Byla e2-33-793/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovės V. Z. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, atsakovo D. P. atstovui advokatui Mariui Venckui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą V. Z. ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 10 136,70 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. ieškovė iš Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro gavo prašymą perduoti dukrai T. Z. (buvusi atsakovo D. P. sutuoktinė) pareiškimą, kuriuo pranešama, kad D. P. ketina parduoti jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio ( - ) už 14 184,00 Eur. Teigia, jog toks prašymas yra neteisėtas. Ginčo butas buvo įsigytas 2009 m. liepos 17 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos G. Ž. ir T. Z. bei D. P., t. y. tuo metu, kai T. Z. ir D. P. nebuvo sudarę santuokos (santuoką sudarė ( - ), išsituokė ( - )) už 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt). Prieš minėtos ginčo turto (jo dalies) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą 2009 m. liepos 9 d. buvo sudaryta būsima ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp dabar jau mirusio ieškovės sutuoktinio I. Z. ir G. Ž., kuria susitarė, kad po šios sutarties pasirašymo būsimų mokėjimų sąskaita būsimai pardavėjai bus perduotas 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) avansas, kuris bus įskaitytas į ginčo buto pirkimo-pardavimo kainą. Tą pačią dieną I. Z. išsigrynino 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) ir atsiskaitė su G. Ž. Pagrindinės ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną 2009 m. liepos 17 d. I. Z. išsigrynino likusius 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) ir galutinai atsiskaitė su pardavėja G. Ž.. Kadangi T. Z. tėvai iš bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančių lėšų nupirko ginčo butą T. Z. ir D. P., todėl atsakovui siekiant parduoti ½ dalį ginčo turto dalies, ieškovė įgyja teisę reikalauti priteisti iš atsakovo pusę sumokėtos ginčo turto kainos, kuri sumokėta už D. P. Kadangi ginčo turto pirkimo-pardavimo metu D. P. pinigų neturėjo, o jo mama D. V. atsisakė prisidėti prie buto pirkimo, todėl nutarta užrašyti ginčo butą T. Z. ir D. P. vardu, ir tokiu būdu, ieškovės teigimu, visi žinos, kad I. Z. skolina atsakovui 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt), t. y. toks pinigų paskolinimas įtvirtintas žodžiu. D. P. lėšų už ginčo turtą neįnešė, todėl tokiu būdu nepagrįstai praturėjo Zaicevų šeimos sąskaita (3 t., e. b. l. 59-68).

5Atsakovas D. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį įsigijo remiantis 2009 m. liepos 17 d. notaro patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl negalima teigti, jog turtas įgytas be teisinio pagrindo. I. Z. neskolino atsakovui pinigų buto dalies pirkimui, kaip teigia ieškovė. Nors ieškinyje nurodoma, jog I. Z. už ginčo butą sumokėjo per du kartus – sumokėdamas 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) ir 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), tačiau preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje apie įvykusius mokėjimus nėra užsimenama. Visa 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) suma buvo sumokėta 2009 m. liepos 17 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Teigia, jog tarp jo ir I. Z. nebuvo jokių žodinių susitarimų dėl paskolos suteikimo buto daliai įsigyti. Atsakovas dalį buto kainos sumokėjo pats, o pinigines lėšas gavo iš savo motinos D. V., kuri tokiomis lėšomis disponavo (3 t., e. b. l. 98-100).

6Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, kad 2009 m. liepos 9 d. pasirašant preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį I. Z. sumokėjo G. Ž. 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) avansą, likusią sumą už butą I. Z. sumokėjo 2009 m. liepos 17 d. pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Notarų biure buvo susitarta, kad 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) I. Z. paskolina D. P., kuriuos jis įsipareigoja grąžinti. Notarė patikino, kad toks susitarimas galimas ir nereikalingas joks notaro patvirtinimas ar rašytinis susitarimas. Teigia, kad D. P. niekada savo pinigų neturėjo, jo mama D. V. finansiškai jo neremdavo. Nurodė, jog preliminari sutartis buvo sudaryta, kadangi perkamas butas turėjo skolų, todėl reikėjo laiko tam sutvarkyti.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Giedrius Baziulis prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 10 136,70 Eur, kaip pinigus gautus pagal paskolos sutartį. Teigia, jog atsakovo mama D. V. neturėjo finansinės galimybės duoti atsakovui pinigus ginčo turto daliai įsigyti ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymi, jog nuo 2009 m. vasario 1 d. D. V. neturėjo jokių pinigų, jos atžvilgiu iki šiol yra vykdomos vykdomosios bylos. Tuo tarpu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. Z. ir V. Z. šeima ginčo sutarties sudarymo metu turėjo piniginių lėšų ir galėjo jas paskolinti atsakovui. Teigia, jog 2009 m. liepos 17 d. turto pirkimo-pardavimo sutartis atitinka rašytinės paskolos formos reikalavimus, todėl ją reikėtų laikyti paskolos sutartimi. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad Z. šeimos tikslas buvo paskolinti atsakovui pinigus ginčo buto dalies įsigijimui, kuriuos jie pagrįstai tikėjosi atgauti. Nurodė, kad G. Ž. buvo sumokėta 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) su tikslu, kad būtų padengtos perkamo buto skolos.

8Atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, kad mama D. V. surado butą, esantį ( - ), ir buvo tariamasi, kad butas bus perkamas lygiomis dalimis kartu su T. Z. ir dalį pinigų buto įsigijimui davė D. V. Sudarant preliminarią sutartį 2009 m. liepos 9 d. 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) G. Ž. nebuvo sumokėti. Paaiškino, jog perkamas butas turėjo skolų – apie kelis tūkstančius litų, kurias iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo reikėjo padengti. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu notarų biure I. Z. perdavė pinigus T. Z., o D. V. juos perdavė jam, ir tada visa pinigų suma buvo perduota G. Ž. sūnui. Patvirtino, jog su I. Z. nebuvo tariamasi dėl jokios paskolos jam suteikimo.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Marius Venckus prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovo mama D. V. turėjo pakankamai lėšų ir galėjo jas duoti D. P. ginčo turto daliai įsigyti. D. V. dirbo su nekilnojamuoju turtu ir surado ginčo turtą pirkimui. Kadangi perkamas butas turėjo 8 109,36 Eur (28 000,00 Lt) įsiskolinimą, todėl jį padengė D. V. Byloje nėra duomenų apie I. Z. pinigų perdavimo D. P. aplinkybę. Dovanojimo sutartis, sudaryta tarp D. P. ir jo močiutės P. Š. nėra nuginčyta, yra galiojant, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra klaidinanti ar netikra. Pabrėžė, jog nutraukiant T. Z. ir D. P. santuoką, jokie klausimai dėl galimos paskolos D. P. suteikimo nekilo.

10Teismas konstatuoja:

11ieškinys atmestinas.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto 9-ajame notarų biure 2009 m. liepos 9 d. buvo sudaryta preliminari buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. Ž. įsipareigojo parduoti būsimam pirkėjui I. Z. butą, esantį ( - ) (1 t., e. b. l. 20). Preliminarios sutarties 4.2. punktu I. Z. įsipareigojo po šios sutarties pasirašymo būsimų mokėjimų sąskaita perduoti būsimai pardavėjai grynais pinigais 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt). 2009 m. liepos 17 d. I. Z. pateikė pareiškimą Klaipėdos miesto 9-ajam notarų biurui, kuriame I. Z. pareiškia, jog sutinka, parduoti butą, esantį ( - ), bet kuriems kitiems asmenims (2 t., e. b. l. 100). 2009 m. liepos 17 d. tarp G. Ž. ir T. Z. bei D. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu T. Z. ir D. P. lygiomis dalimis įsigijo po ½ dalį buto su rūsiu, adresu ( - ) (3 t., e. b. l. 16-18). Šią aplinkybę patvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad butas, adresu ( - ), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso T. Z. ir D. P. (1 t., e. b. l. 28-29, 2 t., 30-31). Pažymėtina, kad Sutarties sudarymo metu T. Z. ir D. P. nebuvo sudarę santuokos – jie susituokė ( - ), o santuoka nutraukta ( - ). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad sutarties šalys susitaria, kad aptarimas butas parduodamas už 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt). Sutarties šalys taip pat patvirtino, kad ši Sutartis yra ir pakvitavimas, patvirtinantis, kad visą šioje Sutartyje nurodytą buto kainą – 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) – už perkamą butą G. Ž. (buto pardavėja) gavo. Ieškovės teigimu, pusę sumos buto pirkimui, t. y. 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt), atsakovui D. P., kaip paskolą suteikė ieškovės sutuoktinės I. Z., kuris ( - ), mirė (1 t., e. b. l. 14). Nurodo, jog Sutarties pasirašymo notarų biure metu, žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad I. Z. paskolina D. P. 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) – pusė buto įsigijimo sumos. Kadangi skolintų pinigų suma neviršijo 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt), todėl notaro patvirtintas dokumentas nebuvo reikalingas. 2009 m. liepos 17 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis atitinka rašytinės paskolos formos reikalavimus, todėl ją reikėtų laikyti paskolos sutartimi. Atsakovas su ieškiniu nesutinka nurodydamas, kad tarp jo ir I. Z. nebuvo jokių žodinių susitarimų dėl paskolos suteikimo buto daliai įsigyti. Atsakovas dalį buto kainos sumokėjo pats, o pinigines lėšas gavo iš savo motinos D. V.

13Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta, žodinio susitarimo, kaip paskolos sutarties, vertinimo, pinigų atsakovui perdavimo fakto.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.870 straipsnio 1 dalyje (tokia pati redakcija galiojo ir 2009 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas.

15CK 6.871 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2009 m. lapkričio 10 d., t. y. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) nustatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 578,24 Eur (2 000,00 Lt). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Kadangi ieškovė teigia, jog atsakovui buvo paskolinta 10 136,70 Eur suma, vadinasi, sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. Toks įstatymų reikalaujamos rašytinės sandorio formos nesilaikymas nedaro paskolos sutarties negaliojančia. Tačiau, jeigu paskolos sutartis, kuri, remiantis įstatymo nuostatomis, turėjo būti sudaryta rašytine forma, yra sudaroma žodžiu, tai šalys netenka teisės, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo (pvz., paskolos gavėjas neigia, kad skolinosi pinigus) ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, išskyrus CK 1.93 bei 6.875 straipsniuose nustatytas išimtis.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. I. Z. iš savo banko sąskaitos išsiėmė 11 637,90 Eur (40 183,33 Lt), o 2009 m. liepos 17 d. 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) (1, t., e. b. l. 119). Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo, kad ieškovė, jos sutuoktinis I. Z., turėjo finansines galimybes sumokėti G. Ž. visą ginčo turto kainą, nėra. Ieškovės teigimu, šios piniginės lėšos buvo panaudos buto, esančio ( - ), pirkimui, iš kurių dalis – 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) buvo suteikti atsakovui kaip paskola. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Minėta, jog įrodinėjimo pareiga pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovei (CPK 12 str., 178 str.).

17Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo – atsakovo D. P. valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad I. Z. notarų biure sudarant buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui būtų perdavęs ginčo sumą, kaip paskolą. Nors teismo posėdžio metu liudytojai T. K. ir U. R. paliudijo, jog bendraujant su T. Z. ir D. P. bendrai buvo kalbama, kad butą esantį ( - ), nupirko T. Z. tėvai, t. y. V. Z. ir I. Z., tačiau aplinkybės, kad ½ dalį buto kainos – 10 136,70 Eur, kaip paskolą, D. P. suteikė I. Z., patvirtinti negalėjo.

18Teismo posėdžio metu liudytoja notarė Vaida Meškė patvirtino, kad ji pagrindinės sutarties pasirašymo dieną jokių konsultacijų ar pasiūlymų sutarties šalims nedavė ir patikino, kad V. Z. sutarties pasirašymo metu notarų biure nebuvo. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma laikytina, kad V. Z. neįrodė aplinkybės, kad pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu notarė Vaida Meškė pasiūlė butą užrašyti T. Z. ir D. P. po ½ dalį, neva, tokiu būdu bus žinoma, kad I. Z. skolina D. P. pusę buto įsigijimo sumos, ir rašytinis susitarimas dėl atsakovui paskolintų pinigų nereikalingas. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovės argumentai, jog buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo notarų biure metu, žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad pusę perkamo buto sumos atsakovui D. P. yra suteikiama kaip paskola, yra nepagrįsti, o remiamasi vien žodiniu paaiškinimu ir savo subjektyviu, norimu įsitikinimu. Nei buto pirkimo-pardavimo sutartyje, nei paskolos raštelyje ar kitokios formos dokumente nėra užfiksuotas 10 136,70 Eur sumos atsakovui perdavimo faktas ir atsakovo įsipareigojimas grąžinti šią sumą I. Z. nustatyta tvarka ir terminais.

19Atsakovo teigimu, pusę sumos – 10 136,70 Eur buto pirkimui davė jo mama D. V. Ieškovė su šia aplinkybe nesutinka, teigdama, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. turėjo skolų, todėl jos finansinė padėtis nebuvo tokios geros būklės, kad galėtų ginčo sumą perduoti atsakovui. Iš byloje esančios D. V. ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, apmokestinamų taikant 15 procentų tarifą deklaracijos matyti, kad 2006 m. D. V. gavo 15 608,34 Eur (57 000,00 Lt) pajamų; 2007 metais D. V. gavo 24 907,32 Eur (86 000,00 Lt) pajamų, o 2008 m. – 24 038,46 Eur (83 000,00 Lt) (2, t., e. b. l. 101, 3 t. e. b. l. 44-45, 46-47, 48-49). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. sausio 6 d. tarp P. Š. D. P. sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu D. P. padovanoti 12 164,04 Eur (42 000,00 Lt) (2 t., e. b. l. 97). Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šią sutartį reikėtų vertinti kritiškai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog duomenų, kad minėta dovanojimo sutartis būtų nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, nėra, todėl ją vertinti kaip nepatikimą teismas neturi jokio pagrindo. Aplinkybė, jog į bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad D. V. atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos, 2010 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0172/10/01330 parduotas D. V. priklausęs butas, adresu ( - ), o 2011 m. birželio 1 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0172/10/01329 parduotas D. V. priklausęs butas, esantis ( - ), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji ginčo laikotarpiu, t. y. 2009 m. neturėjo laisvai disponuojamų piniginių lėšų (3 t., e. b. l. 110-112, 113-115, 174-176, 4 t., e. b. l. 31-32, 33, 40). Vadovaujantis nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybės darytina išvada, jog byloje esančių rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad D. V. 2009 m. liepos 17 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo finansinę galimybę duoti atsakovui 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) sumą buto dalies pirkimui.

20Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje nustatyti prieštaringi šalių paaiškinimai dėl pinigų už butą perdavimo pardavėjai G. Ž. Ieškovės teigimu 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) G. Ž. buvo perduoti 2009 m. liepos 9 d., pasirašant preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, o likusi 10 136,70 Eur (30 000,00 Lt) suma perduota 2009 m. liepos 17 d., pasirašant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu, atsakovas D. P., tą aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. V. teismo posėdžio metu, kad preliminarios sutarties pasirašymo dieną jokie pinigai G. Ž. nebuvo perduoti, ir visa buto pirkimo suma – 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) – G. Ž. (jos sūnui) buvo perduota notaro biure 2009 m. liepos 17 d. pagrindinės sutarties pasirašymo dieną, t. y. iš ieškovės pusės 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) ir iš atsakovo D. P. pusės – 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neįrodė pinigų perdavimo G. Ž. fakto.

21Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010).

22Minėta jog pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

23Nagrinėjamoje byloje ištyrus ir įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismo posėdžio metu duotus šalių, jų atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus konstatuotina, jog nėra nustatyta nė viena sąlyga, sudaranti pagrindą pripažinti esant sudarytą paskolos sutartį tarp I. Z. ir D. P.. Šiuo atveju nenustatyta ne tik, kad buvo žodinis susitarimas tarp I. Z. ir D. P., kurio pagrindu I. Z. paskolino atsakovui 10 136,70 Eur, o D. P. įsipareigojo šią sumą grąžinti, bet taip pat nenustatyta ir antroji privaloma sąlyga – I. Z. pinigų perdavimo D. P. faktas, ir, kad atsakovas šiuos pinigus gavo. Aplinkybė, kad I. Z. turėjo finansinę galimybę suteikti D. P. 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt), paskolą nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad tokia pinigų suma atsakovui buvo perduota. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo perduota 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) suma.

24Sprendžiant klausimą, ar realiai pinigai buvo perduoti būtina nustatyti tikrąją šalių valią. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad I. Z. siekė sukurti paskolinius teisinius santykius, t. y. ieškovė neturėjo realių ketinimų suteikti atsakovui paskolą, o atsakovas paskolos gauti nesiekė. Įvertinus įrodymų visumą konstatuotina, nors bylos šalys pilnai neatskleidė savo tikrųjų ketinimų, tačiau vadovaujantis bylos duomenimis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darytina išvada, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę.

25Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl paskolos D. P. suteikimo, taip pat ieškovei neįrodžius pinigų atsakovui perdavimo aplinkybės, į kitus ieškovės bei atsakovo argumentus detaliau nepasisakytina.

26Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog tarp ieškovės (ieškovės sutuoktinio I. Z. ir atsakovo D. P. 2009 m. liepos 17 d. buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) grąžinimo, o atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei šią pinigų sumą paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškovės ieškinys, kaip neįrodytas ir dėl to nepagrįstas, atmestinas.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad už advokato paslaugas sumokėjo 1 200,00 Eur (5 t., e. b. l. 33-35). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, atsakovo prašymas tenkintinas, iš V. Z. priteistini 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. P. naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. l d.).

29Dėl užstato grąžinimo.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. P. 2016 m. balandžio 21 d. į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 200,00 Eur dydžio užstatą už liudytojų iškvietimą į teismo posėdį.

31Pagal CPK 89 straipsnio 4 dalį liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai. Kadangi liudytojai nepateikė teismui duomenų apie jų patirtas išlaidas, susijusias su atvykimo į teismo posėdį, todėl atsakovui grąžintini 200,00 Eur sumokėto užstato.

32Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 286 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovės V. Z., asmens kodas ( - ) 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. P., asmens, kodas ( - ) naudai.

36Grąžinti atsakovui D. P., asmens kodas ( - ) 2016 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtis „už liudytojų iškvietimą 9-to notaro biuro notarė Vaida Meškė ir padėjėjas A. M.“ į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 200,00 Eur (dviejų šimtų Eur 00 ct) dydžio užstatą, užstatą pervedant į D. P. banko sąskaitą.

37Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 5. Atsakovas D. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir... 6. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, kad... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Giedrius Baziulis prašė... 8. Atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, kad... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Marius Venckus prašė... 10. Teismas konstatuoja:... 11. ieškinys atmestinas.... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto 9-ajame notarų biure 2009 m.... 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta,... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.870 straipsnio 1... 15. CK 6.871 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2009 m. lapkričio 10... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. I. Z. iš savo banko... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų,... 18. Teismo posėdžio metu liudytoja notarė Vaida Meškė patvirtino, kad ji... 19. Atsakovo teigimu, pusę sumos – 10 136,70 Eur buto pirkimui davė jo mama D.... 20. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje nustatyti prieštaringi šalių... 21. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo... 22. Minėta jog pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra... 23. Nagrinėjamoje byloje ištyrus ir įvertinus byloje esančių rašytinių... 24. Sprendžiant klausimą, ar realiai pinigai buvo perduoti būtina nustatyti... 25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai... 26. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 29. Dėl užstato grąžinimo.... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. P. 2016 m. balandžio 21 d. į... 31. Pagal CPK 89 straipsnio 4 dalį liudytojams, ekspertams ir vertėjams... 32. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovės V. Z., asmens kodas ( - ) 1 200,00 Eur (vieną... 36. Grąžinti atsakovui D. P., asmens kodas ( - ) 2016 m. balandžio 21 d.... 37. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovo... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...