Byla 2A-499-260/2013
Dėl nuostolių, delspinigių, palūkanų, išlaidų, susijusių su nuostolių ne teismo tvarka išieškojimu, priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginlora“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2372-877/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginlora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aveplast“, tretieji asmenys: L. J., G. J., uždaroji akcinė bendrovė „ARX Vitrum”, dėl nuostolių, delspinigių, palūkanų, išlaidų, susijusių su nuostolių ne teismo tvarka išieškojimu, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Ginlora“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aveplast“ 39912,95 Lt nuostolių, 12 816,97 Lt delspinigių, 2 699 Lt išlaidas, susijusias su nuostolių ne teismo tvarka išieškojimu, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tretieji asmenys L. J. ir G. J. 2007-04-28 sudarė statybos rangos sutartį su ieškove UAB „Ginlora“ gyvenamojo namo ( - ), Šiaulių raj., statybai. 2008-07-15 ieškovė UAB „Ginlora“ (užsakovas) ir atsakovė UAB „Aveplast“ (gamintojas) ir pasirašė Sutartį-užsakymą Nr. S-040058-RB su priedais (toliau - Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo suprojektuoti statybines aliuminines konstrukcijas, jas pagaminti bei atlikti sumontavimo darbus tretiesiems asmenims L. J. ir G. J. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu ( - ), Šiaulių raj. Minėtos statybinės konstrukcijos 2008 m. spalio - gruodžio mėn. atsakovės buvo sumontuotos UAB „Ginlora” statybų objekte. 2010-2011 metais išaiškėjo paslėpti UAB „Aveplast” suprojektuotų, pagamintų ir pateiktų gaminių trūkumai. Šie trūkumai buvo užfiksuoti 2010 m. kovo 17 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 159-06/10. Atsakovė apie pastebėtus ir nustatytus trūkumus buvo informuota ir paprašyta juos pašalinti, kadangi suprojektuoti, pagaminti ir pateikti bei sumontuoti gaminiai tapo nekokybiški ir netinkami naudoti. Siekiant nustatyti gaminių defektus, šalių atstovų 2011 m. vasario 9 d. dar kartą buvo apžiūrėtas statybų objektas, esantis ( - ), Šiaulių raj., surašytas ir atsakovei pateiktas 2011-02-09 defektinis aktas, tačiau atsakovė jį atsisakė pasirašyti. Pagal Sutarties 7.3 punktą, suprojektuotoms ir pagamintoms statybinėms aliuminio konstrukcijoms UAB „Aveplast“ suteikė 5 metų garantinį aptarnavimo terminą, tačiau iki šio ieškinio pareiškimo atsakovė trūkumų ištaisymo darbų neatliko. Objektas, esantis ( - ), Šiaulių raj., nėra tinkamas naudoti ir dėl šios priežasties ieškovė negali jo priduoti kaip baigto. UAB „Ginlora“ negali tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui L. J.. Dėl šių trūkumų šalinimo UAB „Ginlora“ patirs išlaidas, kurios sudaro iš viso 39912,95 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Ginlora“ iš atsakovės UAB „Aveplast“ 15541,96 Lt nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, įskaitęs tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė atsakovei UAB „Aveplast“ iš ieškovės UAB „Ginlora“ 181,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad tretieji asmenys L. J. ir G. J. 2007-04-28 sudarė statybos rangos sutartį su ieškove UAB „Ginlora“ gyvenamojo namo ( - ), Šiaulių raj., dėl gyvenamojo namo statybos. 2008-07-15 atsakovė UAB „Aveplast“ ir ieškovė UAB „Ginlora“ pasirašė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo suprojektuoti statybines aliuminines konstrukcijas, jas pagaminti bei atlikti sumontavimo darbus gyvenamajame name, esančiame ( - ), Šiaulių raj. Sutartis buvo papildyta priedu trijų gaminių pagaminimui ir sumontavimui bendrai 7779,87 Lt sumai. 2008-12-02 PVM sąskaitoje- faktūroje AVE Nr. 0042406 nurodyta, kad prekes, paslaugas pagal kokybę ir kiekį priėmė UAB „Ginlora“ komercijos direktorius G. J.. Mokėjimo nurodymai: 2008-07-16 Nr. 543, 2009-01-21 Nr. 891, 2009-02-03 Nr. 905 patvirtina, kad visa 133000,01 Lt suma pagal Sutartį atsakovei buvo sumokėta. 2009-10-13 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad ginčo objekte buvo taisyti defektai - aliuminio konstrukcijoms įrengtos atraminės detalės, suvaržyti aliuminio konstrukcijų kampiniai elementai, permontuota 52,26 kv. m. gaminių, pritvirtinti 3 vnt. durų pritraukėjai, klijuota hidroizoliacinė juosta. Atsakovė 2009-12-14 pareiškė ieškinį ieškovei dėl 7845,80 Lt skolos, 635,50 Lt delspinigių priteisimo. 2010 m. birželio 14 d. sprendimu už akių priteista 7845,80 Lt skola bei 635,50 Lt delspinigiai pagal priedą prie Sutarties-užsakymo Nr. S-040058-RB trijų gaminių pagaminimui ir sumontavimui sumokėta. 2010 m. kovo 17 d. antstolis A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 159-06/10 konstatavo trūkumus: iš lauko pusės didžiųjų vitrinų stiklo paketai išlinkę, išorinių konstrukcijų sujungimo vietose išlinkę profiliai ir matomi tarpai, išoriniuose varstomų dalių profiliuose nėra sandarinimo gumelių, išorinėje pusėje iš pietvakarių pusės keturių dalių vitrinos apatiniai horizontalūs profiliai per vidurį lanku nusėdę į apačią, o visi keturi viršutiniai horizontalūs profiliai išlinkę į viršų, stumdomos vitrinos iš pietvakarių pusės varčios padengimo raštas vietose išblukęs, išorinių profilių jungimosi su sienomis vietose sandarinimo tarpinės išplyšusios arba jų nėra, langų fiksavimo juostos iš pastato vidaus nesandarios, matomi plyšiai, pro kuriuos pučia vėjas ir skverbiasi šaltis, pietinė vitrina su varstomomis durimis yra nusėdusi žemyn, o durys užsidaro nesandariai, vitrinos viršutinis horizontalus profilis išlinkęs į viršų, pietvakarių pusėje, plyšyje, kuriame nėra išorinės apdailos, matosi tarpai, nepilnai užpildyti putomis. Ieškovė 2011-01-06 pranešimu-reikalavimu, įteiktu atsakovei 2011-01-07, pareikalavo ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 24 d. pilnai ištaisyti nustatytus darbų ir medžiagų - pagamintų konstrukcijų kokybės trūkumus (defektus) UAB „Ginlora“ statomame gyvenamajame name adresu ( - ), Šiaulių r., ir pateikti atliktų darbų (defektų šalinimo) perdavimo - priėmimo aktus, pagamintų gaminių techninę dokumentaciją, charakteristikas ir gaminio ir savybes patvirtinančius dokumentus, naudojimo instrukcijas, garantinio aptarnavimo sąlygas ar kitą su gaminiu susijusią dokumentaciją. Ieškovė 2011-01-26, 2011-01-27, 2011-02-01 siuntė atsakovei pranešimus, kviesdama atvykti apžiūrėti, įvertinti ir pasirašyti defektinį aktą ir nurodė, kad neatvykus nurodytu laiku, pagal sutarties 8.2 p., defektus įvertins nepriklausomas ekspertas. 