Byla A-1163-624/2015
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2sekretoriaujant A. D.,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

4atsakovo atstovui R. Z.,

5trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Roalsa“ atstovams S. B. ir D. C.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Roalsa“ dėl sprendimų panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas; Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu (I t., b. l. 1–8): 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas; Tarnyba) 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 4S-4577 ir 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 4S-5041; 2) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą – duoti sutikimą atlikti Kauno rajono savivaldybei Šilumos tiekimo paslaugos Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms, nurodytoms Savivaldybės materialiojo turto 2013 m. spalio 14 d. nuomos sutartyje Nr. S-1242 viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

10Paaiškino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ne tik nukrypo nuo savo suformuotos praktikos reguliuojant analogiškus santykius, tačiau, atsisakydama duoti sutikimą, pažeidė ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Savivaldybė viešojo nuomos konkurso pagrindu su UAB „Roalsa“ sudarė Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. S-12426 (toliau – ir Nuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „Roalsa“ buvo perduota nuomos teise valdyti Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą – 17 vnt. 709,47 kv. m bendro naudojimo negyvenamuosius pastatus ir patalpas. Tokiu būdu UAB „Roalsa“ tapo vieninteliu subjektu, galinčiu gaminti ir tiekti šilumos energiją ir dėl šios priežasties atsirado pagrindas taikyti VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą kartu su VPĮ 56 straipsnio 5 dalimi. VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto vykdymo sąlyga privalo tenkinti du reikalavimus, t. y. turi egzistuoti ne tik techninės, meninės ar su išskirtinių teisių apsauga susijusios priežastys, bet kartu turi būti tik vienintelis potencialus tiekėjas. Būtent dėl viešojo nuomos konkurso rezultatų ir jo laimėtojo nustatymo susidarė situacija, kai šilumos energijos gamybos paslaugą ir šilumą kaip prekę gali pasiūlyti tik vienintelis potencialus tiekėjas, kadangi jam nuomos teise suteikta šilumos gamybos įrenginių eksploatavimo sąlyga, o techniškai kitų galimybių tiekti šilumos energiją iš kitų objektų ar prisijungti į esamas šilumos tiekimo trasas nėra arba, net ir esant tokiai galimybei, tai ypatingai didėtų šilumos kaina. Savivaldybė savo veiksmais niekaip neapribojo konkurencijos ir nepažeidė lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų. Vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. TS-362 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės materialiojo turto (išskyrus gyvenamąsias patalpas, mokyklų valgyklas, vandens telkinius ir melioracijos įrenginius) nuomos konkurso tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22, 24 punktais. Tvirtino, jog Tarnybos argumentai, kad savivaldybė apribojo konkurenciją, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, kad tiek „Tėviškės žinios“, tiek Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje patalpintose nuomos konkurso sąlygose nurodyta, kad išnuomojama 17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai. Todėl bet kuris suinteresuotas asmuo, ketinantis dalyvauti viešajame nuomos konkurse, žinojo, kad nuomojamos patalpos yra skirtos šilumos gamybai ir nuomos teise bus perduodama tokių patalpų eksploatavimo teisė. Viešajame nuomos konkurse dalyvavo ne vienintelis subjektas UAB „Roalsa“, tačiau pasiūlymus dėl patalpų nuomos pateikė ir dar du kiti subjektai.

11Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 59–63).

12Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo pirminiame prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas sutikti Šilumos tiekimo paslaugų pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu, kadangi tokiu būdu yra apribojama tiekėjų konkurencija, nepasiekiamas viešojo pirkimo tikslas bei neužtikrinamas VPĮ 3 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymasis. Neskelbiamos derybos yra išimtinis viešųjų pirkimų būdas. Atsakovo manymu, tai yra vengtinas viešųjų pirkimų būdas, kadangi juo nėra užtikrinama tiekėjų konkurencija, todėl nėra galimybės išsirinkti geriausias sąlygas pasiūliusio tiekėjo ir racionaliai naudoti perkančiosios organizacijos lėšas. Pareiškėjas, net ir žinodamas, kad privalės įsigyti šilumos energiją iš to asmens, kuris valdys ir naudosis katilinėmis, sąmoningai sudarė Nuomos sutartį su UAB „Roalsa“, tokiu būdu, pastarajam sukurdamas monopolines bei išskirtines sąlygas, galimybę neskelbiamų derybų metu Kauno rajono savivaldybei diktuoti šilumos tiekimo paslaugų kainas. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog konkurencija yra ribojama ne nuomojant patalpas trečiajam asmeniui, tačiau siekiant įsigyti šilumos tiekimo paslaugas iš trečiojo asmens. Iš skunde pateiktų motyvų matyti, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), kad nuomojamo turto vėliau techniškai negalės atskirti nuo paslaugos – šilumos tiekimo, bet vykdydamas nuomos konkursą sudarė situaciją, kai šilumos tiekimo paslaugas 10 metų laikotarpiu (su galimybe tokių paslaugų teikimą pratęsti iki 20 metų) galėtų teikti tik vienintelis konkretus tiekėjas – trečiasis asmuo, kai tuo tarpu Kauno regione tokią paslaugą gali teikti ne jis vienintelis. Tokiu būdu apribojus potencialių tiekėjų galimybę varžytis dėl šilumos tiekimo paslaugų teikimo, neužtikrino esminių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi. Šios bylos kontekste nėra tenkinamos visos privalomos neskelbiamų derybų sąlygos (VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. prasme), t. y. trečiasis asmuo negali būti laikomas vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose, kadangi tokiu jis tapo tik dėl subjektyvių aplinkybių – Kauno rajono savivaldybės įvykdyto nuomos konkurso ir pasirašytos nuomos sutarties.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė prašė tenkinti prašymą.

14Atsiliepime (I t., b. l. 54–56) paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybė sprendimus dėl materialiojo turto nuomos priėmė laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisdama, todėl tokius Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimus administracijos direktorius privalo vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Aprašu, materialiojo turto nuomos konkursas buvo skelbiamas viešai, laikantis Apraše nustatytos tvarkos. Su materialiojo turto nuomos konkurso sąlygomis turėjo teisę susipažinti visi potencialūs dalyviai.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 118–123).

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu paskelbė konkursą išnuomoti savivaldybės turtą, t. y. 17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai pagal pridedamą sąrašą bei nustatė 17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai papildomas sąlygas. Pasibaigus šiam viešajam nuomos konkursui, laimėtoju pripažinta bendrovė „Roalsa“, su kuria Kauno rajono savivaldybė 2013 m. spalio 4 d. sudarė savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. S-12426. Po šios nuomos sutarties pasirašymo, pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipėsi į Tarnybą su prašymu leisti šilumos tiekimo paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu, argumentuodamas, kad techniškai atskirti turto nuo paslaugos suteikimo neįmanoma, nes šilumos gamybos ir perdavimo šaltiniai yra vieninteliai šilumos tiekimo šaltiniai paminėtoms įstaigoms, savivaldybė neturi galimybių biudžeto lėšomis renovuoti katilinių. Tarnyba 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu konstatavo, kad nesutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytomis aplinkybėms vykdyti viešąjį pirkimą dėl šilumos tiekimo nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms iš konkretaus tiekėjo UAB „Roalsa“ neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis pagal 2013 m. spalio 4 d. nuomos sutartį. Pareiškėjas pakartotinai 2013 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš konkretaus tiekėjo neskelbiamų derybų būdu. Tarnyba 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu konstatavo, kad nekeičia 2013 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4577 pateiktos išvados.

18Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, palaikė Tarnybos poziciją, nes VPĮ nuostatos įtvirtinta perkančiajai organizacijai pareigą užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kuri leistų įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Teismo vertinimu, principų laikymusi užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Teismas vadovavosi VPĮ 7 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 2 dalies 7 punktu, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517 (toliau – ir Nuostatai), 12, 13 punktais, Tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-259 nauja redakcija išdėstytų Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo ir pagrindimų Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teikimo viešųjų pirkimų tarnybai taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.1, 10.1 punktais. Įvertinus teisės aktų normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, teismas konstatavo, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, Tarnybai, kaip kompetentingai ir VPĮ reikalavimų laikymąsi prižiūrinčiai institucijai, yra pavesta spręsti dėl sutikimo atlikti viešuosius pirkimus išimtiniu būdu – neskelbiamomis derybomis.

19Bylos įrodymai aiškiai patvirtino, kad pareiškėjas prašo leisti vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kreipiantis į vienintelį tiekėją, bendrovę „Roalsa“, nes su šia bendrove sudaryta nuomos sutartis dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto. Todėl pareiškėjo pasirinktas viešojo nuomos konkurso laimėtojas, kai šilumos energijos gamybos paslaugą ir šilumą kaip prekę gali pasiūlyti (neskelbiamu derybų būdu) tik vienintelis potencialus tiekėjas (UAB „Roalsa“), nėra teisinga, jo turėtų būti išvengta, nes priešingu atveju bus pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai, nebus užtikrinama tiekėjų konkurencija, nebus galimybės išsirinkti geriausias sąlygas pasiūliusio tiekėjo (gaminti šilumą) ir racionaliai naudoti pareiškėjo lėšas. Pareiškėjas žinojo, jog dėl techninių priežasčių šilumos energiją Kauno rajono savivaldybei priklausančioms švietimo ir kultūros įstaigoms gali įsigyti tik iš to asmens, kuris valdys ir naudosis pagal nuomos sutartį išnuomotose patalpose esančiomis katilinėmis, taip pat privalės įsigyti šilumos energiją iš to asmens, kuris valdys ir naudosis katilinėmis. Vadinasi pareiškėjas sąmoningai sudarė nuomos sutartį su bendrove „Roalsa“, tokiu būdu, sudarė bendrovei monopolines, išskirtines sąlygas bei galimybę neskelbiamų derybų būdu būti stipresnėje derybinėje pozicijoje.

20Neskelbiamų derybų procedūra nagrinėjamu pagrindu (VPĮ 56 str. 1 d. 3 p.) gali būti taikoma tik tada, kai yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių tik UAB „Roalsa“ gali būti laikoma vieninteliu subjektu dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos teikimo paslaugas išsinuomotose patalpose. Tačiau akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad tik dėl pareiškėjo sąmoningų ir kryptingų veiksmų (paskelbtas nekilnojamųjų objektų tik nuomos konkursas, sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis) UAB „Roalsa“ tapo ir vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas. Teismo vertinimu šios aplinkybės nėra ir negali būti pripažįstamos objektyviomis, įrodančiomis, jog bendrovė „Roalsa“ yra vienintelis subjektas rinkoje, galintis pasiūlyti ir teikti Kauno rajono savivaldybei reikalingas paslaugas. Būtent pareiškėjo visi veiksmai bei paaiškinimai rodo siekį išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo (viešai paskelbiant apie viešąjį šilumos tiekimo paslaugų pirkimą) procedūrų, pareiškėjas nesudarė galimybių bei sąlygų tiekėjams konkuruoti dėl šilumos tiekimo paslaugų kainų, neužtikrino, jog tokiu būdu būtų įsigyjamos reikalingos paslaugos už mažiausią kainą.

21Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad konkurencija yra ribojama ne nuomojant patalpas bendrovei „Roalsa“, tačiau siekiant įsigyti šilumos tiekimo paslaugas iš bendrovės, nes pareiškėjas žinojo, kad nuomojamo turto techniškai negalės atskirti nuo paslaugos – šilumos tiekimo, tačiau vykdydamas nuomos konkursą sudarė situaciją, kai šilumos tiekimo paslaugas 10 metų laikotarpiu (su galimybe tokių paslaugų teikimą pratęsti iki 20 metų) galėtų teikti tik vienintelis konkretus tiekėjas – UAB „Roalsa“, kai tuo tarpu Kauno regione tokią paslaugą gali teikti ne tik UAB „Roalsa“, apribojo potencialių tiekėjų galimybę varžytis dėl šilumos tiekimo paslaugų teikimo, neužtikrino esminių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi. Todėl nėra tenkinamos visos privalomos neskelbiamų derybų sąlygos (VPĮ 56 str. 1 d. 3 p.), UAB „Roalsa“ negali būti laikoma vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose, kadangi tokia ji tapo tik dėl subjektyvių aplinkybių – Kauno rajono savivaldybės įvykdyto nuomos konkurso ir pasirašytos nuomos sutarties.

22VPĮ nuostatose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešųjų pirkimų principų suponuoja tai, kad, atsižvelgiant į VPĮ 56 straipsnio nuostatų specifiškumą ir išimtinį pobūdį, tik preciziškas sąlygų, taikomų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu, vykdymas atitiks viešųjų pirkimų principus. Todėl teismui konstatavus VPĮ 56 straipsnio neteisėtą taikymą, pripažįstami ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, imperatyviųjų nuostatų pažeidimai. Šį neteisėto neskelbiamų derybų procedūros vykdymo ir viešųjų pirkimų principų, kaip imperatyviųjų teisės normų, pažeidimo ryšį patvirtina Europos Teisingumo Teismo praktika (2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas Telaustria byloje Nr. C324/98; 1996 m. balandžio 25 d. sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94; 2003 m. birželio 12 d. sprendimas G AT, C-315/01).

23Apibendrinus aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismo vertinimu Tarnybos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 4S-4577 ir 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 4S-5041 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio ir faktinio pagrindo jų naikinti prašyme nurodytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą.

24III.

25Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 128–138), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą; netenkinus šio reikalavimo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Apeliaciniame skunde pažymi, kad šioje byloje kilęs teisinis ginčas yra dvejopo pobūdžio: ar Tarnybos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bei atitinka VPĮ nuostatas; ir ar Tarnyba laikosi vieningos, vienodos VPĮ teisės normų taikymo praktikos ir tinkamai ją formuoja.

27Teigia, jog Tarnyba iš esmės sutiko, kad Nuomos konkursu buvo užtikrintas skaidrumo, lygiateisiškumo principų įgyvendinimas, toje dalyje, kuri liečia Kauno rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomų katilinių nuomą, gaunamas pajamas iš nuomos ir jų renovaciją iš trečiųjų asmenų lėšų. Byloje iš esmės Tarnyba nesutiko tik dėl to, kad Savivaldybė netinkamu būdu siekia įsigyti šilumos tiekimo paslaugas. Tačiau pareiškėjas teigia, kad tiekėjai, tiekiantys šilumą Administracijai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas (32 str. 2 d., 3 d, 32 str. 7 d. 2 p.), bei Nuomos konkurso sąlygas, negali daryti įtakos šilumos kainai. Pareiškėjas mano, kad teismo daroma išvada, jog bus pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai, nebus užtikrinama tiekėjų konkurencija, nebus galimybės išsirinkti geriausias sąlygas pasiūliusio tiekėjo (gaminti šilumą) ir racionaliai naudoti pareiškėjo lėšas, nėra pagrįsta ir yra klaidinga.

28Pažymi, kad įvykdžius Nuomos konkursą ir parinkus tiekėją, Administracija užsitikrino, kad tiekėjas nebūtų geresnėje derybinėje pozicijoje, negalėtų diktuoti šilumos kainos šilumos gavėjui, todėl vykdant pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu nebūtų pažeisti VPĮ principai, kadangi ne tiekėjas, o Kauno rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tiekėjo Nuomos konkursui pateiktą pasiūlymą, nustatys šilumos kainos dedamąsias ir jas reguliuos.

29Atkreipia dėmesį, kad būtent Nuomos konkursas sudarė konkurencines sąlygas tiekėjams varžytis dėl nuomos sutarties pasirašymo. Būtent Nuomos konkurso sąlygomis iš esmės buvo apspręsta ir šilumos kainos dedamosios, kurios neatsiejamai susijusios su šilumos kainos nustatymu ir yra įpareigojančios tiekėją.

30Pareiškėjas sutinka, kad Kauno regione yra ir kitų potencialių tiekėjų, tačiau konkursas dėl šilumos tiekimo paslaugos tiekimo yra netikslingas, kadangi tiekėjai viešajame pirkime dėl šilumos paslaugos tiekimo negali varžytis dėl šilumos kainos, nes vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatomis, šilumos kainos dedamąsias pagal kurias nustatoma šilumos kaina, nustato arba Savivaldybių tarybos arba Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl šios priežasties konkursai negali būti organizuojami pagal mažiausią pasiūlytą šilumos kainą.

31Šiuo atveju Savivaldybė atlikdama Nuomos konkursą užtikrino, kad jis būtų vykdomas viešai, užtikrinant lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, laikantis Aprašo nustatytos tvarkos, užtikrinant skaidrumo principo įgyvendinimą. Be to, vykdant Nuomos konkursą iš esmės tiekėjams buvo suteiktos galimybės varžytis ir dėl šilumos tiekimo paslaugos, kadangi investicijų dydis, techninių sprendimų įgyvendinimo lygis, kuro rūšis apsprendė ir šilumos kainos dedamąsias, kas sąlygojo tai, kad rungtis dėl šilumos tiekimo paslaugos arba geriausios šilumos tiekimo paslaugos kainos pasiūlymo tapo beprasmiška, nes Administracija arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija turi vienašališką teisę nustatyti šilumos kainos dedamąsias tiekėjams.

32Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė faktines ir teisines bylos aplinkybes dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

33Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertina ir niekaip nepasisako dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Tarnyba netinkamai įgyvendina savo pareigas įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką ir priežiūrą, būti nuosekliai, formuojant praktiką analogiškose situacijose neprieštarauti anksčiau suformuotai.

34Pažymi, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjo atstovas tuo pačiu metu turėjo dalyvauti kitoje byloje. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjo atstovui neteisėtai, todėl turėtų būti sprendžiama dėl perdavimo nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau tik tokiu atveju, jeigu nėra pagrindo naikinti sprendimo.

35Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t., b. l. 144–150) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą nepakeistą.

36Mano, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia priimto teismo sprendimo pagrįstumo, neįrodo atsakovo sprendimų neteisėtumo ir aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sutikti Šilumos tiekimo paslaugų pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu. Pažymi, kad pagrindinis šio ginčo objektas – ne Nuomos konkurso teisėtumas ar šilumos kainų dedamųjų analizė, o teismo sprendimo (kartu ir atsakovo sprendimų) pagrįstumas.

37Akcentuoja, kad pareiškėjo prašymų nagrinėjimo metu nebuvo aplinkybių, leidžiančių sutikti Šilumos tiekimo paslaugų pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu kreipiantis išimtinai tik į trečiąjį asmenį, o toks pareiškėjo pasirinktas viešojo pirkimo būdas nebūtų užtikrinęs lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi, tiekėjų konkurencijos bei viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. Tokios išvados darytinos įvertinus išimtinį VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymą ir tai, jog atliktas Nuomos konkursas ir pasirašyta Nuomos sutartis negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo nepriklausančiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis trečiąjį asmenį traktuoti kaip vienintelį subjektą, galintį suteikti šilumos tiekimo paslaugas. Atkreipia dėmesį, jog pats pareiškėjas sutinka, jog rinkoje yra ir daugiau tiekėjų, galinčių teikti šilumos tiekimo paslaugas.

38Pažymi, jog pareiškėjo minimas Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja šilumos tiekimo paslaugų įsigijimo procedūrų. Subjektų, atitinkančių perkančiosios organizacijos statusą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimus reglamentuoja specialusis teisės aktas – VPĮ, kuris nenumato galimybės perkančiosioms organizacijoms pačioms spręsti, ar atlikti viešuosius pirkimus.

39Teigia, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, dar prieš rengdamas Nuomos konkursą, numatė, kad pirks šilumos energiją iš laimėjusio Nuomos konkursą asmens, tačiau sąmoningai pasirinko nevykdyti skelbiamo viešojo šilumos tiekimo paslaugų pirkimo.

40Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Nuomos konkurso sąlygose nebuvo jokios informacijos apie tai, kad laimėjusiam subjektui bus suteikta išimtinė teisė teikti šilumos tiekimo paslaugas eksploatuojamose patalpose, t. y. šilumos tiekimo paslaugos apskritai nebuvo perkamos.

41Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo nurodyta preliminari šilumos tiekimo paslaugų pirkimo vertė yra netiksli, neskaidri bei neužtikrinanti racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.

42Tvirtina, jog šiuo atveju nėra tenkinamos visos privalomos neskelbiamų derybų sąlygos (VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. prasme), t. y. trečiasis asmuo negali būti laikomas vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose, kadangi tokiu jis tapo tik dėl subjektyvių aplinkybių – Kauno rajono savivaldybės įvykdyto Nuomos konkurso ir pasirašytos Nuomos sutarties. Be to, tokiu būdu, prieš tai nesudarius galimybės tiekėjams konkuruoti dėl paslaugų teikimo ir perkančiajai organizacijai – atsirinkti mažiausias paslaugų kainas siūlančio tiekėjo, nebūtų užtikrinamas racionalus biudžeto lėšų naudojimas.

