Byla eI-852-244/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovo atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei R. L.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., S. C. P., E. M. P., R. Ž. ir B. S. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, dėl žalos atlyginimo

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai A. K., S. C. P., E. M. P., R. Ž. ir B. S. P. kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija), priteisti 2258,13 Eur žalos atlyginimo lygiomis dalimis po 451,62 Eur, bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Pareiškėjai paaiškino, kad pasinaudodami kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ internetiniame portale www.grupinis.lt siūlomomis kelionėmis, įsigijo du kuponus po 1273,74 eurus už poilsines 7 dienų/6 naktų keliones lėktuvu į Madeirą su apgyvendinimu 4 žvaigždučių viešbutyje HOTEL BALA. AZUL, maitinimo tipas – pusryčiai ir vakarienė, 2014 m. lapkričio 15-21 d. Pareiškėja A. K. siūlomos kelionės kainą sumokėjo į UAB „Cherrymedia“ atsiskaitomąją sąskaitą 2014 m. lapkričio 1 d. ir 2014 m. lapkričio 2 d. pavedimais po 2199 litų (636,87 eurų), viso 4398 litų (1273,74 eurų). Pareiškėja A. K. taip pat pasinaudodama trečiojo asmens kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ internetiniame portale www.grupinis.lt pateiktu pasiūlymu už 1499 litų (434,14 Eur) įsigijo 3800 litų (1100,55 Eur) vertės poilsinę 7 dienų/6 naktų kelionę į Madeirą su apgyvendinimu PLIUS 4 žvaigždučių viešbutyje su maitinimu viskas įskaičiuota lapkričio 15-21 d. Pateikus per internetinį portalą www.grupinis.lt įsigytus kuponus kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“, 2014 m. lapkričio 5 d. su UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta sutartis Nr.PT004202 (toliau – ir Paslaugų sutartis) bei papildomai tiesiogiai UAB „Freshtravel“ sumokėta 1499 litų (434,14 eurų) priemoka už vaiką bei 500 litų (144,81 Eur) priemoka už vienvietį kambarį. Viso už UAB „Freshtravel“ organizuotą kelionę buvo sumokėta 7896 litų (2286,83 Eur) suma. 2014 m. lapkričio 14 d., pareiškėjai buvo informuoti, jog kelionė neįvyks, o dėl UAB „Freshtravel“ sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinį turizmo departamentą. Pareiškėjai A. K. buvo sumokėta 28,70 eurų draudimo išmoka. Likusi 2258,13 Eur suma, sumokėta kelionių organizatoriui BUAB „Freshtravel“ už 2014 m. lapkričio 15 d. neįvykusią turistinę kelionę pareiškėjams nėra atlyginta.

6Pareiškėjai pažymi, kad sumokėta kompensacija neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva) 7 ir 8 straipsniuose numatytos kompensuojamos sumos. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Turizmo įstatymas) 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų) buvo nepakankamos. Nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 str. 7 d.) neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, tai sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

7Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodo, kad šioje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / arba įstatymams. Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos Sąjungos institucijų ar Teisingumo Teismo sprendimų, kurie konstatuotų faktą, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymą) perkėlė Direktyvą. Pasak atsakovo atstovo, šiuo atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, todėl pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Be to, Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai neturi teisės gauti dvigubo žalos atlyginimo. Atsakovo atstovo teigimu, iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėja A. K. pervedė iš viso 1 707,89 Eur (5 897 Lt) į CherryMedia LT, UAB banko sąskaitą. Neaišku kokiu pagrindu 1 707,89 Eur (5 897 Lt) suma buvo pervedama į CherryMedia LT, UAB banko sąskaitą, kadangi šis juridinis asmuo pagal Paslaugų sutartį nėra šios sutarties šalis, taip pat iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių nežinomi ir kiti pinigų pervedimo aptariamam juridiniam asmeniui pagrindai. Mokėjimai buvo atlikti 2014 m. lapkričio 1 d. ir 2014 m. lapkričio 2 d., t. y. anksčiau nei Paslaugų sutartyje nurodyta Paslaugų sutarties sudarymo data (2014 m. lapkričio 5 d.). 2014 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 266, 2014 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 267 bei 2014 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 268 nepagrindžia, kad pareiškėja A. K. sumokėjo pinigines lėšas pagal Paslaugų sutartį, nes iš šių mokėjimo nurodymų nėra aišku, kad piniginių lėšų pervedimas yra skirtas apmokėti kelionę pagal Paslaugų sutartį. Taigi, 2014 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 266, 2014 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 267 bei 2014 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 268 negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais, kad pareiškėja A. K. pervedė 1 707,89 Eur (5 897 Lt) UAB „Freshtravel“ naudai. Pareiškėjai R. Ž., B. S. P. ir E. M. P. į bylą nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad šie pareiškėjai atliko kokius nors mokėjimus už kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ organizuotas keliones. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316- 653/2016 pareiškėjas S. Ch. P. su 578,95 Eur finansiniu reikalavimu yra įtrauktas į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą UAB „Freshtravel“ bankroto byloje. Vadinasi, patenkinus skundą, pareiškėjas S. Ch. P. įgis teisę iš UAB „Freshtravel“ ir Valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo - pagal nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą ir pagal teismo sprendimą. Kadangi teisės aktai nenustato galimybės, kad pareiškėjas S. Ch. P. gautų dvigubą patirtos žalos atlyginimą dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo, todėl skundas turi būti atmestas vien dėl to, kad pareiškėjas S. Ch. P. neįgytų teisės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo tiek iš UAB „Freshtravel“, tiek ir iš Valstybės. Priešingu atveju būtų pažeistas viešasis interesas racionaliai naudoti Valstybės biudžeto lėšas. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai A. K., R. Ž., B. S. P. ir E. M. P., siekdami gauti patirtos žalos atlyginimą, pirmiausia turi reikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje, o ne reikalauti pinigų iš Valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens - UAB „Freshtravel“ - veiksmų.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad Turizmo įstatymas primygtinai nurodo, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką ir turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai kildindami jiems padarytą turtinę žalą iš netinkamai perkeltų Direktyvos nuostatų į Turizmo įstatymą, remiasi ginčui neaktualiomis materialinės teisės normomis – iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 7 dalyje numatytu prievolių įvykdymo užtikrinimu, taikomu kelionių agentūroms ir kelionių pardavimo agentams, kai tuo tarpu BUAB „Freshtravel“ yra taikomos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančios nuostatos. Nurodė, kad iš į bylą pateiktų dokumentų turinio matyti, kad į Paslaugų sutarties kainą taip pat buvo įskaičiuota 500 Lt ((144,81 Eur) priemoka už vienvietį kambarį. Pagal Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 18-V, šventinės vakarienės ar kitos papildomos paslaugos gali būti įtraukiamas į paketo kainą, tačiau jos laikomos papildomomis paslaugomis, nepatenkančiomis į iš anksto parengtos organizuotos turistinės kelionės apimtį. Departamentas pažymi, kad priemoka už vienvietį kambarį yra laikytina papildoma paslauga ir traktuotina, kaip pareiškėjų kelionės sąlygų pasigerinimas, dėl kurio pareiškėjai patys prisiėmė asmeninę riziką, nesančią Direktyvos apsaugos objektu. Dėl šių priežasčių kelionės organizatoriaus turėto prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti papildomai įsigytų paslaugų, atitinkamai - ir už juos sumokėtų pinigų, kaip turtinės žalos atlyginimo ir negali būti reikalaujama iš atsakovo.

10Teismas

konstatuoja:

11Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytos 2258,13 Eur turtinės žalos atlygimo priteisimo.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. K. internetiniame portale www.grupinis.lt įsigijo du kuponus po 1273,74 eurus už poilsines 7 dienų/6 naktų keliones lėktuvu į Madeirą su apgyvendinimu 4 žvaigždučių viešbutyje HOTEL BALA. AZUL, maitinimo tipas – pusryčiai ir vakarienė. A. K. internetiniame portale www.grupinis.lt taip pat už 1 499 litų (434,14 Eur) įsigijo 3800 litų (1100,55 Eur) vertės poilsinę 7 dienų/6 naktų kelionę į Madeirą su apgyvendinimu PLIUS 4 žvaigždučių viešbutyje su maitinimu viskas įskaičiuota lapkričio 15-21 d. 2014 m. lapkričio 1 d. pareiškėja A. K. mokėjimo nurodymu Nr. 266 į CHERRY MEDIA LT, UAB sąskaitą pervedė 2199 Lt (636,87 eurų), 2014 m. lapkričio 2 d. pareiškėja A. K. mokėjimo nurodymu Nr. 267 į CHERRY MEDIA LT, UAB sąskaitą pervedė 2199 Lt (636,87 eurų), 2014 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 268 į CHERRY MEDIA LT, UAB sąskaitą pervedė 1499 Lt (434,14 eurų). 2014 m. lapkričio 5 d. pareiškėja A. K. su UAB „Freshtravel“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.PT004202 bei papildomai tiesiogiai UAB „Freshtravel“ sumokėjo 1499 litų (434,14 eurų) priemoka už vaiką bei 500 litų (144,81 eurų) priemoka už vienvietį kambarį. Kelionė nebuvo suorganizuota, nes UAB „Freshtravel“ tapo nemoki. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pareiškėjai A. K. sumokėjo 28,70 eurų išmoką dėl neįvykusios kelionės. Pareiškėjams liko negrąžinta 2258,13 Eur suma.

13Pareiškėjai į teismą kreipėsi, prašydami atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad dėl valstybės kaltės buvo grąžinta ne visa už kelionę UAB „Freshtravel“ sumokėta suma.

14Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

15Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

16Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

17Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK6.249 str. 1 d.).

18Kaip pažymima nuoseklioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų būtinų atitinkamos direktyvos veiksmingumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamą tikslą (Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje vonColson ir Kamann, 14/83, 15 punktas, 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo byloje Impact, C-268/06, 40 punktas). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvą pasiekti joje numatytą rezultatą ir pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetenciją (žr. minėto sprendimo byloje Impact 41 punktą). Būtent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugą, jiems suteiktą pagal Sąjungos teisės nuostatas, ir visišką šių nuostatų veiksmingumą (žr. minėto sprendimo byloje Impact 42 punktą).

19Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Direktyvos 8 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas šios direktyvos taikymo srityje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas direktyvos nuostatas, nurodė, kad „pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu“ (žr. 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt. (toliau – Dillenkofer byla), C-1 78/94, C-179/94 ir C-188/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus). Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad minėtame „Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu būdu, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju“ (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 64 punktą).

20Turizmo įstatyme (redakcija galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ) yra nurodyta, kad Direktyva yra įgyvendinamasis Europos Sąjungos aktas. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad kelionių organizatorius, siūlantis parduoti organizuotą turistinę kelionę, turi užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties (2 punktas).

21To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.

22To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais (2 punktas); ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais (3 punktas); kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (4 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ tapo nemoki, jos organizuotos kelionės neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį, t. y. 28,70 Eur už kelionės sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju – pareiškėjų) teisių apsaugos. Taigi valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

23Europos Sąjungos Teisingumo Teismas valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę praktiką suformavo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendime sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp AndreaFrancovich ir Italijos Respublikos ir tarp DanilaBonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos. Šioje byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad atsakomybė už privatiems asmenims padarytą žalą dėl Bendrijos teisės pažeidimų, priskiriamų valstybei, yra neatskiriama Sutarties sistemos dalis. Valstybių narių pareiga atlyginti žalą taip pat grindžiama Europos Bendrijos sutarties 5 straipsniu (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio), pagal kurį valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialiųjų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų pagal Bendrijos teisę vykdymą. Viena iš tokių pareigų yra panaikinti neteisėtas Bendrijos teisės pažeidimo pasekmes.

24Ši praktika toliau buvo išplėtota 1996 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp TheQueen ir SecretaryofStateforTransport, exparte: FactortameLtd ir kt.Brasseriebyloje buvo prašoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo konkrečiai nurodyti sąlygas, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad pareigą nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad už kelionę pinigus mokėjo pareiškėja A. K.. Pareiškėjos pateikta 2014 m. lapkričio 5 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr.PT004202 ir Swedbank, AB banko mokėjimo nurodymai į CHERRY MEDIA LT, UAB sąskaitą patvirtina pareiškėjos kelionės įsigijimo išlaidas, kurios yra 2286,83 Eur. Nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai, jog pareiškėjos atlikti mokėjimai į UAB „CherryMedia LT“ banko sąskaitą nepatvirtina mokėjimų pagal Paslaugų sutartį ir nelaikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais, jog Paslaugų sutarties kaina buvo sumokėta UAB „Freshtravel“ naudai, kadangi UAB „CherryMedia LT“ nėra Paslaugų sutarties šalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja A. K. 2014 m. lapkričio 1 ir 2 d. sumokėjo 7896 litų (2286,83 Eur) už www.grupinis.lt paslaugas (CHERRY MEDIA). Ši pareiškėjos pervesta suma sutampa su Paslaugų sutarties kaina ir dėl to ginčo byloje nėra. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog juridinis asmuo UAB „Beta Media“ (valdantis portalą www.grupinis.lt) buvo įregistruotas 2010 m. liepos 9 d., o 2013 m. rugsėjo 6 d. UAB „Beta.lt“ pavadinimas pakeistas į UAB „CheryMedia LT“. 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „CheryMedia LT“ pavadinimas pakeistas į UAB „Beta Media“. Taigi, UAB „Beta.lt“ ir UAB „CheryMedia LT“ istoriškai veikė kaip tas pats juridinis asmuo. Būtent todėl minėtame pareiškėjos pateiktuose mokėjimo nurodymuose gavėju nurodyta UAB „CheryMedia LT“.

27Byloje nustatyta, kad, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kompensavo dalį, t. y. 28,70 Eur pareiškėjų patirtų nuostolių. Įvertinus sumų, sumokėtų už keliones, ir išmokėtų kompensacijų dydžius, akivaizdu, kad pareiškėjams nebuvo grąžinta didžioji dalis patirtų išlaidų dėl kelionės paketo įsigijimo, t. y. liko negrąžinta – 2258,13 Eur. Teismui konstatavus faktą, kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas šią sumą kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti pareiškėjams.

28Atsakovo atstovas Ūkio ministerija taip pat teigia, kad patenkinus skundą, pareiškėjai įgis teisę iš UAB „Freshtravel“ ir Valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo - pagal Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą ir pagal teismo sprendimą. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas BUAB „Freshtravel“, bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“. Bankroto administratorius turės informaciją apie nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą, todėl bankroto proceso metu galės užtikrinti, kad pareiškėjai negautų dvigubo žalos atlyginimo.

29Teismas nesutinka su Departamento pozicija, kad 500 Lt (144,81 Eur) priemoka už vienvietį kambarį turi būti atimta iš kelionės kainos. Pagal Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 18-V, priemoka už vienvietį kambarį nenurodyta kaip papildoma paslauga, nepatenkančia į iš anksto parengtos organizuotos turistinės kelionės apimtį.

30Pareiškėjai patirtą turtinę žalą iš atsakovo prašo priteisti lygiomis dalimis. Teismas atkreipia dėmesį, ir byloje nėra ginčo, kad A. K., S. C. P., E. M. P., R. Ž. ir B. S. P. yra šeima. A. K., S. C. P. yra vyras ir žmona, E. M. P. ir B. S. P. yra jų vaikai, R. Ž. yra A. K. mama.

31Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pinigus už kelionę mokėjo A. K. ir S. C. P., duomenų, kad R. Ž. buvo mokėjusi pinigus už kelionę, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad A. K. ir S. C. P. yra E. M. P. ir B. S. P. atstovai pagal įstatymą, pareiškėjų patirtą turtinė žala turi būti priteista A. K. ir S. C. P. lygiomis dalimis, po 1 129,07 Eur. Kiti pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

32Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų.

33Pareiškėjai prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, pareiškėjų naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

35Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. rugsėjo 28 d. (b. 1. 31–32) todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų.

37Pareiškėjai prašo priteisti 1500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Pareiškėjai pateikė 2018 m. sausio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 605 ir 2017 m. sausio 3 d. SEB banko mokėjimo nurodymą.

38Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

39Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40Pažymėtina, kad pareiškėjų skundas dėl žalos atlyginimo teismui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 10 d. 2017 m. II (užpraėjusio) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 838,7 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 p., maksimalus užmokestis, priteistinas už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 2096,75 Eur (838,70 Eur x 2,5). Teismas pažymi, kad pareiškėjų prašoma 1500 Eur suma apima ne tik skundo parengimą bet ir atstovavimą teismo posėdyje, todėl akivaizdu, kad pareiškėjų prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Tačiau teismas pažymi, kad ši byla nelaikytina sudėtinga sprendžiamų teisinių klausimų naujumo specialių žinių reikalingumo atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra suformavęs praktiką. Taigi, skundo pagrindas iš esmės yra tapatus išnagrinėtoms byloms. Atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiais klausimais yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiami teisiniai klausimai nagrinėjamu atveju nelaikytini naujais ir itin sudėtingais, pareiškėjų prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1000 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju turtinės žalos atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis A. K., S. C. P., todėl bylinėjimosi išlaidų suma irgi lygiomis dalimis, po 500 Euru priteistina A. K. ir S. C. P..

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

42Pareiškėjų A. K., S. C. P., E. M. P., R. Ž. ir B. S. P. skundą tenkinti iš dalies.

43Priteisti pareiškėjams A. K. ir S. C. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos po 1 129,07 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt devynis eurus 7 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

44Priteisti pareiškėjams A. K. ir S. C. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos po 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

45Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.

46Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai A. K., S. C. P., E. M. P., R. Ž. ir B. S. P. kreipėsi į... 5. Pareiškėjai paaiškino, kad pasinaudodami kelionių organizatoriaus UAB... 6. Pareiškėjai pažymi, kad sumokėta kompensacija neatitinka 1990 m. birželio... 7. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į... 8. Nurodo, kad šioje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio... 10. Teismas... 11. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. K.... 13. Pareiškėjai į teismą kreipėsi, prašydami atlyginti žalą, atsiradusią... 14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje... 15. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų... 16. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti,... 17. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra... 18. Kaip pažymima nuoseklioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje,... 19. Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių... 20. Turizmo įstatyme (redakcija galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m.... 21. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje... 22. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad kelionių... 23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas valstybės atsakomybės už žalą... 24. Ši praktika toliau buvo išplėtota 1996 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareigą nustatyti priemones, kurios... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad už kelionę pinigus mokėjo pareiškėja A.... 27. Byloje nustatyta, kad, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas... 28. Atsakovo atstovas Ūkio ministerija taip pat teigia, kad patenkinus skundą,... 29. Teismas nesutinka su Departamento pozicija, kad 500 Lt (144,81 Eur) priemoka... 30. Pareiškėjai patirtą turtinę žalą iš atsakovo prašo priteisti lygiomis... 31. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pinigus už kelionę mokėjo A. K. ir... 32. Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų.... 33. Pareiškėjai prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 35. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 37. Pareiškėjai prašo priteisti 1500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už... 38. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos... 39. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už... 40. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundas dėl žalos atlyginimo teismui buvo... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 42. Pareiškėjų A. K., S. C. P., E. M. P., R. Ž. ir B. S. P. skundą tenkinti... 43. Priteisti pareiškėjams A. K. ir S. C. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės,... 44. Priteisti pareiškėjams A. K. ir S. C. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės,... 45. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.... 46. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...