Byla e2-5104-235/2017
Dėl įpareigojimo įtraukti į išmokų gavėjų už indėlius sąrašą, atsakovas bankrutuojanti kredito unija „Amber“, atstovaujama bankroto administratoriaus, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei J. Š.,

4atsakovo atstovei adv. S. K., trečiojo asmens atstovei E. T.,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Paysera LT ieškinį dėl įpareigojimo įtraukti į išmokų gavėjų už indėlius sąrašą, atsakovas bankrutuojanti kredito unija „Amber“, atstovaujama bankroto administratoriaus, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

6Teismas

Nustatė

7ieškovas prašė įpareigoti kredito uniją „Amber“ įtraukti Paysera LT į išmokų už indėlius gavėjų sąrašą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad 2016-04-27 ieškovė Paysera LT, UAB sudarė su kredito unija „Amber“ Terminuoto indėlio sutartį Nr. S0007885/16 dėl 100 000 Eur vertės indėlio iki 2017-04-27. 2016-07-25 Lietuvos banko valdyba, įvertinusi kredito unijos „Amber“ inspektavimo metu rastus pažeidimus, apribojo šios kredito įstaigos veiklą. 2016-09-20 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją „Amber“ nemokia ir priėmė sprendimą atšaukti jos veiklos licenciją. 2016-10-10 Vilniaus apygardos teismas iškėlė kredito unijai „Amber“ bankroto bylą.

9Ieškovas nurodė, kad pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. 18d. indėlių draudžiamasis įvykis - bankroto bylos iškėlimas indėlių draudimo sistemos dalyviui arba priežiūros institucijos sprendimas pripažinti indėlių draudimo sistemos dalyvį nemokiu, kai indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlio ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.

10Atsižvelgdamas į tai, Paysera LT nurodė, kad kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimą“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2016-10-05 VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodė, kad Paysera LT nėra draudimo išmokų už kredito unijos indėlius gavėjų sąraše (kredito unija nėra perdavusi duomenų apie ieškovei priklausančią draudimo išmoką) ir kad indėlių draudimo objektu nėra indėliai, nurodyti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 2 d.

11Ieškovas laikosi pozicijos, kad tokie veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, tad reikalauja įpareigoti atsakovę įtraukti Paysera LT į draudimo išmokų už kredito unijos „Amber“ indėlius gavėjų sąrašą.

12Paaiškino, kad ieškovas yra elektroninių pinigų įstaiga, veikianti pagal Lietuvos banko valdybos 2012-09-27 išduotą neribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Vykdydama elektroninių pinigų leidimo veiklą, įstaiga už lėšas, gautas iš kliento, išleidžia elektroninius pinigus, kuriuos suteikia klientui naudotis elektroninėje mokėjimų sistemoje Paysera.

13Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 22 str. įstaiga privalo tinkamai apsaugoti klientų lėšas, gautas už išleistus elektroninius pinigus. Tuo tikslu įstaiga privalo naudoti vieną iš kelių teisės aktuose numatytų lėšų apsaugos metodų:

14atskirti klientų lėšas nuo įstaigos lėšų ir laikyti jas atskiroje sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje (minėto įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.);

15investuoti jas į saugų, likvidų ar mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka (minėto įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.), t. y.:

16grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus;

17skolos vertybinius popierius;

18terminuotuosius indėlius iki vienų metų, laikomus kredito įstaigose;

19suderintojo kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto vertybinius popierius (žr. Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintus Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimus elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, 2012-02-23 nutarimas Nr. 03-45);

20apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą draudimo įmonės ar kredito įstaigos (minėto įstatymo 22 str. 1 d. 2 p.).

21Elektroninių pinigų įstaigos neturi galimybės naudoti klientų lėšų savo veiklai (klientų lėšos turi būti atskiros nuo įstaigos turto), negali jų skolinti. Įstaiga gali atlikti tik riboto pobūdžio veiksmus su klientų lėšomis, t. y. vykdyti klientų duotus mokėjimo nurodymus (išpirkti klientų elektroninius pinigus) arba apsaugoti jas aukščiau nurodytais būdais.

22Draudimas elektroninių pinigų įstaigai naudoti klientų lėšas ir konkretus nurodymas, kaip klientų lėšos turi būti apsaugotos, rodo, kad įstaiga, padėdama klientų lėšas į indėlius, veikia ne kaip investuotojas siekiantis finansinės grąžos ar naudos (t. y. veikia ne savo naudai), o siekia vieno tikslo - apsaugoti klientų lėšas ir indėlį deda klientų naudai (ne savo sąskaita).

23Vykdydama teisės aktų nustatytas pareigas apsaugoti klientų lėšas, įstaiga dalį klientų lėšų padėjo į terminuotą 100 000 Eur vertės indėlį kredito unijoje „Amber“ pagal Terminuoto indėlio sutartį Nr. S0007885/16. Taigi šio indėlio lėšos nėra įstaigos lėšos, tai yra klientų lėšos, kurias įstaiga privalo apsaugoti klientų indėlius.

24Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovui tapus asociacijos nariu tą pačią dieną (2014-12-18) ieškovas užpildė „Juridinio asmens deklaraciją“, kuri yra pateikiama kiekvienam naujam Kredito unijos klientui siekiant surinkti būtinus duomenis apie naują klientą, jo vykdomą veiklą, į Kredito uniją įnešamų lėšų kilmę ir pan. Juridinio asmens deklaracijoje ieškovas patvirtino, kad neplanuoja sąskaitose vykdyti pinigines operacijas kitų asmenų vardu arba laikyti jose kitų asmenų, nurodė kad ketina naudotis Kredito unijos suteikiama paslauga, dėl ko Kredito unijai leido daryti pagrįstą išvadą, kad lėšos, kurias ieškovas laikys Kredito unijoje kaip indėlius priklausys pačiam ieškovui.

25Atsakovo teigimu jei ieškovas būtų planavęs Kredito unijoje laikyti savo klientų lėšas (kaip teigiama ieškinyje), ieškovas tą būtų atskleidęs. Ieškovas su Kredito unija sudarė 2014-12-18 terminuotojo indėlio sutartį Nr. S0004419/14 dėl 345 280,00 Lt indėlio vieneriems metams taikant 2,80 proc. metinių palūkanų normą, kur Indėlininku buvo nurodytas pats ieškovas.

26Sutartyje šalys susitarė, be kita ko, kad indėlininkas - „EVP international“ UAB, t. y. ieškovas, indėlio terminas - 2017-04-27 (t. y. vieneri metai), įskaitant automatinio pratęsimo galimybę ne ilgiau kaip iki 2019-04-27 (Sutarties 2.4 p., 2.8 p.), palūkanos pervedamos termino pabaigoje į Ieškovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. 20170004418. Po bankroto bylos iškėlimo Kredito, kas laikoma draudžiamuoju įvykiu, Kredito unija sudarė sąrašą asmenų, turinčių teisę gauti indėlių draudimo išmokas. Į šį sąrašą Ieškovė nebuvo įtraukta, kadangi pagal IĮIDĮ 3 str. 2 d. 4 p. finansų įstaigos (kokia yra Ieškovė, kaip elektroninių pinigų įstaiga) indėliai nėra indėlių draudimo objektu, tuo tarpu nebuvo jokio pagrindo Ieškovo pagal Sutartį padėtą Indėlį laikyti priskirti ne ieškovui, o kitiems asmenims. Kredito unija laikosi pozicijos, kad Indėlio lėšos priklauso ieškoveu. Kadangi ieškovas, kaip elektroninių pinigų įstaiga, yra finansų įstaiga (ko neneigia ir pati Ieškovė), Indėlis nelaikomos indėlių draudimo objektu pagal IĮIDĮ 3 str. 2 d. 4 p.: „Indėlių draudimo objektas nėra: <...> finansų įstaigų indėliai", dėl ko Ieškovė pagrįstai nebuvo įtraukta į išmokų už indėlius gavėjų sąrašą.

27Atsakovas nurodė, kad ieškinyje teigiama, kad Indėlio atveju IĮIDĮ 3 str. 2 d. 4 p. numatyta išimtis negali būti taikoma, kadangi Indėlio lėšos yra ne pačio ieškovo, o jo klientų lėšos, ieškovui pervestos už šios išleistus elektroninius pinigus. Tokią poziciją ieškovas kildina iš Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos pareigos atskirti ieškovo klientų lėšas nuo kitų asmenų (įskaitant pačio Ieškovo) lėšų. Tokia ieškovo pozicija, atsakovo nuomone, yra nepagrįsta ir nėra jokio (nei faktinio, nei teisinio) pagrindo Indėlio lėšas laikyti ieškovo klientų lėšomis, nes elektroninių pinigų įstaigos (kokia yra ieškovas) pareiga atskirti klientų lėšas pati savaime nepatvirtina, kad tikrieji Indėlio lėšų savininkai yra ieškovo klientai, o ne pats ieškovas. Kaip nurodo atsakovas, ieškovas, kaip elektroninių pinigų įstaigos, turimos lėšos neapsiriboja vien tik iš klientų už ieškovo išleistus elektroninius pinigus gaunamomis lėšomis, o turi ir kitų lėšų, kurios nuosavybės teise gali priklausyti tiek pačiam ieškovui, tiek kitiems asmenims. Ieškovui disponuojant tik klientų lėšomis, klientų lėšų atskyrimo reikalavimo net nereikėtų. Indėlio įnešimas į kitą kredito įstaigą savaime nepatvirtina tokių lėšų priklausomumo Ieškovės klientams, kadangi lygiai taip pat šios lėšos gali priklausyti ir pačiai Ieškovei.

28Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Indėlio lėšos priklauso ne ieškovui, o jo klientams. Atitinkamai, ieškovo pozicija neva Indėlio lėšos priklauso klientams yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka civiliniame procese įrodinėjimui keliamų reikalavimų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 178 str.). Sutarties preambulėje indėlininku yra nurodyta pats ieškovas (ne jo klientai), tuo pačiu patvirtino, kad Indėlio lėšos priklauso būtent jam, o Juridinio asmens deklaracijoje ieškovas patvirtino, kad į Kredito uniją jos įneštos lėšos (įskaitant į indėlius) nepriklauso tretiesiems asmenims. Juridinio asmens deklaracijoje į klausimus „Prašome paaiškinti įnešamų grynųjų pinigų dažniausią kilmę“ bei „Prašome paaiškinti paimamų grynųjų pinigų dažniausius panaudojimo tikslus / paskirtį" Ieškovė nepateikė jokių atsakymų. Akivaizdu, kad, jei Ieškovė būtų planavusi Kredito unijoje laikyti savo klientų lėšas (kaip bandoma įtikinti Ieškiniu), Ieškovė šį faktą būtų atskleidusi, o to nepadariusi, turi prisiimti tokio nutylėjimo sukeliamas neigiamus padarinius.

29Sutarties 6.3 p. įtvirtinta ieškovo teisė Sutartyje nurodyti antrąjį Indėlio savininką, kuris turėtų visas indėlininko teises ir pareigas. Taigi, jei Indėlio lėšų savininkais iš tikrųjų būtų buvę Ieškovės klientai (su kuo Kredito unija nesutinka), ieškovas galėjo Sutartyje nurodyti juos kaip indėlininkus, tačiau to neatliko indėlininku nurodydama tik save ir tokiu būdu patvirtindama, kad tikrasis Indėlio lėšų savininkas yra pats ieškovas.

30Atsakovas teigė, kad indėlio lėšos iki jų pervedimo į terminuotojo indėlio sąskaitą Nr. 40-280007885, buvo laikomos ieškovo einamojoje sąskaitoje, kuri buvo atidaryta laikyti ne ieškovo klientų lėšas, o kaip bendroji ieškovo mokėjimo paslaugų sutartis. Atsakovo nuomone, tai, kad Indėlio lėšos priklauso ieškovui (o ne jos klientams) patvirtina ir faktas, kad už Indėlį palūkanos buvo mokamos pačiam ieškovui. Pažymėjo ir tai, kad ieškiniu reikalaujama į išmokų už indėlius gavėjų sąrašą įtraukti patį ieškovą, o ne jo klientus. Toks pačio ieškovo suformuotas reikalavimas vėlgi patvirtina, kad pats ieškovas būtent save laiko tikruoju indėlininku, tačiau, pasinaudodama savo, kaip elektroninių pinigų įstaigos specifiniu statusu bei keliamu reikalavimu dėl klientų lėšų atskyrimu, siekia nesąžiningai šioms lėšoms gauti indėlių draudimo apsaugą ir tokiu būdu Ieškovei tenkančią riziką perkelti Kredito unijai, IID ir net valstybei.

31Atsakovas teigė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, kad indėlininkų lėšos buvo laikomos depozitinėse sąskaitose. Tam, kad sąskaita galėtų būti laikoma depozitine, joje turi būti laikomos tretiesiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios lėšos (IĮIDĮ 2 str. 5 d.), tuo tarpu Indėlio lėšos priklauso pačiam ieškovui, kurio vardu ir buvo atidaryta Indėlio sąskaita, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, neva Indėlio sąskaita buvo depozitinė. Be to nagrinėjamu atveju ieškovas su Kredito unija nesitarė dėl depozitinės sąskaitos atidarymo, kurioje būtų laikomos Ieškovės klientų lėšos. Priešingų įrodymų pats ieškovas nepateikė. Atitinkamai, nesant nei įstatyminio reikalavimo Indėlio lėšas laikyti depozitinėje sąskaitoje, nei Sutarties šalių susitarimo dėl depozitinės sąskaitos atidarymo nėra jokio pagrindo teigti, kad Indėlis buvo laikomas depozitinėje sąskaitoje.

32Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko iš esmės tokiais pat motyvais. Nurodė, kad Kredito unijai indėlių draudžiamasis įvykis įvyko 2016-09-20, kai Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją AMBER nemokia ir priėmė sprendimą atšaukti jos veiklos licenciją. Vadovaujantis IĮIDĮ 6 str. 7 dalimi, indėlių draudimo išniokos apskaičiuojamos ir mokamos pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio indėlių draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlius ir indėlininkus. Indėlių draudimo išmokos sumą pagal indėlių draudimo sistemos dalyvio pateiktus duomenis apskaičiuoja ir indėlių draudimo išmokų išmokėjimą organizuoja draudimo įmonė. Už draudimo įmonei perduoti duomenų tikrumą ir pateikimą laiku atsako indėlių draudimo sistemos dalyvis. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ tarybos 2016 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 02-5-2.3 „Dėl indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklių patvirtinimo14 (toliau - Išmokų išmokėjimo taisyklės) 12 punkte įtvirtinta, kad įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo be atskiro pareikalavimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo draudžiamojo įvykio dienos, o įvykus įsipareigojimų investuotojams draudžiamajam įvykiui, įsipareigojimų investuotojams sistemos dalyvis - be atskiro pareikalavimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo draudžiamojo įvykio dienos, pateikti draudimo įmonei draudžiamojo įvykio dienos duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms ar įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms apskaičiuoti. Nurodė, kad Išmokų išmokėjimo taisyklių 13 punktas numato, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis, kuriam įvyko draudžiamasis įvykis, atsako už duomenų, perduotų draudimo įmonei, tikrumą, teisingumą ir pateikimą tinkamos formos bei nustatytu laiku. Indėlių draudimo sistemos dalyvis ar įsipareigojimų investuotojams sistemos dalyvis privalo užtikrinti, kad perduotuose duomenyse nebūtų duomenų apie indėlius ar įsipareigojimus investuotojams, kurie pagal Įstatymą nėra draudimo objektas. Jie remdamasi Kredito unijos perduotais duomenimis, apskaičiavo ir 2016-09-29 išmokėjo indėlių draudimo išmokas Kredito unijos indėlininkams. Atsakovas neperdavė IID duomenų apie Ieškovą dėl ieškinyje nurodomos draudimo išmokos sumos, atsižvelgiant į tai, IID nėra pažeidęs draudimo išmokų išmokėjimo tvarkos. Ne kiekvienam subjektui, kuris laikė lėšas kredito įstaigoje, kuriai įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmoka mokėtina, kadangi IĮIDĮ įtvirtina ir indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimus. Paaiškino, kad Indėlių draudimo tvarką reglamentuoja IĮIDĮ, į nacionalinę teisę perkeliantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas. Pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 1 dalį indėlių draudimo objektas yra indėlininkams priklausantys tinkami drausti indėliai. IĮIDĮ 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtinta, kad tinkamas drausti indėlis - indėlis, kuriam netaikomos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos indėlių draudimo išimtys. Pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 2 dalies 14 punktą indėlių draudimo objektas nėra elektroniniai pinigai ir elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų mainams į elektroninius pinigus gautos lėšos. Taip pat IĮIDĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad draudimo objektas nėra finansų įstaigų indėliai.

33IĮIDĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad IĮIDĮ finansų įstaigos sąvoka suprantama taip, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, kuris, be kita ko, numato, kad tiek mokėjimo įstaiga, tiek įstaiga, besiverčianti elektroninių pinigų leidimu, yra laikytinos finansų įstaigomis. Ieškovui 2012-09-27 Lietuvos bankas yra suteikęs elektroninių pinigų įstaigos licenciją, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad Ieškovo (kaip finansų įstaigos) indėlio lėšos neatitinka tinkamo drausti indėlio sąvokos, todėl jos nėra indėlių draudimo objektas.

34Ieškinys atmestinas.

35Faktinės bylos aplinkybės.

  1. Ieškovas su Kredito unija sudarė ir 2014-12-18 terminuotojo indėlio sutartį Nr. S0004419/14 dėl 345 280,00 Lt indėlio vieneriems metams taikant 2,80 proc. metinių palūkanų normą (3 priedas). Indėlininku buvo nurodyta pati Ieškovė.
  2. 2014-12-19 Ieškovas su Kredito unija sudarė indėlio iki pareikalavimo sutartį Nr. S0004418/14, kurios pagrindu buvo atidaryta Ieškovo einamoji sąskaita Nr. LT755120020170004418 (4 priedas). Į šią sąskaitą pervesta 345 280,00 Lt suma buvo perkelta į terminuotojo indėlio sąskaitą Nr. S0004419/14
  3. 2016-04-27 Ieškovas su Kredito unija sudarė terminuotojo indėlio sutartį Nr. S0007885/16 (toliau - Sutartis). Indėliui buvo panaudotos lėšos, į Ieškovo sąskaitą pervestos pasibaigus 2014-12-18 terminuotojo indėlio Nr. S0004419/14 sutarčiai, t. y. tai buvo tos pačios lėšos, kurias Ieškovė terminuotojo indėlio pavidalu dar 2014-12-18 įnešė į Kredito uniją.
  4. Šalys susitarė dėl šių indėlio sąlygų: indėlininkas - „EVP international“ UAB, t. y. Ieškovas; indėlio suma - 100 000,00 Eur (Sutartis 2.5 p.); metinė palūkanų norma - 1,00 proc.; indėlio terminas - 2017-04-27 (t.y. vieneri metai), įskaitant automatinio pratęsimo galimybę ne ilgiau kaip iki 2019-04-27; palūkanos pervedamos termino pabaigoje į Ieškovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. 20170004418.
  5. A. K. unijai „Amber“ indėlių draudžiamasis įvykis įvyko 2016-09-20, kai Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją AMBER nemokia ir priėmė sprendimą atšaukti jos veiklos licenciją.
  6. 2016-09-20 Lietuvos banko valdyba pripažino Kredito uniją nemokia ir atšaukė jos veiklos licenciją.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-10 nutartimi c. b. Nr. B2-5971-794/2016 iškėlė Kredito unijai bankroto bylą. Nutartis nebuvo apskųsta, todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - (BĮ) 10 str. 13d., Įsiteisėjo ir Kredito unija bankrutuojančio juridinio asmens statusą įgijo 2016-10-20.
  8. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IĮIDĮ) 2 str. 18 d., bankroto bylos iškėlimas Kredito unijai yra laikomas draudžiamuoju įvykiu.
  9. Kredito unija sudarė sąrašą asmenų, turinčių teisę gauti indėlių draudimo išmokas. Į šį sąrašą Ieškovė nebuvo įtraukta, kadangi pagal IĮIDĮ 3 str. 2 d. 4 p. finansų įstaigos (kokia yra Ieškovė, kaip elektroninių pinigų įstaiga) indėliai nėra indėlių draudimo objektu, tuo tarpu nebuvo jokio pagrindo Ieškovės pagal Sutartį padėtą Indėlį laikyti priskirti ne Ieškovei, o kitiems asmenims.
  10. Pats ieškovas, kreipėsi į trečiąjį asmenį VĮ „Indėlių ir investicijų draudimą“ (toliau - IID) su paklausimu, ar elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu.
  11. Atsakydamas į šį ieškovo paklausimą IID 2016-09-08 raštu Nr. 05-1080 nurodė, kad ieškovo Sutarties pagrindu padėtas indėlis nėra indėlių draudimo objektu, kadangi jis patenka į IĮIDĮ 3 str. 2 d. numatytas indėlių draudimo išimtis.
  12. Nesutikdamas su IID pozicija, kad Indėlis nėra laikytinas indėlių draudimo objektu, Ieškovas pateikė Ieškinį prieš Kredito uniją, kuriuo reikalauja įpareigoti Kredito uniją įtraukti Ieškovę į draudimo išmokų už indėlius gavėjų sąrašą.

36Motyvai ir teisiniai argumentai.

  1. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. 9 p., indėlininkė kredito unijoje yra ne Paysera LT, o jos klientai, kurių lėšas įstaiga laiko indėlio (depozitinėje) sąskaitoje. Įstaigos klientų lėšos nepatenka į nei vieną iš minėto įstatymo 3 str. 2 d. numatytų išimčių, taigi indėlis pagal Terminuoto indėlio sutartį Nr. S0007885/16 turi būti pripažįstamas indėlių draudimo objektu.
  2. Tokį teisės aiškinimą pasak ieškovo pagrindžia ir Direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų 7 str. 3 d., pagal kurią tais atvejais, kai indėlininkas neturi absoliučios teisės į sąskaitoje esančias sumas, garantija taikoma tam asmeniui, kuris turi absoliučią teisę.
  3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nurodytas teisės normas ir tenkinti ieškovo reikalavimus.
  4. Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad elektroninių pinigų įstaiga, įgyvendindama klientų lėšų atskyrimo reikalavimus, „privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą“. Tokiomis priemonėmis pirmiausia yra aiškus lėšų nuosavybės teisinio statuso apibrėžimas, t.y. nurodymas, kad konkrečios lėšos yra klientų, o ne pačios elektroninių pinigų įstaigos nuosavybė.
  5. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovas su Kredito unija nesitarė dėl depozitinės sąskaitos atidarymo, kurioje būtų laikomos ieškovo pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad Indėlis buvo laikomas depozitinėje sąskaitoje.
  6. Depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis kredito įstaiga negali disponuoti, tuo tarpu Indėliu buvo disponuojama, ką patvirtina Ieškovės gautos palūkanos -nagrinėjamu atveju Indėlio sąskaitoje esančiomis lėšomis buvo leista disponuoti Kredito unija (buvo mokamos palūkanos už padėtą Indėlį).
  7. Įrodinėdama kad Indėlis buvo laikomas depozitinėje sąskaitoje, Ieškovė remiasi Direktyvos Nr. 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų 7 str. 3 d. bei IĮIDĮ 7 str. 1 d., kad indėlių draudimo apsauga turėtų būti taikoma Ieškovės klientams, kaip galutiniams Indėlio lėšų savininkams.
  8. Direktyvos Nr. 2014/49/ES 7 str. 3 d. nuostata taikytina tais atvejais, kai sąskaitoje yra laikomas trečiojo asmens lėšos ir kai tokie asmenys yra tinkamai identifikuoti
  9. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti galutinius Indėlio lėšų savininkus / jos klientus, dėl ko Direktyvos Nr. 2014/49/ES 7 str. 3 d. nuostata netaikytina.
  10. IĮIDĮ 7 str. 1 d. nuostata reguliuoja draudimo išmokos išmokėjimą, kai lėšos buvo laikomos depozitinėje sąskaitoje. Kaip jau aptarta aukščiau, Indėlio sąskaita nebuvo depozitinė, todėl IĮIDĮ 7 str. 1 d. nuostata ginčo santykiams taip pat netaikytina.
  11. Tarp šalių sudarytos Sutarties 16 p. numato, kad „<...> padėtas indėlis yra apdraustas Lietuvos Respublikos ?statymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas <...> Draudimo objektas negali būti Unijos išleisti vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jos akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo statymą išleistos hipotekinės obligacijos, taip pat toliau išvardintų subjektų indėliai ar įsipareigojimais jiems: Lietuvos banko; draudimo įmonės; kredito įstaigų; finansų maklerių įmonių; pagal Draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių; pensijų fondų; valdymo įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine nuoma); kolektyvinio investavimo subjektų“.
  12. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad Ieškovas (kaip finansų įstaiga) nėra įtraukta į Sutarties 16 p. numatytas išimtis neva rodo, jog Indėlis yra apdraustas ir jog už Indėlį buvo mokamos draudimo įmokos.
  13. Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta, nes Kredito unija už Indėlį nemokėjo indėlių draudimo įmokų.
  14. CK 6.157 str. 1 d. nustatyta, kad šalys sutartimi negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. IĮIDĮ 3 str. 2 d. 4 p. įtvirtinta, kad indėlių draudimo objektu nėra finansų įstaigos indėliai, jokių šios nuostatos išimčių nėra, tad ši norma laikytina imperatyvia. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ta aplinkybė, kad tarp Sutarties 16 p. išvardytų indėlių draudimo išimčių nebuvo nurodyta „finansų įstaigos indėliai“ Ieškovei, kaip elektroninių pinigų įstaigai (finansų įstaigai), nėra pagrindo laikyti kad indėliui bus taikoma indėlių draudimo apsauga. Ieškovei, kaip savo srities specialistei yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji turi tinkamai nustatyti prisiimamų įsipareigojimų apimtį bei iš to kylančias rizikas ir ieškovė turėjo suprasti, kad Sutarties 16 p. nuostata nepaneigs IĮIDĮ 3 str. 2 d. 4 p. įtvirtintos nuostatos ir neišplėš indėlių draudimo apsaugos Indėliui.
  15. Nepagrįsti taip pat Ieškovo teiginiai dėl valstybės atsakomybės, nes depozitinėje sąskaitoje gali būti laikomos tik tokios tretiesiems asmenims priklausančios lėšos, kuriomis negali naudotis finansų įstaiga, kurioje tokios lėšos padėtos
  16. Klientų lėšų atskyrimas gali būti įgyvendinamas laikant atskiroje banko sąskaitoje, depozitinėje sąskaitoje, investuojant į terminuotuosius indėlius, jas apdraudžiant. Kredito unijos nemokumo rizika negali būti perkelta. Tinkamos finansų įstaigos laikyti klientų lėšas pasirinkimo rizika, o taip pat tokios finansų įstaigos nemokumo rizika tenka ieškovei ir negali būti perkeliama valstybei.
  17. Net jeigu Indėlio lėšos iš tikrųjų priklausytų ne ieškovui, o jo klientams (nors tokia aplinkybė nėra įrodyta ir Ieškiniu), tokiu atveju Ieškovas turėtų prisiimti riziką tiek dėl netinkamai įvykdytos Indėlio lėšų kilmės atkleidimo pareigos.
  18. Iš to darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, dėl ko ieškinys atmestinas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. jeigu ieškinys atmetamas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo išlaidos advokatės pagalbai apmokėti sudarė 2 029, 06Eur.

39CPK 92 str. 1d. nustatytu pagrindu iš atsakovų į Valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), tačiau jos nesudaro nustatyto priteistino minimumo..

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

Nutarė

41ieškinį atmesti.

42Priteisti iš „Paysera LT“ UAB, j. a. k. 300060819 bankrutuojančios kredito unijos „AMBER“ j. a. k. 302651151 naudai 2029,06 Eur (du tūkstančius dvidešimt devynis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei J. Š.,... 4. atsakovo atstovei adv. S. K., trečiojo asmens atstovei E. T.,... 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Paysera LT... 6. Teismas... 7. ieškovas prašė įpareigoti kredito uniją „Amber“ įtraukti Paysera LT... 8. Nurodė, kad 2016-04-27 ieškovė Paysera LT, UAB sudarė su kredito unija... 9. Ieškovas nurodė, kad pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams... 10. Atsižvelgdamas į tai, Paysera LT nurodė, kad kreipėsi į VĮ „Indėlių... 11. Ieškovas laikosi pozicijos, kad tokie veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti,... 12. Paaiškino, kad ieškovas yra elektroninių pinigų įstaiga, veikianti pagal... 13. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 22... 14. atskirti klientų lėšas nuo įstaigos lėšų ir laikyti jas atskiroje... 15. investuoti jas į saugų, likvidų ar mažos rizikos turtą priežiūros... 16. grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus;... 17. skolos vertybinius popierius;... 18. terminuotuosius indėlius iki vienų metų, laikomus kredito įstaigose;... 19. suderintojo kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius... 20. apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama joms garantiją,... 21. Elektroninių pinigų įstaigos neturi galimybės naudoti klientų lėšų savo... 22. Draudimas elektroninių pinigų įstaigai naudoti klientų lėšas ir konkretus... 23. Vykdydama teisės aktų nustatytas pareigas apsaugoti klientų lėšas,... 24. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovui tapus... 25. Atsakovo teigimu jei ieškovas būtų planavęs Kredito unijoje laikyti savo... 26. Sutartyje šalys susitarė, be kita ko, kad indėlininkas - „EVP... 27. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje teigiama, kad Indėlio atveju IĮIDĮ 3 str.... 28. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad... 29. Sutarties 6.3 p. įtvirtinta ieškovo teisė Sutartyje nurodyti antrąjį... 30. Atsakovas teigė, kad indėlio lėšos iki jų pervedimo į terminuotojo... 31. Atsakovas teigė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, kad indėlininkų lėšos... 32. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškovo... 33. IĮIDĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad IĮIDĮ finansų įstaigos... 34. Ieškinys atmestinas.... 35. Faktinės bylos aplinkybės.
  1. Ieškovas su Kredito unija... 36. Motyvai ir teisiniai argumentai.
    1. Ieškovas nurodė, kad... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 38. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. jeigu ieškinys atmetamas... 39. CPK 92 str. 1d. nustatytu pagrindu iš atsakovų į Valstybės biudžetą... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 41. ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš „Paysera LT“ UAB, j. a. k. 300060819 bankrutuojančios... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...