Byla 1A-151-334/2018
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

2sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

3dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,

4gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui,

5nedalyvaujant nuteistajam L. B.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.

7Taikytas LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., uždrausta L. B. vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

9Priteista iš L. B. 7.60 Eur proceso išlaidų valstybei.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11

  1. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. nuteistas už tai, kad 2017 metų spalio 3 dieną, apie 16 val. 12 min., ( - ), vairuodamas automobilį "VW Golf", valstybinis numeris ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus– ( - )pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties ( - )antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui pristabdžius prieš pėsčiųjų perėją, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja" ir pradėti važiuoti, tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė ir partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją R. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji R. B.,- jai buvo nustatyti sužalojimai: stiprus kūno sumušimas (autotrauma), muštinė žaizda pakaušyje - kairiame momenyje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių smilčių sumušimas, krūtinės 8, 9, 12-to slankstelių kūnų lūžiai, juosmens 5-to slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės pusės gaktikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai ir 2017 metų lapkričio 26 dieną VšĮ “Respublikinė Panevėžio ligoninė” R. B. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda pakaušyje-kairiame momenyje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių smilčių sumušimu, krūtinės 8, 9, 12-to slankstelių kūnų lūžiais, juosmens 5-to slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiu, dešinės pusės gaktikaulio lūžiu, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiais, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu virš ir po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, židininiu seroleukocitiniu plaučiu uždegimu, kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu.
  2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
  3. Nuteistasis nurodo, jog nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, nes jis neteisėtas, nepagrįstas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme jis davė nuoseklius parodymus, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pilnai atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą, jų atsiprašė ir dėl ko nukentėjusiosios išreiškė norą su juo susitaikyti. Tačiau jų prašymai atleisti nuo atsakomybės buvo atmesti. Apylinkės teismas vadovavosi tokia išvada, jog jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nes jo atžvilgiu yra perduota teismui byla, kurioje jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 259 str. 1 d. Jis mano, kad teismas rėmėsi tik prielaidomis, bei tuo pačiu pažeidė Konstitucinį nekaltumo preziumpcijos principą. Asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
  4. Nuteistasis nurodo, kad teismas neobjektyviai, vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes bei vadovavosi prielaidomis. Kad nekiltų abejonių, vadovaujantis BPK 301 str. 1 d. teismui yra keliamas reikalavimas nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau juos privalo teisiamajame posėdyje ištirti ir vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
  5. Nuteistasis mano, jog teismas priimdamas nuosprendį neįvertino kai kurių faktinių bylos aplinkybių. Mano, kad jo padarytas nusikaltimas yra netyčinis, mano, kad specialiosios teisės atėmimas, neturint kitos specialybės labai apsunkina darbo gavimą, o tuo pačiu ir teismo paskirtų įpareigojimų įvykdymą.
  6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
  7. L. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. B.savo kaltės įrodytumo bei veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 5 dalį neginčija, tačiau nesutinka, jog nebuvo pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neargumentuodamas savo sprendimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai atsisakė taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
  9. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos, t. y. jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012, 2K-32-511/2017). Taigi, net ir nustačius visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
  10. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju L. B. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiajai I. M., tai yra R. B., kuri dėl patirtų traumų mirė ligoninėje, dukrai savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (sumokėjo 6000 eurų), nukentėjusiosios I. M. atsiprašė ir su ja susitaikė (b.l.73-74). Šios aplinkybės rodo, kad L. B. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas sąlygas. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad L. B.nedarys naujų nusikalstamų veikų.
  11. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.). Taip pat teismas turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, savanoriškai pats atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nuteistasis, turėdamas vos vienerių metų vairavimo patirtį, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota moteris, ko pasėkoje ji mirė. Šiuo požiūriu pasekmės neatstatytinos-žuvo žmogus. Šios aplinkybės didina nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nepaisant to, kad nusikaltimo padarymo metu L. B.nebuvo teistas, tačiau negali būti nevertinama aplinkybė, kad dar iki aptariamo nusikaltimo padarymo, t.y. 2017-09-17 L. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 str. 1 d., dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-872-229/2017, kurioje L. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje. Ir nors dėl šios veikos jam galioja nekaltumo prezumpcija, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė į tai dėmesį, nes ši informacija neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis nėra vertas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Papildomai pažymėtina ir tai, kad L. B.būdamas jauno ir darbingo amžiaus niekur nedirba, nesimoko, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 str. 1 d.), o tai, taip pat neigiamai apibūdina nuteistąjį bei leidžia manyti, kad L. B. nededa pakankamai pastangų nepažeidinėti įstatymų, laikytis visuomeninio gyvenimo bendrojo elgesio normų. Paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, taikant BK 38 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nebus pasiekti. Šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad L. B.nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.
  12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam L. B. prisipažinus kaltu ir paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, BPK 218 straipsnio 2 dalyje, 273 straipsnyje nustatyta tvarka prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami (b. l. 115). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teisiamojo posėdžio metu jis buvo apklaustas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, proceso dalyviai su sutrumpintu įrodymu tyrimu sutiko, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 273, 291 straipsnio reikalavimais nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (b.l. 138-141). Kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, patvirtina ir skundžiamas nuosprendis, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam L. B. visiškai prisipažinus kaltu ir išsamiai paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (b.l. 146-149). Esant šioms aplinkybės, kaltinamojo L. B. atžvilgiu turėjo būti taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Remiantis tuo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nepritaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir paskyrė neteisingą galutinę bausmę, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

13Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

14Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

15Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai