Byla 2KT-155/2011
Dėl elektros energijos tiekimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1722-370/2011 pagal ieškovės D. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą T. Ž., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams AB „VST“ Klaipėdos skyriui, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl elektros energijos tiekimo,

Nustatė

2Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas ieškovės D. B, atstovaujamos atstovės pagal įstatymą T. Ž., atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu, todėl prašo užtikrinti teisę į nešališką ir teisingą teismą bei perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismas turi išankstinį nusistatymą jos atžvilgiu. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė iš atskirojo skundo turinio padarė išvadą, kad apeliantė iš esmės reiškia nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, t. y. nepasitiki visu Klaipėdos apygardos teismu, todėl, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl civilinės bylos tinkamo išnagrinėjimo, civilinę bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti klausimą dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 69 str. 1 d., 34 str. 2 d. 3 p., 3 d.).

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

6Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

8Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas turi išankstnį nusistatymą jos atžvilgiu ir dėl to prašo nušalinti šį teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-1722-370/2011 nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškimas yra nemotyvuotas, nenurodyti konkretūs faktai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys teiginį apie visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų išankstinį nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjos keliama abejonė dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Klaipėdos apygardos teisme yra teisėjų, galinčių nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams.

9Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, T. Ž. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1722-370/2011 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

11Atmesti T. Ž. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1722-370/2011 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai