Byla 2A-688-178/2015
Dėl servituto nustatymo bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „City Service“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-3335-798/2015 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl servituto nustatymo bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „City Service“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip palėpės patalpų savininkės nuosavybės teisių įgyvendinimo, siekiant patekti į jai priklausančias patalpas, taip pat servituto atlygintinumo bei reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su statinio bendrųjų konstrukcijų remontu, pagrįstumu.

5Ieškovė V. B. 2009 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė: 1) nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovei, kuri yra buto, esančio ( - ), savininkė, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais, pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv. m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv. m) bei įrengti juose laiptus; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 103 609 Lt išlaidų bendrųjų konstrukcijų remontui, 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 29 828 Lt nuostolių atlyginimą; 4) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pastatas - gyvenamasis namas, esantis ( - ), turi du atskirus patekimus į jame esančius du butus, iš kurių vienas butas (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bendras plotas 32,84 kv. m.) nuosavybės teise priklauso ieškovei, o kitas butas (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilnius, bendras plotas 32,77 kv. m.) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 16,04 kv. m), kuri yra virš atsakovui priklausančio buto, o ieškovės butas yra cokoliniame aukšte. Ieškovė palėpės (pastogės) 506/1000 dalis 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Bendro naudojimo patalpų pastate nėra. Patekti į pastogę galima tik pro atsakovo buto patalpą - koridorių, plane pažymėtą 10-7, kurio lubose yra anga į pastogės patalpas. Atsakovui priklausantis butas 2007 m. sausio mėn. buvo pripažintas netinkamu gyventi, jame niekas negyvena. Ieškovė iki 2009 m. kovo mėn. neturėjo galimybių per šį butą patekti į savo patalpas pastogėje. 2008 m. gruodžio 17 d. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokoliniu sprendimu ieškovei buvo leista naudotis koridoriumi 10-7, kad būtų galima patekti į pastogės patalpas, tačiau, norint patekti į pastogę, reikia įrengti laiptus, nes šiuo metu ieškovė į pastogę gali patekti tik kopėčiomis pro lubose esančią angą. Norint įrengti laiptus, ieškovė turi turėti galimybę naudotis ir greta esančiu koridoriumi 10-1, kurio plotas 3,70 kv. m. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolinis sprendimas negali būti prilygintas daiktinei teisei, nes neaiški šio leidimo naudotis apimtis bei tai, ar jis galiotų naujam atsakovo buto savininkui.

62006 m. liepos 10 d. eksperto V. E. surašytu Statinio dalies būklės aktu buvo nustatyta, kad statiniui ( - ) būtina atlikti kapitalinį remontą. 2009 m. kovo 23 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto J. M. parengtame defektiniame akte orientacinei būtinų remonto darbų bendrai kainai nustatyti buvo aprašyta būtinų atlikti darbų orientacinė kaina, taip pat nustatyta, kad priestatas (1A3p) turi avarinės būklės požymių pagal STR 1.12.01:2004. 2009 m. gegužės 5 d. inžinierius konstruktorius J. Š., atlikęs Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosius tyrimus, nustatė pagrindinių konstrukcijų defektus. Ieškovės teigimu, tiek Statinio dalies būklės akte, tiek Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosiuose tyrimuose nustatyti gyvenamojo namo trūkumai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovės buto sienomis lyjant teka vanduo, dėl drėgmės pelija sienos, dėl atsakovo neveikimo ieškovės butas tapo netinkamu gyventi, jį būtina remontuoti, o tokių remonto darbų vertė (kuri priteistina ieškovei kaip nuostoliai) pagal UAB „Elvora“ lokalinę sąmatą sudaro 29 828 Lt (CK 4.76 str.).

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - nustatė servitutą, o likusioje dalyje ieškovės V. B. ieškinį atmetė. Atmesto reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 103 609 Lt išlaidų bendrųjų konstrukcijų remontui ieškovė apeliacine tvarka neskundė, skundė ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo ir 29 828 Lt nuostolių atlyginimo.

8Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus iš dalies patenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas servitutas, netenkintas reikalavimas atlyginti nuostolius, padarytus ieškovės butui, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino - nustatė servitutą, priteisė iš ieškovės atsakovui 21 200 Lt nuostolių atlyginimą bei priteisė ieškovei iš atsakovo 29 828 Lt nuostolių atlyginimą.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą vėl panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir: 1) nustatė servitutą, suteikiant ieškovei buto ( - ), savininkei, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais, esančiais bute ( - ), unikalus numeris ( - ), pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv. m) bei įrengti juose laiptus į pastogę.; 2) priteisė iš ieškovės atsakovui 6 139,94 Eur nuostolių atlyginimą; 3) nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolas Nr. 200-49, kuriuo buvo leista ieškovei naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, ( - ), koridoriumi, pažymėtu indeksu 10-7, galioja iki sprendimo įsiteisėjimo; 4) priteisė ieškovei iš atsakovo 8 572,72 Eur nuostolių atlyginimą; 5) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teises į butą ( - ), unikalus numeris ( - ), perleidimo draudimo; 7) priteisė lygiomis dalimis valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovo 18 Eur t. y. iš kiekvieno po 9 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 8) išmokėjo ekspertei M. M. iš teismo depozitinės sąskaitos 579,24 Eur atlyginimą už teismo ekspertizės atlikimą.

13Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo, įvertino ieškovės pateiktą gretimų sklypų savininkų poziciją dėl laiptų įrengimo per vakarinį fasadą, t. y. 2015 m. sausio 14 d. E. P. S. ir A. S. pareiškimą, kuriame jie nesutinka, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būtų įrengiama laiptinė skirta patekti į pastate, ( - ), esančią palėpę. Taip pat įvertino paminklotvarkos eksperto J. M. 2015 m. sausio 14 d. paaiškinimą, kuriame nurodytą, kad negalima įrengti lauko laiptų, nes ugniasienėje, kuri yra vakarinėje pusėje, negalima kirsti angų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog laiptus galima įrengti iš išorės, nepateikė įrodymų, kad kirsti angas šioje sienoje galima. Todėl nustatęs, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iš išorės įrengti laiptų į pastogėje esančias patalpas nėra galimybės, sprendė, kad ieškovė įrodė alternatyvų nebuvimą. Teismas, konstatavęs, kad savivaldybės leidimas nesukuria teisinio tikrumo, sprendė, kad ieškovė įrodė servituto nustatymo būtinumą, kadangi tik nustačius servitutą būtų veiksmingai pašalintos kliūtys ieškovei kaip savininkei naudotis nuosavybe, kas atitiks savininkų interesų pusiausvyrą. Teismas nurodė ir tai, kad vien servituto nustatymas dar nesudaro teisinio pagrindo pradėti laiptų įrengimo darbus, kadangi tai yra tik teisinis pagrindas naudoti svetimą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.111 str.) bei pažymėjo, kad sprendimo įsiteisėjimas yra pagrindas pradėti viešojo administravimo procedūras, skirtas įgyvendinti atsakovo buto rekonstrukcijas dėl laiptų įrengimo. Taip pat teismas nustatė ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu Nr. 200-49 išduotas leidimas, suteikiantis ieškovei teises naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto ( - ) koridoriumi, pažymėtu indeksu 10-7, galioja iki šio sprendimo dėl servituto nustatymo įsiteisėjimo.

14Remdamasis šalių pateiktais įrodymais (UAB „APUS TURTAS“ licencijuoto vertintojo atlikto vertinimo ataskaita Nr.13/081 NT VS) bei įvertinęs tai, jog situacija, nulėmusi ginčą, susiklostė dėl abiejų šalių veiksmų, nes atsakovas pastogės patalpas formavo kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą ir pateikė jį privatizavimui, tačiau nenumatė patekimo galimybės, o ieškovė, pirkdama pastogės patalpas, negalėjo nesuvokti, kad ateityje kils įėjimo įrengimo klausimas, atsižvelgdamas į laiptų įrengimo kainą ir į tai, kad, nustačius servitutą patalpose 10-7 ir 10-1, šios patalpos faktiškai virsta bendro naudojimo patalpomis, teismas nustatė atlyginimo už servitutą dydį. Kadangi tarnaujančio daikto (buto) plotas sumažėjo 5,48 kv. m (32,77 kv. m – 27,29 kv. m), teismas sprendė, kad teisingas ir protingas atlyginimas būtų visa patalpų 10-1 ir 10-7 plotui proporcinga kaina 21 200 Lt (5,48 kv. m x 3866 Lt/kv. m) (6 139,94 Eur).

15Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 29 828 Lt dydžio nuostolius, teismas nustatė, kad nuostolių dydį ieškovė įrodinėjo 2009 m. spalio mėn. kainomis sudaryta darbų bute ( - ), lokaline sąmata. Teismas konstatavo, kad pastatas turi avarinės būklės požymių, pagrindinių konstrukcijų defektus ir neatitinka gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, o atsakovui, kaip ir ieškovei, tenka pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė ir informavo atsakovą apie tai, kad pastatas yra avarinės būklės ir parengtas pastato defektinis aktas, tačiau atsakovas pastato remontą laikė netikslingu, nes ketino perleisti nuosavybės teises. Teismas sprendė, kad bendraturtis neturi siekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, o vieno iš bendraturčių interesai negali būti iškelti virš kito interesų. Dėl atsakovo prievolės tinkamai prižiūrėti ir remontuoti pastato bendrąsias konstrukcijas nevykdymo neišvengiamai daroma žala ir ieškovės butui (buto sienomis lyjant teka vanduo, vanduo kaupiasi ant grindų, bute aiškiai juntama drėgmė ir pelėsių kvapas, dėl drėgmės pelija sienos). Teismas sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (prievolės bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti nevykdymo) ir ieškovės bute esančios padidintos drėgmės yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad nuo pastato avarinės būklės konstatavimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas, į atsakovo pasyvų elgesį, į tai, kad ieškovė siekė bendrųjų pastatų konstrukcijų remonto, o atsakovas, būdamas bendraturtis ir viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta savarankiška savivaldybės funkcija įstatymų nustatyta tvarka atlikti statinių naudojimosi priežiūrą, nesirūpino bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimu, sprendė, kad atsakovo kaltė yra nustatyta. Todėl teismas, atsižvelgęs, jog pareiga remontuoti bendrąsias pastato konstrukcijas tenka abiems bendraturčiams, į bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, į atsakovo kaltę, iš atsakovo ieškovės priteisė pusę šios sumos, t. y. 1 601,72 Lt (be PVM). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė siekė bendrųjų patalpų remonto, ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodama apie pastato būklę, į atsakovo pasyvų elgesį, į tai, kad jis pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius bendromis lėšomis atlikti avarinio pastato būtinąjį remontą, į tai, kad per penkerius bylos nagrinėjimo metus nepateikta įrodymų apie atsakovo ketinimus remontuoti pastatą, atsakovas nesirūpino pastato būkle, jo būtinuoju remontu, nurodė nematąs pagrindo tikėtis, kad atsakovas nutrauks neteisėtą neveikimą. Todėl nurodė, kad likusios sąmatoje nurodytos išlaidos, skirtos ieškovės turtui padarytos žalos padarinių pašalinimui, atlygintinos atsakovo lėšomis ir be 1 601,72 Lt (be PVM) iš atsakovo priteistina 22 861,01 Lt (be PVM). Įvertinęs 21 proc. PVM mokestį, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 29 599,90 Lt (8 572,72 Eur).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iš išorės įrengti laiptų į pastogėje esančias patalpas nėra galimybės ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė alternatyvų nebuvimą. Teismas netinkamai ir formaliai vertino įrodymus, neįsigilino tinkamai į esamą situaciją ir siūlomus alternatyvius sprendinius bei nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. ir 2014 m. birželio 5 d. nutartyse nustatytų aplinkybių. Teismo paskirta ekspertė M. M. atliktoje ekspertizėje ir pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nurodė, kad galimas laiptų įrengimas per išorinę pusę, t. y. toje namo sienoje, kurioje yra įėjimas į ieškovei priklausantį butą, esančioje vakarinėje (pietvakarinėje) pusėje. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartyje buvo pažymėjęs, kad byloje yra pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. lapkričio 26 d. raštas „Dėl laiptų įrengimo“, patvirtinantis, kad laiptus patekti į ieškovei priklausančią palėpę būtų galima projektuoti tik per vakarinį fasadą, nepažeidžiant įstatymų ir trečiųjų asmenų teisių. Žemės sklypas adresu ( - ), ribojasi su žemės sklypu adresu ( - ). Laiptus (kaip ir Kultūros paveldo Vilniaus teritorinis padalinys yra nurodęs) galima įrengti per pietvakarinę pastato pusę, t. y. paliekant pirmo aukšto patekimą į patalpas ir keliant laiptus aukštyn, kad būtų sudaryta galimybė patekti į palėpę. Tokiu būdu įrenginėjant laiptus net nebūtų jie įrengiami kitame sklype, o tai būtų daroma žemės sklype adresu ( - ), kurio dalis priklauso ir pačiai ieškovei. Teismo alternatyvios galimybės buvimas ar nebuvimas nebuvo ypatingai atidžiai įvertintas. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo siūlomą alternatyvų variantą įrengti laiptus į pastogę iš išorės, pietvakarinėje pusėje. Ieškovės pateiktas neva gretimų sklypų savininkų nesutikimas (2013 m. liepos 17 d.) Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo pripažintas kaip neinformatyviu, o 2015 m. sausio 14 d. E. P. S. ir A. S. pareiškimas apskritai negali būti laikomas tinkamu ir pagrindžiančiu ieškovės reikalavimą įrodymu.
  2. Teismas neproporcingai suvaržė atsakovo kaip buto, kuriam nustatytas servitutas, savininko teises. Nepagrįstai konstatavo, jog tik nustačius servitutą būtų veiksmingai pašalintos kliūtys ieškovei kaip savininkei naudotis nuosavybe, kas atitiktų savininkų interesų pusiausvyrą, t. y. nepažeistų atsakovo teisių daugiau nei būtų pažeista ieškovės teisė nesudarius jai visiškai jokios galimybės turėti įėjimą į savo nuosavybę. Servituto nustatymas neatitinka savininkų interesų pusiausvyros ir nėra objektyviai būtinas.
  3. Teismas formaliai vertino Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 200-49. Šiuo sprendimu jau nuo 2008 m. gruodžio 17 d. ieškovei buvo leista naudotis atsakovui priklausančių patalpų koridoriumi (indeksas 10-7) patekimui į ieškovės pastogės patalpas. Ieškovė galėjo naudotis palėpe pagal paskirtį, net ir nenustačius servituto, t. y. ir nenustačius servituto yra įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį. Suteikus leidimą ieškovei naudotis jai priklausančio buto patalpomis ir šį faktą išviešinus nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad ieškovė turi galimybę, esant tokiai situacijai, normaliomis sąlygomis jai priklausantį daiktą (palėpę) naudoti pagal paskirtį.
  4. Ieškovė neįrodė patyrusi realią žalą, o reikalavimą grindė galimais, numatomais nuostoliais, ką teismas turėjo įvertinti ir tuo pagrindu ieškovės reikalavimą atmesti. Ieškovė atsakovo pareigą atlyginti neva patirtus nuostolius kildino iš CK 4.76 straipsnio. Tačiau pagal CK 4.76 straipsnio reguliavimo apimtį yra atlyginamos tik bendrasavininko turėtos išlaidos išlaikant namo bendro naudojimo objektus, o asmeninę nuosavybę (butą) savininkas privalo prižiūrėti ir išlaikyti savo sąskaita, šios išlaidos negali būti pripažintinos būtinomis namo išlaikymui ir išsaugojimui.
  5. Ieškovė prašomų priteisti išlaidų realiai nepatyrė. Ieškovės nurodomos išlaidos turi būti realios, o ne tikėtinos. Vien į bylą pateikta ieškovės buto remonto sąmata neįrodo, kad sąmatose numatytos išlaidos yra ar bus realiai patirtos, t. y. minėti dokumentai nėra realus ir pagrįstas pagrindas reikalaujamoms sumoms priteisti. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, jog UAB „Elvora“ parengta lokalinė sąmata nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieškovės buto vertės sumažėjimą būtent dėl bendrųjų konstrukcijų trūkumų. Ieškovės teismui pateikta pakoreguota lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2013 m. kovo mėnesio kainas bei 2013 m. liepos 22 d. paaiškinamąjį raštą, surašytą specialisto J. M., taip pat negalėjo būti laikomi pagrįstais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisti nuostolius. Šis raštas neįrodo, kad būtent dėl atsakovo veiksmų neva susidarė tokio dydžio nuostoliai.
  6. CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiga remontuoti bendrąsias konstrukcijas tenka abiems bendraturčiams, t. y. ne tik atsakovui, bet ir pačiai ieškovei. Kadangi už statinio priežiūrą yra atsakingi abu bendraturčiai proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.76 str. 1 d.), atitinkamai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam tenka kaltės dalis, susijusi su bendrųjų konstrukcijų defektais padaryta žala. Jei teismas laikė, kad būtent dėl bendrųjų konstrukcijų defektų buvo padaryta žala ieškovės butui, tai atitinkamai turėjo įvertinti abiejų bendraturčių atsakomybę proporcingai jų daliai ir mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą, o ne formaliai sumažinti tik 3 203,44 Lt sumą.
  7. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia teismui įrodymus, kurių neturėjo galimybės pateikti anksčiau, ir prašo juos priimti.

18Ieškovė V. B. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

21Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose.

22Nustatyta, kad pastate ( - ) butas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), bendras plotas 32,84 kv. m, nuosavybės teise priklauso ieškovei V. B., o kitas butas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), bendras plotas 32,77 kv. m, nuosavybės teise priklauso apeliantui (toliau atitinkamai – ieškovės butas, apelianto butas). Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios patalpos - neįrengta šio pastato visa pastogė, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 16,04 kv. m. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip palėpės patalpų savininkės nuosavybės teisių įgyvendinimo servituto nustatymu, siekiant patekti į jai priklausančias patalpas, servituto atlygintinumo bei reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su bendraturčio pareigų nevykdymu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį iš esmės tenkino, su kuo apeliantas nesutinka.

23Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

24Dėl servituto nustatymo

25Sprendžiant ginčą dėl šio reikalavimo, teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga įvertinti, be kita ko, aplinkybes, sukūrusias byloje aptariamą situaciją. Tai reikšminga tiek servituto (ne)nustatymo įvertinimo aspektu, tiek - jo nustatymo atveju – apimties bei šalimis dėl jo kylančių nepatogumų proporcingumo įvertinimo aspektu.

26Ieškovė butą pirmajame aukšte įsigijo 2003 m., o 2005 m. apeliantas jam priklausančią palėpės dalį pardavė ieškovei, kuri tapo visos palėpės savininke. Kol apeliantui priklausantis butas buvo gyvenamas, anot ieškovės, jai šiame bute gyvenančių asmenų buvo leidžiama naudotis įėjimu į palėpę per apelianto butą (t. 3, b.l. 40). Nelikus apelianto bute gyventojų, ieškovė apskritai negalėjo patekti į palėpę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu Nr. 200-49 buvo leista ieškovei naudotis apeliantui priklausančio buto koridoriumi, pažymėtu indeksu 10-7, per jame esantį pastogės liuką (angą). Taigi, jau įgydama savo butą, ieškovė žinojo ar bent jau neabejotinai turėjo žinoti, kad tiesioginio patekimo į palėpę ji neturi ir į ją galėtų patekti tik per apelianto butą, tokia buvo ir faktinė naudojimosi patekimu į palėpę tvarka. Abu bendraturčiai (ieškovė ir apeliantas) iš esmės turėjo (ir tebeturi) vienodas techniniu požiūriu galimybes patekti į palėpę, nors akivaizdu ir tai, kad apelianto interesas patekimu į palėpę, jos savininke tapus vienai ieškovei, jei gal būt ir neišnyko visiškai, tai bent žymiai sumažėjo (galimai iki ekstraordinarinių atvejų), o ieškovės priešingai – padidėjo. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės buvo sąlygotas namo konstrukcijos ypatumų, todėl ir abiejų butų savininkai (bendraturčiai), kas jie bebūtų, negalėtų savęs laikyti vien tik nenumatytų aplinkybių ar vienas kito „auka“, ypač jei nėra galimybės įrengti atskirą patekimą į palėpę arba jo įrengimas reikalautų neprotingai didelių sąnaudų. Todėl neišvengiamas interesų derinimas tokiu būdu, kad viena šalis santykinai normaliomis sąlygomis galėtų realizuoti savo kaip bendraturčio teisę patekti į palėpę, o kitai dėl to sukelti nepatogumai nebūtų pernelyg dideli, kitaip tariant, kad tie nepatogumai būtų panašaus lygmens, jei šalys pačios nesusitaria kitaip.

27Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Galima daryti išvadą, kad po to, kai ieškovei minėtu 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu Nr. 200-49 buvo leista naudotis apelianto buto koridoriumi 10-7, pats apeliantas sutiko dėl naudojimosi jo turtu būtinumo, kas iš esmės reiškia, jog faktinis servitutas jau ir egzistuoja. Tačiau sutiktina su ieškove, kad tokia padėtis nėra iki galo teisiškai apibrėžta, priklauso nuo apelianto valios ir dėl to padėties stabilumo perspektyva nėra aiški. Juo labiau tai pasakytina atsižvelgus į prieštaringą paties apelianto elgesį – viena vertus, koridoriumi patekimui į palėpę naudotis leidžiama, tačiau nesutinkama nustatyti teisiškai apibrėžtą servitutą šioje byloje ar sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo šalių susitarimu (apie apelianto pozicijos pagrįstumą dėl galimybės ieškovei įsirengti atskirą įėjimą į palėpę – nutartyje žemiau). Paminėti apelianto argumentai iš esmės buvo įvertinti, be kita ko, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartyje, kaip savaime nepatvirtinantys servituto nustatymo nereikalingumo, ir teisėjų kolegija kitokiai išvadai pagrindo neturi. Todėl paminėtų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad nustatyti servitutą dėl esančio savanoriško apelianto sprendimo leisti naudotis patalpa 10-7 apskritai nėra būtina.

28Byla, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta tris kartus, visus tris kartus pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad egzistuoja alternatyvus patekimo į palėpę įrengimo būdas. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas priimtus sprendimus, juos naikino inter alia ir dėl papildomo šios aplinkybės aiškinimosi. Taigi, šalims ne kartą buvo išaiškinta teisė ir pareiga teikti savo įrodymus, kuriuos teismas turėtų atitinkamai įvertinti, sudarytos visos galimybės teikti reikšmingus įrodymus savo pozicijoms pagrįsti pirmosios instancijos teisme, be to, iškilus būtinumui, šalys turėjo/turi teisę teikti papildomus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 42 str. 5 d., 179 str. 1 d., 226 str., 314 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ar tęstis itin ilgą laiką, kai tam objektyviai jokių svarių priežasčių nėra. Šiuo atveju ieškovė yra pateikusi įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius, kad įrengti įėjimą į palėpę pastato išorėje – vakarinėje (pietvakarinėje) pastato sienoje įrengiant laiptus ar laiptinę nėra galimybės. Taigi, negalima laikyti, kad ji įrodinėjimo pareigos nevykdė, ir spręstina tik tai, ar pateikti įrodymai yra pakankami jos pozicijai pagrįsti. Kita vertus, apeliantas, siekdamas išvengti nuosavybės naudojimo apribojimų, turi pateikti savo įrodymus, kurie, jo nuomone, pakankamu laipsniu leistų patvirtinti jo pozicijos pagrįstumą, tokiu būdu paneigiant ieškovės teikiamus įrodymus, t.y. kad jam palankus alternatyvus ieškovės patekimo į palėpę įrengimo būdas yra galimas (CPK 12, 178 str.).

29Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė įrodė alternatyvų nebuvimą, o būtent tai, kad iš pastato išorės įrengti laiptų į pastogėje esančias patalpas nėra galimybės. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai ir formaliai vertino įrodymus, neįsigilino tinkamai į esamą situaciją ir siūlomus alternatyvius sprendinius bei nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartyje ir 2014 m. birželio 5 d. nutartyje nustatytų aplinkybių. Iš dalies su kai kuriais apelianto nurodomais argumentais galima sutikti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra pakankami, kad paneigti galutinę teismo išvadą šiuo aspektu.

30Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl trečiųjų asmenų – gretimo pastato gyventojų nesutikimų, kad ieškovė rengtų patekimą į palėpę pastato išorėje, nepagrįsto sureikšminimo, neturi pagrindo atmesti juos visiškai. Visų pirma, šiems asmenims nėra pateiktas susipažinimui joks konkretus laiptų (laiptinės) įrengimo projektas, todėl jų a priori nesutikimą pagrįstumo aspektu įvertinti negalima. Antra, iš apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktos suvestinio skaitmeninio žemėlapio kopijos galima spręsti, kad, kaip nurodo apeliantas, pastatai vienas nuo kito yra pakankamai reikšmingai nutolę (t. 3, b.l. 65). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, labai abejotina, ar vertinant trečiųjų asmenų galimus nepatogumus (tuo atveju, jei išorinis patekimo į palėpę įrengimo būdas galimas) ir lyginant juos su apeliantui kilsiančiais nepatogumais (tuo atveju, jei jam priklausančiame bute nustatomas servitutas), būtent tretiesiems asmenims nepatogumai galėtų būti vertinami kaip reikšmingesni nei apelianto, neatmestina, kad veikiau priešingai. Todėl, sutinkant su apeliantu, paminėtos aplinkybės, kuriomis tenkindamas ieškinį inter alia rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos požiūriu, negalėtų būti pripažintos savaime lemiančiomis išorinio patekimo į palėpę įrengimo negalimumą. Tačiau kitų bylos įrodymų kontekste tai dar nesuteikia pakankamo pagrindo daryti kitokią nei pirmosios instancijos teismo išvadą dėl servituto nustatymo būtinumo.

31Apeliantas savo poziciją įrodinėja iš esmės teismo paskirtos ekspertės M. M. atlikta ekspertize (t. 2, b.l. 119-210), taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio (toliau - KPD) 2010 m. lapkričio 26 d. raštu „Dėl laiptų įrengimo“ (t. 2, b.l. 29). Iš tikrųjų, pastarajame rašte nurodoma galimybė projektuoti laiptus pastato išorėje per vakarinį fasadą. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad nė vienas iš visų bylą nagrinėjusių teismų, nors pastarasis raštas buvo pateiktas dar prieš pradedant nagrinėti bylą pirmąjį kartą, jo nepripažino pakankamu įrodymu, patvirtinančiu neabejotiną galimybę įrengti išorinį patekimą į palėpę, kaip pagrindo ieškovės reikalavimui dėl servituto nustatymo atmesti. Antra, ir šiame rašte nurodyta, kad toks įrengimas galimas nepažeidžiant įstatymų ir trečiųjų asmenų teisių. Tuo tarpu dėl M. M. atliktos ekspertizės išvadų KPD nurodė, kad parengtas projektas neatitinka privalomų projektavimo dokumentų bei juose numatytos privalomos rengimo tvarkos (t. 3, b.l. 20), dėl šio projekto neigiamą nuomonę išdėstė ir AB „Lietuvos dujos“ filialas (t. 3, b.l. 21). Apeliantas, savo pozicijai pagrįsti apeliaciniame skunde nurodydamas minėtus argumentus, (sąmoningai ar ne) visiškai nutyli skundžiamame sprendime akcentuojamą ir nurodomą kaip apelianto niekaip nepaneigtą paminklotvarkos eksperto J. M. paskutiniame bylos nagrinėjime pateiktą 2015 m. sausio 14 d. paaiškinimą, kad pastato siena, kurioje apeliantas teigia esant galimybę įrengti išorinį patekimą į palėpę, yra posesijinė ir brandmauerinė (ugniasienė), todėl joje negalimas angų kirtimas durims ir lauko laiptų įrengimas (t. 3, b.l. 126). Jokių įrodymų ar bent argumentų, paneigiančių šio paaiškinimo teisingumą, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

32Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bent jau byloje esamų įrodymų visumos vertinimas neteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą apie alternatyvaus patekimo į palėpę būdo egzistavimą ir sutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl servituto nustatymo apelianto bute būtinumo.

33Pareikštu ieškiniu ieškovė neapsiribojo reikalavimu nustatyti servitutą tik dabar naudojamai patekimui į palėpę patalpai (10-7 1,78 kv. m), tačiau prašo praplėsti naudotinas patalpas ir dar 3,7 kv. m patalpa 10-1. Sutiktina, kad šiuo metu naudojama patalpa yra nedidelė, patekimas į palėpę nėra patogus (žr. nuotrauką nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13/081 NT VS). Kita vertus, ieškovė ir neįrodinėjo, kad ar anksčiau, ar dabar ji negalėjo/negali realiai patekti dabar esamu būdu kokiais nors tikslais į dabartinės būklės palėpę dėl to, kad tam patalpos 10-7 nepakanka, kitaip tariant, kad patekimas nėra tinkamas iš esmės. Taigi, negalima daryti išvados, kad patekimas į palėpę tik iš patalpos 10-7 esamomis sąlygomis kėlė/ia problemas, kurios galėtų būti išspręstos tik padidinant tam skirtą plotą. Bet kuriuo atveju, t.y. naudojantis mažesne ar didesne patalpa, anga (liukas) patekimui į palėpę išliktų ta pati, beje, iškilus būtinumui ir apeliantas galėtų pasinaudoti tik tokiu ne itin patogiu patekimu į palėpę. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu klausimo iš esmės nenagrinėjo ir nepagrindė būtinumo nustatyti servitutą papildomai dar daugiau kaip dvigubai didesnei patalpai nei faktiškai naudojama. Akivaizdu ir tai, kad, nepaisant priteistos skundžiamu sprendimu atlygintino servituto vertės, atsakovo buto vientisumas, tenkinus reikalavimą prašoma apimtimi, būtų pažeidžiamas žymiai labiau, o gal būt ir iki tokio lygmens, kad jis gali tapti visiškai nepatrauklus kitiems potencialiems gyventojams. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad būtinumo nustatyti servitutą ir patalpai 10-1 nėra. Dėl to taip pat nėra pagrindo suteikti teisę ieškovei įrengti per šią patalpą laiptus. Juo labiau, kad nėra gauti Statybos įstatyme nurodyti dokumentai, nėra aiškaus projekto, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartyje jau buvo nurodyta, kad šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl laiptų įrengimo galimybės, nes šis klausimas priskiriamas statybą leidžiančius dokumentus išduodančių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, o ginčai su šiais subjektais paprastai nagrinėjami administraciniuose teismuose.

34Todėl apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendęs dėl servituto nustatymo būtinumo, nepagrįstai neįvertino jo turinio visumos (ne)būtinumo ir šalių interesų proporcingumo aspektais (CPK 185 str.) Dėl pirmiau išdėstyto sprendimo dalis, kuria ieškovei suteikta teisė naudotis patalpa 10-1 bei įsirengti laiptus, naikintina.

35Sumažinus servituto turinį, atitinkamai mažintina ir jo atlygintinumo apimtis. Iš jau minėtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13/081 NT VS matyti, kad apelianto buto vertė, savininkui leidžiant naudotis patalpa 10-7, sumažėja 1 071,58 Eur (3 700 Lt). Todėl teisėjų kolegija, šalims nekvestionavus tokio servituto atlygintinumo apskaičiavimo skundžiamame sprendime principo, mažina iš ieškovės apeliantui priteistiną nuostolių dėl servituto nustatymo sumą iki paminėtos sumos.

36Dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą

37Apeliantas nesutinka ir su šia skundžiamo sprendimo dalimi. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą kildino iš CK 4.76 straipsnio, tačiau prašoma priteisti suma nėra turėtos ieškovės išlaidos ir apskritai tai ne išlaidos namo bendro naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai negali būti pripažinti pagrįstais reikalavimo atmetimui.

38Iš tiesų, šioje dalyje ieškinys formaliai grindžiamas CK 4.76 straipsniu. Tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimą tenkino ne šio CK straipsnio pagrindu, o CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodytų bendraturčio (apelianto) pareigų nevykdymo, CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismas nėra besąlygiškai saistomas ieškovo nurodoma teisine kvalifikacija. Ieškinys nagrinėjamas pagal jo faktinį pagrindą, o susiklosčiusių santykių ir aplinkybių teisinę kvalifikaciją teismas atlieka savarankiškai ir ji nebūtinai turi sutapti su ieškovo nurodoma teisine kvalifikacija. Pažymėtina, kad šioje dalyje faktiniu pagrindu ieškinyje ir nurodoma tai, jog dėl apelianto pareigų nevykdymo ieškovės butas turi būti remontuojamas, kad taptų tinkamu gyventi.

39Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės buto būklė bloga, tai susiję su pastato konstrukcijų nepriežiūra, jų remonto neatlikimu, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti apelianto kaip bendraturčio civilinės atsakomybės sąlygas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis šiais aspektais, jų nekartoja, juo labiau, kad ir apeliantas esminių argumentų dėl to savo skunde neteikia.

40Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji išlaidas yra patyrusi. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas bet kuriuo atveju netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kai yra pakankamas pagrindas konstatuoti žalos atsiradimo faktą. Teismas turi teisę spręsti tiek dėl būsimos žalos įvertinimo, tiek nustatyti jos dydį tuomet, kad šalis tiksliai to padaryti negali (CK 6.249 str. 1, 3 d. d.). Todėl minėta apelianto nurodoma aplinkybė, juo labiau, kai žalos atsiradimo faktas iš esmės net ir nėra kvestionuojamas, yra susijęs su bendraturčių pareigų netinkamu vykdymu, negali lemti reikalavimo netenkinimo apskritai.

41Šis reikalavimas grindžiamas UAB „Elvora“ parengta lokaline sąmata (t. 1, b.l., 70-75). Šiame kontekste pastebėtina, kad į bylą ši sąmata yra pateikta ir perskaičiuota į 2013 m. metų kainas (31 537,98 Lt), tačiau ieškinio reikalavimas nėra pakeistas. Pastebėtina ir tai, kad neaišku kodėl apeliantas minėtą sąmatą ir ieškovės reikalavimą vertina kaip buto nuvertėjimo įvertinimą, nes nei šios sąmatos duomenys, nei skundžiamo sprendimo motyvai neteikia jokio pagrindo tokiam reikalavimo ir jo tenkinimo motyvų traktavimui. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad aptariamas įrodymas ne visa apimtimi laikytinas įrodančiu žalos dydį.

42Žalos atlyginimo esmė – kompensuoti kilusią žalą tokia apimtimi, kuri leistų atstatyti padėtį buvusią iki teisės pažeidimo. Taigi, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą negali būti sudarytos sąlygos gauti daugiau lėšų nei padarytos neteisėtais veiksmais žalos dydis, daiktas pagerintas labiau nei buvęs ir pan. Atsižvelgiant į tai ir vertinant aptariamoje sąmatoje nurodytus darbus, teisėjų kolegijos nuomone, įtraukti į žalos atlyginimą sienų apšiltinimą bei sienų apdailą keraminėmis plytelėmis vis tik nėra pagrindo, nes tai susiję su patalpų pagerinimu, o ne su kilusių padarinių pašalinimu – atitinkamai lokalinės sąmatos eilutės Nr. 10, 16: 2 139 Lt ir 3 638,81 Lt sumos. Todėl lokalinėje sąmatoje nurodyta 29 827,59 Lt suma mažintina iki 27 049,78 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra bendraturčiai, abi jos turi faktiškai analogiško ploto butus, abi turėjo pareigą rūpintis bendro daikto (pastato) bendrosiomis konstrukcijomis ir abi jos nevykdė, ši dėl to ieškovei kilusios žalos suma dalintina joms lygiomis dalimis – po 3 917,08 Eur (13 524,89 Lt).

43Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Pakeitus sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

46Iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo. Todėl ieškovei iš apelianto priteisiama 137,20 Eur už paduotą ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (117,51 Eur ir 19,69 Eur). Ieškovė pirmąjį kartą apeliacinės instancijos teisme sprendimo dalyje dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo buvo sumokėjusi 895 Lt (259,21 Eur) žyminį mokestį, todėl už apeliacinį skundą jai taip pat priteistina 117,51 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

47Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal į bylą teiktus duomenis ieškovė už advokato pagalbą turėjo 1 682,39 Eur išlaidų. Iš trijų ieškiniu pareikštų reikalavimų vienas netenkintas, du tenkinti iš dalies. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 600 Eur už advokato pagalbą (CPK 3 str. 1, 7 d., 98 str.).

48Apelianto apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas tiek dėl neturtinio, tiek dėl turtinio reikalavimų. Todėl nuo tenkintos skundo dalies iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis valstybei – 9,85 Eur už neturtinį reikalavimą ir 141,65 Eur už turtinį reikalavimą, viso 151,50 Eur (CPK 96 str. 3 d.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:

51„Ieškinį tenkinti iš dalies.

52Nustatyti servitutą, suteikiant ieškovei V. B. ( - ) ( - ) savininkei, teisę naudotis, t.y. įeiti ir vaikščioti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančia patalpa – koridoriumi, esančiu bute ( - ), unikalus numeris ( - ), pažymėtu indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.m). Priteisti iš ieškovės V. B. ( - ) atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (į. k. 188710061) 1 071,58 Eur (3 700 Lt) nuostolių atlyginimą.

53Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 917,08 Eur (13 524,89 Lt) nuostolių atlyginimą.

54Kitą ieškinio dalį atmesti.

55Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės V. B. naudai 600 Eur už advokato pagalbą ir 235,02 Eur žyminio mokesčio.

56Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teises į butą ( - ), unikalus numeris ( - ), perleidimo draudimo.

57Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

58Priteisti lygiomis dalimis valstybės naudai iš ieškovės V. B. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 18 Eur, t. y. iš kiekvieno po 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

59Išmokėti ekspertei M. M. iš teismo depozitinės sąskaitos 2 000 Lt (579,24 Eur) atlyginimą už teismo ekspertizės atlikimą.“

60Priteisti iš ieškovės V. B. 151,50 Eur žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip palėpės patalpų savininkės... 5. Ieškovė V. B. 2009 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 6. 2006 m. liepos 10 d. eksperto V. E. surašytu Statinio dalies būklės aktu... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės ir... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino... 13. Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo, įvertino ieškovės pateiktą... 14. Remdamasis šalių pateiktais įrodymais (UAB „APUS TURTAS“ licencijuoto... 15. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 29 828 Lt dydžio nuostolius,... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde... 18. Ieškovė V. B. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329... 22. Nustatyta, kad pastate ( - ) butas, unikalus Nr. ( - ), ( - ), bendras plotas... 23. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 24. Dėl servituto nustatymo... 25. Sprendžiant ginčą dėl šio reikalavimo, teisėjų kolegija pripažįsta... 26. Ieškovė butą pirmajame aukšte įsigijo 2003 m., o 2005 m. apeliantas jam... 27. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 28. Byla, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta tris kartus,... 29. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje... 30. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl trečiųjų asmenų... 31. Apeliantas savo poziciją įrodinėja iš esmės teismo paskirtos ekspertės M.... 32. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bent jau byloje esamų įrodymų... 33. Pareikštu ieškiniu ieškovė neapsiribojo reikalavimu nustatyti servitutą... 34. Todėl apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 35. Sumažinus servituto turinį, atitinkamai mažintina ir jo atlygintinumo... 36. Dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą ... 37. Apeliantas nesutinka ir su šia skundžiamo sprendimo dalimi. Nurodo, kad... 38. Iš tiesų, šioje dalyje ieškinys formaliai grindžiamas CK 4.76 straipsniu.... 39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės buto būklė bloga, tai... 40. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji... 41. Šis reikalavimas grindžiamas UAB „Elvora“ parengta lokaline sąmata (t.... 42. Žalos atlyginimo esmė – kompensuoti kilusią žalą tokia apimtimi, kuri... 43. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 45. Pakeitus sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų... 46. Iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo ir... 47. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal į bylą teiktus duomenis... 48. Apelianto apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas tiek dėl neturtinio, tiek... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso... 50. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti išdėstant... 51. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 52. Nustatyti servitutą, suteikiant ieškovei V. B. ( - ) ( - ) savininkei, teisę... 53. Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 917,08... 54. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 55. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės V. B. naudai... 56. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi... 57. Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 58. Priteisti lygiomis dalimis valstybės naudai iš ieškovės V. B. ir atsakovo... 59. Išmokėti ekspertei M. M. iš teismo depozitinės sąskaitos 2 000 Lt (579,24... 60. Priteisti iš ieškovės V. B. 151,50 Eur žyminio mokesčio valstybei...