43Atsakovo nuomone, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti tiekėjų konkurenciją, nepažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi ir užtikrinti viešojo pirkimo tikslą (racionalumą), turėjo vykdyti viešąjį šilumos tiekimo paslaugų pirkimą, o viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti, kad tiekėjai viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu privalės užtikrinti ne tik tinkamą šilumos ūkio veiklą, kokybišką šilumos gamybą, tiekimą bei perdavimą, tačiau ir turės modernizuoti bei renovuoti šilumos gamybos objektus (katilines pertvarkyti į biokuro katilines).

44Nurodo, jog skundžiami atsakovo sprendimai yra nuoseklūs, priimti vadovaujantis nešališkumo ir objektyvumo reikalavimais, viešojo administravimo principais bei Taisyklėse nustatyta tvarka, teismas pripažino juos teisėtais ir pagrįstais, todėl pareiškėjo argumentai dėl neva nevienodos atsakovo praktikos savaime nereiškia atsakovo sprendimų neteisėtumo.

45Pažymi, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai ir laiku. Byloje buvo gautas pareiškėjo 2014 m. spalio 13 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, apie kurį, teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. spalio 14 d., metu nebuvo žinoma. Vadovaujasi ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui laiku nepateikus teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, neužtikrinus galimybės teismui laiku gauti tokį prašymą, jam tenka prisiimti dėl to atsiradusius teisinius padarinius, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos išnagrinėti visus byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus. Pažymi, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos ginti savo galimai pažeistas teises – jis savo argumentus išdėstė tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Roalsa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t., b. l. 152–155) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

47Nurodo, kad pareiškėjas nuomos konkursą atliko vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi ir Aprašu, dėl ko šis pirkimas nors ir yra panašus į viešųjų pirkimų, tačiau kvalifikuotinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.947–6.952 straipsnių pagrindais, kaip viešasis konkursas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pirmiausiai privalėjo įvertinti, ar pareiškėjo paskelbtas nuomos konkursas atitinka CK 6.380 – 6.382, 6.947 – 6.952 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, Aprašą. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokio viešojo nuomos konkurso pažeidimo. Taigi, šio viešojo nuomos konkurso pagrindu sudaryta nuomos sutartis yra teisėta, ją sudarius šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

48UAB „Roalsa“ susipažinus su viešojo konkurso sąlygomis tapo aišku, kad pareiškėjas nuomodamas jam priklausantį turtą, tuo pačiu numatė ir šios nuomos tikslą, t. y. šilumos gamybos objektų eksploatavimą. Tokio objekto, t. y. katilinės, nuoma be jos eksploatavimo būtų betikslė, bevertė ir ekonomiškai visiškai nenaudinga.

49Viešojo nuomos konkurso sąlygos buvo paskelbtos viešai spaudoje, todėl kiekvienas viešuoju nuomos konkursu suinteresuotas asmuo turėjo teisę pateikti įpareigojantį pasiūlymą, susipažinti ir su viešojo konkurso sąlyga numatančia, kad nuomos konkurso paskirtis – šilumos gamybos objektų eksploatavimas.

50Teigia, jog teisinis pagrindas kreiptis į atsakovą dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo ir sutikimo ši būdą įgyvendinti, pareiškėjui egzistavo. Teisėtas pagrindas, kuris atribojo kitų tiekėjų technines galimybes gaminti ir tiekti šilumą, yra viešojo nuomos konkurso pagrindu sudaryta pareiškėjui priklausančio turto nuoma. Ši turto nuoma kaip prieštaraujanti imperatyviems teisės aktų reikalavimams, ar viešajai tvarkai ir gerai moralei nėra nuginčyta ir šalis sukuria teises ir pareigas. Taigi, yra objektyvus kriterijus, kuris būtinas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui, t. y. UAB „Roalsa“ šiuo metu yra vienintelis tiekėjas techniškai galintis pasiūlyti šilumos tiekimą pareiškėjui. Be to, yra ir kitos byloje nustatytos ir nepaneigtos sąlygos, kad viešasis nuomos konkursas buvo organizuotas laikantis teisės aktų reikalavimų, skaidriai, lygiateisiškai ir sudarant visiems suinteresuotiems asmenims konkuruoti dėl turto nuomos sutarties sudarymo, kuri inter alia reiškia ir galimybę eksploatuoti šį turtą pagal jo tiesioginę paskirtį.

51Daro išvadą, kad pareiškėjui kreipiantis į atsakovą dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu nebuvo pažeisti kitų asmenų (tiekėjų) interesai ir buvo užtikrintas VPĮ 3 straipsnyje esančių principų ir sąlygų įgyvendinimas.

52Tvirtina, kad teismo daromos išvados, jog tiekėjai neskelbiamų derybų organizavimo atveju bus geresnėje pozicijoje už pareiškėją yra visiškai nepagrįsti. Nėra aiški ir pirmosios instancijos teismo daroma išvada, jog tiekėjas bus geresnėje derybinėje situacijoje, derantis dėl šilumos kainos, jeigu šilumos kaina iš esmės yra apspręsta UAB „Roalsa“ pateikus įpareigojantį pasiūlymą viešojo nuomos konkurso metu ir šios kainos pati UAB „Roalsa“ nulemti negalės.

53Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui neįpareigojus atsakovo duoti sutikimą pareiškėjui atlikti pirkimą neskelbiamų derybų, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 4S-4577 ir 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 4S-5041 teisėtumo ir pagrįstumo.

57Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu paskelbė konkursą išnuomoti savivaldybės turtą, tame tarpe – ir 17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai, bei nustatė jų (17 vnt. negyvenamųjų pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai) nuomos konkurso papildomas sąlygas (I t., b. l. 17–20). Viešojo nuomos konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Roalsa“ (I t., b. l. 31), su kuria Kauno rajono savivaldybė 2013 m. spalio 4 d. sudarė savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. S-1242 (I t., b. l. 32–35). Po šios nuomos sutarties pasirašymo, pareiškėjo sudaryta Viešųjų pirkimų komisija, 2013 m. spalio 14 d. apsvarsčiusi klausimą dėl šilumos tiekimo paslaugos Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms kultūros ir švietimo įstaigoms pirkimo būdo nustatymo, vadovaudamasi VPĮ 56 straipsnio 5 dalimi, nusprendė kreiptis į Tarnybą dėl leidimo vykdyti neskelbiamas derybas VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (I t., b. l. 37–38). Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 4S-4577 nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjas prašyme išdėstytomis aplinkybėms šilumos tiekimo paslaugų Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms 17 kultūros ir švietimo įstaigoms viešąjį pirkimą vykdytų iš konkretaus tiekėjo UAB „Roalsa“ neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kadangi pareiškėjas, neskelbdamas viešojo pirkimo ir 10 metų sudarydamas nuomos sutartį su konkrečiu tiekėju, siekia, įvykdęs neskelbiamas derybas su konkrečiu tiekėju, 10 metu su juo sudaryti šilumos tiekimo sutartį, taip apribodamas konkurenciją ir galimai nepasiekdamas viešojo pirkimo tikslo bei neužtikrindamas VPĮ 3 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų (I t., b. l. 39–40). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pakartotinį prašymą ir pateiktus dokumentus, 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 4S-5041 nurodė, kad nekeičia 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 4S-4577 pateiktos išvados (I t., b. l. 45).

58Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad šiuo atveju nėra visų privalomų VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų neskelbiamų derybų sąlygų – UAB „Roalsa“ negali būti laikomas vieninteliu tiekėju, dėl techninių priežasčių galinčiu teikti šilumos tiekimo paslaugas išsinuomotose patalpose, kadangi tokiu jis tapo tik dėl subjektyvių aplinkybių, t. y. Kauno rajono savivaldybės įvykdyto nuomos konkurso ir pasirašytos nuomos sutarties, nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimų tenkinti prašyme išdėstytais argumentais Tarnybai nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

59Įvertinusi reikšmingą teisinį reguliavimą, byloje pateiktų įrodymų visumą ir šalių nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu: viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos viešų pirkimų įstatymas (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija), be kita ko, nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Viešųjų pirkimų įstatymo normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos įsakomosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; kt.).

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintoje viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (I) (Teismų praktika Nr. 38), apibendrinant kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodoma, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materia kriterijus), inter alia tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso [turiningieji] tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas. Vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas apima perkančiosios organizacijos pareigą elgtis skaidriai, siekiant patikrinti, ar šios buvo laikytasi (žr. Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. Sprendimą HI, C‑92/00, Rink. p. I‑5553). Taigi perkančiajai organizacijai pažeidus vienodo požiūrio principą, kartu neužtikrinamas procedūrų skaidrumas. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas visų pirma suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Reikalavimas paskelbti apie viešąjį pirkimą nėra absoliutus. VPĮ įtvirtintos šio reikalavimo išimtys. Antai skaidrumo principas nebus pažeistas, kai esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., ypatingos skubos atvejai, atsiradę dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, situacijos, kai dėl techninių ar meninio pobūdžio priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, sutartį gali įvykdyti tik konkretus ūkio subjektas) leidžiama sudaryti viešojo pirkimo sutartį be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse (VPĮ 56 straipsnis).

61Ginčui aktualios redakcijos VPĮ 56 straipsnio, nustatančio neskelbiamų derybų sąlygas, 1 dalis nustato, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus; 2) jeigu, paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jei Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo ataskaita; 3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas; 4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neskelbiamas derybas reglamentuojančiomis nuostatomis iš esmės leidžiama nukrypti nuo įprastinių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių, todėl šios (nuostatos) turi būti aiškinamos siaurai, o įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pageidauja tuo įrodymu remtis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją, C-250/07, Rink. 2009, I-4369). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad dėl tokio pirkimo nuostatų, kurių taikymas savaime nelemia skaidrumo stokos, išimtinio pobūdžio jos turi būti aiškinamos siaurai ir taikomos griežtai. Be to, jų taikymo poreikį ir teisėtumą turi įrodyti asmuo, norintis jomis pasinaudoti. Piktnaudžiaujant išimtinio pobūdžio teise vykdyti neskelbiamų derybų pirkimus, bus pažeistas ne tik tiekėjų lygiateisiškumas, bet ir skaidrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).

62Kaip pagrįstai akcentuoja tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, bei ko neginčija ir pareiškėjas, nagrinėjamu atveju sąlyga, dėl kurios šildymo paslaugos negali būti įsigyjamos konkurso būdu, t. y. šildymo paslaugos iš esmės gali būti tiekiamos tik asmens, nuomos teise valdančio ir naudojančio patalpas, skirtas šilumos gamybai, atsirado ne dėl objektyvių priežasčių (šilumos gamybai skirtos patalpos priklauso kitam asmeniui ar pan.), bet dėl pačios Kauno rajono savivaldybės sprendimo atskirai vykdyti patalpų, skirtų šilumos gamybai, nuomos konkursą ir šildymo paslaugų viešąjį pirkimą, kas jau savaime apsprendė, kad šildymo paslaugos iš esmės gali būti perkamos tik neskelbiamų derybų būdu iš vieno asmens, t. y. patalpų nuomos konkurso laimėtojo UAB „Roalsa“. Toks sprendimas, t. y. patalpų nuomos konkursą ir paslaugų, kurioms tiekti naudojamos išnuomotos patalpos, viešąjį pirkimą vykdyti atskirai, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės neužtikrina nei teisės aktų reikalavimus atitinkančio šio savivaldybės turto panaudojimo, nei juo labiau skaidraus paslaugų viešojo pirkimo būdo parinkimo, o tuo pačiu – ir galutinio tikslo – šildymo paslaugų kultūros ir ugdymo įstaigoms tiekimą už racionalią kainą – pasiekimo: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (ginčui aktuali 2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 redakcija), nustatantis valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, 81 straipsnis (2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-771 redakcija) numatė, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalis (2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-771 redakcija) nustatė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. TS-362 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės materialiojo turto (išskyrus gyvenamąsias patalpas, mokyklų valgyklas, vandens telkinius ir melioracijos įrenginius) nuomos tvarkos aprašo, kuris reglamentuoja ir šios savivaldybės negyvenamų patalpų nuomos viešo konkurso būdu tvarką ir sąlygas, 33–34 punktai nustato, kad turto nuomos konkursą laimi asmuo, paduotoje paraiškoje nurodęs didžiausią nuomos mokestį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į galutinį šio turto (pastatų ir patalpų, skirtų šilumos gamybai), kuris iš esmės gali būti naudojamas tik tai pačiai savivaldybei (jai priklausančių įstaigų) reikalingų paslaugų tiekimui, nuomos tikslą, būtų pagrįsta ir racionalu, kad nuomos konkurso rezultatai būtų susieti ne su patalpų nuomos kaina, bet su galutiniu tikslu – racionaliausia ketinamų įsigyti šildymo paslaugų kaina. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, dėl kurios taip pat leidžiama nukrypti nuo įprastinių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių (kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais), pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (kuriame įtvirtinta darbų pabaigos terminas ir paskirtas finansavimas) nelaikytinas privaloma (nenumatytas įvykis) VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlyga. Vyriausybės skiriamas finansavimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Aplinkybė, kad valstybės narės institucija, kuri pagal nacionalinę teisę viešųjų darbų projektų aprobacijos procedūros metu privalo pateikti savo sutikimą konkrečiam projektui, prieš tam nustatytą terminą išreiškia savo nepritarimą dėl priežasčių, dėl kurių ji tam turi teisę, nelaikoma nenumatomu įvykiu (Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 28 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-318/94, Rink. 1996, p. I-1949; 2005 m. birželio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-394/02, Rink. 2005, p. I-4713).

63Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Roalsa“ teiginiai, kad viešojo pirkimo tikslai jau yra užtikrinami rengiant viešą patalpų nuomos konkursą, kadangi jo dalyviams turėjo būti ir buvo aišku, kad konkurso laimėtojas kartu įgis teisę tiekti šildymo paslaugas savivaldybei priklausančioms kultūros ir švietimo įstaigoms, o šildymo paslaugų kainą, kuri yra kintanti, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina pati Kauno rajono savivaldybė, nepaneigia atsakovo išvados: viešo patalpų nuomos konkurso sąlygose nėra numatyti nuomos sutarties šalių įsipareigojimai dėl šildymo paslaugų pirkimo-pardavimo, nei juo labiau dėl jų kainos, todėl galimas potencialių tiekėjų netikrumas dėl investicijų grąžos, kas savo ruožtu gali atgrasyti juos nuo dalyvavimo tokiame nuomos konkurse ir ko būtų išvengta skelbiant paslaugų viešąjį pirkimą: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Kaip minėta jau minėta, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Atsižvelgiant į tai, teiginiai, kad patalpų nuomos konkurso viešumas tuo pačiu užtikrina ir paslaugų viešojo pirkimo tikslų pasiekimą, yra nepagrįsti; aplinkybė, kad šildymo paslaugų kainą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės taryba, savaime nereiškia, kad tiekėjų konkurencija čia yra negalima: kaip nurodė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje, parduodamos šilumos kainos pastoviajai dedamajai tiesiogiai daro įtaką investicijų į šilumos gamybos ir perdavimo priemones dydis, todėl akivaizdu, kad Kauno rajono savivaldybė neturi visiškos diskrecijos reguliuoti jai parduodamos šilumos kainos. Pažymėtina, kad patalpų nuomos konkurso sąlygose nebuvo sąlygų dėl investicijų dydžio, nuomos sutartyje yra įsipareigojimai tik dėl minimalių investicijų į išsinuomotas patalpas dydžio, todėl nėra ir jokių garantijų, kad nuomininkas, kuris tuo pačiu turėtų būti ir šildymo paslaugų tiekėju, bus maksimaliai suinteresuotas užtikrinti investicijos dydžio, o tuo pačiu – ir šildymo paslaugų kainos racionalumą.

64Atsakovo teiginiai, susiję su aplinkybe, kad Tarnyba ne tik nukrypo nuo savo suformuotos praktikos reguliuojant tokius santykius, kadangi anksčiau analogiškoje situacijoje sutikimą vykdyti šildymo paslaugų viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo jau buvo davusi, nėra pagrindas pripažinti ginčijamą Tarnybos sprendimą neteisėtu: visų pirma, pareiškėjo nurodytu atveju prašymas buvo grindžiamas, kaip teigia pats pareiškėjas (II tomas, b. l. 2–5), klaidingais duomenimis apie pirkimo vertę, todėl vien dėl šios priežasties Tarnybos sprendimas negali būti vertinamas kaip formuojantis jos poziciją tokio pobūdžio santykiuose ir situacijose; kita vertus, jeigu ankstesnį savo sprendimą, priimtą analogiškoje situacijoje, Tarnyba, retrospektyviai įvertinusi situaciją, laiko ydingu, toks (ankstesnis) sprendimas savaime nėra kliūtis, nurodžius faktus ir reikšmingą teisinį reguliavimą, vėlesnėje veikloje priimti kitokį sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

65Apeliacinio skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo atstovo užimtumo kitoje byloje ir bylą išnagrinėjo jam (atstovui) nedalyvaujant, pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, Lietuvos informacijoje teismų sistemoke LITEKO taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas prieš 2014 m. spalio 14 d. skirtą teismo posėdį būtų teikęs tokio pobūdžio prašymą. Be to, bet kokiu atveju savaime tai nėra pagrindas naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą: argumentus, pagrindžiančius reiškimus reikalavimus, pareiškėjas buvo nurodęs skunde, nieko iš esmės naujo nenurodė ir apeliaciniame skunde, taip pat bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.

66Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

67pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

68Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant A. D.,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,... 4. atsakovo atstovui R. Z.,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Roalsa“ atstovams S. B. ir D. C.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir... 10. Paaiškino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ne tik nukrypo nuo savo suformuotos... 11. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba su prašymu nesutiko ir prašė jį... 12. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo pirminiame prašyme nurodytos... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė prašė tenkinti... 14. Atsiliepime (I t., b. l. 54–56) paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybė... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės... 18. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, palaikė Tarnybos poziciją, nes... 19. Bylos įrodymai aiškiai patvirtino, kad pareiškėjas prašo leisti vykdyti... 20. Neskelbiamų derybų procedūra nagrinėjamu pagrindu (VPĮ 56 str. 1 d. 3 p.)... 21. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad konkurencija yra ribojama ne nuomojant... 22. VPĮ nuostatose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis... 23. Apibendrinus aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes,... 24. III.... 25. Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 26. Apeliaciniame skunde pažymi, kad šioje byloje kilęs teisinis ginčas yra... 27. Teigia, jog Tarnyba iš esmės sutiko, kad Nuomos konkursu buvo užtikrintas... 28. Pažymi, kad įvykdžius Nuomos konkursą ir parinkus tiekėją, Administracija... 29. Atkreipia dėmesį, kad būtent Nuomos konkursas sudarė konkurencines sąlygas... 30. Pareiškėjas sutinka, kad Kauno regione yra ir kitų potencialių tiekėjų,... 31. Šiuo atveju Savivaldybė atlikdama Nuomos konkursą užtikrino, kad jis būtų... 32. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė faktines ir... 33. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertina ir niekaip nepasisako dėl... 34. Pažymi, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 35. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t.,... 36. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia priimto teismo sprendimo... 37. Akcentuoja, kad pareiškėjo prašymų nagrinėjimo metu nebuvo aplinkybių,... 38. Pažymi, jog pareiškėjo minimas Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja... 39. Teigia, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, dar prieš... 40. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Nuomos konkurso sąlygose nebuvo jokios... 41. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo nurodyta preliminari šilumos tiekimo... 42. Tvirtina, jog šiuo atveju nėra tenkinamos visos privalomos neskelbiamų... 43. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti tiekėjų konkurenciją,... 44. Nurodo, jog skundžiami atsakovo sprendimai yra nuoseklūs, priimti... 45. Pažymi, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog apie bylos nagrinėjimo vietą... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Roalsa“ atsiliepimu į apeliacinį... 47. Nurodo, kad pareiškėjas nuomos konkursą atliko vadovaujantis Lietuvos... 48. UAB „Roalsa“ susipažinus su viešojo konkurso sąlygomis tapo aišku, kad... 49. Viešojo nuomos konkurso sąlygos buvo paskelbtos viešai spaudoje, todėl... 50. Teigia, jog teisinis pagrindas kreiptis į atsakovą dėl neskelbiamų derybų... 51. Daro išvadą, kad pareiškėjui kreipiantis į atsakovą dėl sutikimo vykdyti... 52. Tvirtina, kad teismo daromos išvados, jog tiekėjai neskelbiamų derybų... 53. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui neįpareigojus atsakovo duoti sutikimą... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m.... 57. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės... 58. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad šiuo atveju nėra visų... 59. Įvertinusi reikšmingą teisinį reguliavimą, byloje pateiktų įrodymų... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintoje viešųjų pirkimų... 61. Ginčui aktualios redakcijos VPĮ 56 straipsnio, nustatančio neskelbiamų... 62. Kaip pagrįstai akcentuoja tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas,... 63. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Roalsa“ teiginiai, kad... 64. Atsakovo teiginiai, susiję su aplinkybe, kad Tarnyba ne tik nukrypo nuo savo... 65. Apeliacinio skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netenkino... 66. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 67. pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 68. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą... 69. Nutartis neskundžiama....