2011-02-09 dalyvaujant ieškovės ir atsakovės atstovams, buvo surašytas defektinis aktas, atsakovės atstovai jame nepasirašė. UAB „Aveplast“ 2011 m. vasario mėn. 17 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė defektų atsiradimo priežastis, galimus jų pašalinimo būdus bei terminus ir kartu su 2011 m. vasario mėn. 17 d. pranešimu Nr. 01-17/02/11 išsiuntė jį UAB „Ginlora“, UAB „Ginlora“ defektinio akto nepasirašė. 2011-08-09 ir 2012-01-27 ginčo objektą apžiūrėjo teismo ekspertas prof. hab. dr. Leonas Ustinovičius ir jo asistentas dr. A. B. ir 2011-08-10 2012-03-02 surašė ekspertizės aktą. Atsakovės atstovai, ginčydami eksperto išvadą, nurodė, kad ekspertas ekspertizės akte nenurodė visų jo naudotų matavimo priemonių, naudojo metrologiškai nepatikrintas matavimo priemones, o įpareigojus pateikti sertifikatus - pateikė ne savo priemonių metrologinės patikros pažymėjimus, pasitelkė ekspertizei atlikti kitą asmenį - ne ekspertą, vertinant stiklo paketų deformacijas, vadovavosi standartu, kuris numato reikalavimus stiklui, bet ne stiklo paketui, dalis ekspertizės akte užfiksuotų duomenų nurodyti ne valstybine kalba. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti teismo eksperto prof. hab. dr. Leono Ustinovičiaus ir jo asistento dr. A. B. kvalifikacija, tačiau sutiko, kad ekspertizės akte nebuvo nurodyti konkretūs atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės. Ekspertas rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu papildomai nurodė ekspertizei naudotas matavimo priemones, pateikė skaitmeninio gulsčiuko kalibravimo liudijimą, 5 ir 10 m ilgio metalinių rulečių patikros sertifikatus. Liudijime ir sertifikatuose nurodytų priemonių savininkas UAB „Novacija“, tačiau ekspertas nenurodė, kokį ryšį su juo turi minėta įmonė, todėl teismas sprendė, kad buvo pažeisti Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimai ekspertizės akto tiriamosios dalies turiniui, ekspertizei atlikti buvo naudojamos teisinės metrologijos reikalavimų neatitinkančios matavimo priemonės, todėl pateiktą išvadą laikė rašytiniu įrodymu ir vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, 2011 m. vasario 9 d. šalių ginčo objekte nustatytus defektus, eksperto nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog ieškovė įrodė, kad: konstrukcijos LK-1A, LK-1, LV-1; LD-1; LV-2, LVsl-1, LVsl-3 (neišlaikytas leistinas horizontalus ir vertikalus nuokrypis) sumontuotos nekokybiškai; stiklajuostės L-7 yra netinkamo ilgio, langas nesandarus; šalia durų esančioje vitrinoje yra susidaręs plyšys, slankiose duryse iškrenta dangtelis; LVsl-4 plyšys sujungime tarp horizontalaus skerstakio ir vertikalaus rėmo profilio, LI-5 stiklajuosčių sujungimo vietoje yra plyšys; LV-2 plyšys sujungime tarp horizontalaus skersakio ir vertikalaus rėmo, todėl šių defektų ištaisymui reikalinga išmontuoti ir sumontuoti konstrukcijas LK-1A, LK-1, LV-1; LD-1; LV-2, LVsl-1, LVsl-3 ir atlikti susijusius apdailos darbus, pakeisti stiklajuostes LVsl-1 ir LK-1 tinkamomis, pritvirtinti slankiųjų durų dangtelį, hermetizuoti plyšius LVsl-4 sujungime tarp horizontalaus skerstakio ir vertikalaus rėmo profilio, LI-5 stiklajuosčių sujungimo vietoje; LV-2 sujungime tarp horizontalaus skersakio ir vertikalaus rėmo; sureguliuoti duris DL. Atsakovė jokių šių defektų atsiradimo priežasčių, šalinančių jos atsakomybę, nenurodė. Teismas ieškovės nurodytus LV-2 durų defektus, kurie susiję su pastato išorėje sudėtų trinkelių aukščiu, laikė atsiradusius dėl pačios ieškovės kaltės, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog trinkelės buvo sudėtos jau po atsakovės gaminių sumontavimo, todėl ieškovė, būdama viso objekto rangovu, turėjo pareigą pasirūpinti jau padarytų darbų kokybės išsaugojimu, privalėjo užtikrinti tinkamą trinkelių sudėjimo aukštį ir kokybę, įvertinant ir galimus dėl temperatūros svyravimų pakitimus. Teismas laikė neįrodyta netinkamą stiklo paketo kokybę dėl jo išsigaubimo esant žemai oro temperatūrai, ieškovei nepateikus leistinų įrodymų, patvirtinančių buvus nukrypimus, viršijančius Lietuvos Standartizacijos departamento 2007 m. lapkričio mėn. patvirtintame Lietuvos standarte Nr. LST EN 1279-1+AC (LST EN 1279- 1:2004+AG2006) „Statybinis stiklas. Stiklo paketai. 1 dalis. Bendrosios nuostatos, leidžiamos matmenų nuokrypos ir sistemos aprašymo taisyklės“ esančius reikalavimus. Teismas laikė neįrodytomis eksperto išvados 5 punkte (88 ekspertizės lapas) nurodytas nuokrypas nuo Lietuvos Standartizacijos departamento 2008 m. gegužės mėn. patvirtintame Lietuvos standarte Nr. LST EN 12020-1 (LST EN 12020-2:2008) „Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Išspaustieji tikslieji profiliuočiai iš EN AW6060 ir EN AW6063 lydinių. 2 dalis. Matmenų ir formos parametrų leidžiamosios nuokrypos“ leidžiamų nuokrypų. Teismas, įvertinęs visas šalių ir eksperto pateiktas į bylą sąmatas, sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga nustatant būsimų nuostolių dydį vadovautis eksperto į bylą pateiktomis sąmatomis, kadangi jos sudarytos ne šalių, bet teismo pavedimu, todėl objektyviai ir nešališkai, be to, nuo šalių pateiktų sąmatų skiriasi nežymiai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 15 541,96 Lt nuostoliams atlyginti. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 12 816,97 Lt netesybų priteisimo laikė nepagrįstu, todėl atmetė, kadangi pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomis į nuostolius.