Byla e2-649-178/2018
Dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovams L&M International Trading LTD, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technometalas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „ECORNUS“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas UAB „ECORNUS“ prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, o apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu tenkino ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams L&M International Trading LTD, UAB „Technometalas“ ir UAB „ECORNUS“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
  3. Atsakovė UAB „ECORNUS“ pateikė apeliacinį skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, netenkino UAB „ECORNUS“ prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. UAB „ECORNUS“ pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundą atmetė ir įpareigojo atsakovę iki 2017 m. rugsėjo 18 d. už apeliacinį skundą sumokėti 3 415 Eur žyminį mokestį. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį ir prašė atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nutarė apeliacinį skundą grąžinti atsakovei. UAB „ECORNUS“ pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paliko nepakeistą bei nustatė terminą iki 2018 m. vasario 8 d. sumokėti 3 315 Eur žyminį mokestį.
  4. Atsakovė prašo atidėti 3 184,90 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašyme nurodo, jog dėl itin sudėtingos finansinės padėties ir apyvartinių lėšų stygiaus atsakovė UAB „ECORNUS“ neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio, tačiau galėtų tai padaryti per ilgesnį laikotarpį. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog iš viso yra sumokėjusi 230,10 Eur dydžio žyminį mokestį

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovės UAB „ECORNUS“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino, nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį atsakovei.
  2. Nurodė, kad apeliantė nuo 2017 m. balandžio mėn. (nuo apeliacinio skundo pateikimo) nevykdo daugkartinių teismų įpareigojimų sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pažymėjo, kad šioje byloje teismų nutartimis jau buvo atmesti apeliantės prašymai atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą bei atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
  3. Apeliantės pateiktas prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo yra pakartotinis. Prašymas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis, kaip ir ankstesniuose prašymuose, aplinkybėms. Apeliantės argumentai dėl jos sunkios finansinės padėties šioje byloje jau buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimis. Be to, įmonė turi 2 076 105 Eur vertės turto (daugiau nei 2017 m. ir 2016 m.), įmonė veikianti, jai nėra inicijuoti nei bankroto, nei restruktūrizavimo procesai, nepaisant apeliantės nurodytų nuolatinio pobūdžio finansinės padėties sunkumų nuo 2016 m. Aplinkybė, kad apeliantė galimai kreipėsi dėl kredito įmonei suteikimo, nepatvirtina, jog kreditas bus suteiktas ir gautas lėšas apeliantė galės panaudoti / panaudos žyminio mokesčio sumokėjimui.
  4. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde, pateiktame 2017 m. balandžio 7 d., nurodytame prašyme atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą apeliantė nurodė, kad ji tikrai bus pajėgi surinkti žyminio mokesčio trūkstamą sumą per 5-6 mėnesius. Be to, teikiant minėtus prašymus apeliantė pridėjo tik fragmentinius duomenis apie įmonės finansinę padėtį, t. y. neatskleidė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Toks procesinis elgesys teismui suponavo išvadą, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis teikdama minėtus prašymus, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „ECORNUS“ (toliau ir - apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti, atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už pateiktą apeliacinį skundą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priimti atsakovės apeliacinį skundą arba perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai laikė, kad prašymą atsakovė grindė tapačiomis aplinkybėmis kaip ir ankstesnį prašymą, kadangi atsakovė prašyme nurodė naujas faktines aplinkybes apie esamą atsakovės finansinę būklę, apyvartinių lėšų srautus bei perspektyvas, į bylą pateikė naujus anksčiau teismo nevertintus įrodymus – 2013 m. sausio 31 d. balansą, 2018 m. vasario 1 d. atsakovės banko sąskaitų išrašą, 2018 m. sausio 31 d. prašymą suteikti kreditą bei naujus duomenis apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) bei įmonės darbuotojų skaičių. Nei minėtų naujų aplinkybių, nei įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino.
    2. Teismas neįvertino, kad atsakovė šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kurie nebūtinai reiškia, kad įmonė yra nemoki. Aplinkybė, kad atsakovė veikianti įmonė, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi galimybę iš karto sumokėti visą žyminį mokestį.
    3. Atsakovei priklausantis turtas yra nelikvidus, kadangi jį sudaro teismo kitoje byloje areštuotos gamybinės patalpos bei nebaigta statyba, todėl tokiu turtu atsakovė negali disponuoti.
    4. Teismo abejonės dėl kredito atsakovei suteikimo yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, kadangi byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog kreditas atsakovei gali būti nesuteiktas.
    5. Teismas, nurodydamas, kad atsakovės pateikti duomenys yra fragmentiniai ir neatspindi bendrovės tikrosios finansinės būklės, nedetalizavo kokių būtent duomenų trūksta, jog teismas galėtų susidaryti visapusišką nuomonę apie atsakovės turtinę padėtį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Atskirasis skundas netenkinamas.
  4. Apeliantė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą grindė susiklosčiusia sudėtinga finansine padėtimi bei apyvartinių lėšų stygiumi, tačiau nurodė, jog galėtų visą žyminį mokestį sumokėti per ilgesnį laikotarpį. Apeliantė paaiškino, jog jos pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto valdymas ir jos gaunamas pajamas sudarė už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (gamybines patalpas) gaunamas nuomos mokestis iš BUAB „Technometalas“. Tačiau į nuomojamas patalpas nebėra galimybės patekti, kadangi ieškovė AB SEB bankas yra užblokavusi į jas patekimą, todėl nuomininkė nuo 2016 m. liepos mėn. nustojo mokėti nuomos mokestį. Be to, apeliantei priklausantis turtas yra areštuotas, todėl apeliantė negali juo disponuoti ir tokiu būdu gauti pajamų, iš kurių galėtų sumokėti visą žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą.
