Byla e2A-258-730/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant Ieškovui Ž. S., ieškovo atstovui advokatui S. Č.,

4atsakovės A. S. ir trečiojo asmens UAB „Autolygis“ atstovui advokatui T. J., T. S.,

5trečiojo asmens UAB „Nesada“ atstovui J. B.,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Autolygis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei A. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nesada“, uždaroji akcinė bendrovė „Autolygis“, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui Ž. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atidalinti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove turimą turtą – patalpas - dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. ( - ), ir negyvenamąją patalpą - garažą (1-29), unikalus Nr. ( - ) su mansarda, pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - degalinę, unikalus Nr. ( - ) su rūsiu, pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (buvęs adresas ( - )); nustatyti naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams - kiemo aikštelei, unikalus Nr. ( - ), bei kitiems - statiniams (inžineriniams) - tvorai, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ) (buvęs adresas ( - )), pagal UAB „Studija33“ parengtą 2016-12-27 žemės sklypo padalijimo schemą; priteisti Ž. S. l Eur kompensaciją už A. S. priteistą didesnę nuosavybės dalį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė argumentą, kad bendraturčiai neranda bendro sutarimo, kaip atsidalinti turimą turtą, be to, ieškovas šiuo metu neturi galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Taip pat nurodė, kad šioje byloje yra pateikęs tris skirtingus (alternatyvius) atidalijimo variantus ir visuose 3 alternatyviuose variantuose sutinka, kad jam asmeniškai iš bendrosios nuosavybės būtų atidalinta bet kuri dalis suformuotų turtinių vienetų, t. y. atsakovei A. S. pageidaujant, prašomą dalį priteisti jai. Taip pat nurodo, jog neprieštaraus, jei teismas atidalins iš bendrosios nuosavybės pagal ankstesnius UAB „Studija 33“ parengtus atidalijimo variantus.
  2. Atsakovė A. S. su siūlomu turto atidalijimo planu nesutiko bei pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė teismo atidalinti šalims priklausantį bendrą turtą pagal atsakovės pateiktą atidalijimo variantą, kurį paruošė UAB „Geosmart“, t. y. taikant mišrų atidalijimo būdą: priteisti atsakovei iš bendro turto taip, jog atsakovei tektų 47/100 bendro turto, o ieškovui Ž. S. – 53/100 dalys bendrame turte; priteisti iš ieškovo 12 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančias 3/100 dalis, kompensacijos sumą skaičiuojant pagal ieškovo Ž. S. prašytą iš atsakovės kainą už jam priklausančią ½ dalį nuosavybės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino bei atidalijo ieškovui Ž. S. iš bendros dalinės nuosavybės su atsakove A. S. patalpas - dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. ( - ), ir negyvenamąsias patalpas - garažą (1-29), unikalus Nr. ( - ), su mansarda, pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - degalinę, unikalus Nr. ( - ), su rūsiu, pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (buvęs adresas ( - )), ir: 1) priteisė ieškovui Ž. S. asmeniškai nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. ( - ), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 2 ir UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 2, pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 2, pastatą-degalinę (su rūsiu), unikalus Nr. ( - ), pastatą-sargo namelį, unikalus Nr. ( - ); 2) priteisė atsakovei A. S. asmeniškai nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. ( - ), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukštas) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1 ir UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalinimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1, pastato-garažo, unikalus Nr. ( - ), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane pažymėtą turtiniu vienetu Nr. 1, bei kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ). Nustatė naudojimosi tvarką nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams-kiemo aikštelei, unikalus Nr. ( - ) bei kitiems-statiniams (inžineriniams)-tvorai, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ) (buvęs adresas ( - )) pagal UAB „Studija33“ parengtą 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalinimo schemą, nustatant, kad ieškovas Ž. S. asmeniškai naudojasi dalimi plane pažymėta 2 (4898 kv. m) ir 5 (447 kv. m), atsakovė A. S. asmeniškai naudojasi dalimi plane pažymėta 1 (4898 kv. m) ir 6 (333 kv. m), ieškovas Ž. S. ir atsakovė A. S. bendrai su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ naudojasi dalimi pažymėta plane 7 (1804 kv. m). Priteisė atsakovei A. S. iš ieškovo Ž. S. 1 085,32 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę priteistą nuosavybės dalį. Atsakovės A. S. priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės A. S. 631,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ž. S. naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
    1. Atsakovo pateiktas UAB „Geosmart“ projektas yra skirtas tik naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui. Pažymėjo, jog liudytojas E. M. nurodė, kad yra matininkas, atlikęs matavimus UAB „Geosmart“ 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalinimo schemai sudaryti ir paaiškino, kad plane yra dalijamas tik žemės sklypas – jame esantys pastatai nedalinami. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlytas turto atidalijimo variantas prieštarauja nustatytoms idealiosioms bendraturčių nuosavybės dalims, nes neatitinka faktinės situacijos.
    2. Atkreipė dėmesį, jog pagal naujausius byloje esančius turto kadastrinius matavimus, kurie dar nėra įregistruoti viešame registre, pagrindinis statinys turi palėpes. Nurodė, kad atsakovės įgaliotas asmuo ir trečiojo asmens UAB „Autolygis“ atstovas T. S. teismo posėdyje pripažino faktą, kad palėpės egzistuoja ir yra tokios, kaip pateikia ieškovas kartu su UAB „Studija 33“ turto padalijimo schemomis, todėl teismas laikė šį faktą nustatytu (CPK 187 str.). Pažymėjo, jog aplinkybė, kad kadastriniai matavimai dar nėra neįregistruoti viešame registre, neturi esminės reikšmės, nes teismas faktines aplinkybes gali nustatyti remdamasis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir kitais įrodymais, todėl darė išvadą, kad patalpos atidalintinos pagal ieškovo pateiktą UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. turto padalijimo schema, nes joje pateiktos patalpų atidalijimo schemos ir projektai bei įvertinta faktinė situacija. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas atidalinti iš bendros nuosavybės pagal UAB „Studija 33” 2016 m. gruodžio 27 d. parengtą planą variantas yra racionalesnis, nes šalių dalys išliktų tokios pačios, būtų vientisos.
    3. Teismas įvertinęs tai, kad šalys objektyviais duomenimis nepagrindė savo prašomų priteisti kompensacijų dydžio, remdamasis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro išrašais ir 2015 m. vasario 6 d. nustatyta turto vidutine rinkos verte, konstatavo, kad viso atidalijamo šalims asmeninės nuosavybės teise turto vertė yra 160 684,00 Eur (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėjo, kad po atidalinimo atsakovei atitenkančios turto plotas siekia iš viso 833,27 kv. m, o ieškovui atitenkančio turto plotas siekia iš viso 856,09 kv. m.
    4. Pažymėjo, kad turtiniai vienetai yra nelygiaverčiai, dalis jų nenaudojami, todėl teismas įvertino visą atidalijamą turtą kaip vieną turtinį kompleksą, ir nustatė kompensacijos kainą, atsižvelgdamas į visų statinių bendrą vidutinę vieno kvadratinio metro, pagal faktinę situaciją ir naujausius byloje esančius kadastrinius matavimus, vertę. Nurodė, kad viso turto vertė siekia 160 684 Eur, faktiškai dalintų patalpų plotas yra 1689,36 kv. m, todėl konstatavo, jog vidutinė vieno kvadratinio metro kaina siekia 95,12 Eur. Atsižvelgė į tai, kad ieškovui atiteko 22,82 kv. m daugiau nei atsakovei, todėl jai kompensuotina už 11,41 kv. m plotą, t. y. atsakovei iš ieškovo priteisė 1 085,32 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę priteistą nuosavybės dalį (CK 4.80 str. 2 d.).

12III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

13

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė A. S. bei trečiasis asmuo UAB „Autolygis“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 metų rugsėjo 22 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą - atsakovės A. S. patikslintą priešieškinį patenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra daugiau motyvų, kodėl ieškovo pasiūlymas labiau atitinka bendraturčių interesus, kaip nėra ir argumentų, kodėl atsakovės pateiktas bendro turto atidalijimo variantas nėra galimas, kodėl atsakovės pasiūlymai neatitinka bendraturčių interesų. Pažymėjo, jog šalių pasiūlymai nėra lyginti ir analizuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesų įgyvendinimo aspektu, buvo remtasi vieninteliu ieškovo pasiūlymu, o tai apeliantės nuomone lėmė, jog teismas sprendė ginčą neobjektyviai.
    2. Apeliantės vertinimu, byloje kilo ginčas dėl to, jog be viešame registre registruotų patalpų, egzistuoja ir neregistruotos patalpos (palėpės), kurias ieškovas pageidavo dalinti. Teigia, jog siekiant nustatyti atidalintino turto apimtį, teismas turėjo nustatyti, kiek yra suformuotų patalpų, kurių kadastro duomenys yra įregistruoti viešame registre, kiek yra nesuformuotų patalpų (palėpių patalpų), kurių duomenų nėra viešame registre ir ar šie duomenys atitinka šalių pateiktus pasiūlymus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų ginčo dalyką sudarančių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, todėl teismo sprendimo išvados neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių egzistuojančių realybėje.
    3. Teigia, jog prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, o atidalinti galima tik egzistuojantį daiktą. Pažymėjo, jog šiuo atveju atidalinti nekilnojamąjį daiktą galima atidalinant tik teisės normų aktų nustatyta tvarka suformuotą daiktą, ir tik po to galimas jo atidalijimas bendraturčiams. Nurodo, kad tokia praktika vadovaujamasi ir teismų praktikoje, kur laikomasi nuostatos, jog kliūčių atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo įregistruoto nekilnojamojo turto objekto nėra, kai atidalijamas suformuotas daiktas (žr. 2016 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016.06.15 nutartis civ.b. Nr. 2A-517-227/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-04-28 nutartis c.b. Nr. 2A-772-340/2016), o įtraukus į atidalinamo turto masę neįregistruotas patalpas, pažeidžiamas turimų nuosavybės dalių principas.
    4. Pažymėjo, kad ieškovas pateiktame pasiūlymo variante, įvardijamame, kaip „Nekilnojamasis turtas Nr. 2“ nebuvo įtraukęs suformuotų ir viešame registre įregistruotų 116,13 kv. m. mansardos patalpų virš 105,48 kv. m patalpų, kurios jam priteistos ir kadastro byloje žymimos indeksu 1G1 p, tuo pačiu pasiūlymo variantu, įvardijamame, kaip „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ nurodytos 121,13 kv. m mansardos patalpos, kurios pasak ieškovo yra suformuotos ir įregistruotos, tačiau viešuose kadastro duomenyse, tokių mansardos patalpų nėra registruota ir to ieškovas neįrodė. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė nurodytų aplinkybių, „aklai“ vadovavosi tik ieškovo pasiūlymu, nors šių aplinkybių ištyrimas ir nustatymas aiškiai būtų lėmęs išvadą, jog atidalijimas pagal ieškovo pasiūlymą yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinės situacijos, todėl prieštarauja bendraturčių interesams.
    5. Apeliantė nurodė, kad teismo išvada, jog ieškovo pasiūlymas yra racionalesnis neatitinka bylos duomenų, nes pagal jos pasiūlytą patalpų atidalinimo projektą, abiem taip pat tenka po dalį pagrindinio pastato, o ieškovui siūloma atiduoti visą garažų pastatą ir kitus žemės sklype esančius statinius, kurių vertė yra ne mažesnė nei pagal apeliantės siūlomą atidalinimo projektą jai tenkančios dalies. Teigia, jog teismui patenkinus ieškovo ieškinį, šalys iš esmės ir toliau liko bendrasavininkais dalies patalpų (pastato - garažo, pastato dirbtuvių, palėpių), o būtent atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslas - atskirti kiek įmanoma daikto valdymą ir vieno savininko priklausymą nuo kito valios.
    6. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad atsakovės prie ieškinio pateiktame žemės sklypo padalinimo plane pastatai buvo nedalijami yra nepagrįstas, nes kartu su planu buvo pateiktas ir jį lydintis aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kaip teismui siūloma padalinti pastatus. Teigia, jog liudytojas E. M. nurodė, jog jis žemės sklypo padalinimo planą rengė atsižvelgdamas į atsakovės atstovo nurodytą pastatų padalijimą. Mano, jog teismas, objektyviai neištyrė, koks yra atsakovės pateiktas pasiūlymas, arba jį ignoravo, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyręs atsakovės pasiūlymo, negalėjo tinkamai atskleisti ir bylos esmės.
    7. Atkreipė dėmesį, jog faktiškai nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovo pasiūlymą, buvo nelygiai padalinta ir kiemo aikštelė, t. y. pagal teismo sprendimą atsakovė turės naudotis mažesne kiemo aikštelės dalimi nei jai priklausytų dalis pagal nuosavybės teisės dalis. Teigia, jog šis atsakovės- nuosavybės teisės ribojimas nėra kompensuotas, todėl žemės sklypo naudojimosi tvarka įtvirtinta teismo sprendimu yra pažeidžianti atsakovės nuosavybės teises, o žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo kriterijų.
    8. Nurodė, kad pagal apeliantės pasiūlytą žemės sklypo padalinimo projektą yra numatytas atitinkantis įstatymo reikalavimus privažiavimas prie kiekvieno atskiro objekto, nes ir pagal priešgaisrinės apsaugos taisykles, įvažiuoti turi išsitekti ir gelbėjimo transportas, o per 4 metrus pagal ieškovo projektą, tai padaryti neįmanoma.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ž. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeista, o apeliacinio skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
    1. Ieškovas Ž. S. ikiteisminiuose santykiuose ir teismui iš viso parengė 4 skirtingus atidalinimo variantus atsižvelgdamas į atsakovės A. S. pastabas. Teigia, jog visose projektuose ieškovas suteikė teisę atsakovei A. S. pasirinkti kurį iš formuojamų turtinių vienetų ji pageidauja pasiimti. Pažymėjo, jog atsakovė A. S. elgėsi priešingai ir savo siūlomais atidalinimo variantais kategoriškai prieštaravo, kad Ž. S. rinktųsi formuojamas turto dalis. Mano, jog tokie atsakovės veiksmai, kai pati atsisako rinktis iš pateiktų turtinių vienetų, o siūlo savo variantus be teisės rinktis, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė A. S. nesiekė suderinti savo valios dėl bendro daikto, neieškojo bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, nebendradarbiavo, t. y. elgėsi nesąžiningai. Ieškovo vertinimu, vien tai įrodo, kad A. S. pasiūlymai yra nelygiaverčiai, todėl negali būti optimaliausiu atidalijimo variantu.
    2. Pažymėjo, jog A. S. priešieškiniu pateiktas pasiūlymas akivaizdžiai pažeidžia Ž. S. teises, nes didžioji dalis pagrindinio turto atitenka A. S., t. y. siūlomu variantu Ž. S. faktiškai atitenka 26,52/100 dalys. Mano, kad A. S. beveik 3/4 dalis vertingiausio pagrindinio pastato prašo priteisti jai, o kaip kompensaciją Ž. S. siūlo priteisti daug mažesnės vertės lengvųjų automobilių garažų boksus (pastatą-garažą, unikalus Nr. ( - )). Teigia, kad toks pagrindinio ir vertingiausio pastato atidalinimas prieštarauja šalių dalims bendrojoje nuosavybėje (po ½ dalį).
    3. Ieškovo nuomone, vertinant abu pasiūlymus labai svarbu tai, kad Ž. S. siūlė A. S. rinktis turtinį vienetą Nr. 1 ar turtinį vienetą Nr. 2, kas akivaizdžiai įrodo, jog tai iš esmės yra lygiavertis padalinimas, tuo tarpu A. S. kategoriškai reikalavo jai priteisti būtent tą dalį, kurios ji prašo, nesuteikdama galimybės rinktis ir dar prašė priteisti jai 12 000,00 Eur kompensaciją. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu paklausus ar atsakovė sutiktų apsikeisti jos siūlomomis dalimis, jei Ž. S. nereikalautų tos kompensacijos, A. S. atstovas keistis nesutiko, o į sekantį klausimą ar atsakovė sutiktų apsikeisti jos siūlomomis dalimis, jei Ž. S. vietoje gautinos kompensacijos dar primokėtų, A. S. atstovas vėl keistis nesutiko. Mano, jog šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad A. S. priešieškinio reikalavimas (siūlomas atidalinimo būdas) yra visiškai neadekvatus ir nelygiavertis.
    4. Teigia, jog byloje nustatyta ir nekyla ginčas, kad esančios mansardos dalis yra įregistruota viešame registre, o kita dalis neįregistruota, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad gali būti atidalintos tik suformuotos patalpos, o palėpės turi būti atidalintos pagal idealiąsias dalis. Nedalinat teisėtos palėpės (mansardos), būtų pažeista kažkurio bendraturčių teisė, nes atidalinus turtą pastatais, neįregistruota palėpė atitektų tam bendraturčiui, kuriam tektų pastatas su neįregistruotos palėpės dalimi, o tam bendraturčiui (šiuo atveju ieškovui Ž. S.), kuriam atitenka pastatas su įregistruota palėpės dalimi dar ir sumažėtų, pastato dalis, nes įregistruota palėpės dalis įskaičiuota į visą pastato plotą ir yra dalinama (šiuo atveju ieškovui Ž. S.). Pažymėjo, kad nedalinat teisėtos palėpės (mansardos), būtų pažeista kažkurio bendraturčių teisė, nes atidalinus turtą pastatais, neįregistruota palėpė atitektų tam bendraturčiui, kuriam tektų pastatas su neįregistruotos palėpės dalimi, o tam bendraturčiui (šiuo atveju ieškovui Ž. S.), kuriam atitenka pastatas su įregistruota palėpės dalimi dar ir sumažėtų, pastato dalis, nes įregistruota palėpės dalis įskaičiuota į visą pastato plotą ir yra dalinama (šiuo atveju ieškovui Ž. S.).