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Apeliaciniu skundu (b.l. 2-10, t.V) ieškovė UAB „Ginlora“ prašo pakeisti sprendimo dalį, kurioje ieškinys nebuvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei nemotyvuotai nustatė, jog civilinėje byloje pateikta eksperto L. Ustinovičiaus ekspertizės išvada neatitinka CPK 212 str., kad priemonių kalibravimo metu įrašytas jų savininkas yra ne pats ekspertas, o trečiasis asmuo - kita įmonė, paneigia tokio dokumento kaip ekspertizės išvados tikrumą ir, kad dėl šios priežasties ekspertizės išvada yra laikytina kita įrodinėjimo priemone - tik rašytiniu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė teisės normose ir teismų praktikoje įtvirtintą imperatyvų principą, jog esant statybos rangos teisiniams santykiams bei su jais susijusiais ginčais, pareiga įrodyti atliktų darbų kokybę tenka tik rangovui (atsakovui). Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai, bei nesiremdamas jokiais įrodymais priėmė išvadą, kad dėl pačios ieškovės kaltės yra atsiradęs LV-2 durų defektas, kad po atsakovės gaminių sumontavimo ieškovė, kaip objekto rangovas, turėjo pareigą ir netinkamai (nekokybiškai) nepasirūpino atsakovės padarytų darbų kokybės išsaugojimu, užtikrinant tinkamą trinkelių sudėjimo aukštį ir kokybę, įvertinant ir galimus dėl temperatūros svyravimų pakitimus. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tik dėl to, kad nurodytos trinkelės sudėtos po atsakovės gaminių sumontavimo, tai sąlygojo LV-2 durų defekto atsiradimą, nors atsakovė ar kiti asmenys tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pagal pateiktas eksperto nuotraukas yra akivaizdu, kad yra egzistuojantis profilių išlinkimas ir persisukimas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pašalintų jos atsakomybę dėl defektų atsiradimo priežasčių. Ieškovė pateikė įrodymus, kurių pagrindu įrodo defektų faktą. Ieškovė prie pareikšto ieškinio pateikė šiuos defektų faktą patvirtinančius įrodymus: 2010 m. lapkričio 26 d. UAB „AL Construction“ pasiūlymą Nr. 101126A1, 2010 m. spalio mėn. UAB „Stitis“ lokalinę sąmatą, 2010 m. kovo 17 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 159-06/10 ir 2011 m vasario 9 d. defektinį aktą su jo priedais. Pirmosios instancijos teismas net nevertino ieškovės pateiktų nurodytų įrodymų - UAB „AL Construction“ pasiūlymo, UAB „Stitis“ lokalinės sąmatos, antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir ieškovės defektinio akto su jo priedais ir kitų įrodymų. Dėl ko teismas nepasisakė ar iš dalies nemotyvuotai nevertino šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Teismas nepadarė tinkamų išvadų pilnai pagal ieškovės pareikštus reikalavimus dėl defektų, kurie įrodo, jog ji patyrė nuostolius dėl netinkamai ir nekokybiškai atsakovės atliktų statybos darbų. Kadangi teismas nesirėmė byloje pateiktų įrodymų visetu, neatskleidė bylos esmės, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, nelaikydamas jų leistinais įrodymais, patvirtinančiais galimų ieškovės nuostolių dydį, kadangi dokumentai nėra pasirašyti juos sudariusių asmenų, sudaryti pagal pačios ieškovės pateiktą defektinį aktą, juose įtraukti gaminiai, kurių teismas nepripažino nekokybiškais. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą dėl faktinio trūkumų atsiradimo laiko ir priežasčių. Pats teismas sprendime yra nustatęs ir konstatavęs, kad atsakovė ne kartą yra taisiusi pateiktą gaminį, dar po sutartimi numatyto gaminių suprojektavimo, pagaminimo ir sumontavimo. Pagal 2009-10-13 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą atsakovė taisė defektus - aliuminio konstrukcijoms įrengiant atramines detales, suvaržant aliuminio konstrukciją kampiniais elementais, permontuojant 52,26 kv.m gaminių, pritvirtinant 3 vnt. durų pritraukėjų, klijuojant hidroizoliacinę juostą. Iš nurodytų atsakovės darbų atlikimo 2009 metais seka, kad pagal pateiktus ieškovės duomenis po žiemos 2010 metais pagal 2010 m. kovo 17 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 159-06/10 ieškovės nustatyti naujai paaiškėję defektai yra realūs ir pagal byloje pateiktą medžiagą akivaizdūs. Byloje atsakovė nepateikė duomenų, kad gaminiams pagaminti ir sumontuoti buvo panaudotos kokybiškos ir tinkamos (gamyklinės) medžiagos, kad 2009 metais atlikti defektų šalinimai atitiko gamintojų standartus ir gaminius bei jo remontui taikomus griežtus reikalavimus, o pagal atliktą ekspertizės išvadą akivaizdu, kad tiek nekokybiškas suprojektavimas ir pagaminimas, tiek vėliau sekusios aplinkybės, įtakojo po žiemos 2010 metais atsiradusius gaminių garantiniu laikotarpiu realius defektus (trūkumus), ko pasėkoje ir buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas dalyvaujant antstoliui. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad visi gaminio trūkumai (profilių, stiklajuosčių iškrypimai, konstrukcijų LK-1A, LK-1, LV-1, LD-1, LV-2, LVsl-1, LVsl-3, vertikalumo ir horizontalumo nuokrypiai bei kiti trūkumai (defektai)) atsirado po gaminių sumontavimo ir tai atitinkamai užsakovas iškart turėjo darbo rezultato priėmimo iš rangovo metu pastebėti bei nustatyti, bei ryšium su tuo prisiimti galimą trūkumų atsiradimo riziką ir pasekmes. Taip pat teismas padarė nepagrįstas įrodymais išvadas, remdamasis tik vaizdu pagal byloje pateiktas nuotraukas, kad nurodytas statinys, esant tokiems gaminio trūkumams yra tinkamas gyventi, naudotis ir eksploatuoti, nors teismo sprendime yra nustatytos priešingos aplinkybės dėl atsakovės gaminių neatitikimo STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ bei kitų teisės aktų reikalavimams gaminių kokybei ir tinkamumui. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, ir pati atsakovė pripažino, kad po sumontavimo panaudojant netinkamas (negamyklines) medžiagas, tik po tam tikro laiko galimi paketų išlinkimų bei aliuminio profilių konstrukcijų defektų atsiradimai, ką patvirtino ir teismui pateikta ekspertizė. Teismas nemotyvuotai ir visiškai nepagrįstai pateikė skaičiavimus dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei teismas priskaitė priteistiną pagal tenkintinų reikalavimų sumą iš ieškovės 13323,65 Lt, kai tuo tarpu atsakovė iš viso patyrė bylinėjimosi išlaidų sumoje tik 5 961,35 Lt (1200+4761,35). Vertinant bylinėjimosi išlaidas teismas nemotyvuotai ir visiškai nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas išlaidas civilinėje byloje. Viso ieškovė patyrė 2 299,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tokios išlaidos buvo faktiškai patirtos. Teismas neįvertino ir nemotyvuotai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovės.

11Apeliaciniu skundu (b.l. 13-24, t.V) atsakovė UAB „Aveplast“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš atsakovės UAB „Aveplast“ 15 541,96 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ginlora“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas būsimų nuostolių dydį ir priteisdamas iš atsakovės ieškovei 15 541,96 Lt nuostolių neatsižvelgė į tai, kad pastate sumontuotų langų ir durų vertikalumo ir horizontalumo matavimų rezultatai gauti pasinaudojus nežinomo tikslumo, patikimumo bei teisinei metrologijai nepriskirta matavimo priemone, t. y. elektroniniu gulsčiuku, kuriai neatlikta metrologinė patikra. Ir nors ekspertas pateikė į bylą skaitmeninio gulsčiuko kalibravimo liudijimą Nr. 975955 ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ekspertizės metu naudotos priemonės priklauso jam, tačiau į bylą pateiktas kalibravimo liudijimas patvirtina, kad minėto gulsčiuko savininkas yra UAB „Novacija“, o ekspertas nenurodė, kokį ryšį su juo turi minėta įmonė, todėl neįmanoma identifikuoti ar iš tiesų būtent su šia priemone buvo atlikta ekspertizė ir nustatyti horizontalūs bei vertikalūs nuokrypiai. Remiantis byloje pateiktu Valstybinės metrologijos tarnybos raštu, matavimams, atliekamiems teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu ir matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, turi būti naudojamos galiojančią metrologinę patikrą turinčios matavimo priemonės, o ne kalibravimas. Todėl darytina išvada, kad ekspertas vertikalumo ir horizontalumo nuokrypius nustatė su matavimo priemone, kuriai neatlikta metrologinė patikra. Iš ekspertizės akte pateiktų nuotraukų (pav. 2.30 - 2.36, 2.38 - 2.39, 2.42 - 2.45, 2.47-2.52) matyti, kad elektroninis gulsčiukas tariamus vertikalius ir horizontalius nuokrypius išreiškia procentais, tačiau savo išvadose ekspertas nuokrypius nurodo milimetrais, nors nei vienoje iš nuotraukų gulsčiukas nerodo milimetrų, kas pagrįstai verčia abejoti tokių matavimų patikimumu ir gautų rezultatų teisingumu, dėl ko konstatuotina, kad minėti nuokrypiai iš esmės nebuvo įrodyti. Teismas konstatavo, kad kokybės trūkumai, susiję su langų montavimo vertikalių ir horizontalių plokštumų nukrypimais akivaizdžiai matomi, juos užfiksavo antstolis, fiksuodamas faktines aplinkybes ir neturintis specialių žinių, reiškia šis trūkumas neabejotinai turėjo būti pastebėtas priimant darbus ir neturint statybos inžinieriaus kvalifikacijos, todėl teismas sprendė, kad ieškovas, priėmęs darbus ir nenurodęs akivaizdžių trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu. Tas pats pasakytina ir apie stiklajuosčių plyšius (per trumpos stiklajuostės), kurių keitimui teismas priteisė 521,31 Lt. Ekspertas ekspertizės išvadoje nurodė, kad darbų trūkumas, t. y. per trumpos stiklajuostės, atsirado gamybos metu. Kad stiklajuostės yra per trumpos ir atitinkami tarp jų yra plyšiai, galėjo būti lengvai matoma ir nustatyta priimant darbus net ir neturint statybos inžinieriaus kvalifikacijos. UAB „Ginlora“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo metu neapžiūrėjusi atliktų darbų bei neaptarusi aukščiau nurodomų trūkumų, kuomet juos buvo galima lengvai pastebėti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), elgėsi nerūpestingai bei netinkamai vykdė užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, todėl vadovaujantis CK 6.662 str. 3 d., neturi teisės remtis minėtais trūkumais. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir netaikė CK 6.662 str. 3 d. nuostatų, dėl ko sprendimas priteisti iš UAB „Aveplast“ 14 596,00 Lt vertikalumo ir horizontalumo nuokrypiams pašalinti bei 521,31 Lt langų stiklajuosčių keitimo darbams atlikti yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Nors teismas iš atsakovės priteisė 159,05 Lt durų reguliavimo darbams atlikti, tačiau durų reguliavimas yra techninio aptarnavimo objektas, kuris yra mokamas, ir garantija konstrukcijoms taikoma tik tuomet, kai periodiškai atliekama jų techninė apžiūra. Ieškovė privalėjo periodiškai atlikti gaminių techninės priežiūros darbus ir atitinkamai kreiptis į atsakovę bei sudaryti tam sąlygas atlikti tepimo, reguliavimo, valymo ir kitus darbus. UAB „Ginlora“ į UAB „Aveplast“ dėl šių darbų nesikreipė, dėl ko šį laikotarpį nebuvo atliekami techninio aptarnavimo (priežiūros) darbai. Šiuo atveju durų reguliavimas net negali būti laikomas defektu. Durų išsireguliavimas galėjo būti sąlygotas natūralių priežasčių. Be to, UAB „Aveplast“ reguliavimo darbus sutiko atlikti dar 2011 m. vasario 17 d. sudarytame defektų akte, tačiau UAB „Ginlora“ minėtų darbų atlikti neleido. Šiuo atveju ieškovei leidus UAB „Aveplast“ įvykdyti prievolę natūra bei atlikus durų reguliavimo darbus, būtų pilnai patenkintas UAB „Ginlora“ interesas, kas leistų išvengti nuostolių atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės, kaip kreditoriaus (nukentėjusiojo asmens), kaltę bei veiksmus ir priteisdamas nuostolius nepagrįstai netaikė CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.259 str. nuostatų. Nors atsakovė ir nesutinka su priteista nuostolių suma, tačiau atsakovė, skirtingai nei ieškovė, bendradarbiavo ir aktyviai bei geranoriškai sutiko ir siekė atlikti tam tikus darbus bei pašalinti trūkumus (pakeisti stiklajuostes, atlikti durų reguliavimo darbus ir t. t.), tačiau ieškovė to padaryti neleido, o UAB „Aveplast“ neturėjo jokios galimybės pašalinti tam tikrus defektus ir atlikti tam tikrus darbus, kurie būtų leidę atitinkamai sumažini ieškovės prašomų priteisti nuostolių (būsimų išlaidų) sumą. Visuma ieškovės veiksmų leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju egzistavo visos faktinės bei teisinės prielaidos konstatuoti ieškovės kaltę bei proporcingai sumažinti atlygintinus nuostolius ar net atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės taikymo. Nepagrįsta teismo išvada, kad eksperto ekspertizės metu atlikti termografiniai matavimai įrodo, kad sumontuotos konstrukcijos praleidžia šilumą į pastato išorę, todėl tyrimai patvirtina šalių atstovų 2011-02-09 apžiūrėtus ir nustatytus defektus dėl atskirų gaminio rėmų elementų sujungimo vietų išsihermetizavimu ir nekokybiško sumontavimo, ko pasėkoje, staktų sandūrų su sienomis hermetizavimo darbams atlikti buvo priteista iš atsakovės UAB „Aveplast" ieškovei UAB „Ginlora“ 265,60 Lt. Atitvarų paviršių temperatūros matavimai buvo atlikti teisinei metrologijai nepriskirta matavimo priemone - (termovizoriumi), kuriai nėra atlikta metrologinė patikra. Taigi net jei ir vertinant tą aplinkybę, kad tiek lauko, tiek namo vidaus, tiek atitvarų paviršių (vidaus-išorės) temperatūra buvo nustatyta termovizoriumi ir/ar termometru, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų priemonių metrologinės patikros atlikimą. Metrologiškai nepatikrintomis priemonėmis atlikti matavimai ir jų metu gauti parodymai neturi teisinės galios. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis termovizoriumi gautais matavimų rezultatais nustatė, kad šie tyrimai suteikia informaciją apie langų ir durų sandarumą ir remiantis jais gali būti nustatoma atitiktis STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimams, ko pasėkoje konstatavo, kad temperatūrų sumažėjimus atitinkamose langų taškuose bei padarė išvadą, kad sumontuotos konstrukcijos praleidžia šilumą į pastato išorę ir yra nesandarios. Tokia teismo išvada kardinaliai prieštarauja to paties STR 2.0520:2006 III skirsnio „Langų deklaruojamų charakteristikų atitikties reglamento reikalavimams nustatymas“ nuostatoms, kurių nei viena nenumato, kad langų savybės iš viso gali būti nustatinėjamos infraraudonųjų spindulių kamera pagal LST EN 13187. Be to, pažymėtina ir tai, kad nebuvo laikytasi ir reglamento VII skirsnio 28 punkte nustatytos tyrimo rezultatų įforminimo tvarkos. Net jei ir vertinti tai, kad teismas konstatavo, jog remiantis atliktais matavimais nustatytos 24 vietos, kur temperatūra mažesnė nei +5,09° C ir netenkina STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų, tačiau teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti išorės paviršių temperatūros, nes minėto reglamento nuostatos (4.3. lentelė) taikomos tiktai vidiniams paviršiams, bet ne išoriniams. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra dar ir ta, kad teismo nustatyta tariamai per maža paviršių temperatūra yra tose pozicijose, kur langai (durys) yra su varčia. Todėl, vadovaujantis elementaria logika, dėl varčios naudojimo (darinėjimo), temperatūrinių svyravimų ar net naujo namo natūralaus nusėdimo („vaikščiojimo“), galėjo atsirasti tam tikri neatitikimai, tačiau tai visiškai nereiškia ir byloje nebuvo konstatuota, kad tai yra pasekmė netinkamai pagamintų konstrukcijų. Priešingai, net ir byloje klausiamas ekspertas patvirtino, kad minėti neatitikimai galėjo atsirasti dėl natūralaus namo nusėdimo ir tiesiog sureguliavimas šiuos neatitikimus galėtų atitinkamai panaikinti. Šiuo atveju minėti neatitikimai galėjo būti pašalinti atliekant reguliavimo darbus, kurių UAB „Ginlora“ atlikti atsakovei UAB „Aveplast“ neleido. Byloje apklausiamas ekspertas pripažino, kad matavimus termovizioriumi atliko ne byloje paskirtas ekspertas, tačiau A. B., eksperto nurodomas kaip jo asistentas. Tačiau ekspertizė buvo paskirta atlikti būtent ekspertui Leonui Ustinovičiui, kaip specialių žinių turinčiam asmeniui, kai tuo tarpu specialių žinių, susijusių su termovizoriaus naudojimu ir su tuo susijusių išvadų atlikimu, ekspertas neturi ir neturėjo. Kadangi matavimai buvo atlikti asmens, kuris byloje nėra paskirtas ekspertu, dėl šios priežasties eksperto Leono Ustinovičiaus padaryta išvada dėl langų nesandarumo, kuri gauta panaudojus termovizorių, peržengė eksperto srities specialių žinių ribas, todėl negali turėti įrodomosios reikšmės, o konstatuoti trūkumai laikytini neįrodytais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 15 541,96 Lt nuostolių, netinkamai pritaikė CK 6.665 str. 1 d. ir CK 6.665 str. 3 d. nuostatas, kas sąlygojo materialinės teisės normos pažeidimą bei neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pagal CK 6.665 str. 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tam, kad pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, turi būti tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) rangovas pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina; arba 2) trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ekspertas, atlikęs ekspertizę, konstatavo ir padarė išvadą, kad reikia demontuoti ir permontuoti langus LK-1A, LK-1, LV-1, LD-1, LV-2, LVsl-1, LV-3, nes langų horizontalūs ir vertikalūs nuokrypiai viršija leistinus dydžius. Tačiau ekspertas taip pat nurodė, kad nustatytus kokybės trūkumus nagrinėjamame objekte galima ištaisyti (ekspertizės akto 89 lapas). Be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tretieji asmenys ginčo objekte gyvena, naudojasi UAB „Aveplast“ darbo rezultatu, kas leidžia daryti išvadą, kad darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Ieškovė savo 2011-02-28 pranešime „Dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“, 2011-01-06 pranešime „Dėl UAB „Ginlora" objekto ( - ), Šiaulių raj. defektų garantiniu laikotarpiu“ bei 2010-12-01 pranešime „Dėl netinkamo sutarties vykdymo" reikalavo atsakovės pašalinti nustatytus ir ieškovei žinomus gaminių trūkumus. Tokių reikalavimų atsakovei pateikimas taip pat patvirtina, kad nustatyti trūkumai gali būti pašalinami. Tai, kad trūkumai yra neesminiai ir pašalinami, patvirtina ir eksperto Leono Ustinovičiaus tiek teismui, tiek šalims pateiktas 2012-06-05 raštas - pasiūlymas „Dėl CB Nr. 2-7061-877/2011 taikos sutarties", kuriame nurodyta, kad langus LK-1A, LK-1, LV-1, LD-1, LV-2, LVsl-1, LVsl-3, kurie neatitinka vertikalumo ir horizontalumo nuokrypiams nuspręsta neardyti, o UAB „Aveplast" sumoka 10 procentų moralinę žalą, kas nuo šių gaminių ir montavimo kainos, t. y. 50 067,81 Lt, sudaro 5006 Lt. Todėl darytina išvada, kad nurodomi trūkumai yra ne esminiai bei pašalinami, todėl nėra CK 6.665 str. 3 d. numatytos vienos iš būtinos sąlygos, suteikiančios teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, t. y. esminių trūkumų ir negalimumo jų pašalinti. Ieškovė UAB „Ginlora“ galėtų pasinaudoti CK 6.665 str. 3 d. įtvirtinta teise nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuomet, jei rangovas UAB „Aveplast“ būtų nepašalinęs trūkumų per protingą terminą (CK 6.665 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad atsakovė objektyviai neturėjo jokios galimybės pašalinti trūkumus, dėl ko nėra pagrindo konstatavimui, kad UAB „Aveplast“ pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalino. 2011 m. vasario 17 d. sudarytame defektų akte UAB „Aveplast“ sutiko su tam tikrais defektais ir juos įsipareigojo pašalinti savo sąskaita, kai tik defektų aktas bus pasirašytas ir iš UAB „Ginlora“ pusės. UAB „Ginlora“ nepasirašė UAB „Aveplast“ defektiniame akte ir sudarydama savo defektinį aktą nurodė papildomus tariamus trūkumus, nors UAB „Aveplast“ jų nelaikė trūkumais (defektais). Nors ieškovė turėjo teisę reikalauti iš atsakovės neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą ir UAB „Aveplast“ tos teisės nekvestionavo, tačiau šalys iš esmės nesutarė dėl termino „trūkumai“ vertinimo, ko pasėkoje, ieškovė net neleido UAB „Aveplast“ neatlygintinai atlikti tam tikrus darbus, nors, UAB „Aveplast“ sutiko atlikti net ir tuos darbus, ieškovės nurodomus kaip trūkumus, kurių nepripažino kaip trūkumų. Atsakovės atstovai keletą kartu buvo nuvykę į ieškovės statybų objektą, tačiau jiems nebuvo leista atlikti jokių darbų. Atsakovė ėmėsi iniciatyvos pašalinti gaminių trūkumus bei atlikti tam tikrus darbus, tačiau dėl ieškovės nepakankamo bendradarbiavimo to padaryti objektyviai negalėjo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nuo pat pradžių nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovės UAB „Ginlora“ atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė poziciją, kad nepageidauja, jog UAB „Aveplast“ neatlygintinai pašalintų trūkumus. Iš to seka, kad ieškovė nutraukti sutarties ir reikalauti nuostolių CK 6.665 str. 3 d. nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad UAB „Aveplast“ per protingą terminą nepašalino trūkumų, neturėjo nei jokio faktinio, nei teisinio pagrindo. Nesant nei vienos iš sąlygų, numatytų CK 6.665 str. 3 d., t. y. rangovas per protingą terminą trūkumų nepašalina ir trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, teismas neturėjo jokio pagrindo remtis minėta teisės norma ir to pasėkoje ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi. Be to CK 6.665 str. 3 d. taikoma tik tuomet, kai sutartis dar nėra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutartis pasibaigusi sutarties įvykdymu. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė nutraukė sutartį pažeisdama CK 6.218 str. 1 d. nuostatas, t.y. nepranešusi apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų terminą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, tuo pažeidė CK 1.131 str. 1 d., 6.667 str. 1 d., 3 d. nuostatas. CK 6.667 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Subrangovas UAB „ARX VITRUM“ 2009-06-19 pranešimu Nr. 01/09-06-19 ir 2009-06-29 pranešimu Nr. 02/09-06-29 patvirtino, kad sumontavo UAB „Aveplast“ pagamintą produkciją, tačiau ji akivaizdžiai buvo netinkamai suprojektuota bei nekokybiškai pagaminta dėl UAB „Aveplast“ kaltės. UAB „Aveplast“ buvo informuota apie nustatytus ir pastebėtus trūkumus. Atsakovė pastebėtus trūkumus ištaisė ir šalys abipusiai pasirašė 2009-10-13 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr.2009-10-13/10, kas reiškia, jog ieškovė prieš pašalinant trūkumus (dalį jų) neabejotinai reikalavo iš atsakovės juos ištaisyti. 2010-12-01 reikalavime ieškovė nurodė, kad „likusius trūkumus UAB „Aveplast“ nurodė, kad ištaisys esant tinkamesnėms lauko ir oro temperatūrų sąlygoms 2009-2010 žiemos pavasario laikotarpiu“. Nors ir 2009-10-13 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte jokių priimtų gaminių kokybės išlygų nenurodyta, tačiau pati ieškovė pripažino, kad dalis sumontuotų gaminių trūkumų liko neištaisyti pasirašius minėtąjį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovei UAB „Ginlora“ apie trūkumus buvo žinoma dar 2009 metais, pasirašant atliktų darbų aktą. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad UAB „Aveplast“ nei iki 2010 m. kovo 17 d., kada antstolis A. L. konstatavo faktines aplinkybes statomame gyvenamajame name, nei iki šio reikalavimo pateikimo dienos UAB „Aveplast“ esminių trūkumų nepašalino, tik patvirtina bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš esmės yra kalbama apie tuos pačius trūkumus (defektus), remiantis kuriais yra reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tiktai 2011-03-07, nors apie trūkumus žinojo ir buvo reikalavusi iš UAB „Aveplast“ juos pašalinti dar 2009 metais, 2009 m. spalio mėn. 13 d. pasirašydama atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2009-10-13/10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 d. nuostatas, nes paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas išlaidas advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjant bylą teisme ieškovę nuo pat proceso pradžios atstovavo advokato padėjėjas Algirdas Tomas Parulis, tačiau tiek PVM sąskaitose-faktūrose, tiek mokėjimo pavedimuose kaip paslaugų teikėjas ir faktinis pinigų gavėjas yra nurodytas advokatas Edmundas Mikučiauskas. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad tariamai už atstovavimą šioje byloje į advokato Edmundo Mikučiausko banko sąskaitą sumokėjo viso 20 993,59 Lt. Tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų patyrusi išlaidas byloje dalyvavusio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, byloje nėra. Nesant minėtų įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovės UAB ,,Ginlora“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apskritai atmesti ir atitinkamai atsižvelgti paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 20 993,59 Lt ir laikė, kad protingumo kriterijus atitinkanti suma yra 4 751,35 Lt, tačiau net ir tuo atveju jei laikytume, kad ieškovė iš tiesų šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas (su kuo atsakovė nesutinka), tokiu atveju teismas turėjo vadovautis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Tad jei vertinti, kad ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėjas, tai pagal rekomendacijų 5 punktą, užmokestis turėtų sudaryti 80 proc. rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio ir turėjo būti priteista ne 4 751,35 Lt, o 80 procentų šios sumos, t. y. 3801,08 Lt, atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

12Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 35-43, t.V) atsakovė UAB „Aveplast“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 51-58, t. V) ieškovė UAB „Ginlora“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal abiejų šalių pateiktus apeliacinius skundus, iš dalies sutikdama su ieškovės apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo negalima laikyti pagrįstu bei teisėtu dėl to, kad neatskleista bylos esmė, o dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo ir netinkamo taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., CPK 329 str. 1 d.).

18Byloje sprendžiamas ginčas pagal ieškovės UAB „Ginlora“ (užsakovo) ieškinį atsakovei UAB „Aveplast“ (rangovui) dėl nuostolių, kuriais ieškovė laiko dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo ateityje būsimas išlaidas, atlyginimo.

19Tokio pobūdžio bylose, formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tokius reikšmingus momentus. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

20Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį (b.l. 3-8), kuriame nurodė, kad atsakovė pagal 2008 07 15 tarp šalių sudarytą sutartį 2008 metais suprojektavo, pagamino ir sumontavo ieškovės statomame name ( - ), Šiaulių rajone, statybines aliuminines konstrukcijas, tačiau 2010-2011 metais išaiškėjo paslėpti šių gaminių trūkumai, kuriuos užfiksavo 2010 03 17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis, ir kurie buvo išdėstyti 2011 02 09 defektiniame akte. Kada konkrečiai ir kokie konkretūs statybos rangos darbų trūkumai paaiškėjo, ieškinyje ieškovas nenurodė. Todėl akivaizdu, kad ieškovės pateiktas ieškinys pilnai neatitiko CPK tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys (CPK 12, 13 straipsniai), tai pareikšdamas ieškinį ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškovei ieškinyje nenurodžius, kokie konkretūs atsakovės defektai ir kada paaiškėjo, kokius būtina atlikti šalinant šiuos defektus darbus, kokias išlaidas dėl to patirs ieškovė, ji nepagrindė savo reikalavimų, o atsakovė praktiškai netgi neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į ieškovės pareikštus reikalavimus. Taip teisėjų kolegija vertina, nes ieškovės pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l. 21-22, t. I) nurodyti darbų trūkumai yra nekonkretūs, dar iki ieškovei kreipiantis į teismą atsakovė, susirašinėdama su ieškove, pastarajai 2010 12 28 ir 2011 01 14 raštuose (b.l.101 ir 102, t. I) nurodė, kad ieškovė nenurodo konkrečių darbų trūkumų, pagal šalių sudarytą sutartį defektus gali nustatyti tik abiejų šalių atstovai arba nepriklausomas ekspertas. Šalių atstovai 2011 02 09 apžiūrėjo statomą namą, kuriame sumontuoti atsakovės gaminiai, tačiau jų nuomonės dėl defektų nesutapo, dėl ko defektinis aktas abiejų šalių atstovų pasirašytas nebuvo. Ieškovės sudarytas defektinis aktas (b.l. 38-44, t. I) išvardija tik ieškovės nurodytus trūkumus, tačiau jame nėra nurodytos numanomos trūkumų atsiradimo priežastys, kada trūkumai išaiškėjo, galimi jų šalinimo būdai, nėra atsakovės nuomonės apie trūkumus, taigi tokį tik ieškovės surašytą aktą laikyti įrodymu, kad tikrai tokie defektai yra nustatyti, negalima.

21Paminėti ieškinio trūkumai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudarė pagrindo teismui atsisakyti priimti tokį ieškinį, nes ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą skirti byloje ekspertizę, kad, jos nuomone, nekokybiškų gaminių defektus ir jų atsiradimo priežastis nustatytų ekspertas, o atlikus ieškovės prašymu ekspertizę, remdamasi eksperto nustatytais defektais, ieškovė galėtų savo ieškinio reikalavimus patikslinti ir konkretizuoti. Tačiau, ieškovei tiksliai nenurodžius ieškinyje, kokius defektus ji pati pastebėjusi, t.y. nekonkretizavus aplinkybių, kurias ji įrodinėja, teismas, skirdamas ekspertizę, neuždavęs tų klausimų, kuriuos galimai pagrįstai pageidavo užduoti ieškovė, užkirto ieškovei galimybę gauti įrodymus – eksperto išvadą – apie visus 19 (devyniolika) 2011 02 09 ieškovės vienašališkai surašytame defektiniame akte nurodytus defektus. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertas faktiškai ištyrė tik 7 ieškovės nurodytus defektus, dėl kitų savo nuomonės nepareiškė.

22Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą sutiko su atsakovės argumentais, kad byloje teismo paskirtos ir pagal teismo nutartį atliktos ekspertizės akte nenurodyti konkretūs atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, todėl buvo pažeisti Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimai, taip pat buvo naudojamos teisinės metrologijos reikalavimų neatitinkančios priemonės, dėl ko eksperto išvada nelaikytina įrodymu CPK 212 straipsnio prasme.

23Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina pagrįsta. Pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Gauti duomenys gali būti įvertinti kritiškai ir atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, kai nustatoma, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir kitais panašiais atvejais, kuomet kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010, 2009 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-54/2009). Kada ekspertizės akto dalis – kai kurie matavimo duomenys – pateikti ne valstybine kalba, be vertimo į lietuvių kalbą, kada matavimams ekspertas naudojo metrologijos reikalavimų neatitinkančias priemones, tikrai gali kilti abejonių dėl ekspertinio tyrimo rezultatų.

24Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimus ir priteisdamas jai 15541,96 Lt nuostolius, pripažino, kad ieškovė įrodė kai kurių defektų buvimą. Teismas sprendime nurodė, kad jo išvardintus defektus patvirtina šalių paaiškinimai, 2011 02 09 šalių nustatyti defektai ir eksperto nustatytos faktinės aplinkybės.

25Tokios išvados, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstos. Ekspertas pastate sumontuotų langų vertikalumą ir horizontalumą nustatinėjo teisinei metrologijai nepriskirta matavimo priemone. Tą, bendrai vertindamas eksperto išvadas, pripažino pats teismas, todėl jis neturėjo pagrindo vadovautis eksperto atliktų matavimų rezultatais. Be to, kaip jau minėta, 2011 02 09 vienos ieškovės surašytas defektinis aktas, kurio nepripažįsta atsakovė, nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė netinkamai atliko darbus.

26Minėta, kad ieškovas, reikalaujantis atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, privalo įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį. Teismui eksperto išvados nepripažinus CPK 212 str. nurodytu įrodymu, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neteko galimybės remtis šiuo įrodymu. Tačiau tokiu atveju teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimų pagrįstumą. Nors CPK 179 straipsnis ir nenumato teismo pareigos siūlyti šaliai pateikti papildomus įrodymus, tačiau kada teismas pripažįsta ar bent turi pagrindo numanyti, kad priimdamas sprendimą negalės vadovautis eksperto išvada, vadovaudamasis protingumo principu, atsižvelgdamas į šalies, prašiusios skirti ekspertizę, teisėtus lūkesčius, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, tai padaryti privalėtų. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimų pagrįstumo toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškinį, neįrodė.

27Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, dėl ko jis negali vadovautis eksperto pateiktomis išvadomis, privalėjo apsvarstyti ir galimybę paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kad sudaryti ieškovei galimybę įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. 2012 05 09, 2012 06 18 ir 2012 08 29 teismo posėdžiuose apklausiamas ekspertas nurodė, kad visus neaiškumus ar įtarimus, kad buvo naudojamos netinkamos matavimo priemonės, įmanoma pašalinti, todėl į tai atsižvelgęs teismas turėjo apsvarstyti, ar neįmanoma papildomos ekspertizės priemonėmis įsitikinti eksperto naudotų priemonių atliktų matavimų patikimumu, neišsamias eksperto išvadas patikslinti bei papildyti.

28Nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija panaikina, pripažinusi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo neatskleista bylos esmė, nes neišsiaiškinta, kokius ir kada atsiradusius bei paaiškėjusius defektus reikalauja pašalinti ieškovė, ar atsakovė privalo tuos defektus pašalinti arba atlyginti ieškovei už jų pašalinimą.

29Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė spręsti tiek fakto, tiek ir teisės klausimus, todėl šis teismas atskirais atvejais gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Tačiau nagrinėjamoje byloje kyla teisiškai reikšmingų aplinkybių apie tai, kokie konkrečiai atsakovės atliktų darbų trūkumai ir kada paaiškėjo, ar atsakovė paaiškėjusius defektus privalo pašalinti, jei taip, tai kokie paaiškėjusių defektų šalinimo kaštai, nustatymo, ištyrimo ir teisinio įvertinimo poreikis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme bus susijęs su jos tyrimu visa apimtimi naujų įrodymų pagrindu, todėl egzistuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

30Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovei siūlytina aiškiai ir tiksliai nurodyti, kokie atsakovės atliktų darbų trūkumai (defektai) ir kada paaiškėjo, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, atsakovei siūlytina pateikti įrodymus apie defektų, jei tokių buvimas bus įrodytas, susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę. Šalims pageidaujant ginčui reikšmingas aplinkybes įrodinėti ekspertų išvadomis, svarstytina, ar pakaktų papildomos ekspertizės, pareikalaujant, kad ekspertas atliktų matavimus tinkamomis priemonėmis ir surašytų ekspertizės aktą, atitinkantį Teismo ekspertizės įstatymo tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nurodant, kokie konkretūs atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, ar tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę.

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

Nutarė

32apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

33Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Ginlora“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB... 5. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tretieji asmenys L. J. ir G. J. 2007-04-28... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys L. J. ir G. J. 2007-04-28 sudarė... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Apeliaciniu skundu (b.l. 2-10, t.V) ieškovė UAB „Ginlora“ prašo pakeisti... 11. Apeliaciniu skundu (b.l. 13-24, t.V) atsakovė UAB „Aveplast“ prašo... 12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 35-43, t.V) atsakovė UAB... 13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 51-58, t. V) ieškovė UAB... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal abiejų šalių pateiktus... 18. Byloje sprendžiamas ginčas pagal ieškovės UAB „Ginlora“ (užsakovo)... 19. Tokio pobūdžio bylose, formuodamas teismų praktiką, Lietuvos... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį (b.l. 3-8), kuriame... 21. Paminėti ieškinio trūkumai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudarė pagrindo... 22. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą sutiko su atsakovės... 23. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina pagrįsta. Pagal... 24. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimus... 25. Tokios išvados, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovė,... 26. Minėta, kad ieškovas, reikalaujantis atlyginti statybos rangos darbų... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad... 28. Nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų... 29. Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė spręsti tiek fakto, tiek... 30. Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovei siūlytina aiškiai ir tiksliai... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.... 33. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir...