Byla 3K-3-544/2011
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės L. P. priešieškinį ieškovui A. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. P. 25 000 Lt skolos, 4431,04 Lt palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad paskolino atsakovei 25 000 Lt, kuriuos 2006 m. liepos 3 d. pervedė į atsakovės sąskaitą banke. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau realiai šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.

6Atsakovė L. P. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo A. R. 10 500 Lt kompensacijos už dalijamą bendrąją dalinę nuosavybę, įskaitant jau sumokėtus 25 000 Lt. Atsakovės teigimu, šalys nebuvo sudariusios jokios paskolos sutarties, gyveno kartu neįregistravusios santuokos ir faktiškai bendrai tvarkė ūkį. Šalims gyvenant kartu, ieškovo vardu gavus paskolą banke, įsigytas butas, esantis ( - ). Vėliau jis parduotas, o ieškovas 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo atsakovei kompensaciją už parduotą bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtą butą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1 nurodyta mokėjimo paskirtis – ,,sąskaitos papildymas“, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas skolino atsakovei mokėjimo nurodyme įvardytą pinigų sumą (CK 6.193 straipsnis). Mokėjimo nurodymas yra vienašalis ieškovo patvarkymas sumokėti atsakovei pinigus, jame nenurodytas paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) tokią pat pinigų sumą, todėl, teismo teigimu, šis dokumentas negali būti laikomas sandoriu (CK 1.63, 1.64, 6.154, 6.156, 6.870 straipsniai). Teismas nustatė, kad šalys neįregistravusios santuokos gyveno bendrą gyvenimą ir kartu tvarkė ūkį, todėl pripažino buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.72, 4.73, 4.74 straipsniai) ir sprendė, jog ieškovo atsakovei sumokėti 25 000 Lt yra kompensacija už parduotą gyvenant bendrai įgytą butą (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad, šalims gyvenant kartu, 2001 m. gruodžio 22 d. ieškovas įgijo nuosavybės teisę į butą už 54 000 Lt. Butui įsigyti panaudota ieškovui banko suteikta 51 300 Lt paskola. 2005 m. rugsėjo 14 d. ieškovas šį butą pardavė už 125 000 Lt. Pardavęs butą, ieškovas grąžino bankui 44 218,07 Lt paskolos, t. y. šalims bendrai liko 80 781,93 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo buto įsigijimo iki pardavimo ieškovas gavo 185 004,39 Lt pajamų, o atsakovė – 14 596,05 Lt, konstatavo, jog ieškovo pinigų dalis bendrojoje su atsakove veikloje yra 92,6873 proc., o atsakovės – 7,3127 proc., todėl sprendė, kad iš šalims pardavus butą likusių 80 781,93 Lt ieškovui tenka 74 874,59 Lt, o atsakovei – 5907,34 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 25 000 Lt kompensacijos, teismas priešieškinį atmetė.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį atmesti ieškinį, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ir ieškinį iš dalies patenkino, t. y. priteisė iš atsakovės ieškovui 25 000 Lt skolą, 3783,78 Lt palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas ir 5280,84 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija laikė, kad ieškovo pateiktas 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovas perdavė atsakovei 25 000 Lt, t. y. ieškovas įrodė, kad paskolos sutarties dalykas buvo perduotas atsakovei. Taip pat kolegija teigė, kad atsakovė, neigdama paskolos buvimą, turi įrodyti, jog pinigai nebuvo jai perduoti, nes tik tokiu atveju paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo sumokėti pinigai buvo kompensacija už bendromis šalių lėšomis įgytą turtą, nes ginčo butas įgytas už ieškovo asmeniškai iš banko gautą paskolą, o atsakovė neįrodė savo įnašo grąžinant paskolą. Vien tik darbo užmokesčio gavimas ar gyvenimo kartu faktas nesukuria bendrosios dalinės nuosavybės ir neįrodo, jog gautomis ar kitomis pajamomis buvo prisidėta prie turto įsigijimo, todėl, kolegijos teigimu, nebuvo pagrindo nustatyti atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

10III. Kasacinio skundo argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovė L. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pripažinti lygiaverčiais ieškovo ir atsakovės indėlius į bendrą jungtinę veiklą, o atsakovei ieškovo sumokėtus 25 000 Lt – pinigine kompensacija dalijantis sukurtą bendrąją dalinę nuosavybę. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo kasatorei sumokėti 25 000 Lt buvo paskola. Teismas pažeidė CK 6.871 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalauta ir paskola įvardyta 25 000 Lt suma yra didesnė už 5000 Lt, todėl paskolos sutartis turėjo būti rašytinė. Ieškovas nepateikė dokumento, pripažintino esant paskolos sutartimi, ar kitokio įrodymo, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą. Ieškovo pateiktame mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtimi nurodytas ,,sąskaitos papildymas“. Toks dokumentas neatitinka paskolos sutarčiai, paskolos rašteliui ar skolos dokumentui keliamų turinio reikalavimų.

132. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius bendrą šalių gyvenimą ir ūkio tvarkymą. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė, vertino vien tik finansinę (piniginę) išraišką turinčius šalių indėlius į bendrą jungtinę veiklą, jų dydžius nustatė tik pagal šalių turėtas pajamas.

143. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neatsižvelgė į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžius.

15Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

19Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant paskolos sutarties įrodymo ir kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turto dalijimo klausimus.

20Dėl paskolos sutarties įrodinėjimo

21Byloje teismai skirtingai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 atsakovei perverstais 25 000 Lt: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis mokėjimo nurodymas nepatvirtina šalis siejusių paskolos teisinių santykių, o apeliacinės instancijos teismas laikė įrodytu, jog pinigai atsakovei pervesti šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip paskolos teisinius santykius. Taigi byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, kurios turi būti nustatytos ir laikomos pakankamomis pripažinti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kai nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties.

22Kilus tokio pobūdžio ginčui, būtina turėti omenyje kasacinio teismo formuojamą praktiką šiais klausimais. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; kt.). Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

23Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009).

24Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, t. y. kartu jos prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Teismai nustatė, kad ieškovas 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė į atsakovės sąskaitą 25 000 Lt. Nė viena iš šalių šios aplinkybės neginčija. Taigi byloje nustatytas pirmas būtinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas. Tačiau, kaip buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, kitas paskolos sutarties elementas yra paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą. Teismai nustatė, kad 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1 nurodyta mokėjimo paskirtis – ,,sąskaitos papildymas“. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovo jai sumokėtą sumą. Atsakovė, neneigdama pinigų gavimo fakto, nurodo, kad tai buvo ne paskola, o kompensacija už bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtą turtą. Teismai nenustatė atsakovės įsipareigojimo grąžinti gautą sumą ar fakto, kad ji būtų grąžinusi ar ketinusi grąžinti bent dalį ieškovo sumokėtos sumos.

25Įvertinusi tokias teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien faktas, jog ieškovas pervedė atsakovei pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Atsakovei nurodžius aplinkybes, susijusias su šalių bendru gyvenimu kartu neįregistravus santuokos ir ieškovui nepaneigus jos aiškinimo dėl bendrai gyvenant įgyto turto ir būtinybės jį pasidalyti (apie tai toliau šioje nutartyje), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ieškovo atsakovei pervesti pinigai galėjo būti sumokėti kitu pagrindu, o ne dėl suteiktos paskolos. Dėl to, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovo pervestą sumą, taip pat kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, paskolos sandorio sudarymo įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas ir pinigų perdavimo atsakovei faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius (CK 6.193, 6.870 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vieną iš paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko perdavimą, tačiau neatsižvelgė į antrąjį – kitos šalies įsipareigojimą grąžinti skolą, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu klausimu. Nenustačius vieno iš būtinų paskolos sutarties požymių – paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) tokią pat pinigų sumą, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį.

26Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, sprendžiant kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turto klausimus

28Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laikė neįrodytais atsakovės teiginius, kad ieškovo jai sumokėti pinigai buvo kompensacija už bendra šalių veikla įgytą turtą. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į kriterijus, kurie privalo būti įvertinti sprendžiant, ar šalys bendrai gyveno ir tvarkė ūkį. Taigi keliamas klausimas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bylose, kuriose sprendžiama dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turto.

29Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., byla Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., byla Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, neatitinka pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turto. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymų, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, apibrėždamas atsakovės pareigą įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir per griežtai formulavo reikalavimą pateikti tam tikrus įrodymus dėl atsakovės dalyvavimo grąžinant paskolą ar įsigyjant turtą, taip nukrypdamas nuo teismų praktikoje formuluojamų įrodymų vertinimo ypatumų tokio pobūdžio bylose. Esant teismų nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo šalys ilgą laiką gyveno kartu, kad atsakovė taip pat gavo darbo užmokestį, t. y. tokiu būdu prisidėjo prie bendros veiklos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla, o ieškovo 2006 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu atsakovei pervesti pinigai galėjo būti kompensacija už bendrai įgytą turtą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta ši pirmosios instancijos teismo išvada, naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šiuo klausimu.

31Pažymėtina, kad ši išvada dėl buvusios šalių jungtinės veiklos bendram turtui sukurti neduoda pagrindo kitaip spręsti dėl atsakovei mokėtinos kompensacijos už parduotą turtą dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių dalies bendrojoje veikloje dydžio, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šalių pajamas, išlaidas, jų santykį su turto verte ir kt. Klausimas dėl atsakovės dalies dydžio yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, nesant duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs įrodymus ar pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nėra pagrindo abejoti šio teismo išvada dėl šalių dalių bendrojoje veikloje dydžio. Atsakovė, teigdama, kad šios dalys turi būti lygios, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, o rėmėsi bendra dalių lygybės prezumpcija, kuri, minėta, pirmosios instancijos teismo buvo ištirta bei paneigta. Atsakovė apeliacinio skundo nepateikė ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundė. Taigi klausimas dėl šalių dalies jungtinėje veikloje ir atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl kasaciniame teisme nenagrinėtinas (CPK 340 straipsnio 1 dalis).

32Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino šalių teisinių santykių specifikos, neatsižvelgė į paskolos sutarčiai įrodyti būtinus elementus, netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuluojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bylai aktualiais klausimais, todėl nepagrįstai iš dalies patenkino ieškinį. Remdamasi pirmiau aptartais argumentais, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ieškinį atmetė, todėl naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu apeliacinės instancijos teisme, nes jie prarado teisinę reikšmę ir nedaro įtakos teisėjų kolegijos sprendimui.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį ir priešieškinį atmesti, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, reikšminga yra tai, kad, nors ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, tačiau apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme buvo nagrinėjama tik bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų, t. y. apeliacinį skundą buvo padavęs ieškovas, prašydamas ieškinį patenkinti, o kasacinį skundą padavė atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš dalies patenkinti ieškinį. Taigi kasacinis skundas iš esmės patenkintas, nes paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį. Dėl to ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovas.

35Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme advokato pagalbai turėtas išlaidas, todėl jų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimo ir sumokėjo 268 Lt šio mokesčio (T. 3, b. l. 61, 70, 74). Dėl to iš ieškovo priteistina atsakovei 268 Lt sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas, o valstybei – likusi už kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalis, t. y. 596 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Taip pat valstybei iš ieškovo priteistina 43,68 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Taigi iš viso valstybei iš ieškovo priteistina 639,68 Lt (CPK 96 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą.

38Priteisti atsakovei L. P. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo A. R. (asmens kodas ( - ) 268 Lt (du šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

39Priteisti valstybei iš ieškovo A. R. (asmens kodas ( - ) 639,68 Lt (šešis šimtus trisdešimt devynis litus 68 ct) žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. P. 25 000 Lt... 6. Atsakovė L. P. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo A. R. 10 500 Lt... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 10. III. Kasacinio skundo argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovė L. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 12. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus,... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims... 15. Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 19. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl įrodinėjimą... 20. Dėl paskolos sutarties įrodinėjimo... 21. Byloje teismai skirtingai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes,... 22. Kilus tokio pobūdžio ginčui, būtina turėti omenyje kasacinio teismo... 23. Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos... 24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys nesudarė rašytinės... 25. Įvertinusi tokias teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų... 26. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis,... 27. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, sprendžiant... 28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laikė neįrodytais... 29. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog... 31. Pažymėtina, kad ši išvada dėl buvusios šalių jungtinės veiklos bendram... 32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 34. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti... 35. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos ir kasaciniame... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 38. Priteisti atsakovei L. P. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo A. R. (asmens kodas... 39. Priteisti valstybei iš ieškovo A. R. (asmens kodas ( - ) 639,68 Lt (šešis... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...