Byla e2-603-943/2017
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2875-392/2017 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams antstoliui D. S. ir mažajai bendrijai „Būstas tau“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė D. P. prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 28 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-16-32-2667, kuriuo antstolis D. S. iš varžytynių pardavė ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ir taikyti dvišalę restituciją natūra grąžinant ieškovei nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o atsakovei MB „Būstas tau“ priteisiant iš antstolio D. S. 78 400 Eur.
  2. Kartu su ieškiniu pateiktas ir prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio (1 193 Eur) mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, per mėnesį ji gauna apie 300 Eur darbo užmokestį, o nekilnojamojo turto neturi. Dėl nurodytų priežasčių paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, o likusios 1 193 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašo atidėti iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nustatė terminą per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
  2. Teismas pažymėjo, jog prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą gali būti tenkinamas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad nors ieškinio padavimo teismui metu ieškovo turtinė padėtis kebli, tačiau ateityje tokia padėtis gali pasikeisti ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras. Įvertinęs su prašymu pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad iš byloje esančios medžiagos nematyti, jog ieškovės turtinė padėtis gali pagerėti, todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atmetė.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atskirajame skunde apeliantė D. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo neturės lėšų sumokėti žyminį mokestį. Ieškovė gaudama 300 Eur darbo užmokestį ir atsidėdama dalį gaunamų pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti, galėtų sukaupti 1 139 Eur. Nepavykus likusios žyminio mokesčio dalies sukaupti ieškovė turėtų laiko trūkstamą žyminio mokesčio sumą pasiskolinti.
    2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės finansinė padėtis prasta, todėl atmetęs prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, turėjo spręsti klausimą dėl ieškovės atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies. To nepadaręs teismas užkirto kelią ieškovei savo pažeistas teises ginti teisme.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą.
  3. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka.
  4. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
  5. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, o nagrinėjamu atveju – būtinumą atidėti 1 193 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015). Būtent šiuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos
  6. Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
  7. Iš apeliantės pateiktos 2016 m. spalio 13 d. UAB „Tarandės klinika“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 2016/10/13-01 nustatyta, kad kas mėnesį jai mokamas maždaug 300 Eur darbo užmokestis, kitų pajamų šaltinių apeliantė nenurodė, o VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad ji neturi nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė įrodymų apie darbo užmokesčio padidėjimą, kitus galimus pajamų šaltinius, byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apeliantės deklaruojamos sunkios finansinės padėties pagerėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, todėl byloje neįrodyta CPK 84 straipsnio taikymui būtina sąlyga, kad ieškovė ateityje turės galimybių sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantės turtinės padėties pagerėjimas negali būti siejamas su šios bylos išnagrinėjimu rezultatu, kadangi šioje stadijoje sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas.
  8. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiama nutartimi buvo užkirsta apeliantės teisė į teisminę gynybą. Minėta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią jai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad teismo atsisakymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, neatima ieškovės teisės per teismo nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, kreiptis į teismą su prašymu atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau šis klausimas negali būti išspręstas paties teismo iniciatyva, būtent asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi teisę pasirinkti naudotis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo institutu. Šių dviejų institutų taikymas siejamas su alternatyviais pagrindais, todėl būtent apeliantė turi teisę pasirinkti vieną iš minėtų būdų, palengvinančių jos kreipimąsi į teismą, ir jai tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba – įrodymus, kurie patvirtintų jos galimybes sumokėti tokį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo.
  9. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai neužkerta kelio apeliantei kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnyje nustatyta tvarka bei pateikti tokį prašymą patvirtinančius įrodymus.
  10. Pagal ginčijamos nutarties rezoliucinę dalį, likusią žyminio mokesčio dalį apeliantė turi teisę sumokėti per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl termino žyminiam mokesčiui sumokėti nustatymo.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Išaiškinti D. P., jog ji Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi nustatytą žyminio mokesčio dalį – 1193 Eur, turi teisę sumokėti per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai