Byla 2A-772-340/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Sodininkų bendrijai „Riešė“ ir A. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, sklypo ribų nustatymo, SB „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) nuginčijimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. K. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktus žemės sklypo Nr. 20, unikalus Nr. 4103-0402-0025, kadastrinis Nr. 4103/0402:25 Avižienių k.v., adresas Vilniaus r. sav. Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 38 kadastrinius matavimus; nustatyti žemės sklypo Nr. 252, priklausančio ieškovui (adresu Vilniaus r. sav. Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 36, unikalus numeris 4400-0811-0788, kadastrinis numeris 4103/0402:1252 Avižienių k. v., registro Nr.: 44/551417, žemės sklypo plotas 0,0870 ha), ir žemės sklypo Nr. 20, priklausančio atsakovui A. B. (unikalus numeris 4103-0402-0025, kadastrinis numeris 4103/0402:25 Avižienių k.v., adresas Vilniaus r. sav. Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 38), ribą pagal pateiktą žemės sklypų planą M 1:500; pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktą sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 165-169). Ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0870 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav. Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 36, unikalus Nr. 4400-0811-0788. Sklypas yra sodininkų bendrijoje „Riešė“ ir yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu Nr. 61 (kadastro Nr. 4103/0402:61), priklausančiu A. E., ir žemės sklypu Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25), priklausančiu A. B., su kuriuo kilo konfliktas dėl sklypo ribos. Pažymėjo, kad žemės sklypą Nr. 252 ieškovas įsigijo 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3858 pagrindu. Žemės sklypas buvo suformuotas SB „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje (generaliniame plane), pagal kurį buvo parengta ir 1992 m. balandžio 16 d. sodininkų bendrijos „Riešė“ pirmininko J. V. patvirtinta sodo sklypo Nr. 252 schema. Joje nurodyta, kad ieškovo žemės sklypo riba su atsakovo A. B. sklypu Nr. 20 yra 43 metrai. 2007 m. lapkričio mėnesį buvo parengti ieškovo žemės sklypo Nr. 252 kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau šie kadastro duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi pagal atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo linijų ilgiai ir konfigūracija neatitiko teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinio (generalinio plano) – ieškovo žemės sklypo schemoje nurodytų linijų ilgių ir konfigūracijos. Atlikus atsakovo A. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovo žemės sklypas Nr. 252 buvo patrauktas į pietų pusę. Tokiu būdu tarp ieškovo žemės sklypo Nr. 252 ir gretimo sklypo Nr. 20, priklausančio atsakovui A. B., atsirado tarpas, ieškovo namas priartėjo prie sklypo ribos pažeidžiant nustatytą 3 m atstumą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d.). 2001-05-15 ieškovui nežinant buvo atlikta sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūra, todėl ieškovo atlikti kadastriniai matavimai neatitiko minėto teritorijų planavimo dokumento, kadastriniai matavimai nebuvo patvirtinti. 2008 m. pavasarį atsakovas A. B. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, į kuriuos ieškovas nebuvo pakviestas. V. K. atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašyti atsisakė, nes pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus riba einanti tarp atsakovo žemės sklypo Nr. 20 ir ieškovo žemės sklypo Nr. 252 buvo paslinkta į ieškovo žemės sklypo pusę žemyn, dėl ko ieškovo žemės sklypo konfigūracija pasikeitė, plotas sumažėjo 80 kv. m., nuo statomo sodo namo iki sklypo ribos neliko reikalaujamo 3 m atstumo, nors pradėjus statyti namą 1991 m. nustatytas atstumas buvo išlaikytas. Taip pat ieškovo sklypo Nr. 252 riba neatitiko atsakovo sklypo ribos: pagal ieškovo žemės sklypo privatizavimo schemą, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos ilgis yra 43 m, o pagal atsakovo kadastrinių matavimų metu parengtus duomenis – 46 metrai. 2009 m. ieškovas sudarė rangos sutartį su UAB Korporacija „Matininkai“ dėl pakartotinių kadastrinių matavimų žemės sklypui Nr. 252. Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo A. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, natūroje nelikę tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje jį privatizuojant ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tai yra 0,0870 ha. Būtent tada ieškovas ir sužinojo, kad nepaisant to, jog nesutiko su atsakovo A. B. atliktais kadastriniais matavimai, jie vis tiek buvo suderinti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad dėl to jis neteko galimybės naudotis 80 kv. m. žemės plotu, pasikeitė jo sklypo konfigūracija. Pasak ieškovo, atsakovo atlikti žemės sklypo Nr. 20 kadastriniai matavimai prieštarauja ne tik 1993-06-16, bet ir 2001 m. sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projektui (generaliniam planui). Pažymėjo, kad viena rytinėje dalyje esanti žemės sklypo Nr. 20 riba, besiribojanti su keliu, yra ilgesnė apie 2 m (turi būti 18,0 m, o yra 20,14 m). Dėl šios priežasties atstumas tarp žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 252 bendros ribos iki artimiausio ieškovo statomo namo kampo nesiekia 3 m. Esant šiems pažeidimams yra pagrindas laikyti, kad atsakovo žemės sklypo nr. 20 kadastro duomenys nustatyti ir/ar kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

5Atsakovas A. B. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (T. 2, b.l. 187-191). Nurodė, jog ieškinį ieškovas iš esmės grindžia jo žemės sklypo schema Nr. 252, pagal kurią buvo privatizuotas jo žemės sklypas ir kuri buvo pasirašytinai suderinta su sodininkų bendrijos pirmininku. Iš tiesų, ieškovo žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovas žemės sklypą pirko iš valstybės ne pagal jo ieškinyje daugeliu atveju minima schema Nr. 252, o pagal sklypo planą su gretimybėmis M1 500, šis planas buvo pridėtas prie sutarties ir yra neatskiriama sutarties dalis. Šis planas yra pasirašytas tiek paties ieškovo, tiek pasirašytinai suderintas su sodininkų bendrijos pirmininku J. V.. Šiame žemės sklypo plane su gretimybėmis nurodomos kitokios ieškovo Žemės sklypo koordinatės, nei nurodo ieškovas iš esmės visame savo ieškinyje, t.y. nurodoma, kad ieškovo žemes sklypo ribos matuojamos 38, 43 ir 60 metrų. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra daug dokumentų, kuriuose ieškovo žemės sklypo ribos apibrėžiamos ne 43, 43 ir 55 metrai, o būtent 38, 43 (46) ir 60 metrų (t. I, b.l. 117, t. II, b.l. 22, 24-25, 27-28, 33, 99). Ieškovo teiginiai apie tai, kad jo žemės sklypas buvo paslinktas į pietų pusę ir kad apie tai jis sužinojo tik iš oficialių institucijų pranešimų, kelia abejones vien dėl to, kad ieškovas nurodė gyvenąs ieškinyje aptariamame žemės sklype. Pažymėjo, kad valstybinės institucijos nenustatė jokių pažeidimų atsakovui A. B. tvarkant turimo žemės sklypo ir statybos jame klausimus. 2009 metais kadastrinius matavimus ieškovo užsakymu atlikę matininkai nustatė, kad natūroje nelikę tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų formavimo brėžinyje jį privatizuojant ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t.y. 0,0870 ha. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį ieškovo pateiktos matininkų korporacijos Matininkai 2014 m. schemos pagrindu, nepagrįstai padidėtų ieškovo nuosavybės teise turimos žemės plotas, ir atitinkamai iš atsakovo A. B. būtų atima nuosavybė prieš jo valią, kas laikytina esminiu asmens teisės į nuosavybe pažeidimu. Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovo užsakymu atlikti kadastriniai matavimai neatitiko ieškovo žemės sklypo schemos, nes ieškovas žemės sklypą įsigijo ne pagal schemą Nr. 252, o pagal žemės sklypo planą M1 500 su gretimybėmis, kuriame nurodytos kitokios ieškovo žemės sklypo ribos nei schemoje Nr. 252. Kalbant apie 3 metrų atstumą, pastebėjo, kad byloje esantys dokumentai (t. I, b.l. 171-181), kurie liudija, kad atsakovo A. B. statomas namas ir jo atstumas nuo ieškovo žemės sklypo ir nuo ieškovo namo buvo įvertintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat visa dokumentacija buvo pasirašytinai suderinta tiek su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tiek su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, LR Aplinkos ministerija, tiek su pačia Sodininkų bendrija „Riešė“. Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad paties ieškovo statyba jam priklausančiame žemes sklype atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovo teiginys, kad tuo atveju, jei jis pirmas pradėjo namo statybą, tai jam savaime suteikia pranašumą atsakovo A. B. atžvilgiu, yra kritikuotinas.

6Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškinys negali būti patenkintas (T. 2, b.l. 183-184). Nurodė, kad ieškiniu, be kitų reikalavimų, reikalaujama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl sodininkų bendrijos „Riešė“ teritorijos 2001-05-15 generalinio plano korektūros, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie tai, kad korektūra buvo atlikta, ar apie tai, kad sprendimas egzistuoja (buvo priimtas). Papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūra 2001-05-15 nebuvo atlikta ir patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, tai patvirtinta ir Seimo kontrolieriaus 2012-03-22 pažymose Nr. 4D-2011/1-1834 „Dėl skundo prieš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių“, 2012-07-18 Nr. 4D-2012/1-690 „Dėl skundo prieš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos", ir 2013-07-11 Nr. 4D-2012-981 „Dėl skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybę“. Atkreipė dėmesį į tai, kad, jei prie bylos medžiagos šalys pateiks generalinio plano korektūrą su žyma „gen. plano korektūra atlikta 2001-05-15, arch. Mieželienė“ pažymėjo, kad minėtą užrašą atliko ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas.

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko (T. 3, b.l. 10-16). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-05-12 gavo A. B. prašymą suderinti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio Grikienių kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, sodininkų bendrijoje „Riešė, Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25). Skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo nepriimamas. Sodininkų bendrijos generalinis planas yra detalusis planas. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001-05-09 iki 2003-05-01) 20 straipsnio 5 dalimi detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba valdyba tarybai pavedus. Vilniaus apskrities viršininko administracija sodininkų bendrijos „Riešė“ generalinio plano pakeitimo netvirtino, nes tai nebuvo priskirta jos kompetencijai, ir negali būti atsakinga už galimai neteisėtą minėto plano pakeitimą. Šiuo metu galiojančiame ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktame sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane pažymėti tokie V. K. priklausančio sodo sklypo Nr. 252 ribų linijų ilgiai: pietrytinė riba - 55 m, šiaurinė riba - 46 m, vakarinė riba - 36 m. A. B. priklausančio sodo sklypo Nr. 20 ribų linijų ilgiai: vakarinė riba - 15 m, šiaurinė riba - 59,60 m, rytinė riba - 5 m ir 18 m, pietinė riba - 46 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo Nr. 252, esančio SB „Riešė“, byloje yra šio žemės sklypo planas, kuriame pažymėti tokie ieškovui priklausančio sodo sklypo Nr. 252 ribų linijų ilgiai: pietrytinė riba - 60 m, Šiaurinė riba - 43 m, vakarinė riba - 38 m. Šis planas yra pasirašytas sklypo savininko V. K., todėl ieškovas pateiktame ieškinyje be jokio pagrindo remiasi 1992-04-16 jam priklausančio žemės sklypo planu (privatizavimo schema), patvirtinta sodininkų bendrijos pirmininko J. V., kadangi šis planas yra pakeistas, o pakeistas planas yra suderintas su žemės sklypo savininku V. K.. Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypo linijų ilgiai pailgėjo labai nežymiai, todėl tai negali būti laikoma neatitikimu teritorijų planavimo dokumente -sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane nustatytoms žemės sklypo riboms, be to dėl šių pakitimų bendra žemė sklypų Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25) ir Nr. 252 (kadastro Nr. 4103/0402:1252) riba nebuvo pakeista. Ieškovo pozicija yra nenuosekli, nes, viena vertus, ieškovas teigia, kad „ieškovo žemės sklypo riba su atsakovo A. B. sklypu Nr. 20 yra 43 metrai“, tačiau taip pat nurodo, kad „žemės sklypo Nr. 20 riba <...