Byla 1A-95-581/2019
Dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį bauda 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

3dalyvaujant prokurorams Sigitai Šabliauskienei, Robertui Diksai,

4nuteistajam L. P. ir jo gynėjui advokatui Albertui Kručkauskui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį bauda 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9L. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas AB „U.M.“, įm. kodas ( - ), registruotos ( - ), generaliniu direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir BAĮ) 21 str. būdamas atsakingu asmeniu už AB „U.M.“ apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus – vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, duodamas nurodymus tiesiogiai jam pavaldiems AB „U.M.“ darbuotojams atlikti D. Ž. ir V. D. priklausančio namo, esančio adresu ( - ), remonto darbus ir neužtikrindamas, kad ūkinės operacijos – atlikti darbai bei įgytos statybinės medžiagos, reikalingos namo remontui, teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku būtų įforminti apskaitos dokumentais ir apskaityti bendrovės apskaitoje, taip pat duodamas nurodymus statybos darbų vadovui R. V. bei vadybininkei D. R. iš UAB „O.”, IĮ „U.” namo remontui perkant reikiamas medžiagas pasirūpinti, kad PVM sąskaitose faktūrose būtų nurodyti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įsigytas prekes, bei savo parašu patvirtindamas PVM sąskaitų faktūrų su tikrovės neatitinkančiais ūkinių operacijų duomenimis pateikimą bendrovės vyr. buhalterei R. G., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio pabaigos, ( - ) mieste, organizavo apgaulingą AB „U.M.“ apskaitos tvarkymą, o būtent: nurodė statybos darbų vadovui R. V. dokumentus apie D. Ž. ir V. D. priklausančio namo, esančio ( - ), stogo remonto darbus, vykusius laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2014-03-04, įforminti 2015 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktu Nr. 1, kuriame neužfiksuotos remonto darbams sunaudotos statybinės medžiagos, bei buhalterei – ekonomistei S. P. įforminti 2015-06-29 PVM sąskaitą – faktūrą UTM Nr. ( - ), kurioje užfiksuotos D. Ž. atliktos stogo remonto paslaugos už 1736,44 eurus (iš jų: 1435,24 Eur paslaugų vertė ir 301,40 Eur PVM), t. y. ūkinę operaciją – atliktą gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogo remonto paslaugą užregistruoti ne per 4 mėnesius, kaip to reikalauja norminis aktas, bet daugiau nei po metų; be to, jis nurodė bendrovės dokumentuose – 2015-06-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) ir 2015 m. birželio mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti iškraipytus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. Ž. atliktų gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogo remonto darbų vertę, t. y. dokumentuose užfiksuota, kad D. Ž. atlikta paslaugų už 1736,64 Eur (su PVM), tačiau bendrovė ne tik atliko gyvenamojo namo remonto darbus, bet ir remonto darbams naudojo savo bei bendrovės lėšomis pirktas medžiagas, kurių panaudojimas nurodytuose dokumentuose ir apskaitoje nefiksuotas, dėl ko nebuvo galima nustatyti, kiek realiai medžiagų pirkta ir panaudota būtent Dž. Ž. gyvenamojo namo remontui; 2013 m gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nurodė statybos darbų vadovui R. V. iš UAB „O.“ AB „U.M.“ lėšomis nupirkti prekes – beasbestinio raudono šiferio lakštus, spalvotus ir statybinius vinis, antiseptiką ir neįtraukti jų į bendrovės apskaitą, bei siekdamas nuslėpti tikruosius įsigytų prekių pavadinimus, nurodė R. V. bei vadybininkei D. R. pasirūpinti, kad UAB „O.” išrašytose 2013-12-20 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) ir 2014-02-14 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) būtų fiksuoti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įsigytas prekes už 6 566,37 eurų su PVM, t. y. kad vietoj realiai nupirktų beasbestinio raudono šiferio lakštų, spalvotų ir statybinių vinių, antiseptiko PVM sąskaitose faktūrose būtų užfiksuotas kitų prekių – vamzdžių, alkūnės, šulinių dalių ir jungčių įgijimas, po ko, žinodamas, kad PVM sąskaitose faktūrose esantys duomenys yra iškraipyti ir neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu šių PVM sąskaitų faktūrų pateikimą AB „U.M.“ vyr. buhalterei R. G., kuri įtraukė jai pateiktus dokumentus į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu jo nurodymu į apskaitą buvo neįtrauktos iš UAB „O.“ įsigytos statybinės medžiagos (beasbestinio raudono šiferio lakštai, vinys, antiseptikas ir kt.) už 6566,37 eurus su PVM, kurias bendrovė panaudojo atlikdama Dž. Ž. gyvenamojo namo remontą bei į apskaitą įtrauktos realiai neįvykusias ūkinės operacijos – iš UAB „O.“ realiai neįsigytos medžiagos (vamzdžiai, šulinių dalys ir kt.) už tą pačią 6566,37 eurų sumą, kurios buvo nurašytos kituose bendrovės statybų objektuose; 2014 m sausio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nurodė statybos darbų vadovui R. V. iš UAB „L.” AB „U.M.“ lėšomis nupirktas apipjautas lentas pagal UAB „L.” 2014-01-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) už 316,27 eurus (1092,03 Lt) su PVM, kuri buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, kurias bendrovė panaudojo atlikdama Dž. Ž. gyvenamojo namo remontą, už tą pačią 316,27 eurų sumą nurašyti kituose bendrovės statybų objektuose; 2014 m vasario mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nurodė statybos darbų vadovui R. V. iš IĮ „U.K.” AB „U.M.“ lėšomis nupirkti prekes – latakus, lietvamzdžius, skardos gaminius kaminui apskardinti, vėjalentes bei jų tvirtinimo detales ir neįtraukti jų į bendrovės apskaitą bei, siekdamas nuslėpti tikruosius įsigytų prekių pavadinimus, nurodė R. V. pasirūpinti, kad IĮ „U.K.“ išrašomoje 2014-03-04 PVM sąskaitoje faktūroje STOG Nr. ( - ) būtų fiksuoti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įsigytą detalę už 787,02 eurų (2717,42 Lt) su PVM, t. y. kad vietoje realiai nupirktų latakų, lietvamzdžių, skardos gaminių kaminui apskardinti, vėjalenčių ir jų tvirtinimo detalių PVM sąskaitoje faktūroje būtų užfiksuota skardos detalės įgijimas, po to, žinodamas, kad PVM sąskaitoje faktūroje esantys duomenys yra iškraipyti ir neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu šios PVM sąskaitos faktūros pateikimą AB „U.M.“ vyr. buhalterei R. G., kuri įtraukė jai pateiktą dokumentą į buhalterinę apskaitą, tokiu būdu į apskaitą buvo neįtrauktos iš IĮ „U.K.“ įsigytos medžiagos – lietvamzdžiai, latakai, vėjalentės ir kamino apskardinimo detalės už 787,02 eurus, kurias bendrovė panaudojo atlikdama Dž. Ž. gyvenamojo namo remontą bei į apskaitą įtraukta realiai neįvykusi ūkinė operacija – iš IĮ „U.K.“ realiai neįsigyta skardos detalė už tą pačią 787,02 eurų sumą, kuri nurašyta kituose bendrovės statybų objektuose. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2013, 2014, 2015 metų AB „U.M.“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

10II.

11Apeliacinio skundo argumentai

122.

13Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – L. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti. Skunde gynėjas nurodo:

142.1.

15Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

162.2.

17Teismas nuosprendyje nukrypo nuo galutinio nuteistajam pareikšto kaltinimo ir dalies kaltinime nurodytų aplinkybių nepripažino. Taip pat teismas, konstatuodamas nusikaltimo požymius, nustatė tuos, kurių galutiniame kaltinime nebuvo. Nors teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „L.“ sąskaitoje faktūroje vartojami terminai iš esmės nepatvirtina, jog buvo pirktos kitos medžiagos, nei nurodyta bei pagal ją galima spręsti, kad jos turinys teisingas, tačiau tokiu pat principu turėjo įvertinti ir IĮ „U.K.“ sąskaitą faktūrą. IĮ „U.K.“ 2014-03-04 PVM sąskaitoje faktūroje vietoje žodžių „latakai, lietvamzdžiai, skardos gaminiai kaminui apskardinti, vėjalentės ir jų tvirtinimo detalės“ buvo užfiksuota „skardos detalės“. Turinio prasme terminas „skardos detalės“ apima visas minėtas medžiagas, o vienintelė reali klaida buvo ta, jog pavartota vienaskaita „detalė“, o ne daugiskaita „detalės“. Tokia minimali ir pateisinama techninė klaida nebuvo pakankama, jog pripažinti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

182.3.

19Teismas konstatavo, kad nuteistojo veika sukėlė net keturis alternatyvius BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtyje numatytus padarinius: 1) negalima iš dalies nustatyti AB „U.M.“ veiklos; 2) negalima iš dalies nustatyti turto; 3) negalima iš dalies nustatyti nuosavo kapitalo; 4) negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio. Teismas nuosprendyje nenustatė, jog negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų struktūros. Šis požymis baudžiamojoje byloje kaltinimo pusės buvo įrodinėjimas, tačiau teismui nuosprendyje nekonstatavus jo buvimo ir dėl jo egzistavimo nepasisakius, laikytina, kad teismas jo nepripažino ir nuteistasis apeliaciniame skunde neturi įrodinėti jo neegzistavimo, ką darė bylos nagrinėjimo metu. Teismas nuosprendyje neįvardijo įsipareigojimų struktūros, tačiau rėmėsi tuo, kad iš dalies negalima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Pakeistame kaltinime prokuroras prašė pripažini tik du alternatyvius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, t. y. 1) negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio; 2) negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų struktūros, o dėl kitų požymių kaltinimo atsisakė. Nuosprendyje nėra pasisakyta apie pakeistą prokuroro kaltinimą, nėra nurodyti motyvai ir priežastys dėl ko teismas vadovaujasi pirminiu prokuroro kaltinimu, dėl ko atmeta patikslintą kaltinimą, dėl ko nesutinka bei atmeta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. liepos 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-440(18) (toliau – Ekspertizės aktas) nustatytas aplinkybes. Nuosprendyje teismas pripažino požymius, kuriuos ne tik paneigė gynyba, bet dalies jų atsisakė ir kaltinimo pusė, tačiau tokio sprendimo motyvų nepateikė.

202.4.

21Nuteistasis neginčijo ir pripažino, jog tam tikri buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai buvo padaryti, tačiau jie nesukėlė nei vieno iš BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nuteistasis pripažino visas faktines aplinkybes, t. y. prisipažino, kad laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2014-03-04 AB „U.M.“ vykdė D. Ž. ir V. D. priklausančio namo remonto darbus. Taip pat, kad šie AB „U.M.“ vykdyti remonto darbai nebuvo tinkamai apskaityti AB „U.M.“ buhalterinėje apskaitoje bei laiku ir laikantis BAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų įtraukti į apskaitą. Tačiau jis nedavė jokių konkrečių nurodymų įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į PVM sąskaitas faktūras. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai.

222.5.

23Nuosprendyje konstatuotų padarinių, jog dėl padarytų BAĮ pažeidimų negalima iš dalies nustatyti AB „U.M.“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo buvimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, minėti padariniai buvo paneigti, būtent todėl prokuroras ir keitė kaltinimą atsisakant šių aplinkybių. Teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, dėl ko nepritaria prokuroro pakeistam kaltinimui ir kodėl laiko, kad vis dėlto šie požymiai yra bei kokiais įrodymais remiasi.

242.6.

25Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima sutikti su nuosprendyje konstatuotais padariniais, jog dėl padarytų BAĮ pažeidimų negalima iš dalies nustatyti AB „U.M.“ įsipareigojimų dydžio. Nors teismas nenustatė, jog negalima nustatyti AB „U.M.“ įsipareigojimų struktūros ir laikantis draudimo bloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teisme, kai nėra paduotas apeliacinis skundas nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais, apeliaciniame skunde pasisakoma dėl įsipareigojimų struktūros tik tiek, kiek tai buvo minima gynybos pusės.

262.7.

27Baudžiamosios bylos medžiagoje yra VšĮ „Ekonominių teismo ekspertizių centras“ eksperto K. A. atliktas ekonominio pobūdžio ekspertinis tyrimas (toliau – Konsultacinė išvada Nr. 1), kurioje nustatyta, kad nors ūkiniai įvykiai susiję su Dž. Ž. namo remonto darbais buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuoti visiškai tinkamai ir buvo padaryta BAĮ pažeidimų, tačiau padaryti pažeidimai nėra tokie, dėl kurių nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Teismas nuosprendyje nurodė Konsultacinę išvadą Nr. 1 bei ją pateikusio eksperto K. A. paaiškinimus, tačiau, nepateikė motyvų, dėl ko su šiomis išvadomis nesutinka, jomis nesivadovauja ar atmeta šį rašytinį įrodymą.

282.8.

29Nuosprendyje remiamasi Finansinių nusiklatimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apgyrados valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. ( - ) (toliau – Specialisto išvada), kurioje specialistė nustatė, jog dėl padarytų AB „U.M.“ buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų, už kuriuos atsakingas bendrovės vadovas, iš dalies negalima nustatyti AB „U.M.“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio 2013 – 2015 m. Kadangi nuosprendyje konstatuoti tie patys padariniai, kurie nustatyti Specialisto išvadoje ir šios aplinkybės iš Specialisto išvados į nuosprendį perkeltos pažodžiui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog perrašė Specialisto išvados dalį, tačiau visiškai nedetalizavo, kodėl atmeta Konsultacinę išvadą Nr. 1 bei Ekspertizės aktą, nors ekspertizę paskyrė teismas bylos nagrinėjimo metu išsklaidyti dėl Specialisto išvados kilusias abejones.

302.9.

31Specialisto išvada turėtų būti vertinama kritiškai, dėl šių pagrindinių argumentų: 1) specialistė tyrė ne visą reikšmingą laikotarpį. Specialisto išvadoje atliktas 2013-2015 m. laikotarpio finansinės veiklos tyrimas, tuo tarpu galutinai teisinis ginčas dėl atsiskaitymo su Dž. Ž. buvo išspręstas tik 2017 m., kai taikiu susitarimu buvo susitarta dėl atliktų darbų vertės ir atsiskaitymo už juos. Būtent tada visi su Dž. Ž. namo remonto darbais susiję ūkiniai įvykiai buvo galutinai užfiksuoti AB „U.M.“ buhalterinėje apskaitoje; 2) specialistė rėmėsi ne visais būtinais teisės aktais: rėmėsi tik BAĮ ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu (teismo posėdžio metu pažymėjo, kad rėmėsi dar ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu); tačiau specialistė nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis. Visus šiuos teisės aktus privaloma taikyti sistemiškai, o ne tik pavienes BAĮ nuostatas; 3) specialistė, atlikdama tyrimą, naudojo netinkamus ir nepakankamus metodus, kadangi nenaudojo ekonominių teismo ekspertizių įstaigose plačiai naudojamų ekonominės analizės bei informacijos analizės metodų; 4) specialistė nesivadovavo Kriminalistinių tyrimų centro, Lietuvos teismo ekspertizių centro ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rekomendacijomis (toliau – Rekomedndacijos); 5) specialistė netaikė reikšmingumo kriterijaus. Ji nepateikė jokių motyvų, kurie paaiškintų, kodėl dėl konkrečių tyrimo metu nustatytų pažeidimų negalima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Todėl toks formalus Specialisto išvados perkėlimas į nuosprendį negali būti laikomas nuosprendžio motyvais ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

322.10.

33BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikaltimo padariniai alternatyvūs, todėl jei teismas nustato, kad šiuo konkrečiu atveju yra keturi iš penkių alternatyvių padarinių (negalima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio), tuo pačiu turi pasisakyti dėl kiekvieno iš padarinių atskirai. Nuosprendyje ne tik neišskirti padariniai, bet apskritai nepateiktos jokios nuorodos į minėtų sąvokų paaiškinimus, o apsiribota tik Specialisto išvados aprašymu, nepateikiant jokio teismo vertinimo ar motyvų, dėl ko išimtinai vadovaujamasi tik šia dar ikiteisminio tyrimo metu gauta išvada, nors byloje, be Konsultacinės išvados Nr. 1, dar yra Ekspertizės aktas, kuris iš dalies paneigė Specialisto išvadą.

342.11.