    5. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. alternatyvų atidalijimo projektą palėpė (mansarda) buvo įskaičiuota į bendrą plotą, o atsižvelgiant į jos matmenis buvo atitinkamai dalinami kiti pastatai (degalinė, garažų boksai), pati palėpė padalinta virš kiekvienam bendraturčiui tenkančios pagrindinio pastato dalies, todėl toks padalinimas yra protingas, ir nepažeidžiantis proporcingumo reikalavimų, o priešinga: užtikrinantis bendraturčių dalių lygybę. Pažymėjo, kad neįregistruota palėpės dalis yra faktiškai naudojama, nes būtent joje yra stoglangiai, dėl to UAB „Autolygis“ ją subnuomavo siuvyklai.
    6. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog jis neprieštaravo, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai teisėtai pastatytam, bet neregistruotam turtui, tačiau atkreipė dėmesį, kad A. S. pateiktoje UAB „Geosmart“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, kuria buvo atlikti kadastriniai matavimai ne tik teisėtai palėpei, bet ir neteisėtai (be statyba leidžiančio dokumento) pastatytiems pagrindinio pastato naujoms patalpoms (UAB „Geosmart” matavimuose pažymėtos 1-14) bei prie pastato degalinės esančioms patalpoms (pažymėtos UAB „Geosmart“ matavimuose 1-7). Pažymėjo, kad būtent A. S. atstovas 2017 m. sausio 26 d. posėdyje kategoriškai atsisakė įregistruoti tik teisėtą palėpę (mansardą), todėl mano, kad ne ieškovas Ž. S., o apeliantė sudaro kliūtis palėpės įregistravimui. Teigia, kad teismui atidalinus šį turtą, bendra nuosavybė pasibaigs, todėl palėpės registravimui trukdžių t. y. gauti kito bendraturčio sutikimo, nebeliks.
  3. Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovai apeliacinį skundą prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad yra pateikti paaiškinimai dėl aiškinamojo rašto, kuriame buvo konstatuota, jog aiškinamajame rašte nurodyti pastatų plotai yra tikslūs, o apskaičiuojamos dalys reikalavimo nekeičia. Nurodė, jog pagal atsakovės pateiktus dokumentus yra galimybė padalinti pastatus. Atstovo nuomone, atidalijimui pakanka ir rašytinio aprašymo, o grafinis projektas nėra reikalingas, nes vadovaujantis registrų centro duomenimis, jokių abejonių dėl ploto ir padalinimo negali būti, nes patalpos yra identifikuotos unikaliais numeriais ir indeksais, o taip pat yra aiškus jų plotas, todėl patalpas atidalyti nėra jokių kliūčių. Pasisakydamas dėl ieškovo pateikto projekto, nurodė, kad šiuo projektu nebuvo daromas atidalijimas pastatais, o buvo įtraukiamas visas plotas ir tada tas plotas padalinamas, taip ieškant kam ko priskirti. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra palėpių kadastrinių paskaičiavimų, todėl plotai negalėjo būti objektyviai suskaičiuoti. Teigia, jog vienintelis pasiūlymas, kai yra tinkamai atidalijama pastatais, yra tik atsakovės pasiūlymas.
  4. Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme ieškovas Ž. S. bei jo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad siekiant atidalinti turtą, turi būti pateiktas atidalijimo projektas, o pagal atsakovės pateiktą aiškinamąjį raštą yra nustatyta ne turto atidalijimo tvarka, tačiau šiuo raštu iš esmės yra naujas dalių nustatymas, pakeičiant šalims priklausančius dydžius. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas sprendimo keisti neprašo, o buvo išreikšta pastaba dėl tam tikrų klaidų plane, kuriuo buvo padalinti ne pastatai, o buvo padalintas žemės sklypas. Atstovas taip pat nurodė, jog atidalijimas mišriu būdu, kai įregistruotos patalpos būtų atidalijamos realiuoju būdu, o neįregistruotos patalpos mišriuoju būdu, nėra galimas, nes įregistruota palėpė yra vienoje pastato dalyje, o neįregistruota palėpė yra kitoje pastato dalyje, tačiau dalis neįregistruotos palėpės yra kitoje dalyje šalia įregistruotos palėpės. Atstovas taip pat pažymėjo, kad apeliantė neteisingai nurodė, jog byloje nėra kadastrinių matavimų, kadangi UAB „Studija 33“ matavimus atliko pagal galiojančius kadastrinius matavimus ir tik palėpės buvo skaičiuojamos pagal kadastrinius matavimus, kuriuos pateikė apeliantė. Mano, jog labai svarbi aplinkybė yra ta, jog visi planai turi būti suderinti su žemėtvarka. Teigia, jog ieškovas savo planą su žemėtvarka suderino ir gavo pritarimą, o atsakovė savo plano iš viso nederino.
  5. Trečiojo asmens UAB „Nesada“ atstovas J. B. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog neturi nuomonės dėl to, kuris iš pateiktų planų yra teisingiausias. Mano, jog patalpos turėtų būti atidalintos per pusę.
  6. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme papildomai paaiškino, jog Ž. S. kreipėsi su prašymu padalinti pastatus į dvi dalis. Buvo parengtas padalijimo projektas, kuriuo po padalijimo dalys būtų lygiavertės. Pažymėjo, jog buvo siekiama atidalinti į pastatus. Taip pat nurodė, kad prie pastatų buvo numatyta žemė tiems pastatams eksploatuoti. Atsakydamas į klausimus dėl neįregistruotų palėpių atidalijimo pažymėjo, kad projektu buvo padalintos ne palėpes, o pastatai ir tai, kad palėpės neįregistruotos, neturi reikšmės, nes atidalijus pastatus, vėliau savininkas galės palėpes pats registruoti. Teigia, jog projektu yra atidalinti pastatai ir kartu projektuose nurodyta, kuriuose pastatuose yra palėpės. Kadangi tos palėpės yra, tai projektu jos ir įvertinos. Pažymėjo, jog rengiant atidalijimo projektą, buvo nurodytas visas plotas, t. y. tiek įregistruotas, tiek neįregistruotas. Teigia, jog kadangi pats daiktas (palėpės) yra, o nėra tik išrašo, todėl neįtraukus neįregistruoto turto į atidalijimo projektą, asmuo, kuriam vėliau būtų paskirta dalis su neįregistruota palėpe, ją galėtų įsiregistruoti ir taip praturtėti bendraturčio sąskaita. Liudytojas taip pat nurodė, kad teigiamo teismo sprendimo pagrindu, kuriuo būtų atidalintas turtas, asmuo galėtų su projektu bei teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę, kuri priimtų sprendimą ir atidalintas turtas galėtų būti įregistruotas registrų centre. Pažymėjo, jog atidalinus pastatus, jie gautų atskirus unikaliuosius numerius, atskirus adresus.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas padalino šalims bendrąja daline nuosavybę pagal ieškovo pateiktą atidalijimo planą parengtą UAB „Studija 33“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
  1. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo turtą: 1) patalpas-dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. ( - ), kurių bendras plotas 788,763 kv. m; 2) negyvenamąją patalpą garažą (1-29), unikalus Nr. ( - ), kurios plotas 46,62 kv. m; 3) pastatą-garažą, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 334,68 kv. m; 4) pastatą-degalinę, unikalus Nr. ( - ) su rūsiu, kurio bendras plotas 128,43 kv. m; 5) pastatą-sargo namelį, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 4 kv. m; 6) kitus statinius (inžinerinius) – po ½ lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), po 9114/20228 kiemo aikštelės, po 300/660 tvoros unikalus Nr. ( - ) ir kt inžinerinių statinių, esančių ( - ). Bylos surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad 1,5329 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), adresu ( - ), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tiek su ieškovu, tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. Atitinkamai ieškovui yra išnuomota — 0,5889 ha žemės sklypo dalis, atsakovei - 0,5890 ha žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui UAB „Nesada“ - 0,2003 ha žemės sklypo ir UAB „Autodalys“ - 0,1547 ha žemės sklypo dalys. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jo turimą turto dalį pagal jo pateiktą atidalinimo projektą ir valstybinės žemės naudojimo planą, kurį rengė UAB „Studio 33“. Pagal ieškovo pateiktą projektą, teismo prašoma atidalinti su atsakove bendrai turimą turtą taip, kad po atidalinimo iš pagrindinio pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai – Nr. 1 ir Nr. 2, o taip pat ir iš garažų pastato būtų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai ir gauti turtiniai vienetai būtų panašios kvadratūros, be to, atsakovei tektų pastatas‑degalinė (su rūsiu), unikalus Nr. ( - ), pastatas-sargo namelis, unikalus Nr. ( - ). Savo ruožtu atsakovė, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovo siūloma turto padalijimo tvarka bei prašė su ieškovu turimą jos turto dalį atidalinti pagal UAB „Geosmart“ parengtą projektą ir žemės padalinimo schemą. Pagal atsakovės siūlomą atidalinimo variantą bendras turtas būtų dalinamas ne lygiomis dalimis atidalinant pastatus, o atskirais pastatais, t. y. atsakovei tektų dvi dalys pagrindinio pastato, o turinti mažiausią sąlytį šio pastato dalis tektų ieškovui. Taip pat ieškovui tektų kiti atskiri pastatai – garažai ir kt. Atsakovė taip pat prašo teismo priteisti iš ieškovo 12 000,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančias 3/100 dalis, kompensacijos sumą skaičiuojant pagal ieškovo prašytą kainą už savo turto dalį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
  1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.
  2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
  3. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jos nuomone, be viešajame registre įregistruotų patalpų egzistuoja ir neregistruotos patalpos (palėpės), kurias ieškovas pageidavo dalinti. Mano, jog prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąsias bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atidalinti galima tik egzistuojantį daiktą. Teigia, jog šiuo atveju atidalinti nekilnojamąjį daiktą galima tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą daiktą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo jog virš pagrindinio pastato yra įrengta palėpė, kurios dalis yra įregistruota, tačiau kita dalis įregistruota nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju palėpė neatitinka vieno iš pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali būti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Atkreiptinas dėmesys, jog žodinio bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas buvo padaręs pertrauką, kurios metu buvo suteikta ieškovui galimybė įregistruoti neregistruotas palėpės patalpas, tačiau šie klausimai išspręsti nebuvo.
  4. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. ir kt. v. I. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).
  5. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad visa palėpė yra įrengta ir suformuota jos kadastrinių matavimų byla, t. y. namo palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa. Šalims ji priklauso bendrąja daline nuosavybe kaip bendro naudojimo patalpa, todėl gali būti atidalijama tik idealiosiomis dalimis. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-441-378/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žodinio bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu šalys nurodė, jog pagal ieškovo pateiktą turto atidalijimo projektą, neįregistruotų patalpų atidalyti idealiosiomis dalimis nėra galimybės, kadangi šiuo projektu atidalijimas vykdomas atskirais pastatais, o ne palėpėmis, todėl atidalijus ginčo palėpes idealiosiomis dalimis, šalys negalėtų tinkamai jomis naudotis, kadangi palėpės yra atskiruose pastatuose. Atsižvelgus į tai kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad į dalytiną viso pastato plotą įtraukti visą pastogės naudingąjį plotą nėra pagrindo, todėl konstatuotina, jog dėl šių priežasčių, atidalyti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal ieškovo pateiktą projektą, nepažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros, nėra galimybės.
  6. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui padarius anksčiau nurodytą išvadą dėl palėpės atidalijimo, dėl kitų atsakovės ir ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su palėpe, nepasisakytina, kadangi nagrinėjamoje byloje tai yra teisiškai nereikšminga. Juolab, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  7. Apeliaciniu skundu taip pat yra prašoma atidalyti šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą pagal atsakovės pateiktą projektą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pateiktame žemės sklypo padalinimo plane, pastatai nebuvo dalijami, kadangi kartu su planu buvo pateiktas ir jį lydintis aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kaip teismui siūloma padalinti pastatus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju buvo apklaustas UAB „Geosmart“ matininkas E. M., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog atliko matavimus UAB „Geosmart“ 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalinimo schemai sudaryti bei pažymėjo, kad plane yra dalijamas tik žemės sklypas, o jame esantys pastatai nedalinami. Nors apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys, jog žemės sklypo padalijimo planas buvo rengiamas, atsižvelgiant į atsakovės atstovo nurodytą pastatų padalijimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atsakovės pateiktu planu buvo pasiūlyta tik ginčo žemės sklypo atidalijimo schema, o toks planas neapima viso bendrai dalijamo šalių turto, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tokiu planu vadovautis atidalijant bendrosios nuosavybės teise priklausančius pastatus.
