrijos kredito skirstymo metodikos. Metodika apskaičiuoti bendrijos nariui tenkančią mokėti kredito dalį yra: yra įvertinta, kiek kainavo kiekvieno buto statyba, iš šios vertės atimama suma, nario jau sumokėta konkretaus buto statybai; likutis nurodo, kokia yra kiekvieno buto statybos apmokėta suma kreditu.

15Tretieji asmenys V. V., L. V., V. Ž., R. S., G. K., R. A., I. P., T. S. prisidėdami prie apeliacinio skundo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais (3 t. b. l. 193-198).

16Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

17Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

18Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

20Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į bylos nagrinėjimą kaip tretysis asmuo turėjo būti įtraukta Kauno miesto savivaldybė, nes byloje nustačius atsakovei B. L., pasinaudojusiai lengvatiniu kreditu butui statyti, tenkančią konkrečią lengvatinio kredito dalį, savivaldybė įgytų teises ir pareigas reikalauti grąžinti už atsakovę sumokėtą dalį palūkanų, jeigu paaiškėtų, kad atsakovė pasinaudojo mažesne kredito dalimi, nei nurodyta savivaldybės dokumentuose.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t.y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje IĮ „( - )“ v. UAB „Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

22Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš ieškinio, priešieškinio ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad byloje kilo ginčas dėl teisių ir pareigų tarp Gyvenamojo namo statybos bendrijos ir jos narės, o ne tarp lengvatinio kredito palūkanas dengusio subjekto (Kauno miesto savivaldybės) ir teisę į lengvatinį kreditą turinčio subjekto (atsakovės). Taip pat akcentuotina, jog atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo būtų galima spręsti nustačius ne tik Kauno miesto savivaldybės suinteresuotumą byloje, tačiau ir tai, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičia jos teisinę padėtį, teises bei pareigas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, analizuodamas bylos duomenis, darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl savivaldybės teisių, pareigų ar teisinio statuso. Tai beje, apeliaciniame skunde pripažįsta ir apeliantė. Dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje Kauno miesto savivaldybės teisių, pareigų ar teisinio statuso (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Dėl ieškinio senaties ginčyti Gyvenamojo namo statybos bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimą

23CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

24Apeliantė (ieškovė) pagrįstai nurodo, kad atsakovė buvo raštu informuota apie 2007 m. kovo 16 d. bendrijos visuotinį narių susirinkimą ir jo darbotvarkę. Tai patvirtina atsakovės parašas ant 2007 m. kovo 1 d. pranešimo (T. I, 35 b. l.). Beje, šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė apie šiame susirinkime priimtus sprendimus sužinojo tik gavusi ieškovės ieškinį, todėl ieškinio senaties termino ginčyti 2007 m. kovo 16 d. visuotinio 234-V– osios GNSB narių susirinkimo nutarimų atsakovė nepraleido. Dėl Gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių teisės visuotiniame narių susirinkime balsuoti raštu

25Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2007 m. kovo 1 d. pranešime apie 2007 m. kovo 16 d. bendrijos visuotinį narių susirinkimą ir jo darbotvarkę nėra jokių duomenų, kad bendrijos nariams kartu su pranešimu apie susirikimą buvo pateikti susirinkime svarstytinų nutarimų projektai ar balsavimo raštu biuleteniai (T. I, 35 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog 9 bendrijos nariai balsavo raštu, užpildydami balsavimo biuletenius, kurie yra civilinės bylos pirmojo tomo 40-46 lapuose, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad nurodytuose bylos lapuose yra bendrijos įstatai, o ne balsavimo raštu biuleteniai. Byloje nėra pateikta bendrijos narių, kurie 2007 m. kovo 16 d. visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 2007/01 nurodyti kaip balsavę raštu, balsavimo biuletenių. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad bendrijos nariai gavo balsavimo raštu biuletenius ir dokumentus, kuriuos ketinta susirinkime svarstyti ir dėl jų balsuoti.

26Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje svarstant Gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių teisę visuotiniame narių susirinkime balsuoti raštu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos netaikytinos, nes šis įstatymas reglamentuoja namų savininkų bendrijų, valdančių nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą. Šioje byloje nėra duomenų, kad 234 –V- osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos nariai būtų įregistravę nuosavybės teisę į jų naudojamus butus.

27LR Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 (1997 m. spalio 3 d. redakcija) patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų ir 234-V-osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų 28 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o įgaliotinių susirinkimas – ne mažiau kaip du trečdaliai įgaliotinių. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus paprasta jame dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma, viešu arba slaptu balsavimu. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, narių šalinimo iš bendrijos, jos reorganizavimo ar likvidavimo priimami dviejų trečdalių bendrijos narių balsų dauguma (T. I, 45 b. l.). Taigi, galimybės visuotiniame narių susirinkime balsuoti raštu nei LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti pavyzdiniai įstatai, nei ieškovės įstatai nenumato. Be to, įstatymuose taip pat nėra numatyta, kad Gyvenamojo namo statybos bendrijos visuotiniame narių susirinkime sprendimai būtų priimami balsuojant raštu. Kaip matyti iš 2007 m. kovo 16 d. bendrijos visuotinį narių susirinkimo protokolo jame asmeniškai dalyvavo trys nariai, o dar 9 balsavo raštu (T. I, 32-33 b. l.). Kaip jau minėta balsavimo raštu galimybės teisės aktai nenumato, todėl ir dėl šios priežasties 2007 m. kovo 16 d. bendrijos visuotinį narių susirinkimo nutarimai yra neteisėti.

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2007 m. kovo 16 d. bendrijos visuotinį narių susirinkimo nutarimus, todėl ir šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

29Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovei tenkančią lengvatinio kredito dalį ieškovė apskaičiavo teisingai, todėl ieškinys turėjo būti tenkinamas, teisėjų kolegija akcentuoja, jog LR Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr.274 (2003 m. kovo 3 d. redakcija) Dėl Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo 13 punkte numatyta, kad Pastačius gyvenamąjį namą ir nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo paskola butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje, ir surašo buto perdavimo aktą. Be to, nutarimo 19 punkte numatyta, kad likviduojant arba reorganizuojant bendriją, visuotiniame jos narių susirinkime turi būti išspręsti turtiniai klausimai (paskolų lengvatinėmis sąlygomis ir komercinių paskolų, savų lėšų ir kitų įsiskolinimų paskirstymas, įsipareigojimai juos padengti ir t. t.). Taigi lengvatinių paskolų paskirstymo klausimai turi būti išspręsti bendrijos visuotiniame narių susirinkime. Panaikinus 2007 m. kovo 16 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus, iš kurių vienas dėl lengvatinio kredito paskirstymo, akivaizdu, kad kol kas nėra priimtas bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl lengvatinio kredito paskirstymo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ar ieškovas teisingai paskaičiavo atsakovei tenkančią lengvatinio kredito dalį.

30Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

31Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos 10,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 96 str.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

34Apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti valstybei iš 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (juridinio asmens kodas 135415167, buveinė Milikonių g. 40-18, Kaune) atlyginti 10,50 Lt (dešimties litus 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovė 234-v-oji GNSB 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Kauno miesto... 5. Atsakovė B. L. pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu (3 t. b. l.... 7. Iš 2007-03-16 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo teismas... 8. Ieškovės argumentas, kad atsakovė žinojo apie 2004-01-22 UAB „Aldarija“... 9. Teismas rėmėsi CK 2.82 str. 4 d., numatančia, kad juridinio asmens organo... 10. Iš ieškovės įstatų teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę gauti... 11. Ieškovė 234-V-oji GNSB apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 60-61) prašo Kauno... 12. 1. Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigių... 13. 2. Dėl 2007-03-16 protokolo 2.1-2.4 p. panaikinimo. Teismas netenkino... 14. 3. Dėl atsakovei tenkančios kredito dalies dydžio. Atsakovei B. L. tenkanti... 15. Tretieji asmenys V. V., L. V., V. Ž., R. S., G. K., R. A., I. P., T. S.... 16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas apeliacinį... 18. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į bylos nagrinėjimą kaip tretysis asmuo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 22. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš ieškinio, priešieškinio ir... 23. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų... 24. Apeliantė (ieškovė) pagrįstai nurodo, kad atsakovė buvo raštu informuota... 25. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2007 m. kovo 1 d. pranešime... 26. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje svarstant... 27. LR Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 (1997 m. spalio 3 d.... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 29. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovei tenkančią... 30. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti... 31. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti valstybei iš 234-V-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos...