Byla I-1039-815/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2017 m. lapkričio 27 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur (b. l. 1–4).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) dėl pareigūnų veikimo / neveikimo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų, t. y. nesiekė 3,6 m2, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius, sprendžiant, ar sulaikymo sąlygos buvo žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiūriu (bylos Karalevičius prieš Lietuvą, Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Be to, pagal EŽTT praktiką ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme.

72.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nepašalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą, be to, asmuo, kuris buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A261-1802/2013, Nr. A662-2009/2013). Konstatavus tam tikrus kalinimo sąlygų pažeidimus laikoma, kad asmuo neišvengiamai patyrė tam tikrą neturtinę žalą.

8Taigi, pareiškėjas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo / neveikimo) patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kuri pareiškėjui turi būti atlyginta.

9II

10Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 10–15).

111. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

12Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. birželio 16 d. – 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. birželio 30 d. – 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose plotas, tenkantis vienam asmeniui, visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

132.

14Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

153.

16Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat užtikrinanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcija, užtikrindama įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

174. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

185. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs kasmet pratęsiamą paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sutartis sudaryta su UAB „Dezinfa“, kuri atliko analogiškus darbus, o nuo 2015 m. tokia sutartis vėl buvo sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

196. Dėl kamerų remonto

20Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

217. Dėl kamerų įrengimo

22Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų; kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m2). Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

23Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A-1230-502/2016). Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.

248.

25Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo

26Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m2), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m2) ir praustuvas (apie 0,2 m2).

27Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

289. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

29Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3010. Dėl neturtinės žalos

3110.1 Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Pažymėtina, jog būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Be to, tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

32Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį taip jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla A438-336/2012).

33Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

3410.2. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Nurodytos žalos atlyginimą įstatymas siejama su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

35Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Sprendžiant pareiškėjo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

36Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

37I

38Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

391.

40Pareiškėjas T. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apgyvendintas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10–15):

41– 2015 m. kovo 20 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 112 (plotas – 7,28 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

42– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 112 buvo 3 asmenys;

43– 2015 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

44– 2015 m. kovo 24 d. – 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 152 buvo 3 asmenys;

45– 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys;

46– 2015 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

47– 2015 m. balandžio 25 d. – 2015 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 166 buvo 2 asmenys;

48– 2015 m. balandžio 28 d. – 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 166 buvo 3 asmenys;

49– 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 166 buvo 2 asmenys;

50– 2015 m. gegužės 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 156 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

51– 2015 m. gegužės 21 d. – 2015 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 156 buvo 2 asmenys;

52– 2015 m. gegužės 23 d. – 2015 m. birželio 15 d. kameroje Nr. 156 buvo 3 asmenys;

53– 2015 m. birželio 16 d. – 2015 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 156 buvo 2 asmenys;

54– 2015 m. birželio 26 d. – 2015 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 156 buvo 3 asmenys;

55– 2015 m. birželio 30 d. – 2015 m. rugpjūčio 2 d. kameroje Nr. 156 buvo 2 asmenys;

56– 2015 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 156 buvo 1 asmuo;

57– 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 2015 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 156 buvo 2 asmenys;

58– 2015 m. rugpjūčio 20 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių-kalėjimą.

592. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. pranešime Nr. 24-8149 „Dėl T. P. skundo“, be kita ko, nurodė: Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių ir Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus; nors Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta 4 ar daugiau miegamųjų vietų, tačiau yra atsižvelgiama į kameros gyvenamąjį plotą ir kameroje apgyvendinama tiek asmenų, kad būtų užtikrintas 3,6 m2 gyvenamasis plotas vienam asmeniui (b. l. 18).

603. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tiesioginę valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimuose aktuose, be kita ko, nurodė:

613.1. Vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs periodinę kontrolę, 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-65, be kita ko, nurodė: dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį Nr. VLN-P-2013/255 su UAB „Dezinfa“ , turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbai Lukiškių TI-K atliekami reguliariai, informacija apie atliktus profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus registruojama; graužikų ar buitinių parazitų buvimo patikrinimo metu vizualiai nenustatyta; profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbai vykdomi iki 3 kartų per savaitę; Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudarytos sąlygos pabūti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemeliai patikrinimo metu buvo tvarkingi; gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai per atidaromus langus; minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, šis inventorius buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti; lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir gyventojų asmeniniai drabužiai skalbiami Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje; patalpų paprastojo remonto darbai atliekami pagal poreikį ir turimas lėšas; dušai patikrinimo metu buvo tvarkingi, grindys ir sienos padengtos lygia, drėgmei atsparia danga, dušuose patiesti guminiai grindų kilimėliai; nusiprausti po šiltu dušu Lukiškių TI-K galima ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. l. 23–26).

623.2. Vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs operatyviąją kontrolę, 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-634, be kita ko, nurodė: oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė naktinė apšvieta kameroje Nr. 112 atitiko HN 76:2010 reikalavimus, kameroje Nr. 112 langai atsidaro, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, tai atitiko HN 76:2010 24 punktą; tualete buvo tiekiamas šaltas vanduo, tai atitiko HN 76:2010 54 punktą (b. l. 19–20).

634. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 31–33).

64II

651. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. P. prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur.

662. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

67Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

68„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

69Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

70Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

713. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas T. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes T. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 10-15).

72Pabrėžtina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10-15)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas T. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 67 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

734. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

74Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

75Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

76Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3, 4 punktus), daro išvadą, kad pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 10-15)).

77Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (67 paras pareiškėjas T. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – 300 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1d . – 325 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 780 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, didesnės negu 780 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

78Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

79Pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.

80Priteisti pareiškėjui T. P., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.

81Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

82Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko... 7. 2.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)... 8. Taigi, pareiškėjas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo / neveikimo)... 9. II... 10. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 11. 1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos... 12. Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. balandžio 21... 13. 2.... 14. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą... 15. 3.... 16. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 17. 4. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 18. 5. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 19. 6. Dėl kamerų remonto... 20. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 21. 7. Dėl kamerų įrengimo... 22. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 23. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti... 24. 8.... 25. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo... 26. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m.... 28. 9. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 29. Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 30. 10. Dėl neturtinės žalos... 31. 10.1 Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro... 32. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam... 33. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą... 34. 10.2. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 35. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl... 36. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 37. I... 38. Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:... 39. 1.... 40. Pareiškėjas T. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo... 41. – 2015 m. kovo 20 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo... 42. – 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 112 buvo 3 asmenys;... 43. – 2015 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 m2),... 44. – 2015 m. kovo 24 d. – 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 152 buvo 3... 45. – 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 152 buvo... 46. – 2015 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas – 7,94 m2),... 47. – 2015 m. balandžio 25 d. – 2015 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 166 buvo... 48. – 2015 m. balandžio 28 d. – 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 166 buvo 3... 49. – 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 166 buvo 2... 50. – 2015 m. gegužės 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 156 (plotas – 7,94 m2),... 51. – 2015 m. gegužės 21 d. – 2015 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 156 buvo 2... 52. – 2015 m. gegužės 23 d. – 2015 m. birželio 15 d. kameroje Nr. 156 buvo 3... 53. – 2015 m. birželio 16 d. – 2015 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 156 buvo 2... 54. – 2015 m. birželio 26 d. – 2015 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 156 buvo 3... 55. – 2015 m. birželio 30 d. – 2015 m. rugpjūčio 2 d. kameroje Nr. 156 buvo... 56. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 156 buvo 1 asmuo;... 57. – 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 2015 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 156... 58. – 2015 m. rugpjūčio 20 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių-kalėjimą.... 59. 2. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. pranešime Nr. 24-8149... 60. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tiesioginę valstybinės... 61. 3.1. Vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs periodinę kontrolę, 2015 m. sausio 16... 62. 3.2. Vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs operatyviąją kontrolę, 2015 m. kovo... 63. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 64. II... 65. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. P. prašo teismą... 66. 2. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo skundas yra... 67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 68. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 69. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 70. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 71. 3. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas T. P. Lukiškių tardymo... 72. Pabrėžtina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2015 m. kovo 20 d. iki... 73. 4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 74. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 75. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 76. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 77. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 78. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 79. Pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.... 80. Priteisti pareiškėjui T. P., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 81. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 82. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...