  8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – pastatų) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (šio straipsnio 1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Šiuo atveju, teismui pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas su aiškinamuoju raštu dėl pastatų atidalijimo nelaikytinas tinkamu projektiniu pasiūlymu, kadangi šiuo atveju nėra grafiškai atvaizduota, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai prašomi suformuoti. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas žemės sklypo padalijimo schema nėra tinkamas dokumentas, kurio pagrindu būtų galima suformuoti atskirus objektus, todėl darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atidalyti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą pagal atsakovės pateiktą planą bei aiškinamąjį raštą nepagrįsti, todėl atmestini.
  9. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, atsižvelgia į iš bendrosios dalinės nuosavybės prigimties kylančius tokio nuosavybės teisės objekto naudojimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp šalių, kurį vykdydamos šalys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (CK 1.2 straipsnis, 1.137 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas atidalijimo projektas bei atsakovės nurodytas aiškinamasis raštas dėl pastatų atidalijimo, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus, suponuoja išvadą, kad nė vienas iš jų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino susiklosčiusią situaciją bei padarė klaidingas išvadas, kad ieškovo pasiūlytas atidalijimo projektas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu nepateikė tinkamų projektų, kurių pagrindu būtų galima tinkamai atidalinti šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl konstatuotina, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmestini.
  10. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai aiškino formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tenkindamas ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
  1. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Pažymėtina, jog byloje gautas atsakovės atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo Ž. S. atsakovės A. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešieškinį atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos susijusios su priešieškinio reikalavimais nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į bylą nėra pateikta tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė, kokias išlaidas patyrė už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą nepriteistinos.
  4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškiniu bei atsiliepimu į priešieškinį buvo prašoma priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su ieškinio reikalavimais nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atmetus priešieškinį iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį surašymą. Pažymėtina, jog į bylą yra pateikta ieškovo atstovo advokato S. Č. 2017 m. sausio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija SČ Nr. 733, kurioje nurodoma, jog ieškovė patyrė 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už civilinę bylą su atsakove A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Teisėjų kolegija nurodo, jog iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas nėra galimybės nustatyti, kokia patirtų išlaidų dalis sudarė išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, kadangi patirtos bylinėjimosi išlaidos nedetalizuotos, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
  5. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Apeliaciniu skundu yra prašoma priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 471,00 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė į bylą pateikė šiuos išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2017 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 2017 m. spalio 24 d. sąskaitą-faktūrą JUT Nr. 00632, kuria nurodyta, jog už teisines paslaugas mokėtina 950,00 Eur suma, 2017 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo advokatui 950,00 Eur už teisines paslaugas bei 2018 m. balandžio 25 d. sąskaitą-faktūrą JUT Nr. 00682, kuria nurodyta, jog už atstovavimą teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 390,00 Eur, kuriuos sumokėjo 2018 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, į Rekomendacijų 8.19 punktą, kuris numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 koeficiento kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 822,80 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų konstatuoja, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai bei atsižvelgiant į rekomenduojamas sumas. Pažymėtina, jog šiuo atveju, už atstovavimą teismo posėdyje rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis sudaro 82,28 Eur (822,80 Eur * 0,1 procento = 82,28 Eur). Liteko duomenimis nustatyta, jog bendra teismo posėdžių trukmė 4 valandos ir 7 minutės (2018 m. kovo 29 d. posėdžio trukmė 2 valandos (nuo 14:14 val. iki 16:14 val.), 2018 m. gegužės 2 d. posėdžio trukmė 2 valandos 7 minutės (nuo 14:10 val. iki 16:17 val.). Taigi, atsižvelgus į rekomenduojamus dydžius, tenkintų reikalavimų dalį (tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų) bei teismo posėdžių trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iš ieškovo priteisiant 164,56 Eur (82,28 * 4 * 50 procentų = 164,56 Eur) už atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į rekomenduojamus priteisti dydžius, į pateiktus dokumentus bei į tai, jog buvo patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 645,06 Eur (164,56 + (950,00 * 50 procentų) + (31,00 * 50 procentų) = 645,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
  3. Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra, todėl šių išlaidų priteisimas ieškovo naudai nenagrinėtinas.
  4. Taip pat byloje buvo patirta 1,68 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi buvo tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš šalių turėtų būti priteista po 0,84 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovės bei atsakovo priteistinas su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo bei ieškovės išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

19panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

20Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

22Priteisti iš ieškovo Ž. S. 645,06 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei A. S..

Proceso dalyviai
Ryšiai