Byla AS-63-630-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Saerimner“, Kalvarijos savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, Santakos kaimo bendruomenei, Kvietkinės kaimo bendruomenei, Kalvarijos miesto bendruomenei, Jungėnų kaimo bendruomenei, Jusevičių kaimo bendruomenei, Sangrūdos kaimo bendruomenei, Trakėnų kaimo bendruomenei, Susninkų kaimo bendruomenei, Brukų kaimo bendruomenei dėl leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. liepos 27 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas) direktoriaus UAB „Saerimner“ išduotą, 2006 m. gruodžio 22 d. atnaujintą ir 2007 m. balandžio 4 d. bei 2008 m. kovo 4 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 8.6.-21/11 (toliau – ir Leidimas).

5Pareiškėjas paaiškino, kad Generalinėje prokuratūroje buvo gauti Marijampolės apskrities viršininko administracijos bei Lietuvos Respublikos Seimo narių, Santakos, Jusevičių, Jungėnų, Kalvarijos, Sangrūdos, Trakėnų, Kvietkinės bendruomenių atstovų prašymai dėl ginčijamo leidimo bei UAB „Saerimner“ vykdomos ūkinės veiklos teisėtumo. Nagrinėjant prašymus nustatyta, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Marijampolės RAAD) direktorius 2005 m. liepos 27 d. išdavė Žemės ūkio kooperatinei bendrovei (toliau – ir ŽŪKB) „Kalvarijų bekonas“ ginčijamą leidimą 102 000 vnt. bekonų auginimo pajėgumui per metus. Po 2008 m. sausio 1 d. reorganizacijos UAB „Kalvarijų bekonas“ tapo UAB „Saerimner“. Pažymėjo, kad Leidimas buvo išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (toliau – ir TIPK Taisyklės). Paaiškino, kad paraiškose Leidimui gauti ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ nurodė, jog nuo įmonės iki artimiausios gyvenvietės, mokyklos ir gydymo įstaigos yra 2 000 m, nors nustatyta, kad šie duomenys yra klaidingi ir net 100 m spinduliu nuo ūkinės veiklos vykdytojo tvartų gyvena 9 gyventojai. Tvirtino, kad ginčijamas Leidimas buvo išduotas remiantis paraiškoje pateikta melaginga informacija, todėl negali būti laikomas teisėtu. Be to, 2009 m. birželio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė viršijo Leidime nustatytą kietųjų dalelių ir amoniako išmetimo į orą normatyvą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis įpareigoja tam tikrą ūkinę komercinę veiklą vykdančius asmenis, tarp kurių patenka ir UAB „Saerimner“, įrengti aplink statinius, kuriuose vykdoma veikla, sanitarines apsaugos zonas (toliau – ir SAZ). Bendrovė įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų SAZ neturi, o pagal teisės aktus UAB „Saerimner“ (įvertinus šios įmonės paskirtį ir dydį) privalo turėti 1 500 m SAZ, nors tokiu atstumu nuo įmonės gyvena daugiau nei 450 gyventojų. Kadangi pagal Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento duomenis gyvenimo bei ūkinės veiklos sfera yra arčiau negu turėtų būti nustatyta SAZ, todėl vykdoma ūkinė veikla prieš šalia įmonės pastatų gyvenančių asmenų valią pažeidžia jų teises. Marijampolės visuomenės sveikatos centrui atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo nustatyta, kad UAB „Saerimner“ vykdoma veikla dėl SAZ režimo reikalavimų nesilaikymo ir dėl savo pobūdžio realiai sukelia neigiamų pasekmių aplinkai. Nurodė, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 1.1.1. punktą bendrovės vykdomai ūkinei veiklai privalomai turi būti atliekamos įstatymų nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurios nėra atliktos. Teigė, jog dėl ūkinės veiklos skleidžiamo kvapo, skundžiamas Leidimas pažeidžia Santakos, Jusevičių bei Kvietkinės kaimų gyventojų teisėtus lūkesčius tiek dėl taršos objekto artumo, tiek dėl galimo daiktinių teisių ribojimo, nekilnojamajam turtui patenkant į šio objekto zoną. Kadangi skundžiamo Leidimo nepanaikinimas turėtų ilgalaikį poveikį ir užkirstų kelią visuomenei naudotis Konstitucijos ginamomis vertybėmis, tame tarpe teise į sveiką aplinką, todėl prašė viešąjį interesą pažeidžiantį sprendimą naikinti. Pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra skundą padavė surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pažeistas viešasis interesas, todėl termino kreiptis į teismą nepraleido. Tyrimas vyko intensyviai, jo eiga nuosekliai nurodyta patikslintame prašyme. Nežiūrint didelės medžiagos apimties bei specifinio turinio, prokurorui pakako duomenų pripažinti, kad gali būti pažeistas viešas interesas, 2010 m. gegužės 3 d. gavus Kalvarijos miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl SAZ nustatymo. Pažymėjo, kad vienas iš prašyme nurodytų argumentų – įstatyme reglamentuotų SAZ ribų neturėjimas. Tad nuo šios datos turėtų būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Kadangi prašymas teismui pateiktas 2010 m. gegužės 10 d., todėl įstatyme nustatytas 1 mėnesio terminas nuo tada, kada prokurorui pakako duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, nėra pažeistas.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-217-402/2011 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atsakovui Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Saerimner“, Kalvarijos savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui, Santakos kaimo bendruomenei, Kvietkinės kaimo bendruomenei, Kalvarijos miesto bendruomenei, Jungėnų kaimo bendruomenei, Jusevičių kaimo bendruomenei, Sangrūdos kaimo bendruomenei, Trakėnų kaimo bendruomenei, Susninkų kaimo bendruomenei, Brukų kaimo bendruomenei dėl leidimo panaikinimo.

8Teismas, spręsdamas bylą, nustatė, kad Generalinėje prokuratūroje 2010 m. kovo 20 d. buvo gautas Marijampolės apskrities viršininko administracijos prašymas (reg. Nr. 5.6-1286) dėl Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus UAB „Saerimner“ 2005 m. liepos 27 d. išduoto, 2006 m. gruodžio 22 d. atnaujinto, 2007 m. balandžio 4 d. ir 2008 m. kovo 4 d. koreguoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 8.6.-21/11 panaikinimo. 2010 m. kovo 29 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas kolektyvinis dalies Lietuvos Respublikos Seimo narių bei Santakos, Jusevičių, Jungėnų, Kalvarijos, Sangrūdos, Trakėnų, ir Kvietkinės bendruomenės atstovų prašymas (reg. Nr. 5.6-1286) dėl UAB „Saerimner“ vykdomos ūkinės veiklos teisėtumo. Pareiškėjų prašymai sujungti ir nagrinėti kartu. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2, 3, 5 punktais, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/07, 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5–8/2006, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10‑67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662‑1410/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–283/2010) ir pažymėjo, jog sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. data, kai pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2010 m. kovo 20 d. gautas Marijampolės apskrities viršininko administracijos prašymas ginti viešąjį interesą su priedais, kuriame išsamiai išdėstyta pažeidimų esmė ir nurodyti pažeisti teisės aktai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija kreipdamasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo išsamiai nurodė ginčijamo akto pažeidimus: nurodė, kad tipinės kiaulių auginimo fermos, kurių metinis projektinis pajėgumas 12 000 kiaulių per metus, pastatytas 1977 metais, nuo 1997 m. iki 2005 m. ūkinė veikla šiame objekte nebuvo vykdoma, kad skundžiamas 2005 m. rugpjūčio 28 d. atsakovo išduotas Leidimas, kuriuo leista šiame komplekse auginti 102 000 kiaulių per metus (8,5 karto didesniam kiaulių kiekiui), todėl tokio kiekio kiaulių auginimo ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 ir 2 priedai), atsakovas nepareikalavo, kad būtų atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas; fermai nenustatyta sanitarinė apsaugos zona, ir atsakovas nepareikalavo, kad SAZ ribos būtų įteisintos (išsamiai nurodyti pažeisti teisės aktai); kad buvo pažeisti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių reikalavimai, nes paraiškoje Leidimui gauti buvo nurodyta melaginga informacija dėl atstumų nuo Fermos iki gyvenamųjų ir visuomeninių objektų ir leistinos amoniako koncentracijos aplinkos ore ir atsakovas gautos informacijos nepatikrino. Prie prašymo pridėtas raštas ir 3 planai, kuriuose pažymėtas vietovės planas, pažymėta fermų poveikio zona, atstumai iki gyvenviečių ir kitų objektų. 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas kolektyvinis dalies Lietuvos Respublikos Seimo narių bei Santakos, Jusevičių, Jungėnų, Kalvarijos, Sangrūdos, Trakėnų ir Kvietkinės bendruomenių atstovų prašymas ginti viešąjį interesą su priedais, kuriame taip pat išsamiai išdėstyti teisės aktų ir pažeidimų esmė. Prašyme paminėti jau aukščiau nurodyti pažeidimai ir kiti – kad netoli fermos esančių gyventojų namų aplinkos oro matavimai rodo amoniako koncentracijos viršijimus; dėl fermos skleidžiamo blogo kvapo išreikšti gyventojų prieštaravimai, prašymą patvirtina pridedami dokumentai, tai kiaulių komplekso ir aplinkinių gyvenviečių žemėlapiai, iš kurių matyti atstumai iki gyvenviečių ir kitų objektų, pateiktas Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas „Dėl geriamojo vandens šaltinių vandens tyrimų rezultatų“ iš kurio matyti, kad vanduo iš apimtų mėginių neatitinka reikalavimams, pateikti du Marijampolės visuomenės sveikatos centro raštai „Dėl geriamojo vandens šaltinių vandens tyrimų rezultatų“, iš kurių matyti, kad vanduo iš paimtų šaltinių neatitinka reikalavimams, pateikti (viso 10 lapų) Aplinkos apsaugos agentūros, Oro taršos departamento „Oro taršos sklaidos apie UAB „Saerimner“ Kalvarijos kiaulių kompleksą modeliavimo rezultatai“, iš kurių matyti, kad oro tarša neatitinka keliamiems reikalavimams. Teismas įvertinęs pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus dėl skundžiamo Leidimo teisėtumo laikė, kad prašymas grindžiamas Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 20 d. prašyme išdėstytais pažeidimais ir motyvais ir 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautu dalies Lietuvos Respublikos Seimo narių bei Santakos, Jusevičių, Jungėnų, Kalvarijos, Sangrūdos, Trakėnų ir Kvietkinės bendruomenių atstovų prašyme išdėstytais pažeidimais ir motyvais, kurie buvo žinomi jau prašymų padavimo dieną, antras prašymas tik papildė pirmąjį, faktiškai jokių iš esmės naujų pažeidimų ir aplinkybių, turinčių esminės įtakos ginčui, pareiškėjas pateikdamas prašymą teismui nenurodė. Tokiu būdu, teismo nuomone, apie viešojo intereso pažeidimus prokurorui tapo žinoma Marijampolės apskrities viršininko administracijos prašymo padavimo dieną, t. y. 2010 m. kovo 20 d. ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas įstatymo numatytas 1 mėnesio terminas, kuris pasibaigė 2010 m. balandžio 20 d., taigi terminas skundui paduoti praleistas, o pareiškėjas neprašo jį atnaujinti. Be to, pažymėjo, kad dėl to paties akto teisėtumo vyksta teismo procesas Marijampolės rajono apylinkės teisme. Atsakovas 2010 m. kovo 29 d. pranešė pareiškėjui apie tai raštu, pridėdamas prie rašto 2009 m. gruodžio 21 d. surašyto ieškinio kopiją, atsiliepimo kopiją, teismo nutarties kopiją ir kitus raštus. Teismo nuomone, ir iš šių pateiktų duomenų galima buvo spręsti apie minimus teisės pažeidimus ir suprasti esamo ginčo esmę, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismui pateiktas patikslintas ieškinys ir atsiliepimas pakankamai išsamūs. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu teismas ABTĮ 10 straipsnio tvarka išaiškino pareiškėjui teisę ginčyti ir 2006 metų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su visais vėlesniais jo koregavimais ir atkreipė pareiškėjo dėmesį į terminus, pasiūlydamas patikslintame prašyme pasisakyti dėl terminų. Patikslintas prašymas teisme gautas 2010 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo nuomone, terminas nepraleistas, todėl neprašo termino atnaujinti. Pareiškėjas termino atskaitos tašku laiko, ir tai nurodė patikslintame prašyme, 2010 m. gegužės 3 d. datą, kadangi 2010 m. gegužės 3 d. buvo gautas Kalvarijos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl SAZ nustatymo, ir patikslintame skunde teigia, kad nuo šios datos turėtų būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Teismas pažymėjo, jog tai, kad fermai nenustatyta sanitarinė apsaugos zona ir atsakovas nepareikalavo, kad SAZ ribos būtų įteisintos, yra tik vienas iš skundo argumentų, kurį galima patikslinti ir teisme, todėl laikyti, kad Kalvarijos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl SAZ nustatymo gavimas prokuratūroje yra termino pradžios eiga, teismo manymu, nėra jokio pagrindo. Nepaneigtini prokuroro paaiškinimai dėl skųstinų teisės aktų reikalingumo kreipiantis į teismą su prašymu dėl pastarųjų naikinimo, tačiau jų (siekiamų panaikinti teisės aktų) fizinis neturėjimas, teismo nuomone, nebuvo kliūtis pasinaudoti teismine gynyba įstatymų leidėjo nustatytu laiku, kadangi buvo galimybė kreiptis į teismą ir po to pridėti aptariamus dokumentus arba, nesant galimybės gauti, kreiptis į teismą dėl jų išreikalavimo. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A556–838/2010. Pastebėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saerimner“ atstovai teisme pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis ir teismų sukurtas teisinis precedentas taikant šią teisės normą kartu su ABTĮ 33 straipsniu atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą Konstitucinį teisinės valstybės principą, 29 ir 118 straipsnių nuostatas. Teismo nuomone, nurodyti teisės aktai, jų pagrindu sukurta teismų praktika taikant minėtas teisės normas neduoda pagrindo abejoti šių teisės normų atitikimu Konstitucijai, todėl kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra pagrindo. Pažymėjo, kad prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys administracinių aktų priėmimo procese. Jų teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, reglamentuoja ABTĮ. Vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Priešingu atveju būtų sukurtas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose. Prokurorai nepagrįstai įgytų daugiau galimybių ginčyti administracinius aktus, nei kiti asmenys, o tai nesiderintų su administracinių bylų teisenos principais. Teismas pažymėjo, jog pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas. Pastebėjo, kad prokuroras – kvalifikuotas teisininkas, turintis ir veikiantis itin atidžiai, rūpestingai, nepriklausomai bei laikantis įstatymų. Teismas, įvertinęs duomenis, kuriuos pareiškėjas gavo iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 20 d. raštu ir jo priedus, manė, kad papildomų duomenų neturėjimas negali būti kliūtis pasinaudoti teismine gynyba įstatymų leidėjo nustatytu laiku ginčijant Marijampolės RAAD direktoriaus 2005 m. liepos 27 d. UAB „Saerimner“ išduotą, 2006 m. gruodžio 22 d. atnaujintą ir 2007 m. balandžio 4 d. bei 2008 m. kovo 4 d. koreguotą Leidimą Nr. 8.6-21/11. Be to, pažymėjo, kad byloje ginčijamas 2005 m. liepos 27 d. atsakovo priimtas administracinis aktas, t. y. nuo akto priėmimo praėjo jau 6 metai. Būtent šiuo aspektu aktualus savininko teises užtikrinančių Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuotų teisinės valstybės principo elementų: teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, reikalaujančių, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, taikymas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimais. Įvertęs laikotarpį nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. gegužės 12 d., teismas padarė išvadą, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, t. y. delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, nes prokuroras nedelsiant, t. y. vieno mėnesio laikotarpiu, turėjo ir galėjo imtis veiksmų ir priemonių kreipiantis į teismą su atitinkamais prašymais. Minėta išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuojamą praktiką (2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662‑1410/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-283/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-838/2010).

9III.

10Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

111. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi prokuroras turėjo teisę ir pareigą savarankiškai atlikti tyrimą, įvertinti surinktą medžiagą, susijusią su pareiškėjų nurodytais galimais pažeidimais, ir savarankiškai nustatyti imperatyvių teisės aktų pažeidimus, o ne besąlygiškai remtis pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis ir teisės aktų pažeidimais.

122. Pirminės informacijos gavimas prokuratūroje savaime nesuponuoja pakankamo pagrindo teigti, jog yra viešasis interesas. Prašymuose buvo nurodyti faktai, kurie, pareiškėjų manymu, rodo, jog Leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau nebuvo pateikta dokumentų, susijusių su Leidimo išdavimo procedūromis, todėl prokuroras neturėjo surinkęs visos informacijos, reikalingos sprendimui dėl viešojo intereso gynimo priimti. Prokuroras intensyviai rinko medžiagą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, o atsakovas ir Kalvarijos miesto savivaldybė delsė pateikti dokumentus.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saerimner“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir mano, jog teismo išvada, kad prokuroras praleido kreipimosi į teismą terminą yra visiškai teisinga, pagrįsta bylos aplinkybėmis ir teismų praktika.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą sutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Atskirasis skundas tenkintinas.

22Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl to, ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kreipdamasis į teismą, tinkamai realizavo teisminės gynybos prielaidas ir sąlygas, t. y. ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nepraleido kreipimosi į teismą termino.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 206-230, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-65/2009, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261‑1502/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑177/2010). Prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką. Todėl vadovaujamasi taisykle, kad jeigu būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556–2907/2011 akcentavo, jog nustatant momentą, kada pagal turimą (surinktą) medžiagą jau buvo pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo, su kuriuo siejama prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo padavimo teismui termino eigos pradžia, atliekamas kiekvienos konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių vertinimas. Termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas. Todėl priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti situacijų, kai Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka gauta medžiaga, susijusi su viešojo intereso gynyba, bus pakankama išvadai apie viešojo intereso pažeidimą padaryti, nuo šio momento prasidės ir termino eiga. Tačiau gali būti ir tokių situacijų, kai prokuratūroje gautos medžiagos pagrindu negalima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, o būtina surinkti kitus reikalingus duomenis, kurie inter alia leistų teigti, jog administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ir/ar kad šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.

25Bendruoju atveju taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą, jo eigos pradžia nustatoma remiantis objektyviais kriterijais – termino eiga prasideda nuo skundžiamo akto paskelbimo, individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo momento arba nuo momento, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tuo tarpu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo pateikimo teismui termino pradžios momentas paprastai negali būti siejamas vien tik su objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, skundžiamo akto įteikimu. Šiuo atveju sprendžiama, ar iš konkrečių duomenų prokuroras turėjo ir galėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Todėl siekiant nustatyti momentą, kada pakako duomenų išvadai apie viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgiama inter alia į įvairias vertinamojo pobūdžio aplinkybes, kurios kiekvienu konkrečiu ir individualiu atveju gali būti skirtingos, vertinamos nevienoda apimtimi bei turėti skirtingą reikšmę.

26Pirmiausia nustatytina, kada prokuroras įstatymo nustatyta tvarka gavo informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, ar ši informacija buvo pakankama tam, jog būtų galima pagrįstai manyti apie viešojo intereso pažeidimą. Tokiu atveju vertinamas konkrečių duomenų, kuriuos sužinojo prokuroras, turinys bei apimtis, ar pateikta medžiaga tiksli ir aiški, kitos reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, ginamos vertybės pobūdis ir svarba, pažeidimo nustatymo sudėtingumas, specialių žinių poreikis, ar panašaus pobūdžio pažeidimai yra dažni, ar tai pavienis atvejis, ar nagrinėjamu klausimu buvo ir kokiu mastu buvo galima sužinoti kitais būdais (diskusijos, informacija visuomenės informavimo priemonėse) ir pan. Jeigu informacijos (duomenų), kurią gauna prokuroras, pagrindu negalima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui suteikiama teisė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka rinkti duomenis ir atlikti kitus reikalingus veiksmus (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d.). Šiuo atveju, be anksčiau nurodytų aplinkybių, paprastai vertinama tai, kokių veiksmų ir kokiais terminais pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti reikalingus duomenis, ar tie veiksmai buvo pagrįsti, reikalingi, racionalūs, nuoseklūs. Taip pat svarbus laiko tarpsnis nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizacijos, jo adekvatumas informacijos apimčiai ir sudėtingumui teisiškai įvertinant esamą situaciją, bendradarbiavimo su duomenis teikiančiomis institucijomis ar kitais informacijos šaltiniais laipsnis, kaip ir kokia apimtimi papildomai gauti duomenys atsispindi prokuroro prašyme. Nustatant termino eigos pradžią, gali būti atsižvelgiama ir į tai, kad prokuroras pagal savo teisinį statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. Išvadai apie tai, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, padaryti gali būti nustatomos bei vertinamos ir kitos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, inter alia turi būti atsižvelgiama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prokuroras, 2010 m. gegužės 10 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipdamasis į teismą, praleido vieno mėnesio terminą, kadangi termino pradžios momentas skaičiuotinas nuo 2010 m. kovo 20 d., kai prokuratūroje buvo gautas Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 20 d. raštas Nr. SD-8-1295 (I įrodymų tomas, b. l. 1 – 10).

28Iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 20 d. rašto Nr. SD‑8‑1295 turinio ir pridedamų dokumentų apimties matyti, kad galimas viešojo intereso pažeidimas siejamas su UAB „Saerimner“ 2005 m. liepos 27 d. išduodant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą padarytais pažeidimais: neatlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir neatliktas planuojamos ūkinės veiklos vertinimas, kompleksui nenustatytos sanitarinės apsaugos zonos ir taršos poveikio zonos, į kurias patenka gyvenamieji namai, ugdymo įstaigos ir sveikatos įstaigos. Iš kolektyvinio Seimo narių bei kaimo bendruomenių 2010 m. kovo 17 d. prašymo, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauto 2010 m. kovo 29 d., matyti, jog papildomai akcentuojama, kad Marijampolės RAAD išdavė Leidimą nesant gyventojų bei žemės savininkų, gyvenančių nustatytu atstumu nuo taršos objekto sutikimų.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pateiktų prašymų turinį, keliamo klausimo sudėtingumą, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas šiuo atveju duomenis dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, turėjo surinkti pats ir nesikreipti dėl papildomų duomenų į kitas institucijas. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta informacija ir papildomi duomenys neatitinka aukščiau nurodyto duomenų pakankamumo kriterijaus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas po skundo pateikimo pagal įstatymą turi teisę tikslinti savo skundą bei teikti naujus įrodymus, neatleidžia pareiškėjo, šiuo atveju prokuroro, nuo pareigos prieš kreipiantis į teismą surinkti visus duomenis viešojo intereso pažeidimui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, disponuodama aukščiau paminėta informacija apie galimai padarytus teisės aktų pažeidimus ir spręsdama dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti neteisėti administraciniai aktai, privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Seimo narių bei kaimo bendruomenių pateiktą informaciją.

30Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS63‑500/2008) nuosekliai laikomasi pozicijos, jog, tais atvejais, kai kilęs klausimas yra sudėtingas, o jo įvertinimas, kaip jau konstatuota ir šiuo atveju, reikalauja specifinių žinių, prokuroras, siekdamas tinkamai apginti viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į instituciją, turinčią specialią kompetenciją atitinkamoje srityje, o atitinkamos institucijos informacijos pateikimo momentas, jeigu tokia informacija yra išsami, būtent ir yra pagrindas pradėti skaičiuoti pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo pateikimo teismui eigos pradžią.

31Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas patikrinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 20 d. rašte Nr. SD-8-1295 ir kolektyviniame Seimo narių bei kaimo bendruomenių 2010 m. kovo 17 d. prašyme nurodytą informaciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas, tame tarpe į Marijampolės RAAD, Kalvarijos miesto savivaldybę, Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, Marijampolės apskrities viršininko administraciją, Marijampolės visuomenės sveikatos centrą, Marijampolės apskrities Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl papildomos informacijos, reikalingos viešojo intereso pažeidimui nustatyti.

32Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjas pakankamai duomenų, būtinų konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, anksčiausiai surinko tik 2010 m. balandžio 16 d., gavęs skundžiamo Leidimo išdavimo medžiagą, kai atsirado galimybė įvertinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Seimo narių bei kaimo bendruomenių pateiktą informaciją (II įrodymų tomas, b. l. 1, 11 – 164). Išanalizavus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog prokuroras, manydamas, kad priimant skundžiamus sprendimus galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą.

33Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas su atitinkamu prašymu dėl viešojo intereso gynimo privalėjo kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą per vieną mėnesį nuo Marijampolės RAAD 2010 m. balandžio 14 d. rašto Nr. MRS-673 gavimo (2010 m. balandžio 16 d.), t. y. iki 2010 m. gegužės 16 d. Kaip minėta, Generalinio prokuroro prašymas teismui buvo paduotas 2010 m. gegužės 10 d. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, paduodamas prašymą pirmosios instancijos teismui, įstatymo nustatytų terminų nepraleido, todėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis, administracinė byla nutraukta paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, naikintina, perduodant šiam teismui administracinę bylą nagrinėti iš naujo.

34Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą tenkinti.

36Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Generalinėje prokuratūroje buvo gauti... 6. II.... 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi... 8. Teismas, spręsdamas bylą, nustatė, kad Generalinėje prokuratūroje 2010 m.... 9. III.... 10. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 11. 1. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi prokuroras... 12. 2. Pirminės informacijos gavimas prokuratūroje savaime nesuponuoja pakankamo... 13. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saerimner“ atsiliepimu į pareiškėjo... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės visuomenės sveikatos centras... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Atskirasis skundas tenkintinas.... 22. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl to, ar Lietuvos... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 25. Bendruoju atveju taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio... 26. Pirmiausia nustatytina, kada prokuroras įstatymo nustatyta tvarka gavo... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios... 28. Iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 20 d.... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pateiktų prašymų turinį,... 30. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 31. Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo... 32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad... 33. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas su atitinkamu prašymu dėl viešojo... 34. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4... 35. Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą... 36. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį... 37. Nutartis neskundžiama....