  5. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi jau sprendė klausimą dėl apeliantės mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo ir tokio jos prašymo netenkino, o jai pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundą atmetė ir įpareigojo atsakovę iki 2017 m. rugsėjo 18 d. už apeliacinį skundą sumokėti 3 415 Eur žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą nagrinėję teismai konstatavo, kad apeliantė jokių įrodymų apie savo veiklą ir finansinę būklę nepateikė, byloje nėra duomenų, jog įmonei grėstų bankrotas, kita vertus, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog ateityje ji sugebės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį. Teismai nenustatė, kad apeliantės būklė neleidžia jai sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio bei ateityje jos finansinė padėtis pagerės taip, jog apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną atsakovė bus pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
  7. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teiktame dar 2017 m. balandžio 7 d. apeliaciniame skunde nurodytame prašyme atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą apeliantė užtikrino, kad ji bus pajėgi surinkti žyminio mokesčio trūkstamą sumą per 5-6 mėnesius. Tuomet netenkinus jos prašymo atidėti žyminio mokėjimą, apeliacine tvarka šis klausimas buvo sprendžiamas 2017 m. rugsėjo 7 d. Taigi, jau tuomet buvo praėję 5 mėnesiai nuo pirminio prašymo pateikimo. Netenkinus prašymo ir apeliacine tvarka, sumokėjusi vos 100 Eur, apeliantė paprašė apskritai ją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Šis klausimas spręstas abiejų instancijų teismuose ir galutinai netenkintas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, t. y . kai nuo pirminio prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo buvo praėję jau beveik 10 mėnesių. Tačiau ir tuomet, nors pirminiame prašyme buvo užtikrinusi galėsianti sumokėti visą žyminį mokestį žymiai anksčiau, apeliantė sumokėjo vos 130 Eur ir vėl reiškia prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą. Šiame kontekste pastebėtina, kad apskritai menkai tikėtina, kad per beveik 10 mėn. apeliantė – privatus pelno siekiantis asmuo - teišgalėjo sukaupti tik tokią sumą žyminio mokesčio sumokėjimui. Paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad, visų pirma, apeliantės teiginiai apie jos galimybes sumokėti žyminį mokestį artimoje ateityje, nelaikytini patikimais iš esmės, antra, neatmestina, kad jie ir nesąžiningi, o apeliantė faktiškai tik siekia išvengti žyminio mokesčio realaus mokėjimo ar bent jau akivaizdžiai vilkinti pagrindinės bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Pastaruoju atveju tai reikštų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir apeliantės teisės apskritai neturėtų būti ginamos.
  8. Pažymėtina, kad apeliantė yra pateikusi 2018 m. sausio 31 d. prašymą Rato kredito unijai dėl 140 000 Eur kredito apyvartinėms lėšoms ir verslo vystymui. Duomenų apie tai, ar kreditas jai suteiktas, apeliantė nepateikė, nors nuo prašymo pateikimo (jei jis iš tikrųjų pateiktas) praėjo jau keturi mėnesiai. Taigi, arba apeliantė yra kreditą gavusi, bet žyminio mokesčio nemoka, arba kredito nėra gavusi, o tai reikštų, kad artimiausioje ateityje žyminio mokesčio sumokėti ir negalės, o tai abiem atvejais reiškia, kad atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą nėra pagrindo.
  9. Dėl paminėtų motyvų galima daryti išvadą, kad apeliantės teiginiai apie ketinamą mokėti žyminį mokestį ir realias galimybes jį sumokėti ne tik nėra įtikinami, bet galimai ir nesąžiningi. Argumentai, kad žyminis mokestis galės būti išieškotas iš apeliantės nekilnojamojo turto priverstinai, viena vertus, paminėtų apeliantės veiksmų kontekste taip pat gali būti įvertinti ir kaip ketinimas nemokėti žyminio mokesčio, antra vertus, pati apeliantė nurodo, kad turtas areštuotas kitoje byloje, taigi, nėra aišku, ar žyminis mokestis iš to turto galės būti išieškotas ir kokia dalimi.
  10. Kaip minėta, teismai jau sprendė, kad atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio dalies nėra pagrindo. Taip pat minėta, kad žyminio mokesčio atidėjimo institutas, net tuo atveju, kai asmens turtinė padėtis nelaikytina gera, taikomas iš esmės tik tuomet, kai pagrįstai galima manyti, jog ateityje asmuo turės realią galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei jo atžvilgiu bus priimtas nepalankus sprendimas. Neįrodžius tokios galimybės (kaip nagrinėjamu atveju), žyminio mokesčio atidėjimo institutas netaikytinas. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
  11. Tačiau teismas, skundžiama nutartimi atmetęs prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, nepagrįstai nutarė grąžinti apeliacinį skundą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 1 dalimi, privalėjo nustatyti naują terminą atsiradusiam procesinio dokumento trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. To nepadaręs, teismas procesines normas taikė netinkamai (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
  12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atidėti atsakovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkintas UAB „ECORNUS“ prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, paliekama nepakeista. Kadangi pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės prašymo, jai apeliacinį skundą grąžino nenustatęs termino trūkumui pašalinti, ši nutarties dalis naikinama ir atsakovei nustatomas terminas iki 2018 m. birželio 12 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Apeliacinio skundo priėmimo klausimas gali būti sprendžiamas tik pasibaigus jo trūkumų pašalinimo terminui, o spręsti šį klausimą yra įpareigotas sprendimą priėmęs teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti panaikinant jos dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei.

13Nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, palikti nepakeistą.

14Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ECORNUS“ terminą iki 2018 m. birželio 12 d. (įskaitytinai) sumokėti 3 184,90 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

15Išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai