Byla 2A-593-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Kirdeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei K. K., tretiesiems asmenims P. M., J. K., trečiojo asmens atstovei advokatei J. D., vertėjai O. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei R. J. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: P. M., J. K., D. K.),

Nustatė

2Ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti V. Z., mirusio 2008-09-03, testamentą, 2005-11-10 patvirtintą atsakovės notarės R. J., negaliojančiu. Nurodė, kad jis yra vienintelis V. Z., mirusio 2008-09-03, sūnus ir pirmos eilės paveldėtojas pagal įstatymą. Tačiau 2008-11-05 paaiškėjo, kad tėvas buvo sudaręs testamentą, kuriuo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko trečiajam asmeniui, sutuoktinei P. M.. Testamentas yra negaliojantis, nes pasirašytas ne testatoriaus, kuris tuo metu dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos būklės (neveiksnumo) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei pasekmių, buvo gydomas ligoninėje, o giminaičio V. Z.. Šias aplinkybes dėl testatoriaus psichinės sveikatos sutrikimų patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-02-19 sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu, o 2007-04-27 šio teismo sprendimu paskirta globa. Dėl to pripažintina, kad atsakovė notarė R. J., šiurkščiai pažeisdama CK ir Notariato įstatymo reikalavimus, patvirtino neveiksnaus asmens testamentą.

3Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo tėvas ir trečiojo asmens P. M. sutuoktinis V. Z., miręs 2008-09-03, testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko trečiajam asmeniui, sutuoktinei P. M.. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-02-19 sprendimu V. Z. buvo pripažintas neveiksniu, o šio teismo 2007-04-27 sprendimu jam buvo skirta globa, globėja paskirta dukra J. M.. Atsižvelgdamas į tai, kad 2005-11-10 sudarant testamentą V. Z. nebuvo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, įvertinęs liudytojų parodymus, vadovaudamasis CK 2.10, 2.11 str., teismas preziumavo, kad sudarydamas testamentą testatorius buvo veiksnus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, teisinę reikšmę turinčių faktų, dėl kurių atsakovės notarės veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėti ar nesąžiningi, pažeidžiantys notaro veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat teismas nurodė, kad du kartus siūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovę tinkama, t. y. pakeisti trečiojo asmens P. M. procesinę padėtį į atsakovės, tačiau ieškovas nesutiko. Atsižvelgdamas į tai, bei į tai, kad teismas negali priimti sprendimo, nustatančio asmens, kuris nėra atsakovas, teises ir pareigas, teismas, vadovaudamasis CPK 45 str. 3 d., ieškinį, pareikštą netinkamam atsakovui, atmetė.

4Ieškovas L. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, todėl naikintinas. Teismas šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas: sprendime nurodyta, kad byla išnagrinėta dalyvaujant atsakovei Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei R. J., tačiau ji nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, ginčijamas testamentas buvo paskelbtas Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure, o ne Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure, mirusiojo V. Z. globėja buvo paskirta dukra J. K., o ne J. M., kaip nurodė teismas, o liudytojas J. B. yra vyras, o ne moteris. Teismo motyvai ir argumentai, kurių pagrindu ieškinys buvo atmestas, yra prieštaringi, t. y. teismas preziumavo, kad testatorius, sudarydamas testamentą, buvo veiksnus, tačiau ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Atsakovė notarė, patvirtinusi ginčijamą testamentą, yra tinkama šalis, nes trečiajam asmeniui P. M. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji yra tik suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Teismas nepagrįstai iš esmės nenagrinėjo aplinkybių ir nevertino įrodymų, susijusių su testatoriaus veiksnumu, nes iš teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų yra akivaizdu, kad notarė, tvirtindama testamentą, turėjo matyti akivaizdų testatoriaus psichikos sutrikimą, todėl atsakovės veiksmai yra nesąžiningi. Be to, testamente yra nurodyta, kad testatoriui buvo perskaitytas ne jo, bet B. G. testamento tekstas, tačiau teismas neįpareigojo atsakovės atvykti į teismo posėdį ir paaiškinti šios aplinkybės. Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų, kurie yra bylos baigtimi suinteresuoti artimi giminaičiai, kaimynai, parodymus, tačiau to nepadarė. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog testatorius sirgo progresuojančiomis smegenų ligomis, atminties, psichikos sutrikimais, t. y. buvo neveiksnus, visiškai nepasisakė dėl teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, todėl priėmė naikintiną sprendimą.

5Atsakovė Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, kad pomirtinė V. Z. psichiatrijos ekspertizė yra pakankamas pagrindas panaikinti testamentą, yra nepagrįsti, nes eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, nėra privaloma teismui, o šiuo atveju kitais įrodymais patvirtinta, jog testamentas, kuriuo turtas buvo paliktas testatoriumi besirūpinančiai sutuoktinei, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, testatoriaus interesus. Teismas teisingai nurodė, kad ji turėtų dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, o ne atsakove, todėl pagrįstai šiuo pagrindu atmetė ieškinį. Jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, jai atstovavo advokatas, todėl CPK 155 str. nebuvo pažeistas, o kiti apelianto nurodyti formalūs pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

6Trečiasis asmuo P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai nustatė, jog testatorius ginčijamo testamento sudarymo metu buvo veiksnus. Nors dėl ligos testatorius buvo silpnas, tačiau niekam nekilo abejonių dėl jo laisvo gebėjimo išreikšti savo tikrą valią. Apeliantas klaidingai teigia, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes būtent šie liudytojai, kurie artimai bendravo su testatoriumi, galėjo nurodyti tikrąsias aplinkybes apie mirusiojo asmens psichinę sveikatą. Be to, teismui buvo pateiktas ir 1992-04-29 jos sutuoktinio testamentas, kuriuo testatoriui priklausantis turtas buvo paliktas anūkei, todėl nesuprantamas yra ieškovo siekis tęsti bylinėjimąsi teisme.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 6 p. (pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės).

9Byloje nustatyta, kad ieškovo L. Z. tėvas V. Z., miręs 2008-09-03, 2005-11-10 testamentu, kurį VšĮ Vilkpėdės ligoninėje patvirtino notarė R. J., nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sutuoktinei P. M.. Ieškovas 2008-11-21 Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodė, kad po tėvo mirties liko minėtas butas, palikimą jis priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. 2008-10-01 Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą taip pat padavė trečiasis asmuo P. M., kuri nurodė, kad po sutuoktinio mirties liko minėtas butas, palikimą ji priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl 2005-11-10 testamento pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis yra mirusiojo (testatoriaus) sūnus ir jis turi paveldėti tėvo turtą. Taigi ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekia paveldėti konkretų nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris testamentu yra paliktas trečiajam asmeniui. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Įpėdinis testamentu įgyja teisę paveldėti testatoriaus turtą. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo įgijo teisę paveldėti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurią ieškiniu ginčija ieškovas, t. y. tarp šių asmenų kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto paveldėjimo, ginčas yra susietas su nekilnojamuoju daiktu. Be to, CK 5.50 str. 2, 3 d. numato, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo (įpėdinė pagal testamentą) per tris mėnesius nuo testatoriaus mirties padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (palikimas – minėtas butas). CPK 31 str. 1 d. numato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisų į nekilnojamąjį turtą yra teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006). Kadangi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susietas su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu, todėl darytina išvada, kad byla turėjo būti nagrinėjama, taikant išimtinio teismingumo taisyklę, t. y. Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme. Tai, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra neturtinio pobūdžio, tai nereiškia, kad ginčas nėra susietas nekilnojamuoju daiktu.

10Byla pagal ieškovo ieškinį buvo nagrinėjama pagal Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro buveinės vietą, todėl darytina išvada, kad buvo pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės, ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje pagal pareikštą ieškovo ieškinį atsakove negali būti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J., nes ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir trečiojo asmens P. M., kuriai testamentu turtas paliktas ir kuri padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą, dėl buto paveldėjimo. Ieškovas byloje notarei nereiškia jokio materialinio teisinio reikalavimo, pagal kurį galėtų atsakyti notarė, nes notarė nedalyvauja buto paveldėjimo teisiniuose santykiuose, notarė negali jos patvirtinto testamento panaikinti ar pakeisti. Kaip jau buvo minėta, testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus, ir šie padariniai atsiranda ne notarei. Reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu reiškiamas asmeniui, kuriam testamentu paliktas turtas, kuris sprendžia, ar jam įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal testamentą. Nuosekli teismų praktika tvirtina, kad reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu reiškiamas asmeniui, kuriam testamentu paliktas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1370/2001, 2010-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2001-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1370/2001, 2010-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius, ir tiktai ieškovui atsisakius įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teisę, nagrinėti bylą pagal pareikštą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

11Nagrinėjant bylą iš naujo būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog testamentas yra negaliojantis pagal CK 1.84 str. 2 d., kuri numato, jog fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinė ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja. Iš bylos medžiagos ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad V. Z. 2005-11-10, t. y. testamento sudarymo metu, nebuvo įstatymo nustatyta tvarka teismo sprendimu pripažintas neveiksniu (neveiksniu jis buvo pripažintas 2007-02-19 teismo sprendimu). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovo tėvas testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, nes jis dėl psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei pasekmių, matyti, kad ieškovas testamentą prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Pagal CK 1.89 str. 1 d. fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taip pat būtina įvertinti tai, kad, jei nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu nustatoma, jog testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

12Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 7 p. ieškovui grąžintinas 132 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

14Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

15Grąžinti ieškovui L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 132 Lt žyminio mokesčio sumokėto 2010-07-14 AB “Swedbank” Sostinės filialui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Ryšiai