35Nuosprendyje Ekspertizės aktas, analogiškai kaip ir Konsultacinė išvada Nr. 1, tik nurodomas, tačiau juo nesiremiama. Nors lyginant su Specialisto išvada, Ekspertizės akte buvo atsakyta į daugiau klausimų, tačiau ir Ekspertizės aktas nėra išsamus ir pakankamas pagrįsti baudžiamajai atsakomybei kilti būtinųjų padarinių buvimo. Ekspertizės akte yra šie esminiai trūkumai: 1) ekspertė į dalį klausimų negalėjo atsakyti, tačiau priežastys, dėl kurių ekspertė nurodė, jog atsakyti į klausimą negali, nurodytos labai trumpai ir lakoniškai. Priešingai nei teigė ekspertė, minėti klausimai nebuvo teisinio pobūdžio ta prasme, jog į juos nebūtų galima atsakyti ekspertui, todėl galėjo būti nustatyti. Ekspertizės akto vienoje iš išvadų nurodoma, jog buhalterinė apskaita turi būti vedama laikantis visų teisės aktų reikalavimų, tačiau tiriant, ar konkrečiu atveju buvo jų laikytasi, dalimi teisės aktų (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir 1-uoju VAS) nesivadovaujama; 2) Ekspertizės akte nenurodytas svarbus norminis dokumentas, kuriuo ekspertė privalėjo vadovautis – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro viršininko 2013 m. birželio 20 d. Nr. V-152/B-31/140-V-33 įsakymas „Dėl rekomendacijų dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo“; 3) Ekspertizės akte pateikti klausimai yra prieštaringi: 12 klausimu ekspertė dėl pirmosios klausimo dalies nurodė, kad buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma atsižvelgiant į visas norminių teisės aktų ir reglamentų nuostatas, t. y. ir į antrojoje dalyje paminėtus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą bei 1-ajį VAS, o į antrąją šio klausimo dalį atsakė, kad tai klausimas, kurį reglamentuoja Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 16 dalis bei 1-ojo VAS X skirsnis „Informacijos reikšmingumas“ ir jis yra teisinio pobūdžio klausimas, kurių ekspertė nesprendžia; 4) Ekspertizės akte neatsižvelgta į Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje bei 1 – ojo VAS X skirsnyje „Informacijos reikšmingumas“ įtvirtintą informacijos reikšmingumo kriterijų. Šie teisės aktai yra taikytini šioje byloje ir būtent jais vadovaujantis galima nustatyti, kad padaryti buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai gali būti kvalifikuotini nebent kaip administracinis nusižengimas; 5) Ekspertizės akte 3 klausimu ekspertė pateikė išvadą, jog: „galimai nurodyti kiti statybinių medžiagų pavadinimai nei realiai buvo gautų medžiagų pavadinimai leidžia nustatyti AB „U.M.“ 2013, 2014, 2015 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, bet iš dalies neleidžia nustatyti įsipareigojimų dydžio bei struktūros“. Nors ir buvo nurodyti kiti statybinių medžiagų pavadinimai, tai nuo to įsipareigojimų dydis vertine išraiška (eurais) visiškai nesikeičia. 6) Ekspertė 5 klausimu pateikė išvadą, jog: „<...> Iš dalies neleidžia nustatyti AB „ U.M.“ 2013, 2014, 2015 metų įsipareigojimų dydžio ir struktūros“, nes tai padaryti trukdo nurodyti kitų statybinių medžiagų pavadinimai, kurie turėjo esminės įtakos jas nurašant į sąnaudas. Tačiau nustatyti įsipareigojimų struktūrą galima, nes finansinio rodiklio struktūra yra suprantama kaip skolų sąrašas ar sugrupuotas jų sąrašas, o ne medžiagų pavadinimai; 7) Ekspertė 7 klausimu atsakė ne į tą klausimą, koks buvo nurodytas teismo nutartyje. Klausimas buvo – ar statybinių medžiagų užpajamavimas dalimis, nurašymas dalimis turi įtakos (keičia) AB „U.M.“ finansinius rodiklius, t. y. turtą iš viso ir sąnaudas iš viso 2013-2017 m. Tuo tarpu ekspertė atsakė, jog namo stogo remontui panaudotos medžiagos apskritai neapskaitytos; 8) ekspertė apklausiama teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad išvadas dėl negalėjimo iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros ji padarė, remdamasi prielaidomis. Neturėdama duomenų, laikė, jog medžiagos nurašytos į kitus objektus ir už juos klientai sumokėjo daugiau, nors, kaip paaiškėjo posėdžio metu, medžiagos buvo nurašytos į fiksuotos kainos objektus ir kaina dėl to klientams nepasikeitė. Ekspertizės akte pateiktų netikslumų išsiaiškinimui ekspertė buvo apklausta 2018-10-02 teismo posėdžio metu. Paprašius paaiškinti dėl ko skirtingi medžiagų pavadinimai sąskaitose faktūrose iš dalies neleidžia nustatyti AB „U.M.“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ekspertė paaiškino, jog medžiagos buvo nurašytos į kitus objektus, t. y. medžiagos nurašytos tų objektų sąskaita, kuriuose realiai darbai nebuvo atlikti, bet už objektus yra sumokėta, todėl iš dalies negalima nustatyti struktūros. Paklausus ekspertės, ar tuo atveju, jei medžiagos buvo nurašomos į objektus, kuriuose darbų atlikimo kaina buvo fiksuota ir nekintanti priklausomai nuo sunaudotų medžiagų, ekspertė patvirtino, kad tokiu atveju struktūra nekinta. Kaip paaiškino L. P., būtent į tokius objektus su iš anksto fiksuotomis kainomis ir buvo nurašytos medžiagos, todėl kitų užsakovų ar AB „U.M.“ įsipareigojimų struktūra nepakito.

362.12.

37Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog nors Dž. Ž. namo remonto darbų sąskaitose nurodyti kiti medžiagų pavadinimai, tačiau iš minėtų sąskaitų aiškiai galima nustatyti, koks buvo AB „U.M.“ įsipareigojimų dydis, kadangi suminė išraiška (eurais) nebuvo pakeista. Taip pat galima visiškai nustatyti įsipareigojimų struktūrą, kadangi medžiagos, nurašytos buvo į tuos objektus, kuriuose darbai atliekami fiksuota kaina, t. y. už juos buvo sumokėta iš anksto užfiksuota kaina nepriklausomai nuo to, kokios medžiagos ten buvo panaudotos. Todėl kaltinamojo padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai nesukelia BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių ir gali būti vertinami nebent kaip administracinis nusižengimas. Dar bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, jog specialistė negalėjimą iš dalies nustatyti veiklą, turtą ir nuosavą kapitalą nustatė visiškai formaliai, kadangi Specialisto išvadoje nėra atskleidžiama kaip trijose PVM sąskaitose faktūrose esantys kitokie statybinių medžiagų pavadinimai, nei realiai pirkti, tačiau realus pirkėjas, pardavėjas ir perkamų prekių suma, gali neleisti nustatyti bendrovės veiklos, turto ir nuosavo kapitalo. Apklausus specialistę teismo posėdžio metu, ji taip pat negalėjo atskleisti ar paaiškinti, kodėl nustatė tokius padarinius ir tiesiog formaliai tvirtino savo išvadą. Taigi Specialistės išvada kėlė daug abejonių. Remiantis in dubio pro reo principu, šios abejonės turėjo būti įvertintos kaltinamojo naudai.

382.13.

39Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas turėjo atskleisti visus sudėties požymius, kuriuos konstatavo esant bei priežastinį ryšį. Byloje buvo keliamas esminis klausimus (tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės) kokią reikšmę turėjo nustatyti buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, t. y. ar jie sukėlė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinus padarinius, ar ne. Byloje gauti net trys skirtingi buhalterinės apskaitos pažeidimų vertinimai, todėl teismas privalėjo juos įvertinti teisiniu aspektu bei pasisakyti, kodėl vienas išvadas atmeta, o su kitomis sutinka. Nuosprendis, formaliai perkėlus Specialisto išvados dalį, nepasisakant, kodėl teismas atmeta kitus įrodymus (net tik Konsultacinę išvadą Nr. 1, bet ir Ekspertizės aktą) visiškai nenurodant tokio atmetimo motyvų, prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai šios kategorijos bylose. Toks sprendimas negali būti laikomas motyvuotu bei atitinkančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus.

402.14.

41Nuosprendyje teismas nustatė BAĮ pažeidimus dėl to, kad vos 4 PVM sąskaitos faktūros nebuvo laiku įtrauktos į buhalterinę apskaitą, bei 3-ose iš minėtų sąskaitų buvo įrašytos kitos medžiagos, nei realiai panaudotos. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. į buhalterinę apskaitą Dž. Ž. namo remonto darbai buvo įtraukti išrašius jai sąskaitą faktūrą su galutinai sutarta suma, o, kaip paminėta ir nuosprendyje, dėl šių BAĮ pažeidimų netikslumai buhalterinėje apskaitoje nesiekia nei 0,1 proc. (Konsultacinėje išvadoje pateikti tikslūs procentiniai skaičiavimai, pagal kuriuos neįtrauktos laiku buhalterinės operacijos dėl, palyginus su bendrovės veiklos mastu, mažos sumos sudaro vos 0,025 proc. viso įmonės turto bei 0,014 proc. nuo visų įmonės pajamų). Tačiau teismas nuosprendyje tokius akivaizdžiai menkus skaičius suabsoliutino ir vis tiek padarė išvadą, kad dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

422.15.

43Nuosprendyje nustatyta, kad 3-ose PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašytos kitos statybinės medžiagos nei tos, kurios buvo panaudotos Dž. Ž. objekte, tačiau sumos, kurios nurodytos sąskaitose yra realios ir atitinka buhalterinės apskaitos duomenis. Vadinasi, netrukdo nustatyti AB „U.M.“ įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Akcentuotina, kad šioje byloje tiek Specialisto išvada, tiek Ekspertizės aktas turėjo būti suprantami kaip techninio pobūdžio įrodymai savaime nepatvirtinantys, ar yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

442.16.

45Teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo nutartį 2K-356-696/2017 ir tai, jog netinkamai nurodytos medžiagos tik keturiose PVM sąskaitose faktūrose, jos, nors ir pavėluotai, vėliau (2015-06-29 išrašius PVM sąskaitą faktūrą Serija UTM Nr. 0009809) buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, ūkines operacijas savo vertine (pinigine) išraiška buvo galima nustatyti ir anksčiau (2013-2014 m.), todėl apeliantui inkriminuojami buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai galėtų būti kvalifikuojami nebent kaip administracinis nusižengimas, tačiau ne nusikalstama veika. Nuosprendyje teismas ne tik nenurodė motyvų dėl ko nesivadovauja bylai aktualia LAT praktika, tačiau apskritai dėl jos nepasisakė, o tik padarė nuorodas į bendro pobūdžio kasacinio teismo išaiškinimus.

462.17.

47Nuosprendyje netinkamai nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Teismas nuosprendyje pripažino, kad Dž. Ž. namo remonto darbai baigti 2014 m. kovo mėn., pirmoji sąskaita faktūra, kuria pirktos medžiagos minėto namo remontui buvo UAB „O.“ 2013-12-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. ( - ). Vadinasi, 2013 m. AB „U.M.“ neturėjo pareigos įtraukti ūkinių įvykių į buhalterinę apskaitą, kadangi ūkiniai įvykiai turi būti įtraukiami ne vėliau kaip per 4 mėnesius (pirmoji sąskaita turėjo būti įtraukta tik 2014 m. balandžio mėn.). Taigi teismo išvada, jog dėl minėtų BAĮ pažeidimų negalima iš dalies nustatyti AB „U.M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio 2013 m. yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, o galėjimą visiškai nustatyti AB „U.M.“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį 2014-2015 m. patvirtina Konsultacinė išvada Nr. 1 bei iš dalies ir Ekspertizės aktas.

482.18.

49Nei specialistė, nei ekspertė, atlikdamos tyrimą nesirėmė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje ir 1-ojo VAS X dalyje numatytu informacijos reikšmingumo kriterijumi. Dėl to nebuvo nustatyta ir įvertinta esminė aplinkybė: padarytų buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų reikšmė lyginant su visa bendrovės metine veikla. Procentine išraiška įvertinus kokią reikšmę bendrovės veikloje turėjo padaryti pažeidimai matyti, kad palyginus su visais AB „U.M.“ 2014 m. ir 2015 m. įsipareigojimais, Dž. Ž. ir V. D. objekto darbai vertine išraiška 2014 m. pabaigoje sudarė ne daugiau 0,18 proc., o 2015 m. – ne daugiau 0,5 proc. visų bendrovės įsipareigojimų. Vadinasi, neįtraukus vos keturių PVM sąskaitų faktūrų nustatytu laiku į apskaitą, šie pažeidimai neįtakojo nei bendrovės sprendimų, nei ženkliai apsunkino jos įsipareigojimų dydžio nustatymą. Šios aplinkybės nustatytos ir Konsultacinėje išvadoje Nr. 1.

502.19.

51Nors apeliantas pripažino faktines aplinkybes, tačiau nuosprendyje šios aplinkybės nebuvo teisiškai įvertintos, todėl pavieniai ir formalūs buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių pažeidimai, kurie nebuvo tokie, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, nepagrįstai buvo įvertinti kaip nusikaltimas. Nuosprendyje formaliai perrašyta Specialisto išvados dalis, nepasisakyta dėl ko atmetami Konsultacinės išvados Nr. 1, taip pat ir Ekspertizės akto, išvados ir dėl to apeliantas nepagrįstai, nesant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties bei nesilaikant kasacinio teismo praktikoje suformuotų išaiškinimų šios kategorijos bylose, buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

522.20.

53Už buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimus numatyta ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė, tačiau taip pat ir administracinė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Nors apeliantas pripažino, jog buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų padaryta buvo, tačiau jie nesukliudė nustatyti AB „U.M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Be to, atitinkamų metų bendrovės veiklos, inter alia jos įsipareigojimų, visumoje nuosprendyje nurodytos laiku neįtrauktos sąskaitos faktūros nesiekė net 1 procento visų bendrovės įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto veiksmai nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, nagrinėjamu atveju jam gali būti taikoma tik administracinė, tačiau ne baudžiamoji atsakomybė.

542.21.

55Baudžiamojoje byloje susiklosčiusi neįprasta teisinė situacija, kadangi šioje byloje tiriamos aplinkybės, dėl AB „U.M.“ vykdytų darbų remontuojant Dž. Ž. namą laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2014-03-04, yra susijusios su kitoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Apeliantas 2015-10-21 kreipėsi su pareiškimu į Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybą pranešdamas, kad ( - ) A. K. perdavė ne mažiau nei 7 000 Eur vertės statybinėmis medžiagomis suremontuojant D. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, kyšį, kurį buvo priverstas duoti A. K. reikalavimu. Pagal minėtą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Apeliantas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau įtarimai jam pareikšti nebuvo, bet jo atžvilgiu priimta nutartis, kuria jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 6 dalį. Apeliantas davė parodymus apklausiamas liudytoju Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), kaip liudytojas, apie tas pačias aplinkybes, kurios tiriamos ir šioje byloje. Taigi tos pačios aplinkybės, vykusios 2013-2014 m. laikotarpiu remontuojant Dž. Ž. namą, vertinamos ir tiriamos dvejose baudžiamosiose bylose: vienoje kaltinimai pareikšti D. Ž. bei A. K., o apeliantas yra apklausiamas liudytoju, kitoje (šioje) kaltinimai buvo pareikšti apeliantui. Atsižvelgiant į tokią teisiškai neįprastą situaciją, teismas turėjo atsižvelgti ir į procesinius sprendimus, kurie buvo priimti dar ikiteisminio tyrimo metu. Teisėsaugos institucijos gavo apelianto pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuriame jis nurodė ne tik, kad iš jo pareikalauta kyšio, tačiau taip pat visas tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su Dž. Ž. namo remonto darbų įtraukimu į AB „U.M.“ buhalterinę apskaitą, t. y. dar 2015 m, nurodė, jog netinkamai fiksavo remonto darbus buhalterinėje apskaitoje būtent todėl, kad jam buvo daromas spaudimas atlikti daromus darbus neatlygintinai, tačiau tuo metu nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras nematė pagrindo pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą apelianto atžvilgiu dėl jo nurodytų aplinkybių ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 6 dalies pagrindu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės apeliantą. Tik 2016 m. visgi buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą apelianto atžvilgiu dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepaisant to, kad anksčiau jau įvertintos tos pačios faktinės aplinkybės bei priimtas sprendimas, kuriuo pareigūnai apelianto veiksmuose įžvelgė tik BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau tuo pačiu nustatė pagrindą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

562.22.

57Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, o šioje byloje yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už BK 222 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl nėra baudžiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į du esminius momentus: pirma, apelianto veika sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. viena veika apėmė BK 227 straipsnio požymius ir dalį BK 222 straipsnio požymių; pabrėžtina, kad šioje dalyje teigiama tik apie apelianto padarytus BAĮ pažeidimus ir gynyba nelaiko, jog apelianto veiksmuose yra visi BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimo požymiai; antra, byloje kilo procesinis klausimas dėl to, jog pats baudžiamasis procesas šiuo atveju buvo negalimas ir nepaisant to ar būtų buvę nustatyta, ar nenustatyta BK 222 straipsnio nusikaltimo sudėtis, jis net negalėjo būti pradedamas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, nes dėl tų pačių faktinių aplinkybių apelianto atžvilgiu vienas baudžiamasis procesas buvo užbaigtas nutartimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, nei nuosprendyje nurodo teismas, vertinant ar asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn antrą kartą, turi būti vertinama ne pagal kokį straipsnį veiką kvalifikuojama, o būtent dėl kokių faktinių aplinkybių asmuo yra traukiamas atsakomybėn, kadangi veikos kvalifikacija priklausomai nuo prokuroro ir teismo veiksmų gali kisti proceso eigoje.

582.23.

59Net dvejose bylose buvo tiriamos tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. kad apeliantas buvo priverstas duoti kyšį ( - ) A. K. statybinėmis medžiagomis atliekant remonto darbus Dž. Ž. namui. Taigi apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už papirkimą pagal BK 227 straipsnio 5 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms. Tai, kad namo remonto darbai, kas buvo prilyginama kyšiui, nebuvo laiku apskaityti buhalterinėje apskaitoje, ir savarankiškai galėtų būti kvalifikuojama kaip atskira BK 222 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, sudaro idealiąją sutaptį su BK 227 straipsniu, kadangi skirtingas BK sudėtis atitinkantys veiksmai buvo padaryta ta pačia veika, t. y. tais pačiais apeliantui inkriminuotais veiksmais – nuo 2013-11-18 iki 2014-03-04 atliekami darbai kito asmens reikalavimu (kas formaliai atitinka BK 227 straipsnį) ir tuo pačiu metu nefiksuojami buhalterinėje apskaitoje laiku (kas atitinka BK 222 straipsnį). Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sąskaita jau buvo išrašyta ir įtraukta į buhalterinę apskaitą. Nuosekliai laikantis teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų, apelianto veiksmai sudarytų idealiąją nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 ir 227 straipsniuose, sutaptį, kadangi padaryti tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu laiku: A. K. nurodymu atliekant D. Ž. remonto darbus laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2014-03-04. Nors šie veiksmai galėtų būti vertinami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos ir kiekviena atskirai kvalifikuojama pagal skirtingus BK straipsnius, tačiau jas apėmė vieningas veikimas ir jos sudarytų idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

602.24.

61Proceso nutraukimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų, tai reiškia, kad apeliantui nusprendus savanoriškai kreiptis į teisėsaugos institucijas, jis tuo pačiu nurodė ne tik, jog iš jo buvo reikalauta ir jis perdavė kyšį – neatlygintinai atliko Dž. Ž. namo remonto darbus (tokios aplinkybės buvo nustatytos atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau atitinkamai vėliau patikslintos), bet taip pat ir aplinkybes, jog tuo metu minėti darbai nebuvo užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje. Visgi jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas ir tik praėjus metams pradėtas naujas procesas neatsižvelgiant į tai, kad tos pačios faktinės aplinkybės jau buvo žinomas ir anksčiau bei dėl jų buvo priimtas sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

622.25.

63Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pakanka vien tos aplinkybės, kad procesuose buvo skirtingi BK straipsniai, kadangi skirtingi straipsniai savaime nepatvirtina, kad buvo skirtingos veikos (jos gali sudaryti idealiąją sutaptį). Be to, veikų kvalifikacija gali kisti proceso metu ir tai negali būti naujas pagrindas pradėti procesą dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Panevėžio apygardos teismo nagrinėta baudžiamoji byla Nr. ( - ), kurioje kaltinimai buvo pareikšti D. Ž. ir A. K., o apeliantas buvo apklaustas liudytoju, irgi buvo pradėta dėl BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau teisme nagrinėjama dėl BK 228 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų. Taigi faktinių aplinkybių kvalifikavimas ir kitoje byloje, kurioje apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pasikeitė, tačiau tai nereiškia, jog kvalifikavimo kaita gali būti pagrindas naujam procesui pradėti.

642.26.

65Atsižvelgiant į tai, nuosprendžiu pritaikius baudžiamąją atsakomybė dėl iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių, nors pagal kitą BK straipsnį, buvo pažeistas non bis in idem principas bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, numatantis, jog procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, kadangi apelianto veiksmai procesine prasme sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir anksčiau jau buvo priimtas sprendimas netaikyti baudžiamosios atsakomybės apelianto atžvilgiu nutartimi atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

663.

67Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorai – atmesti.

68III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

694.

70Apeliacinis skundas atmestinas.

715.

72Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

736.

74Apeliaciniame skunde ginčijama L. P. kaltė dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – Specialisto išvadą, Ekspertizės aktą, Konsultacinę išvadą dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, be to, nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo bei dvigubo baudimo klausimų, todėl L. P. nepagrįstai pripažino kaltu.

757.

76Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą – apklausė nuteistąjį L. P., liudytojus R. V., D. R., E. Š., L. G., J. E., R. G., specialistę R. Pauliukienę, ekspetą K. Ambrazaitį, ekspertę L. Bortkevič, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – Specialisto išvadą, Ekspertizės aktą, Konsultacinę išvadą Nr. 1, UAB „O.”, IĮ „U.K.”, UAB „L.” sąskaitas faktūras, 2014 m. vasario 28 d. prekių paslaugų užsakymo sutartį, pokalbių išklotines, 2015 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktą Nr.1 ir kitus rašytinius bylos duomenis, bei įvertinęs jų visetą padarė išvadą, jog L. P., duodamas pavaldiems darbuotojams nurodymą atlikti Dž. Ž. namo remontą, nerodant šio objekto įmonės buhalterinėje apskaitoje, taip pat – pakeisti kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų turinį, panaudotas medžiagas nurašyti į kitus objektus, darbininkų darbą rodyti kituose objektuose, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, rekalavimus, šie pažeidimai sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, nes dėl jų negalima iš dalies nustatyti AB „U.M.” veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2013, 2014, 2015 metus.

778.

78Teisėjų kolegija dar kartą išanalizavusi visus byloje esančius duomenis, sugretinusi nuteistojo, liudytojų parodymus tiek tarpusavyje, tiek su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklaususi ekspertą K. Ambrazaitį, specialistę R. Pauliukienę, ištyrusi papildomai į bylą apeliacinės instancijos teismui pateiktą Ekonominių teismo ekspertizių centro 2019 m. gegužės 14 d. konsultacinę išvadą (toliau – Konsultacinė išvada Nr. 2), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė visas bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

799.

80Iš bylos matyti, kad L. P. iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, jog vykdant D. Ž. ir V. D. priklausančio namo remonto darbus jie nebuvo tinkamai apskaityti AB „U.M.“ buhalterinėje apskaitoje, laiku ir laikantis BAĮ reikalavimų įtraukti į apskaitą, tačiau nepripažįsta, jog jis davė kaltinime išdėstytus nurodymus savo darbuotojams įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į PVM sąskaitas faktūras. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo paties L. P. parodymus, duotus viso proceso metu, taip pat juos sugretino su byloje apklaustų liudytojų R. V., D. R., E. Š., L. G., J. E., R. G. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis, pokalbių išklotinėmis ir kt., bei padarė jų visuma pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nurodymus apskaitoje nefiksuoti Dž. Ž. namo remonto, jame atliekamų darbų, sunaudojamų medžiagų kiekio, nurašyti medžiagas į kitus objektus ir kt. davė būtent bendrovės vadovas L. P.. Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, ji išsamiai motyvuota ir pagrįsta bylos duomenų visetu, kaip matyti iš skundo turinio, jame pirmosios instancijos teismo neanalizuoti ar nauji argumentai dėl šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo nėra teikiami, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų papildomai nebekartoja.

8110.

82Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog IĮ „U.K.“ 2014-03-04 PVM sąskaitoje faktūroje STOG Nr. ( - ) užfiksuoti duomenys neturėjo būti pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės. Kaip matyti, šioje sąskaitoje faktūroje vietoje iš IĮ „U.K.” realiai įsigytų prekių – latakų, lietvamzdžių, skardos gaminių kaminui apskardinti, vėjalenčių bei jų tvirtinimo detalių buvo užfiksuota, jog įsigyta skardos detalė už 787,02 Eur (2 717,42 Lt) su PVM. Iš IĮ „U.K.“ savininko E. Š. parodymų matyti, kad pagal R. V. užsakymą jo įmonė pagamino lietaus nuvedimo sistemas, vėjalentes, kamino ruošinius, iš viso 13 pozicijų gaminių, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje STOG ( - ) užsakovo R. V. pageidavimu nurodė tik vieną gaminį, o teisingi skardos detalių pavadinimai yra užsakymo lape (13 t., b. l.9–10, 9 t., b. l. 71–72). Atsižvelgus į tai, priešingai nei teigiama skunde, tokie duomenų neatitikimai negali būti vertinami tik kaip techninė klaida, nes jie akivaizdžiai nesutampa nei pagal turinį, nei pagal įsigytų prekių kiekį, todėl pagrįstai bei teisingai, visų ištirtų bylos aplinkybių kontekste, įvertinti kaip iškraipyti ir neatitinkantys tikrovės duomenys.

8311.

84Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, t. y. būtinojo šio nusikaltimo požymio – padarinių. Gynybos tvirtinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo veika sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – negalima iš dalies nustatyti AB „U.M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Argumentuojama, kad teismas, darydamas minėtą išvadą, nepateikė jokių motyvų, kodėl remiasi pirminiu kaltinimu ir nesiremia prokuroro vėliau pateiktu patikslintu kaltinimu, kuriame nurodomi kiti BK 222 straipsnio 1 dalies padariniai, t. y. – negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat teismas nepateikė jokių argumentų ir motyvų dėl visų kilusių padarinių, o tik perrašė Specialisto išvados dalį, nenurodė, kodėl atmeta Konsultacinę išvadą Nr. 1, Ekspertizės aktą, neatliko jų analizės ir kt. Skunde plačiai kritikuojama Specialisto išvada, Ekspertizės aktas bei teigiama, kad teismas privalėjo remtis gynybos pateikta Konsultacine išvada Nr. 1, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai nekilo.

8512.

86BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

8713.

88Iš bylos matyti, kad 2018 m. spalio 30 d. buvo gautas prokuroro prašymas dėl kaltinimo pakeitimo teisme, kuriame jis prašė pakeisti kaltinimą dalyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių kilimo (13 t., b. l. 191), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, paliko pirminiame prokuroro kaltinime, t. y. kaltinamajame akte, nurodytas veikos faktines aplinkybes. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Taigi, kaltinimo pakeitimas nesaisto teismo priimant nuosprendį. Tačiau sutiktina su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir palikdamas kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ar remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, turėjo nurodyti motyvus, dėl ko vadovaujasi pirminiu kaltinimu ir atmeta patikslintą kaltinimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju teismas to nepadarė, tačiau tai nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

8914.

90Priešingai nei teigiama skunde, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai šioje byloje yra tinkamai nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad tokie padariniai kilo, pagrįstai vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma, iš jų Specialisto išvada, ją vertino visų pateiktų duomenų kontekste. Teisėjų kolegijai dėl šios Specialisto išvados išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių nekyla, nes ji paremta tyrimui pateiktų dokumentų viseto pagrindu. Kaip matyti, specialistė R. Pauliukienė, atlikusi šį tyrimą, išanalizavo visus AB „U.M.“ pateiktus dokumentus, apskaitos registrus, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, STT pateiktus duomenis, vertino liudytojų parodymus, bei juos visus išanalizavusi padarė išvadą, kad iš pateiktų dokumentų nebuvo galima iš dalies nustatyti AB „U.M.“ 2013, 2014, 2015 metų veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tokia išvada padaryta įvertinus visus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo padarytus pažeidimus, nustatytas faktines aplinkybes, tai, jog laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2014-03-04, kai buvo atliekamas Dž. Ž. namo remontas, AB „U.M.“ pirko daug ir įvairių statybinių medžiagų, kurios galėjo būti panaudotos ir Dž. Ž. namo remontui, tai kad Dž. Ž. namo remontui panaudotos medžiagos buvo nurašomos kituose bendrovės objektuose ir kt., dėl to iš pateiktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti, kiek realiai medžiagų pirkta ir panaudota būtent Dž. Ž. gyvenamojo namo remontui, kokia jų vertė bei kokiuose objektuose jos buvo nurašytos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistė R. Pauliukienė tvirtino savo išvadą, išsamiai ją paaiškino bei pagrindė, papildomai nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kokios medžiagos ir kokiai sumai panaudotos Dž. Ž. namo remontui, nes realiai panaudotos medžiagos į apskaitą neįtrauktos, o nurašytos į kitus objektus iškraipant finansinės atskaitomybės duomenis; jeigu į apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos, ar įtrauktos ne tos operacijos, kurias reikėjo įtraukti, keičiasi įmonės turtas, įsipareigojimai ir veiklos rezultatai; nepavyko nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio (13 t., b. l. 46-48). Apeliacinės instancijos teisme ši specialistė savo išvadą tvirtino ir teigė, jog iš tyrimui pateiktų duomenų nebuvo galima nustatyti 2013, 2014, 2015 metų UAB „U.M.” veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio; nėra žinoma, kiek UAB „U.M.“ sunaudojo medžiagų Dž. Ž. namo remontui ir už kokią pinigų sumą; nežinoma, kiek sunaudota medžiagų, kurias nurašė į sąnaudas ir iš tų sąnaudų įmonė neuždirbo pajamų; esminė aplinkybė yra ta, kad įmonė sąnaudas patyrė, o sąnaudos įmonei neuždirbo pajamų, o dėl šios priežasties keičiasi įmonės veiklos rezultatas, turtas, kapitalas, įsipareigojimai (14 t., b. l. 73). Šie specialistės paaiškinimai iš esmės neprieštarauja ir ekspertės L. Bortkevič paaiškinimams, jog iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų negalėjo nustatyti, į kokius objektus nurašytos medžiagos, kurios buvo panaudotos Dž. Ž. namo remontui, o jas teisingai atkoregavus pagal objektus, įmonės metiniai finansiniai rodikliai pasikeistų: padidėtų pajamos, sumažėtų sąnaudos; negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų struktūros, kadangi vienas objektas neparodytas, o medžiagos išdalintos kitiems objektams; nustatyti pažeidimai sukėlė pasekmes - iš dalies negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio ir struktūros; jei objektų, į kuriuos nurašytos medžiagos 2013-2014 m., kaina nesikeitė, tai įmonė galimai sumažino savo pelną, tai galėjo būti kaip įmonės nuostoliai, nes gavo tiek pat pinigų iš užsakovų, bet išleido daugiau, tokiu atveju negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultato, nes įmonė sumažino savo pelną, t. y. pajamų iš Dž. Ž. negavo, o sąnaudas patyrė; 2013, 2014, 2015 metais iš dalies negalima buvo įvertinti įmonės veiklos rezultatų, nes pelnas buvo sumažintas. Akivaizdu, jog tiek specialistė, tiek ekspertė konstatavo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Vertinant specialistės ir ekspertės paaiškinimus dėl padarinių pobūdžio, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustatyta esminė aplinkybė yra ta, kad Dž. Ž. namo remontui panaudotų statybinių medžiagų ir darbų neįtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą ir įmonės lėšų bei darbo panaudojimas ne įmonės veiklai ir pajamoms uždirbti nulėmė tai, kad pasikeitė įmonės turtas, įsipareigojmai, nuosavas kapitalas ir veiklos rezultatai. Apeliacinio skundo argumentai, jog specialistė tyrė ne visą reikšmingą laikotarpį, t. y. 2013–2015 m. laikotarpį, kai teisinis ginčas dėl atsiskaitymo su Dž. Ž. buvo išspręstas tik 2017 m., niekaip Specialisto išvados nepaneigia, kadangi pagrindžiant kaltinimą pagal BK 222 straipsnį, konstatuotina tai, kad galimybė nustatyti įmonės veiklos rezultatus išnyksta nuo to momento, kai jos veiklos rezultatų nebegali nustatyti įmonės veiklą vertinantis asmuo, o ne tada, kai tiesą atspindintys duomenys neįtraukiami į buhalterinę apskaitą ar įtraukiami tie, kurie įtvirtina neteisingą informaciją. Nepagrįstais pripažįstami apelianto teiginiai, kad padaryti buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių pažeidimai, tyčia perrašant tris sąskaitas faktūras ir į jas įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie namo remontui panaudotas medžiagas yra formalūs ir nereikšmingi, o pažeidimai, susiję su atliekamų darbų, sunaudotų medžiagų kiekio neapskaitymu buhalterinėje apskaitoje, buvo pašalinti vėliau, t. y. 2015 metais įtraukiant į buhalterinę apskaitą. Kaip jau buvo paminėta, kasacinėje praktikoje pripažįstama, jog realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinius dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priepšriešinius patikriniumus, ikitiesminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą.

9115.

92Skunde plačiai kritikuojama Specialisto išvada bei Ekspertizės aktas, nurodant, kad jais negalima vadovautis, nes atliekant AB „U.M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo remtasi visais būtinais teisės aktais – nesivadovauta Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, ekspertė nesivadovavo Rekomendacijomis, jos išvados dviprasmiškos ir prieštaringos, buvo naudojami netinkami ir nepakankami metodai, netaikytas reikšmingumo kriterijus, ir kt. ir siūlioma remtis L. P. palankiomis Konsultacinėmis išvadomis. Tokie apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.

9315.1.

94Konsultacinėje išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad nors ūkiniai įvykiai susiję su Dž. Ž. namo remonto darbais buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuoti visiškai tinkamai ir buvo padaryta BAĮ pažeidimų, tačiau padaryti pažeidimai nėra tokie, dėl kurių nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Remiantis šia išvada, argumentuojama, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog nors Dž. Ž. namo remonto darbų sąskaitose nurodyti kiti medžiagų pavadinimai, tačiau iš minėtų sąskaitų aiškiai galima nustatyti, koks buvo AB „U.M.“ įsipareigojimų dydis, kadangi suminė išraiška (eurais) nebuvo pakeista. Taip pat galima visiškai nustatyti įsipareigojimų struktūrą, kadangi medžiagos nurašytos buvo į tuos objektus, kuriuose darbai atliekami fiksuota kaina, t. y. už juos buvo sumokėta iš anksto užfiksuota kaina nepriklausomai nuo to, kokios medžiagos ten buvo panaudotos. Konsultacinėje išvadoje Nr. 2 remiamasi 2018 m. liepos 25 d. Ekspertizės aktu, ekspertės L. Bortkevič apklausos teismo posėdžio metu duomenimis ir daroma išvada, kad pagal pateiktus duomenis galima ir iš dalies, ir visiškai nustatyti AB „U.M.“ įsipareigojimų dydį ar struktūrą laikotarpiu nuo 2013-01-01-01 iki 2015-12-32 imtinai.

9515.2.

96Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai yra 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimas. Iš esmės ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas atsipindi tuos pačius principus, reikalavimus. Todėl apelianto argumentai, kad specialistė nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, atmetami, kadangi būtent specialistė teisės aktus taikė sistemiškai, atsižvelgiant į visus bylos duomenis, o ne tik pavienes operacijas ar pavienes atitinkamų įstatymų nuostatas, kai ekspertas K. Ambrazaitis bandė įtikinti teismą, jog pirminių dokumentų turinys nėra lemiantis veiksnys ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio nustatymui. Tiek BAĮ, tiek Įmonių finansinės atsakaitomybės įstatyme (15 straipsnis) yra įtvirtintas dokumentų turinio viršenybės prieš formą principas – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. Šiuo atveju pirminiuose apskaitos dokumentuos, atliktų darbų aktuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir šias aplinkybes, vertinant kompleksiškai, matyti, jog buvo iškraipyti AB „U.M.“ veiklos ekonominiai rodikliai. Teismas pripažįsta, jog eksperto K. Ambrozaičio išvados ir teismui pateikti argumentai dėl galimumo nustatyti AB „U.M.“ finansinius rezultatus, nėra pagrindas nesivadovauti aukščiau paminėtomis specialistės ir ekspertės išvadomis, kadangi šis ekspertas, pripažindamas, jog AB „U.M.“ sąskaitų faktūrų turinys neatitiko tikrovės taip, kaip reikalauja BAĮ, ir kad tokių sąskaitų pagal apskaitos tvarkymo taisykles įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą negalima, vis tik tvirtino, jog buhalteris tokią sąskaitą gavo, ją į apskaitą įtraukė, o prekių pavadinimų pakeitimas niekaip neįtakojo buhalterinės operacijos vertinės išraiškos, todėl galima nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimus. Tokiais eksperto K. Ambrozaičio aiškinimais apeliacinės instancijos teismas nesiremia, kadangi jie akivaizdžiai prieštarauja kitų dviejų atliktų tyrimų rezultatams, buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimams. Nepagrįstu pripažįstamas apeliacinio skundo argumentas, jog pagal bylos nustatytas faktines aplinkybes iš kaltinime nurodytų sąskaitų galima aiškiai nustatyti, koks buvo AB „U.M.“ įsipareigojimų dydis, kadangi suminė išraiška eurais nebuvo pakeista. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog Konsultacinėse išvadose ekspertas K. Ambrozaitis, konstatuodamas pasekmių BK 222 straipsnio prasme nebuvimą, vertino po ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš dalies atstatytą AB „U.M.“ buhalterinę apskaitą.

972.

98Skunde argumentuojama, kad nuosprendyje netinkamai nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – teismas nuosprendyje pripažino, kad Dž. Ž. namo remonto darbai baigti 2014 m. kovo mėn., pirmoji sąskaita faktūra, kuria pirktos medžiagos minėto namo remontui buvo UAB „O.“ 2013-12-20 PVM sąskaita faktūra. Vadinasi, 2013 m. AB „U.M.“ neturėjo pareigos įtraukti ūkinių įvykių į buhalterinę apskaitą, kadangi ūkiniai įvykiai turi būti įtraukiami ne vėliau kaip per 4 mėnesius (pirmoji sąskaita turėjo būti įtraukta tik 2014 m. balandžio mėn.). Tokie argumentai nepagrįsti, nes apgaulingos apskaitos tvarkymo laikotarpis fiksuojamas nuo tada, kai buvo išrašyta pirmoji UAB „O.“ 2013-12-20 PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašyti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys.

993.

100Skunde taip pat nurodoma, kad nei specialistė, nei ekspertė, atlikdamos tyrimą nesirėmė informacijos reikšmingumo kriterijumi, dėl to nebuvo nustatyta ir įvertinta esminė aplinkybė: padarytų buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų reikšmė lyginant su visa bendrovės metine veikla; procentine išraiška įvertinus, kokią reikšmę bendrovės veikloje turėjo padaryti pažeidimai matyti, kad palyginus su visais AB „U.M.“ 2014 m. ir 2015 m. įsipareigojimais, Dž. Ž. ir V. D. objekto darbai vertine išraiška 2014 m. pabaigoje sudarė ne daugiau 0,18 proc., o 2015 m. – ne daugiau 0,5 proc. visų bendrovės įsipareigojimų; neįtraukus vos keturių PVM sąskaitų faktūrų nustatytu laiku į apskaitą, šie pažeidimai neįtakojo nei bendrovės sprendimų, nei ženkliai apsunkino jos įsipareigojimų dydžio nustatymą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog priešingai nei teigiama skunde, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nuteistojo L. P. atliktų veiksmų apimtį bei pobūdį, jo tyčios kryptingumą, padarytų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimų niekaip negalima vertinti tik kaip formalių ir nereikšmingų, ir juolabiau, gretinti su įmonės visa metine veikla, kadangi nustatyti pažeidimai sukėlė BK 222 straipsnyje nurodytas pasekmes. Kaip matyti, Dž. Ž. gyvenamojo namo darbų atlikimo laikotarpiu nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio pradžios, nuo pat šių darbų atlikimo pradžios L. P. davė nurodymus jam tiesiogiai pavaldiems AB „U.M.“ darbuotojams atlikti D. Ž. ir V. D. priklausančio namo remonto darbus ir neužtikrino, kad atlikti darbai bei įgytos statybinės medžiagos, reikalingos namo remontui, teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku būtų įforminti apskaitos dokumentais ir apskaityti bendrovės apskaitoje; taip pat davė nurodymus pavaldiems asmenims iš UAB „O.“, IĮ „U.K.“ namo remontui perkant reikiamas medžiagas pasirūpinti, kad PVM sąskaitose faktūrose būtų nurodyti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įsigytas prekes, medžiagas, o vėliau šios įsigytos medžiagos buvo nurašomos į įvairius kitus objektus, tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti į kuriuos, tuo pačiu dėl to nebuvo galima nustatyti, ar dėl medžiagų nurašymo padidėjo šių objektų kaina, sanaudos juose. Be šio, į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukti ir minėtu laikotarpiu Dž. Ž. namo remonto atlikimo darbai, darbuotojų darbo valandos buvo fiksuojamos kitose objektuose, tokiu būdu Dž. Ž. namo darbų sąnaudos padengtos kitų objektų sąskaita. Taigi, įmonės lėšos, darbas buvo naudojami ne įmonės veiklai ir pajamoms gauti, įmonė dėl Dž. Ž. namo remonto patyrė sąnaudas, bet negavo pajamų. Be šio, Dž. Ž. namo stogo remonto darbai, vykę laikotarpiu 2013-11-18 iki 2014-03-04, įforminti tik 2015 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktu Nr. 1, kuriame, be kita ko, neužfiksuotos remonto darbams sunaudotos statybinės mežiagos, bei įforminta 2015-06-29 PVM sąskaita faktūra, kurioje užfiksuotos D. Ž. atliktos stogo remonto paslaugos už 1736,44 Eur, tokiu būdu ūkinė operacija nebuvo užfiksuota per įstatyme nustatyta terminą, o tik daugiau kaip po metų; taip pat L. P. nurodymu bendrovės dokumentuose – 2015-06-29 PVM sąskaitoje faktūroje ir 2015 m. birželio mėn. atiktų darbų akte Nr. 1 užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti iškraipyti bei tikrovės neatitinkantys duomenys apie D. Ž. atliktų gyvenamojo namo stogo remonto darbų vertę, t. y. dokumentuose užfiksuota, kad D. Ž. atlikta paslaugų už 1736,64 Eur (su PVM), tačiau bendrovė ne tik atliko gyvenamojo namo remonto darbus, bet ir remonto darbams naudojo savo bei bendrovės lėšomis pirktas medžiagas, kurių panaudojimas nurodytuose dokumentuose ir apskaitoje nefiksuotas, dėl ko nebuvo galima nustatyti, kiek realiai medžiagų pirkta ir panaudota būtent Dž. Ž. gyvenamojo namo remontui.

1014.

102Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, pripažįstami nepagrįstais skundo argumentai, kad L. P. padaryti buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių pažeidimai šiuo atveju galėtų būti kvalifikuojami tik kaip administracinis nusižengimas, bet ne nusikaltimas. Klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo gali būti keliamas tik tada, kai yra nustatomi teisės aktuose nustatytų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimai, tačiau neatsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi šioje byloje užfiksuoti daugybiniai įvairaus pobūdžio buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai, dėl kurių, kaip nustatyta, kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinus L. P. tyčios kryptingumą bei visas bylos aplinkybes, L. P. pagrįstai taikyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

103Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą

1045.

105Skunde argumentuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas L. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pažeidė non bis in idem principą bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes jį nuteisė dėl tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį kitoje byloje. Šie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

1066.

107Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Šios nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) įgyvendinamos vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Principas non bis in idem įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.).

1087.

109Iš bylos matyti, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje nuo 2014 m. spalio 6 d. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir kt.

1108.

111Iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo valdybos Panevėžio valdybos vyr. specialisto S. G. 2015 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) veiksmus, buvo surinkti duomenys apie galimai papildomai padarytą nusikalstamą veiką, kad laikotarpiu 2013, 2014, 2015 metais AB „U.M.“ atsakingi asmenys galėjo iššvaistyti jiems patikėtą didelės – daugiau nei 250 MGL dydžio – vertės svetimą AB „U.M.“ turtą, kai AB „U.M.“ su kitais nustatinėjamais juridiniais asmenimis galimai atliko ūkinius įvykius, t. y. nustatinėjamiems fiziniams asmenims atliko darbus, suteikė jiems paslaugas ir perdavė medžiagas, už kurias pastarieji nesumokėjo, o AB „U.M.“ galimai neišrašė apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų faktiškai fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir nupirktas medžiagas, ir paminėtų ūkinių įvykių su fiziniais asmenimis ir atliktų su jais susijusių finansinių operacijų galimai neapskaitė bendrovės apskaitoje; pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 41).

1129.

113Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Pačebuto 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) atskirtas pagal pirmiau minėtą 2015 m. rugsėjo 24 d. tarnybinį pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl AB „U.M.“ didelės, daugiau nei 250 MGL, vertės svetimo turto iššvaistymo, t. y. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje. Šiam tyrimui suteiktas Nr. ( - ) (1 t. 1 b. l.). 2016 m. spalio 27 d. šio ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybai tyrimui atlikti bei 2017 m. birželio 16 d. gavus Specialisto išvadą dėl AB „U.M.“ ūkinės – finansinės veiklos, tyrimas toliau buvo tęsiamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šiame tyrime 2017 m. spalio 18 d. įtarimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštas L. P. (1 t., b. l. 112-114), 2017 m. lapkričio 16 d. byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu L. P. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skundas dėl šio nuosprendžio nagrinėjamas šioje byloje.

11410.

115Iš bylos matyti ir tai, kad 2015 m. spalio 21 d. L. P. su pareiškimu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybą pranešdamas, kad ( - ) A. K. perdavė ne mažiau nei 7 000 Eur vertės statybinėmis medžiagomis suremontuojant D. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, kyšį. Tą pačią dieną pagal šį pareiškimą ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) buvo pradėtas tyrimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu surinkti duomenys leido manyti, kad L. P., 2013 m. spalio – lapkričio mėnesiais, ( - ), galimai tiesiogiai pažadėjo valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – ( - ) A. K. duoti jam didesnės nei 1 MGL vertės kyšį Dž. Ž. naudai, t. y. galimai pažadėjo AB „U.M.“ lėšomis ir pajėgomis suremontuoti A. K. nurodytai D. Ž. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), už pageidaujamą valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – ( - ) A. K. teisėtą veikimą vykdant ( - ) įgaliojimus ir laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio 18 d. iki 2014 m. kovo 4 d., ( - ), pagal ( - ) A. K. kyšio pareikalavimą, tiesiogiai davė ne mažiau 7 000 Eurų vertės kyšį A. K. nurodytam trečiajam asmeniui – D. Ž., kai jos naudai, AB „U.M.“ sąskaita atliko gyvenamojo namo, esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise D. Ž. ir V. D., remontą ne mažiau 7 000 Eurų vertės (panaudodamas paminėtam remontui AB „U.M.“ medžiagas, techniką ir darbuotojų darbą) už pageidaujamą valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – ( - ) A. K. teisėtą veikimą vykdant ( - ) įgaliojimus, t. y. už tai, kad ( - ) A. K., pasinaudodamas savo pažintimi ir įtaka ( - ) darbuotojams, netrukdytų AB „U.M.“ sėkmingai dalyvauti ( - ) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

11611.

117Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Pačebuto 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, konstatavus, kad yra visos BK 227 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos (L. P. 2015 m. spalio 21 d. savanoriškai, neįteikus pranešimo apie įtarimą, apie padarytą veiką pranešė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų valdybai), todėl L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atleido. Šis nutarimas patvirtintas ( - ) ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (13 t., b. l. 82-87, 89-104).

11812.

119Iš aptarto matyti, kad visų pirma, tyrimas, kuriame vėliau ir buvo pareikšti kaltinimai L. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo pradėtas dar 2015 m. rugsėjo 24 d. Nors šis tyrimas pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, tačiau jame buvo tiriamos aplinkybės, be kita ko, būtent dėl 2013, 2014, 2015 metais AB „U.M.“ vykdomų ūkinių operacijų, jų įtraukimu į įmonės apskaitą, bei šio tyrimo eigoje, gavus Specialisto išvadą, jis toliau ir buvo tęsiamas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Taigi L. P. 2015 m. spalio 21 d. pareiškimas Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai, kuriame jis nurodė aplinkybes dėl kyšio davimo ( - ) A. K. ir kitas, pateiktas jau po to, kai buvo pradėtas minėtas tyrimas. Be to, dar 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu šis tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą Nr. ( - ) ir tai buvo padaryta iki priimant 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, kuris patvirtintas ( - ) nutartimi ir ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Dėl to atmestini skundo argumentai, kad tik po to, kai L. P. pats savanoriškai pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, dėl tų pačių faktinių aplinkybių, susijusių su Dž. Ž. namo remonto ir atliktų darbų fiksavimu UAB „U.M.“ buhalterinėje apskaitoje praėjus vieneriems metams buvo pradėtas naujas tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes kaip matyti, tyrimas dėl to vyko nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. ir joks naujas procesas dėl to nepradėtas.

12013.

121Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. priėmus sprendimą atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, procesas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turėjo būti nutrauktas.

12214.

123Pirma, ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) atleidžiant L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigiama skunde, nebuvo tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su UAB „U.M.“ 2013, 2014, 2015 metais atliekamomis ūkinėmis operacijomis ir jų fiksavimu buhalterinėje apskaitoje, nes kaip minėta, dėl to nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. buvo atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ).

12415.

125Antra, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už papirkimą, o šioje byloje jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. ne už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. BK 227 straipsnio 1 dalies kaltinimo esmę sudaro tai, kad L. P. tiesiogiai pažadėjo duoti kyšį – AB „U.M.“ lėšomis ir pajėgomis suremontuoti trečiajam asmeniui – ( - ) A. K. nurodytai D. Ž. gyvenamąjį namą, už pageidaujamą A. K. teisėtą veikimą vykdant ( - ) įgaliojimus ir laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio 18 d. iki 2014 m. kovo 4 d. tiesiogiai davė ne mažiau 7 000 Eur vertės kyšį trečiajam asmeniui – A. K. nurodytai D. Ž., kai jos naudai, AB „U.M.“ sąskaita atliko jos gyvenamojo namo remontą ne mažiau 7 000 Eur vertės (panaudodamas paminėtam remontui AB „U.M.“ medžiagas, techniką ir darbuotojų darbą) už pageidaujamą A. K. teisėtą veikimą vykdant ( - ) įgaliojimus. Tuo tarpu kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį esmė yra ta, kad L. P. apgaulingai tvarką teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – neužtikrino, kad AB „U.M.“ ūkinės operacijos – D. Ž. ir V. D. priklausančio namo remonto darbai bei įgytos statybinės medžiagos, reikalingos namo remontui, teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku būtų įforminti apskaitos dokumentais ir apskaityti bendrovės apskaitoje, taip pat duodamas nurodymus statybos darbų vadovui R. V. bei vadybininkei D. R. iš UAB „O.“, IĮ „U.K.“ namo remontui perkant reikiamas medžiagas pasirūpinti, kad PVM sąskaitose faktūrose būtų nurodyti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įsigytas prekes, bei savo parašu patvirtindamas PVM sąskaitų faktūrų su tikrovės neatitinkančiais ūkinių operacijų duomenimis pateikimą bendrovės vyr. buhalterei R. G., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio pabaigos, organizavo apgaulingą AB „U.M.“ apskaitos tvarkymą, dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2013, 2014, 2015 metų AB „U.M.“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Taigi, papirkdamas ( - ) A. K. L. P. siekė, kad ( - ) A. K., pasinaudodamas savo pažintimi ir įtaka ( - ) darbuotojams, netrukdytų AB „U.M.“ sėkmingai dalyvauti ( - ) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Tuo tarpu apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra atskiras veiksmas, dėl kurio kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taip pat svarbu yra ir tai, jog paminėtų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis, baigtumo momentai yra skirtingi.

12616.

127Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymių skirtumus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. P. nuteisus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo pažeistas non bis in idem principas, nes akivaizdu, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už skirtingo turinio, skirtingais veiksmais, siekiant skirtingų tikslų padarytas nusikalstamas veikas. L. P. ne tik tiesiogiai pažadėjo duoti ir davė ne mažiau kaip 7 000 Eur kyšį – Dž. Ž. naudai AB „U.M.“ sąskaita atliko jos gyvenamojo namo remontą už pageidaujamą A. K. teisėtą veikimą vykdant ( - ) įgaliojimus, už ką jis 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, tačiau be kyšio dalyką sudarančių veiksmų, jis atliko ir kitus veiksmus – apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kurie vertintini kaip atskira, savarankiška veika, kuri nebuvo būtina ar neatskiriama BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos dalis. Būtent paties nuteistojo pasirinktas elgesio variantas nusikalstamai veikti – apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko atitinkamai kilo ir visai kiti, nei BK 227 straipsnio 1 dalyje, padariniai, kurių BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas neapima, t. y. nebuvo galima nustatyti 2013, 2014, 2015 metų AB „U.M.“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Pripažįstama, jog skundžiamu nuosprendžiu L. P. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

12817.

129Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje non bis in idem principas nebuvo pažeistas.

13018.

131Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland).

13219.

133Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino bylos įrodymus. Nuteistojo L. P. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, o apelianto reiškiamas nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis, nenustačius esminių BPK pažeidimų, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl nuteistojo L. P. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas L. P. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

134Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

135nuteistojo L. P. gynėjo advokato A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,... 3. dalyvaujant prokurorams Sigitai Šabliauskienei, Robertui Diksai,... 4. nuteistajam L. P. ir jo gynėjui advokatui Albertui Kručkauskui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. L. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas AB „U.M.“, įm. kodas ( - ),... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo argumentai... 12. 2.... 13. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės... 14. 2.1.... 15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai taikant... 16. 2.2.... 17. Teismas nuosprendyje nukrypo nuo galutinio nuteistajam pareikšto kaltinimo ir... 18. 2.3.... 19. Teismas konstatavo, kad nuteistojo veika sukėlė net keturis alternatyvius BK... 20. 2.4.... 21. Nuteistasis neginčijo ir pripažino, jog tam tikri buhalterinės apskaitos... 22. 2.5.... 23. Nuosprendyje konstatuotų padarinių, jog dėl padarytų BAĮ pažeidimų... 24. 2.6.... 25. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima sutikti su nuosprendyje... 26. 2.7.... 27. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra VšĮ „Ekonominių teismo ekspertizių... 28. 2.8.... 29. Nuosprendyje remiamasi Finansinių nusiklatimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos... 30. 2.9.... 31. Specialisto išvada turėtų būti vertinama kritiškai, dėl šių... 32. 2.10.... 33. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikaltimo padariniai alternatyvūs,... 34. 2.11.... 35. Nuosprendyje Ekspertizės aktas, analogiškai kaip ir Konsultacinė išvada Nr.... 36. 2.12.... 37. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog nors Dž. Ž. namo... 38. 2.13.... 39. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas turėjo atskleisti visus sudėties... 40. 2.14.... 41. Nuosprendyje teismas nustatė BAĮ pažeidimus dėl to, kad vos 4 PVM... 42. 2.15.... 43. Nuosprendyje nustatyta, kad 3-ose PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašytos... 44. 2.16.... 45. Teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo nutartį 2K-356-696/2017 ir... 46. 2.17.... 47. Nuosprendyje netinkamai nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas.... 48. 2.18.... 49. Nei specialistė, nei ekspertė, atlikdamos tyrimą nesirėmė Įmonių... 50. 2.19.... 51. Nors apeliantas pripažino faktines aplinkybes, tačiau nuosprendyje šios... 52. 2.20.... 53. Už buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimus numatyta ne tik BK 222... 54. 2.21.... 55. Baudžiamojoje byloje susiklosčiusi neįprasta teisinė situacija, kadangi... 56. 2.22.... 57. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantas buvo... 58. 2.23.... 59. Net dvejose bylose buvo tiriamos tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. kad... 60. 2.24.... 61. Proceso nutraukimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra viena... 62. 2.25.... 63. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pakanka vien tos... 64. 2.26.... 65. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžiu pritaikius baudžiamąją atsakomybė dėl... 66. 3.... 67. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 68. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 69. 4.... 70. Apeliacinis skundas atmestinas.... 71. 5.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 73. 6.... 74. Apeliaciniame skunde ginčijama L. P. kaltė dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje... 75. 7.... 76. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų... 77. 8.... 78. Teisėjų kolegija dar kartą išanalizavusi visus byloje esančius duomenis,... 79. 9.... 80. Iš bylos matyti, kad L. P. iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių,... 81. 10.... 82. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog IĮ... 83. 11.... 84. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje... 85. 12.... 86. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl... 87. 13.... 88. Iš bylos matyti, kad 2018 m. spalio 30 d. buvo gautas prokuroro prašymas dėl... 89. 14.... 90. Priešingai nei teigiama skunde, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti... 91. 15.... 92. Skunde plačiai kritikuojama Specialisto išvada bei Ekspertizės aktas,... 93. 15.1.... 94. Konsultacinėje išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad nors ūkiniai įvykiai susiję su... 95. 15.2.... 96. Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai yra... 97. 2.... 98. Skunde argumentuojama, kad nuosprendyje netinkamai nustatytas nusikalstamos... 99. 3.... 100. Skunde taip pat nurodoma, kad nei specialistė, nei ekspertė, atlikdamos... 101. 4.... 102. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, pripažįstami nepagrįstais... 103. Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą... 104. 5.... 105. Skunde argumentuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas,... 106. 6.... 107. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir BK 2 straipsnio 6... 108. 7.... 109. Iš bylos matyti, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos... 110. 8.... 111. Iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo valdybos Panevėžio valdybos... 112. 9.... 113. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 114. 10.... 115. Iš bylos matyti ir tai, kad 2015 m. spalio 21 d. L. P. su pareiškimu... 116. 11.... 117. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 118. 12.... 119. Iš aptarto matyti, kad visų pirma, tyrimas, kuriame vėliau ir buvo... 120. 13.... 121. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. priėmus... 122. 14.... 123. Pirma, ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) atleidžiant L. P. nuo baudžiamosios... 124. 15.... 125. Antra, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu L. P. atleistas nuo baudžiamosios... 126. 16.... 127. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartų nusikalstamų veikų... 128. 17.... 129. Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 130. 18.... 131. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga... 132. 19.... 133. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai... 134. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 135. nuteistojo L. P. gynėjo advokato A. K. apeliacinį skundą atmesti....