Byla 2A-98-267/2009

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovams L. S. ir V. S. , ieškovų atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui, atsakovei R. E. B. , atsakovės atstovui advokatui Modestui Švažui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. E. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų L. S. ir V. S. ieškinį atsakovei R. E. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Nustatė

2Ieškovai ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydami: 1) atidalinti ieškovės L. S. vardu įregistruotą ½ dalį dviaukščiame gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), plane žymimame ( - ), esančiame ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pridedamą atidalinimo projektą, pripažįstant, kad ieškovams L. S. ir V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso visas antras aukštas, susidedantis iš patalpų 2-1 (7,15 m2), 2-2 (1,45 m2), 2-3 (4,62 m2), 2-4 (10,45 m2), 2-5 (14,62 m2), 2-6 (18,35 m2), 2-7 (22,71 m2), 2-8 (13,32 m2), 2-9 (6,44 m2), bei patalpos pusrūsyje 0-1 (22,48 m2), 0-4 (13,79 m2) ir 19,2 m2 garažas G-1, viso 153,10 m2 bendro naudingo ploto, ir nustatyti, kad į savo patalpas ieškovai pateks per namo šiaurinėje sienoje esančias duris į neinventorizuotą laiptinę, o atsakovei R. E. B. pripažinti nuosavybės teisę į primojo aukšto patalpas, plane žymimas 1-1 (7,31 m2), 1-2 (4,37 m2), 1-3 (1,20 m2), 1-4 (4,74 m2), 1-5 (10,14 m2), 1-6 (14,73 m2), 1-7 (18,41 m2), 1-8 (22,90 m2), 1-9 (13,50 m2) ir lodžija 1-1-1 (2,62 m2), taip pat į pusrūsio patalpas 0-1-1 (1,2 m2), 0-2 (10,33 m2), 0-3 (41,50 m2), viso 152,95 m2 bendro naudingo ploto, nustatant, kad į jai priklausančias patalpas pateks laiptais L1 (9,2 m2) per lodžiją 1-1-1; 2) įpareigoti ieškovus L. S. ir V. S. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pagal pridedamą atidalinimo projektą savo lėšomis ir jėgomis atidalinti pusrūsio patalpą 0-1-1 (1,2 m2) nuo patalpos 0-1; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir naudoja dviaukštį gyvenamąjį namą, adresu ( - ). Ieškovams priklauso ½ namo dalis, o kitą dalį valdo atsakovė. Teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, tačiau ieškovams nustatyta naudotis 14 m2 mažesne ploto dalimi. Ieškovai nurodė, kad nustatyta naudojimosi tvarka jų netenkina, nes paskirta naudotis mažesne namo dalimi, be to patekti į antrą namo aukštą per patalpą 1-1 negali, nes ja reikia naudotis bendrai, o atsakovė neleidžia, dėl to kyla pastovūs konfliktai. Be to, garažas, kuriuo ieškovai naudojosi visą laiką, priskirtas atsakovei, o tai trukdo naudotis jiems pusrūsio patalpomis, nes jiems priklausančioje dalyje yra labai statūs ir siauri laiptai, kuriais net malkų negali įsinešti, patekti į pusrūsį gali tik per garažą. Teigė, jog garažo patalpa ieškovams reikalinga, nes jie neturi galimybės pasistatyti garažo, be to, jie garažu naudojosi nuo namo pastatymo, nes J. G. tuo metu savo transporto jau neturėjo. Ieškovai nurodė, kad projektuojant namą, J. G. žemėje buvo numatyta statyti garažą, jiems priklausančioje žemėje nėra galimybės pastatyti kito garažo, nes maži atstumai, eina dujotiekis. Name yra neįregistruota palėpė, į kurią patenkama priešgaisrinėmis kopėčiomis per angą 60x60 cm. Ieškovai teigė, kad be bendrasavininkių sutikimo negali nieko daryti savo dalyje, todėl nori atsidalinti pagal pateiktą atidalinimo projektą.

3Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) atidalino ieškovės L. S., a/k ( - ), vardu įregistruotą ½ dalį dviaukščiame gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), plane žymimame ( - ), esančiame ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieškovams L. S., a/k ( - ), ir V. S., a/k ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į visą antrąjį aukštą, susidedantį iš patalpų 2-1 (7,15 m2), 2-2 (1,45 m2), 2-3 (4,62 m2), 2-4 (10,45 m2), 2-5 (14,62 m2), 2-6 (18,35 m2), 2-7 (22,71 m2), 2-8 (13,32 m2), 2-9 (6,44 m2), bei patalpas pusrūsyje 0-1 (22,48 m2), 0-4 (13,79 m2) ir 19,2 m2 garažą G-1, viso 153,10 m2 bendro naudingo ploto, ir nustatė, kad į savo patalpas ieškovai pateks per namo šiaurinėje sienoje esančias duris į neinventorizuotą laiptinę; 2) pripažino atsakovei R. E. B. a/k ( - ) nuosavybės teisę į primojo aukšto patalpas, plane žymimas 1-1 (7,31 m2), 1-2 (4,37 m2), 1-3 (1,20 m2), 1-4 (4,74 m2), 1-5 (10,14 m2), 1-6 (14,73 m2), 1-7 (18,41 m2), 1-8 (22,90 m2), 1-9 (13,50 m2) ir lodžija 1-1-1 (2,62 m2), taip pat į pusrūsio patalpas 0-1-1 (1,2 m2), 0-2 (10,33 m2), 0-3 (41,50 m2), viso 152,95 m2 bendro naudingo ploto, nustatant, kad į jai priklausančias patalpas pateks laiptais L1 (9,2 m2) per lodžiją 1-1-1; 3) įpareigojo ieškovus L. S. ir V. S. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pagal pridedamą atidalinimo projektą savo lėšomis ir jėgomis atidalinti pusrūsio patalpą 0-1-1 (1,2 m2) nuo patalpos 0-1. Tuo pačiu teismas iš atsakovės R. E. B. ieškovo V. S. naudai priteisė 993,92 Lt žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad ginčai tarp šalių tęsiasi jau daugiau kaip aštuonis metus, šalys gera valia nesusitaria, vadovaujasi principais, pastoviai konfliktuoja, konfliktus tenka spręsti teismui bei policijos pareigūnams. Todėl konstatavo, jog turimų turto dalių atidalinimas šalims padės išspręsti konfliktus, nes sudarys sąlygas valdyti turtą kuo mažiau bendrasavininkiams dalyvaujant bendrame jo valdyme. Vertindamas ieškovų pateiktą patalpų atidalijimo projektą, teismas padarė išvadą, kad toks atidalinimo variantas nepažeis atsakovės interesų, nes šalims priklausančios patalpos bus izoliuotos, bus išspręstas ginčas dėl garažo, kuris ir kelia daugiausia konfliktų tarp šalių. Nurodė, jog tai, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) garažu buvo paskirta naudotis atsakovei, negali teismo įsakmiai saistyti priimant sprendimą dėl turto atidalinimo. Civilinėje byloje Nr. 2-190-304/2006 teismas vertino, kad teisė naudotis garažu suteiktina atsakovei dar ir dėl to, kad jos vyras A. F. B. yra invalidas, kuriam amputuota koja, o taip pat tuo, kad garažas priklausė J. G., nors jokio susitarimo dėl jo priklausymo tarp ieškovų ir J. G. nebuvo nustatyta. Šioje byloje teismas pažymėjo, kad ieškovas V. S., kuris yra turto bendrasavininkis, taip pat yra invalidas, kuris valdo rankinio valdymo automobilį, kaip ir atsakovės vyras, todėl visų pirma gintinos savininko teisės, o ne atsakovės vyro, kuris nėra bendrasavininkis, teisės. Nurodė, kad atidalijant turtą, garažas priskirtinas ieškovams dar ir dėl to, kad atsakovė turi kitą garažą, ką atsakovės vyras A. F. B. pripažino 2008 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu. Atsižvelgė į tai, kad įėjimas iš šiaurinės pusės į ieškovams tenkančias pusrūsio patalpas yra labai siauras, laiptai statūs, dėl ko nėra galimybės įsinešti daiktų į pusrūsį, o pro garažą patekimas į pusrūsį šią galimybę sudaro. Kaip pagrindinį kriterijų, kodėl garažo patalpos paskiriamos ieškovams, teismas įvardijo tai, kad projektą dariusi statybos specialistė D. K., o taip pat ir statybos specialistas R. B. nurodė, jog įsirengti garažą ieškovams praktinės galimybės nėra, nes iš namo šiaurinės pusės yra nepakankami atstumai pravažiavimui, trukdo dujotiekio vamzdžiai, o statant garažą atsakovės žemėje arba įrengiant pravažiavimą pro atsakovei R. E. B. priklausantį žemės sklypą, labai sumažėtų jos turimo žemės sklypo naudingas plotas. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovų pasiūlytas atidalinimo projektas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes būtų padaryta mažiausia žala atsakovės interesams. Teismas pripažino, jog tokiu atveju šalių konfliktai bus išspręsti mažiausiomis sąnaudomis, jų turimi pusrūsio plotai bus panašiai vienodo dydžio, atsakovei įsirengus garažą ieškovų jai prašomose priskirti pusrūsio patalpose, ką patvirtino ir liudytojas R. B., kuris leido teismui įsitikinti, kad tai yra pats optimaliausias garažo įrengimo variantas, kuris kainuos minimalias lėšų sąnaudas. Pažymėjo, jog nagrinėjant bylą atsakovė nesutiko, kad šalių turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise turtas būtų atidalintas, teigė, kad toks ieškinys iš viso negalimas, nes liks bendro naudojimosi patalpų, priešieškinio nereiškė, kito atidalinimo projekto, kuris tenkintų jos interesus, nepateikė, reikalavimo gauti piniginę kompensaciją taip pat nepareiškė. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė ir toliau nesiekia išvengti konfliktų bei ilgo bylinėjimosi teismuose, tarpusavio santykių stabilizavimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei nepateikus jai priimtino turto atidalinimo varianto, turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintinas pagal ieškovų pateiktą projektą, tokiu būdu atidalinus, žala atidalijamam daiktui nebus padaryta, atvirkščiai, šalims nuosavybės teise priklausančios patalpos bus atskirtos viena nuo kitos, ieškovai į jiems priklausančias patalpas pateks tiesiai iš neinventorizuotos laiptinės, ir nereikės vaikščioti pro tą pačią patalpą 1-1, atsakovei įsirengus garažą pusrūsio patalpose, padidės jos nuosavybės teise turimų patalpų vertė, sumažės ginčų ir konfliktų galimybė. Įpareigojo ieškovus per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pagal pridedamą atidalinimo projektą savo lėšomis ir jėgomis atidalinti pusrūsio patalpą 0-1-1 (1,2 m2) nuo patalpos 0-1. Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Apeliaciniu skundu atsakovė R. E. B. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Be to, byla išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai. Dėl to bylą nagrinėjusiai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, kuris nebuvo patenkintas. Šiuo teismo sprendimu siekiama revizuoti ir pakeisti jau įsiteisėjusį Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu ( - ). Tokia išvada seka iš to, kad ieškinyje ieškovai tiesiogiai nurodė, jog jų 2006-10-20 sprendimas netenkina ir esą pažeidžia jų interesus, todėl prisidengdami atidalijimo sąvoka jie siekė pakeisti teismo nustatytą naudojimosi tvarką. Skundžiamu sprendimu teismas padarė vieną esminį pakeitimą lyginant su įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo - atėmė iš atsakovės garažą, kurio plotas 19,20 m2 ir jį priteisė ieškovams. Teismas iš esmės revizavo 2006-10-20 sprendimą ir visiškai supainiojo jau nustatytą naudojimosi tvarką bei į dalinės nuosavybės santykius tarp bendraturčių įnešė chaosą ir painiavą.
  2. Teismas netinkamai taikė CK 4. 80 str. nuostatas, nes teismas sprendimu nenustatė bendraturčių idealiųjų dalių po atidalinimo; atidalino pagal netinkamą projektą, kuris paruoštas ne Registrų centro specialistų, kaip įprasta tokio tipo bylose, o statybos inžinierės D. K., visiškai nesivadovavusios VĮ Registrų centras nustatytais ir nenuginčytais kadastro duomenų byloje užfiksuotais duomenimis. Šis atidalijimo projektas teismo priimtas be jokių išlygų ir pataisymų, nors bylos nagrinėjimo metu teismui ir buvo nurodyti akivaizdūs šio projekto trūkumai ir klaidos: vadovautasi pasenusiais 2002-03-06 kadastro ir registro duomenimis, kur ginčo namo plotas esąs nurodytas 321,57 m2, tuo tarpu teismo sprendimu nustatytas namo bendras naudingas plotas yra 306,05 m2; projekte atsirado kadastro duomenų byloje neužfiksuota „lodža“ indeksu 1-1-1, plotas 2,62 m2, dėl to neaišku, kaip naudotis šia neegzistuojančia statinio dalimi, kaip įsirengti atskirus elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, įvadus pusrūsyje į kamino ir ventiliacijos sistemas. Be to, sprendimu atidalinti kadastro byloje nefiksuoti 9,2 m2 ploto laiptai L1; nespręsta dėl 7,46 m2 ploto neinventorizuotos laiptinės, tačiau sprendime nurodyta, kad ieškovai ja naudosis patekimui į savo patalpas; atidalijimu ieškovai iš esmės įgijo teisę ir tapo savininkais papildomo 25,32 m2 ploto, kuris pagal skundžiamą teismo sprendimą pripažintas neegzistuojančiu, nors tame pačiame teismo sprendime ir minimas; nepagrįstai nespręsta dėl kadastro ir registro duomenų byloje nurodytos 17,86 m2 ploto palėpės, kuri esanti įtraukta į namo bendrą plotą; nepasisakyta dėl atsakovės galimybės naudotis namo palėpe dėl namo stogo ir kamino priežiūros bei šios patalpos padalijimo ir atidalijimo, taip pat kokiu būdu atsakovė pateks į šią palėpę. Laiptinė į antrą aukštą, kaip ir namo palėpė, turinti likti bendram naudojimuisi, nes kitaip būtų pažeistos atsakovės, kaip bendraturčio, teisės, ši aplinkybė apsprendžia, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra negalimas, nes po atidalijimo negali likti bendro naudojimo patalpų, išskyrus namo komunikacijas. Tokiu atveju taikomas naudojimosi tvarkos nustatymas, o šis klausimas yra išspręstas kitoje byloje, todėl ieškinys iš esmės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra negalimas.
  3. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės be pakankamo pagrindo atimtas garažas G-l (19,20 m2), jai buvęs priteistas naudotis 2006-10-20 sprendimu kaip atskiras nuosavybės objektas ir nesantis tiesiogiai pusrūsio dalis. Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendime buvo išdėstyti netgi garažo paskyrimo naudotis jai motyvai, susiję su tuo, kad atsakovės tėvas J. G. pats pasistatė garažą ir juo naudojosi, kaip savo nuosavybe, garažas yra po pirmo aukšto kambariais ir ribojasi su atsakovei naudojimuisi priskirtu žemės sklypu. Atsakovės teigimu, garažo paskyrimas ieškovams jai sukeltų daug nepatogumų, nes jos sutuoktinis yra 2 gr. invalidas, jam amputuota koja ir reikalinga ramybė, jis naudojasi rankinio valdymo automobiliu su automatine pavarų dėže, o ieškovų automobilio laikymas po svetaine bei triukšmas ją trikdytų. Pusrūsyje įsirengti garažą, kaip rekomenduoja teismas, nesą techninės galimybės, o taip pat ir dėl to, kad žemės sklypas prie atsakovei paskirtų rūsio patalpų Telšių rajono apylinkės teismo 2005-07-26 sprendimu yra paskirtas ieškovams. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į šiuos dokumentais paremtus argumentus, jų netyręs bei neanalizavęs, padaręs savo išvadas ir jomis vadovavosi, priėmė skundžiamą sprendimą. Be to, teismo sprendimas dalyje dėl garažo paskyrimo ieškovams klaidingai motyvuotas tuo, kad ieškovai negali pasistatyti garažo, o atsakovė galinti įsirengti jį pusrūsyje ir tuo, kad atsakovės sutuoktinis turi garažą vienoje iš miesto garažų bendrijoje, teismas šios aplinkybės netgi netikrino, tačiau remiasi ja sprendime. Teismo sprendimo motyvai, kad atsakovė tariamai nesiekia išspręsti konflikto ir jį eskaluoja, o ieškovai to nedaro, todėl dar ir dėl to jie yra verti garažo paskyrimo, neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai ir neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas, motyvuodamas sprendimą tik garažo priteisimo ieškovams aspektu, netgi neatskleidė bylos esmės ir tai sudaro pagrindą panaikinti bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

5Atsiliepimu į atsakovės R. E. B. apeliacinį skundą ieškovai L. S. ir V. S. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu ieškovai prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

61. Byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, skundžiamas sprendimas yra priimtas teisingai taikant materialinės teisės normas (CK 4.80 - 4.81 str. 1 d ir kt) bei tiksliai laikantis procesinio įstatymo normų, įrodymai vertinti ir sprendimas motyvuotas tinkamai, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos nenukrypta, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį dėl apeliantės skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

72. Apeliantė, skunde iš principo neigdama ieškovų teisę ir siekį atsidalinti, motyvuojant namo nedalumu dėl bendro naudojimo patalpų neišvengiamumo, yra neteisi, nes CK 4.80 str. bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės pripažįsta absoliučia. Ieškovų pateiktas ir teismo patvirtintas atidalinimo projektas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principams, nes atidalina tiksliai lygiomis dalimis po ½ ir gyvenamąsias, ir rūsio patalpas bei visiškai jas atskiria ir kartu jomis šalims naudotis nebereikės. Be to, apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad garažo patalpa yra atskiras nuosavybės objektas. Pagal byloje esančius ir pridedamus (2008-12-19 NTRC duomenų banko išrašas) VĮ Registro centro duomenis garažo patalpa įeina į bendrą gyvenamo namo plotą ir nėra atskiras objektas, nes jis yra po bendru stogu ir bendras pamatas. Minėtas išrašas paneigia ir apeliacinio skundo motyvą dėl idealiųjų dalių po atidalinimo nenustatymo teismo sprendime, nes jos yra nustatytos ir įregistruotos Registrų centre, be to, sprendime nurodyta, kad dalys lygios, po ½, kadangi nesikeitė, nebuvo reikalo iš naujo nustatinėti, to ieškiniu ir nebuvo prašoma.

83. Teismo išvados, kad apeliantė turi galimybę pasistatyti garažą savo žemės sklype pagal vyr. architekto patvirtintą planą, o apeliantės sutuoktinio, nesančio ginčo patalpų bendrasavininkiu, interesai negali būti svarbesni už bendraturčių interesus, visiškai teisingos ir pagrįstos. Ieškovai kito garažo neturi ir pasistatyti savo žemės sklype nėra galimybės, nėra įvažiavimo į žemės sklypą. Netekus garažo ieškovai netenka galimybės naudotis rūsio patalpomis, net negali įvežti dviračius, įnešti baldus, sodo karučius ir kt., kadangi į ieškovų patalpas įėjimas per garažo patalpas. Ieškovas V. S., kaip ir jo sūnus, taip pat yra neįgalus (2 gr.) nuo 1997 m., vairuoja rankinio valdymo automobilį su automatine pavarų dėže. Be to, bylos nagrinėjimo metu ir pati apeliantė, ir liudytoju apklaustas F. A. B. pripažino, kad turi garažą miesto garažų bendrijoje, todėl teismas teisingai ir pagrįstai laikė šią aplinkybę įrodyta bei rėmėsi ja sprendime. Kitų pagrįstų motyvų dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar kitų procesinių pažeidimų skunde nėra.

  1. Apeliantės apeliacinio skundo argumentu apie pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjusiam teismui aiškiai bandoma sukelti abejones teismo objektyvumu ir priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Tačiau dėl šio nušalinimo priimtos nutarties motyvai įrodo, kad jis buvo visiškai nepagrįstas, išgalvotas, todėl nebuvo patenkintas.

9Atsakovė R. E. B. ir jos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais.

10Ieškovai ir jų atstovas prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (LR CPK 330 str.).

13Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas.

14Byloje nustatyta, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo nekilnojamąjį turtą: dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė ( - ) ir kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), vertė ( - ), esančius adresu ( - ). Ieškovės L. S. nuosavybės teisės į ½ dalį šio nekilnojamojo turto įregistruotos nuo 1981-12-25, įregistravimo pagrindas – ( - ) LDT vykdomojo komiteto sprendimas, Nr. ( - ) (b. l. 41-43 tomas 1; prijungta civilinė byla Nr. ( - ) b. l. 51, 52, 73-82). Atsakovė R. E. B. nuosavybės teises į ½ dalį minėto turto įgijo ( - ) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( - ) pagrindu, po tėvo J. G. mirties ir viešajame registre šias teises įregistravo ( - ). Tai patvirtina ( - ) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas R. E. B. (prijungta civilinė byla Nr. 2( - ) b. l. 6) ir Valstybinės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-08-20 išrašo bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys (b. l. 19, 20, 41-43 tomas 1). Valstybinės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose yra duomenys, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruota bendraturčių daiktinė teisė į bendrosios nuosavybės teisės objektą, t.y. nekilnojamojo turto registre įregistruota teismo sprendimu nustatyta bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kaip juridinis šio susitarimo pagrindas nurodyti Telšių apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2007-03-27 nutartis. Ginčo šalys pripažįsta, kad naudojimosi nekilnuojamuoju daiktu tvarka buvo nustatyta teismine tvarka. Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimą ieškovai pateikė teismui kartu su ieškiniu (b. l. 13-17 tomas 1).

15Minėta, kad ginčo šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nuosavybės teisėje. Tokiu būdu idealiosios dalys šalių nuosavybės teisėje į ginčo dalyką yra nustatytos. Todėl spręstinas klausimas dėl šalių nuosavybės teisių realiųjų dalių.

16CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Jau paminėti bylos dokumentai įrodo, jog nagrinėjamoje byloje bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo nuo 2000 metų sprendžiamas teismuose (prijungtos civilinės bylos Nr. ( - ) ir Nr. ( - )). Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimu buvo išspręstas šalių ginčas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo (b. l. 14, 15 tomas 1). Tačiau ieškovų netenkino teismo nustatytas bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas, todėl 2007-10-16 L. S. ir V. S. iškėlė bylą Telšių rajono apylinkės teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atestuotos specialistės D. K. paruoštą patalpų atidalinimo projektą. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra negalimas, nes po atidalijimo lieka bendrojo naudojimo patalpos (palėpė M-1 ir laiptinė į antrą aukštą), o ieškovų pateiktas atidalijimo projektas, pažeidžia jos teises, nes tokiu būdu ieškovai siekia revizuoti įsiteisėjusį Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimą ir perimti garažą savo nuosavybėn.

17Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80 ir 4.81 straipsniai), o CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, Lietuvos Aukščiausiausiojo teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas nustatyti naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M.). Vertindama tokią teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-K-7-466/2008 pažymėjo, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas.

18Negalima sutikti ir su apeliantės argumentais, susijusiais su ginčo turto nedalumu, nes pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, atidalijant daiktą natūrą, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui, o atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių tokios žalos padarymo galimybę atidalijimo atveju.

19Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą, kai suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje buvo išaiškinta, jog bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos), kurios būtinos atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008;). Nagrinėjamoje byloje tokios patalpos yra neįrengta ir neinventorizuota 17,86 m2 palėpė, plane žymima M-1, naudojama tik priėjimui prie stogo, ir 7,46 m2 neinventorizuota laiptinė, kuria naudojasi ieškovai, patekdami į antro aukšto patalpas. Šios patalpos paliktinos bendram naudojimui, nes jos būtinos abiems ginčo šalims, racionaliai naudojant turtą pagal paskirtį (priėjimui prie stogo, kamino remonto darbams atlikti).

20Todėl, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo objektas – gyvenamasis namas, esantis ( - ), yra dalus, o atsakovės nenoras atidalinti jai tenkančią ½ bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nepaneigia įstatymu garantuotos ieškovų teisės pasirinkti tokį nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą (CK 4. 80 str., 4.6 str., 4.15 str.).

21Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

22Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu Telšių rajono apylinkės teismas, turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalino pagal ieškovų pateiktą projektą, konstatavęs, kad atsakovė nepateikė jai priimtino turto atidalinimo varianto (b. l. 143-152 t. 1). Su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija negalima sutikti, nes atsakovė teismui pateiktuose dokumentuose iš esmės pripažino, kad jai priimtinas Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtintas naudojimosi gyvenamuoju namu variantas ir prašė nustatytos tvarkos nekeisti. Todėl, įvertinusi tai, kad įstatyme nustatytos dvi atsakovė gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėjo vertinti šalių ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą.

23Teismas, parinkdamas optimaliausią atidalijimo būdą, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

24Teisminė praktika, kai turto atidalijimo būdo parinkimas yra ne tik ginčo šalių, bet ir teismo diskrecijos teisė suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009).

25Sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą nagrinėjamoje byloje, labai svarbus argumentas yra Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimu toms pačioms šalims nustatyta naudojimosi tvarka. Šiaulių apygardos teismo 2007-03-27 nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti (prijungta civilinė byla Nr. ( - )). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad garažas, žymimas indeksu G-1, kurio plotas 19,20 m2, priklausė J. G. , kurio turtą paveldėjo atsakovė R. E. B. . Nurodyta, kad, paskiriant ieškovei R. E. B. naudotis patalpą plane pažymėta indeksu G-1, būtina atsižvelgti, kad žemės sklypas, kuriuo naudojasi ieškovė, ribojasi su minėta patalpa, todėl, paskyrus garažą naudoti jai, būtų maksimaliai sumažintos priežastys konfliktinei sutuacijai tarp šalių kilti. Taip pat nustatyta, kad ieškovai turi galimybę jiems priskirtoje žemės sklypo dalyje pasistatyti garažą (b. l. 13-17 tomas 1; civilinė byla Nr. ( - ) b. l. 128-132, 162-166 tomas 2). Šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir neturi būti pakartotinai įrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p.). Be to, pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Todėl juridiškai nereikšmingi yra ieškovų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su ginčo patalpos G-1 (garažo) priklausomybe ir ieškovų galimybėmis pasistatyti kitą garažą jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Atmetus ieškovų argumentus, susijusius su garažo patalpa, dėl kurios iš esmės ir kyla ginčas nagrinėjamoje byloje, teisiškai aktualūs, parenkant gyvenamojo namo atidalinimo būdą, lieka tik ieškinyje nurodyti argumentai, susiję su nelygių dydžių ir kokybės patalpų paskyrimu ginčo šalims, nustatytoje naudojimosi patalpomis tvarkoje. Jau minėtame Telšių rajono apylinkės teismo sprendime yra konstatuota, kad pastatas idealiai lygiomis dalimis negali būti padalintas (b. l. 17 tomas 1). Ieškovams atitenkanti realioji gyvenamojo namo patalpų dalis yra 12,29 m2 mažesnė už atsakovei R. E. B. tenkančią patalpų dalį. Tačiau L. S. ir V. S. tenkanti gyvenamųjų patalpų dalis yra 6,91 m2 didesnė už atsakovei tenkančią gyvenamųjų patalpų dalį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtosios atsakovei garažo patalpos kompensuoja jai skirtą mažesnę gyvenamųjų patalpų dalį.

26Parinkdama patalpų atidalinimo būdą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teisėjų kolegija įvertina tai, kad namų valdoje yra tik vienas garažas ir abiems ginčo šalims jo paskirti neįmanoma. Visi ieškovų pateikti argumentai dėl jų teisių į garažą, kaip jau minėta šioje nutartyje, yra nuneigti įsiteisėjusiu Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimu. Jokių naujų argumentų, pagrindžiančių ieškovų poziciją dėl patalpos G-l, teismui nebuvo pateikta. Ieškovai po teismine tvarka nustatytos naudojimosi tvarkos pablogėjusias patekimo į rūsio patalpas sąlygas vertina kaip jų teisių pažeidimą, net nesvarstydami galimybės įsirengti kitą įėjimą. Tuo tarpu, R. E. B., turinti neįgalų sutuoktinį, jų teigimu, gali įsirengti garažą pusrūsyje ir tokiu būdu pagerinti savo turto dalį.

27Kolegijos vertinimu, tokia ieškovo pozicija, kai siekiama tik savo interesų patenkinimo, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. ir ieškovų pareikšti reikalavimai negali būti visiškai tenkinami.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Todėl, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą, teisėjų kolegija įvertina ir prijungtos bylos Nr. ( - ) medžiagą, kurioje yra duomenys, kad ( - ) Telšių miesto Tarybos sprendimu Nr. ( - ) nustatyta, jog L. S. ir J. G. skirta 822 m2 sodybinis sklypas (prijungta byla Nr. ( - ) b.l. 8 tomas 1). Ieškovai naudojasi žymiai didesne šio sklypo dalimi ir turi galimybę pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, siekdami pasistatyti garažą (prijungta byla Nr. ( - ) b.l. 6-7 tomas 1).

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymu nedraudžiamas ir mišraus atidalijimo būdas. Todėl ieškovai turi teisę reikšti ieškinį atsakovei R. E. B. dėl teisingos kompensacijos pinigais už atsakovei tenkančią didesnę atidalijamo pastato dalį.

30Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nepateikė jai priimtino turto atidalinimo varianto, ir turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinęs pagal ieškovų pateiktą projektą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 4.80), pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, byloje pareikštas ieškinys tenkintinas dalinai ir turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintinas pagal 2006-10-20 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) nustatytą naudojimosi tvarką. Kolegijos vertinimu teismo tvirtinamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas užtikrins tolesnį gyvenamojo namo naudojimo racionalumą, nepadarys neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir padės ginčo šalims ateityje išvengti konfliktų.

31Kadangi byloje esantys dokumentai leidžia spręsti, kad ieškovai nevykdė įsiteisėjusio Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimo, reikšdami teismui prašymus ir atskiruosius skundus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, ir Telšių rajono apylinkės teismo 2007-10-18 nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 170- 214 tomas 2; prijungta civilinė byla Nr. ( - ) b. l. 76-93 tomas 3), galima spręsti, kad atsakovė neįsirengė atskirų elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisų, įvadų į kamino ir ventiliacijos sistemas. Todėl nagrinėjamoje byloje pasisakytina ir dėl minėtų prietaisų bei įvadų įrengimo, vadovaujantis įsiteisėjusio 2006-10-20 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos pastatu nuostatomis, įpareigojant atsakovę R. E. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus nuo ieškovų L. ir V. S. elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, o ieškovus leisti atsakovei įsivesti įvadus iš pusrūsio patalpoje, plane žymimoje indeksu 0-4 esančios sienelės kamino ir namo ventiliacijos sistemai įsirengti.

32Ieškovų ieškinį patenkinus dalinai, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su turto atidalijimu pagal ieškovų pateiktą projektą (tame tarpe ir statinio kvadratūros neatitikimus liečiantys argumentai) atskirai neaptartini, kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo.

33Teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nes teismo šališkumą, reglamentuotą LR CPK 65 – 66 str. str., patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta, o pirmosios instancijos teisme pareikštas nušalinimas buvo atmestas motyvuota Telšių rajono apylinkės teismo pirmininko nutartimi (b. l. 79, tomas 1).

34Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas - iš atsakovės R. E. B. ieškovės L. S. naudai priteistina 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Iš ginčo šalių lygiomis dalimis priteistina 8,69 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

36Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

37Ieškinį tenkinti dalinai ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

38Atidalinti ieškovės L. S., a/k ( - ) ir atsakovės R. E. B. a/k ( - ) vardu įregistruotas idealiąsias nuosavybės dalis dviaukščiame gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), plane žymimame ( - ), esančiame ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, 2007-04-04 įregistruotą viešajame registre:

39Nustatyti ieškovams L. S., a/k ( - ), ir V. S., a/k ( - ) kuriems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ idealioji pastato dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį - namo patalpas, kurių bendras plotas 145,71 m2, t. y.: visas antrojo namo aukšto, patalpas, plane žymimas indeksais: 2-1 (plotas - 7,15 m2), 2-2 (plotas - 1,45 m2), 2-3 (plotas -4,62 m2), 2-4 (plotas - 10,45 m2), 2-5 (plotas - 14,62 m2), 2-6 (plotas - 18,35 m2), 2-7 (plotas - 22,71 m2), 2-8 (plotas - 13,32 m2), 2-9 (plotas - 6,44 m2), viso 99,11 m2 bendro ploto, ir patalpas pusrūsyje, plane žymimas indeksais: 0-1 (plotas - 22,48 m2), 0-2 (plotas - 10,33 m2) ir 0-4 (plotas -13,79 m2) viso: 46,6 m2, nustatant, kad į savo patalpas ieškovai pateks per tambūrą plane pažymėtą 1-1 ir per įėjimą į 7,46 m2 neinventorizuotą laiptinę

40Nustatyti atsakovei R. E. B. a/k ( - ) kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ idealioji pastato dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį - namo patalpas, kurių bendras plotas 158 m2, t. y.: visas pirmojo aukšto patalpas, plane žymimas: 1-1 (plotas - 7,31 m2), 1-2 (plotas - 4,37 m2), 1-3 (plotas - 1,20 m2), 1-4 (plotas - 4,74 m2), 1-5 (plotas - 10,14 m2), 1-6 (plotas - 14,73 m2), 1-7 (plotas - 18,41 m2), 1-8 (plotas - 22,90 m2), 1-9 (plotas - 13,50 m2), kurių bendras plotas 97,30 m2 taip pat į pusrūsio patalpas, plane žymimas 0-3 (plotas - 41,50 m2) ir garažą G-1, (plotas – 19, 20 m2) viso 60,7 m2 bendro naudingo ploto, nustatant, kad į jai priklausančias patalpas pateks per tambūrą, plane žymimą 1-1.

41Neįrengtą palėpės patalpą, plane žymimą M-1, kurios plotas 17,86 m2, bei 7,46 m2 neinventorizuotą laiptinę patekimui į antrą aukštą ir palėpę, šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemas palikti bendroje ieškovų ir atsakovės nuosavybėje.

42Įpareigoti atsakovę R. E. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus nuo ieškovų L. ir V. S. elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, o ieškovus įpareigoti leisti ieškovei įsivesti įvadus iš pusrūsio patalpoje, plane žymimoje indeksu 0-4, esančios sienelės kamino ir namo ventiliacijos sistemai įsirengti.

43Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Telšių rajono apylinkės teismo 2007-10-18 nutartimi.

44Priteisti iš atsakovės R. E. B., a/k ( - ) ieškovės L. S., a/k ( - ), naudai 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

45Priteisti iš atsakovės R. E. B., a/k ( - ) 4,34 Lt (keturis litus 34 centus) pašto išlaidų valstybei ir solidariai iš ieškovų L. S., a/k ( - ), bei V. S., a/k ( - ) 4,35 Lt (keturis litus 35 centus) pašto išlaidų valstybei.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą,... 3. Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė R. E. B. prašo panaikinti Telšių rajono... 5. Atsiliepimu į atsakovės R. E. B. apeliacinį skundą ieškovai L. S. ir V. S.... 6. 1. Byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, skundžiamas sprendimas yra... 7. 2. Apeliantė, skunde iš principo neigdama ieškovų teisę ir siekį... 8. 3. Teismo išvados, kad apeliantė turi galimybę pasistatyti garažą savo... 9. Atsakovė R. E. B. ir jos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 10. Ieškovai ir jų atstovas prašė apylinkės teismo sprendimą palikti... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas, nes teismas netinkamai... 13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios... 14. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½... 15. Minėta, kad ginčo šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso po ½ dalį... 16. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės... 17. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes naudojimosi... 18. Negalima sutikti ir su apeliantės argumentais, susijusiais su ginčo turto... 19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atidalijimas... 20. Todėl, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 21. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis,... 22. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu Telšių rajono apylinkės teismas,... 23. Teismas, parinkdamas optimaliausią atidalijimo būdą, turi diskrecijos... 24. Teisminė praktika, kai turto atidalijimo būdo parinkimas yra ne tik ginčo... 25. Sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą... 26. Parinkdama patalpų atidalinimo būdą pagal Telšių rajono apylinkės teismo... 27. Kolegijos vertinimu, tokia ieškovo pozicija, kai siekiama tik savo interesų... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai,... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymu nedraudžiamas ir... 30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 31. Kadangi byloje esantys dokumentai leidžia spręsti, kad ieškovai nevykdė... 32. Ieškovų ieškinį patenkinus dalinai, kiti apeliacinio skundo argumentai,... 33. Teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios... 34. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą.... 37. Ieškinį tenkinti dalinai ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 38. Atidalinti ieškovės L. S., a/k ( - ) ir atsakovės R. E. B. a/k ( - ) vardu... 39. Nustatyti ieškovams L. S., a/k ( - ), ir V. S., a/k ( - ) kuriems bendrosios... 40. Nustatyti atsakovei R. E. B. a/k ( - ) kuriai asmeninės nuosavybės teise... 41. Neįrengtą palėpės patalpą, plane žymimą M-1, kurios plotas 17,86 m2, bei... 42. Įpareigoti atsakovę R. E. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo... 43. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Telšių rajono apylinkės... 44. Priteisti iš atsakovės R. E. B., a/k ( - ) ieškovės L. S., a/k ( - ),... 45. Priteisti iš atsakovės R. E. B., a/k ( - ) 4,34 Lt (keturis litus 34 centus)...