> pietinėje dalyje (riba su žemės sklypu Nr. 252) - 44,99 m (turi būti 46 m)“. Ieškovas vadovaujasi Taisyklių redakcija, galiojusia iki 2003-11-13, t .y. ši nuostata ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimo metu jau buvo pakeista. Nuo 2005-04-01 galiojančioje Taisyklių redakcijoje 29.9 punkte nustatyta, kad kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Pažymėjo, kad nors byla yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Tokios terminų taikymo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pvz., 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009. Ieškovui jau po 2008-04-24 įvykusio žemės sklypų naudojimo patikrinimo, kuriame jis dalyvavo, buvo žinoma apie A. B. priklausančiam žemės sklypui Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25) atliktus kadastrinius matavimus. Akivaizdu, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam sprendimui ginčyti, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktus žemės sklypo Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25) kadastrinius matavimus negali būti tenkinamas.

8Ieškovas V. K. dublike į atsakovo A. B. atsiliepimą (T. 3, b.l. 54-56) nurodė, kad atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka. Žemės sklypą ieškovas įsigijo būtent pagal 1992-04-16 sodo bendrijos pirmininko J. V. patvirtintą sodo sklypo Nr. 252 schemą, bet ne atsakovo nurodomą dokumentą. Atsakovo nurodomas dokumentas - planas su gretimybėmis - neegzistuoja. Tai, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo pagal aukščiau minėtą schemą patvirtina ir sodininkų bendrijos valdybos pirmininko E. M. pateikta s.b. „Riešė“ generalinio plano ištrauka, kurioje nurodytos ieškovo sklypo ribos 43 m, 43 m, 55 m. Iš Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus gauti ieškovui parduoto žemės sklypo dokumentai taip pat rodo, kad ieškovas pateikdamas 1992-04-16 prašymą leisti parduoti jam šį žemės sklypą prie prašymo pridėjo sklypo schemą. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus turi būti vadovaujamasi sodininkų bendrijos generaliniu planu ir privatizavimo schemomis (minėtų taisyklių 11 p., 14 p., 14.9 p.). Taigi atsakovo argumentai dėl ieškovo žemės sklypo įsigijimo nepagrįsti. Atsakovo A. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami 2008 metais. Atliekant juos buvo vadovautasi s. b. „Riešė“ 2001 m. suplanavimo projektu (generaliniu planu), kur ieškovo sklypo riba su atsakovo sklypu yra 46 metrai. Atlikus s.b. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą 2001 m., generaliniame plane pakito ieškovo sklypo ribų ilgiai, todėl nėra pagrindo laikyti, kad 2001 m. buvo atlikta tik žemės sklypo nr. 61 korektūra. Kadangi buvo pakeistos žemės sklypo ribos, todėl generalinio plano korektūra turėjo būti suderinta su Vilniaus rajono valdyba bei su ieškovu V. K.. Tokio suderinimo nebuvo, taip pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d., Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d.). Kadangi nėra nustatyta tvarka parengtų žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo žemėtvarkos projektų, todėl 2001-05-15 atliekant generalinio plano korektūrą nebuvo laikytasi Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9Atsakovas A. B. triplike į ieškovo V. K. dubliką dėl atsakovo atsiliepimo (T. 3, b.l. 91-95) nurodė, kad ieškovo dublike į atsakovo A. B. atsiliepimą nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Generalinio plano originale, kurį į bylą pateikė trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su 2014-10-07 atsiliepimu, ieškovo žemės sklypo ribos apskritai nenurodytos. Byloje esančios, teigiama, ištraukos iš sodininkų bendrijos „Riešė“ generalinio plano, yra be jokių parašų, todėl nėra teisinio pagrindo jomis vadovautis ir teigti, kad šios ištraukos yra teisingos. Ieškovo žemės sklypo planas su gretimybėmis (T. I, b.l. 121) yra pasirašytas paties ieškovo, todėl ieškovo teiginys, kad toks dokumentas neegzistuoja vertintinas kaip teismo klaidinimas. Kaip atsakovas jau yra minėjęs, ieškovo žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje (t. I, b.l. 12) yra nurodyta, kad ieškovas žemės sklypą pirko iš valstybės ne pagal jo ieškinyje daugeliu atveju minima schemą Nr. 252, o pagal sklypo planą su gretimybėmis M1 500 (tomas I, b.l. 121), darytina išvada, šis planas buvo pridėtas prie sutarties ir yra neatskiriama sutarties dalis. Taipogi šis planas su gretimybėmis yra pasirašytas tiek paties ieškovo, tiek pasirašytinai suderintas su sodininkų bendrijos pirmininku J. V., dokumentas patvirtintas Vilniaus rajono skyriaus originaliu spaudu (todėl nesuprantamas ieškovo teiginys, kad toks dokumentas neegzistuoja). Ieškovo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog prie sutarties pridedama ne žemės sklypo schema, o Žemės sklypo planas su gretimybėmis, todėl ieškovo aiškinimai yra vertintini kritiškai. Ieškovo į bylą pateikta jo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra be jokių parašų, kas vėlgi duoda pagrindą abejoti tokiuose neva dokumentuose pateikiamais duomenimis. Atsakovas A. B., nesant oficialių duomenų Nekilnojamojo turto registre apie ieškovo pastatytą ar statomą namą jam priklausančiame žemės sklype, neturėjo pagrindo ieškovo vykdomos statybos laikyti teisėta ir/ar oficialia.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino negaliojančiais atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktus žemės sklypo Nr. 20, unikalus Nr. 4103-0402-0025, esančio Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., Riešės 8-oji g. 38, kadastrinius matavimus; kitoje dalyje ieškinį atmetė (T. 4, b. l. 35-52). Teismas nurodė, jog ieškinyje yra ir civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai. Negatoriniam reikalavimui pareikšti yra taikomas bendras ieškinio reikalavimo senaties terminas, kuris nėra praleistas (CK.1.125str.), todėl ieškinio senaties terminas atsakovo prašymu šiuo atveju nėra taikomas. Nurodė, jog sprendžiant, ar tikrai yra pažeidžiamos ieškovo žemės sklypo naudojimosi teisės, būtina vertinti konkrečias aplinkybes, o ne tik formaliai vertinti atliktų atsakovo įgalioto asmens procedūrų atitikimą norminių aktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovo sklype esantis nebaigtas statyti namas buvo pradėtas statyti panašiu metu, kai atsakovas įsigijo sklypą, todėl, teismo nuomone, atsakovas žinojo apie faktinę ieškovo namo padėtį ir privalėjo įvertinti realiai, o ne formaliai esamą situaciją. Dėl nurodytų aplinkybių riziką dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų prisiėmė atsakovas. Nurodė, jog Seimo kontrolierius konstatavo, kad ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo ribos, nurodytos privatizavimo schemoje, neatitinka sklypo ribų, nurodytų sodininkų bendrijos planavimo projekte (T. 1, b.l. 9-10). Pažymėjo, kad kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo dėl to, kad šalys nesuderino pozicijos dėl sklypo šiaurinės-pietinės ribos. Atsakovui įteisinus būtent tokios konfigūracijos ir matmenų sklypą, koks buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal jo atliktus kadastrinius matavimus, ieškovas negali įteisinti nuosavybės teisės į namą, nepažeisdamas reikalavimo dėl namo atstumo iki sklypo ribos. Tai reiškia, kad atsakovas pažeidė ieškovo interesus, kai formaliai, be ieškovo sutikimo, įteisino savo sklypo ribas. Teismas netenkino ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančia 2002 m. korektūrą ir nustatyti naują ieškovo sklypo ribą pagal jo siūlomą planą, kadangi, teismo nuomone, to reikalaudamas ieškovas vadovaujasi išimtinai tik savo asmeniniais interesais, nekreipdamas dėmesio, jog pagal minėtą 12 metų galiojančią korektūrą daugelis žemės savininkų atliko kadastrinius matavimus ir įteisino savo nuosavybę Registrų centre. Panaikinus korektūrą, kils visa eilė kitų ginčų, todėl tikslingiausia ginčą būtų išspręsti abipusiu šalių susitarimu.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimą dalyje dėl atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktų žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais panaikinti it šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo V. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. IV, b. l. 54-65). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo teisių pažeidimas dėl atsakovo veiksmų, išskyrus tai, kad atsakovas nevykdė neprivalomo vykdyti valstybinių institucijų siūlymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo ieškovo ir atsakovo susitarimu bei tai, kad atsakovas privalėjo žinoti ieškovo reikalus dėl jo statomo namo ir jų paisyti, nepaisant to, kad ieškovas savo žemės sklypo apskritai nebuvo įregistravęs registre iki 2006 m. kovo. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nevertinti ieškovo teisinių dokumentų kitaip, nei kas juos užfiksuota. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui ir atsakovui buvo pasiūlyta abiems kartu susitarti dėl riboženklių yra nepagrįsta, nes 2007-12-04 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 182 tokios nuostatos nėra;
  2. Teismas nenurodė, kaip pasireiškia atsakovo nekritiškumas savo atžvilgiu, o realią situaciją nurodė kaip esamą ieškovo ir atsakovo nesutarimą dėl žemės sklypo ribų. Tai nėra tas argumentas, kuriuo galėtų būti grindžiamas teismo sprendimas, kadangi tai nėra teisinis argumentas. Atsakovas neturėjo pagrindo stabdyti kadastrinių matavimų atlikimą, o valstybinės institucijos šiuos atliktus kadastrinius matavimus suderino kaip neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams ir juos įregistravo, nors teismas savo sprendime kadastrinių matavimų šia prasme visai nevertino;
  3. Pirmosios instancijos teismas visus atsakovo veiksmus vertina per tai, kad atsakovas privalėjo „derintis“ prie ieškovo namo. Atsakovo nuomone, teismas savo sprendime per daug argumentų skiria ieškovo padėčiai įvertinti ir visą situaciją vertina būtent pagal tai, ar ieškovas turi galimybę įteisinti kadastrinius matavimus, pagal kuriuos atstumas nuo ieškovo žemės sklypo iki jo namo būtų 3 metrai. Teismas nenurodo, kaip turėtų pasireikšti realus faktinės ieškovo namo padėties įvertinimas. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir neteisinga, nes sukuria atsakovui atsakomybę už veiksmus, kurių jis neprivalo atlikti;
  4. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais buvo patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais, yra grindžiami sąlygomis, kurios, teismo nuomone, įvyks ar turi įvykti ateityje, tačiau teismo sprendimas negali būti sąlyginis ar grįstas prielaidomis, turėtų būti grindžiamas konkrečiais leistinais įrodymais;
  5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido 1 mėnesio termino kreiptis į teismą, kadangi ieškovui apie atliktus ir įregistruotus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo būti žinoma anksčiau nei 2012 metais.

14Ieškovas V. K. pateiktu atsiliepimu į skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. IV, b. l. 96-98). Nurodė, kad tik laikantis nustatytos procedūros ir esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo planas ir tvirtinami bei registruojami kadastriniai matavimai. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra sudaryti iš esmės pažeidus teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

15Ieškovas V. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. IV, b. l. 87-89). Skunde nurodė, kad nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria atmestas jo ieškinys. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:

  1. Teismas be pagrindo atmetė jo prašymą pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktą sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą, atliktą 2001-05-15, bent dalyje, kuria buvo pažeisti ieškovo interesai. Pažymėjo, kad minėta korektūra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų: ji ne tik nebuvo suderinta su ieškovu, bet ir su atitinkamomis valstybės institucijomis. Be to, sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyto ieškovo žemės sklypo ribų ilgiai ir konfigūracija neatitinka žemės sklypo įsigijimo dokumentų: pirkimo-pardavimo sutarties bei privatizavimo schemos, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kas esmingai pažeidžia ir sudarys pagrindą ateityje toliau pažeidinėti ieškovo teises ir teisėtus interesus, be to, dėl generalinio plato korektūros keičiasi ribos ir su kitais žemės sklypų savininkais;
  2. Teismas be pagrindo atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 252 ir atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 20 ribą pagal pateiktą žemės sklypų planą M 1:500, parengtą UAB korporacijos „Matininkai“. Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl sklypo ribų, kurios iš esamų dokumentų nėra aiškios, be to, teismas nenurodė jokių motyvų ar teisės normų, kuriomis remiantis būtų pagrindas atmesti šį ieškinio reikalavimą. Teismo pozicija nėra aiški ir pakankamai pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir netgi jiems prieštarauja.

16Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo taikyti senatį ieškovo reikalavimams; skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. IV, b. l. 101-107). Nurodė šiuos atsikirtimus į skundą:

  1. Nebuvo pagrindo 2001 m. generalinio plano korektūros derinti su ieškovu, kadangi teisiškai 2001 m. jis nebuvo žemės sklypo savininkas; tokio derinimo taip pat nenumatė teisės aktai. Tokiu būdu ieškovo nurodomi argumentai bei aplinkybės dėl jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, kurie galėjo būti padaryti šiuo laikotarpiu, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas žemės sklypą įsigijo 2002 m., pagal schemą, kuri iš esmės atitiko 2001 m. generalinio plano korektūroje nurodytas ribas;
  2. Notaro teismui pateiktuose dokumentuose yra akivaizdu, kad kai notaras tvirtino ieškovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, prie sutarties buvo pridėta ne schema, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus šioje byloje, tačiau buvo pridėtas planas su gretimybėmis, kuris nustato kitokią ieškovo žemės sklypo konfigūraciją bei kitokius ribų ilgius. Todėl priešingi ieškovo teiginiai, kurių apstu ieškovo procesiniuose dokumentuose, vertintini kaip teismo klaidinimas;
  3. Ieškovas nėra pateikęs dokumento apie tai, kokio faktiškai dydžio žemės sklypą jis naudoja. Privatizavimo dokumentą ieškovas nurodo klaidingą, ne tą, kuris buvo pridėtas prie sutarties notarinio tvirtinimo metu. Statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadą valstybinės institucijos ieškovui išdavė suklaidintos, kadangi ieškovas nuo jų nuslėpė informaciją apie tai, jog jo žemės sklype namas jau yra pastatytas.

17Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija skundus atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą (T. IV, b.l. 93-94). Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad korektūra buvo atlikta, ar apie tai, kad sprendimas egzistuoja (buvo priimtas). Be to, pažymėjo, kad generalinio plano korektūrą su žyma „gen. plano korektūra atlikta 2001-05-15, arch. Mieželienė“ atliko ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas.

18Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo skundą tenkinti (T. IV, b.l. 108-113). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktą sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą. Minėtas dokumentas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės architektės N. M., todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateikta pozicija vertintina kritiškai. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad 2001-05-15 atliktą sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyti ieškovo žemės sklypo ribų ilgiai ir konfigūracija neatitinka žemės sklypo įsigijimo dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą nustatytą sklypų ribą pagal žemės sklypų planą M 1:500, parengtą UAB „Matininkai“, nes minėtas planas parengtas visiškai netinkamai, todėl žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 252 bendra riba negali būti nustatoma pagal šį planą. Atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 20 konfigūracija ir ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente – sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane nustatytas žemės sklypo Nr. 20 ribas ir konfigūraciją, žemės sklypo plotas išliko nepakitęs.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

20Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

21Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumą ir pagrįstumą tiek faktinių aplinkybių, tiek materialinės teisės aiškinimo ir taikymo aspektu. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau sprendė, kad nagrinėjamos bylos esmė atskleista nebuvo ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Tarp šalių kilo ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Ieškovas ginčija atsakovo užsakymu atliktus ir į Nekilnojamojo turto kadastrą įtrauktus kadastrinius matavimus, t.y. šiai bylai aktualius teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Bylos duomenimis, 2002-11-27 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Vilniaus apskrities administracija pardavė atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise 830 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 20, esantį Grikienių k., Vilniaus rajono savivaldybėje sodininkų bendrijoje „Riešė; sklypas buvo privatizuotas pagal su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi bei su sodininkų bendrija „Riešė“ suderintą 2002-02-12 žemės sklypo planą (T.1, b.l. 87). Atsakovo sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal S. L. individualios įmonės 2008-03-17 atliktus kadastrinius matavimus; su atsakovo sklypo kadastriniais matavimais nesutiko ieškovas V. K., kaip gretimo sklypo Nr. 252 savininkas; sklypo ribų paženklinimo akte jis nurodė savo pastabas dėl sklypų ribos, t.y. tarp sklypų savininkų kilo ginčas dėl jiems priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų Nr. 20 ir Nr.252 ribos jau nuo 2008 m. Nors atsakovas nurodo, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusią Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi, savininko teises į žemės sklypą tam tikrose ribose sukuria žemės sklypo įsigijimo dokumentai, t.y. ginčą nagrinėjęs teismas galėjo išspręsti ginčą dėl įregistruotų kadastrinių matavimų teisėtumo tik išsprendęs šalių ginčą dėl sklypų ribos (CK 4.45 str.).

23Ieškovas savo sklypą įsigijo pagal 1993 m. liepos 21 d. sutartį Nr.3858, pagal sodininkų bendrijos pirmininko 1992 m. balandžio 16 d. patvirtintą sodo sklypo Nr. 252 schemą (T.1, b.l. 12-13). Savo ieškinį dėl sklypų ribos nustatymo ieškovas iš esmės pagrindžia tuo, kad pagal paminėtą schemą ieškovo ir atsakovo žemės sklypų riba yra 43 m., kitos ribos matuojamos -43 m., 55 m.; tuo tarpu pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus sklypų riba sudaro 46 m. Ieškovo vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad sklypai persidengia, dėl to nauja sklypų riba turi būti nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą žemės sklypų planą, parengtą korporacijos „Matininkai“ (T.3, b.l. 171). Byloje taip pat yra notarės D. S. pateikta Vilniaus rajono 1 –ame notarų biure 1993 m. lipos 21 d. patvirtintos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų kopija; notarės saugomų dokumentų duomenimis, ieškovo žemės sklypas buvo parduotas pagal sodininkų bendrijos pirmininko patvirtiną sklypo planą su gretimybėmis, pagal kurį ieškovo atsakovo žemės sklypų riba sudaro 43 m., kitos ribos matuojamos 60 ir 38 m. (T.3, b.l. 113-118). Kadangi atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 20 konfigūracija ir ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente – sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane nustatytas žemės sklypo Nr. 20 ribas ir konfigūraciją, ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atlikta sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą, motyvuodamas, kad schemos ir generalinio plano neatitikimas (schemoje sklypų riba - 43 m., generaliniame plane – 46 m.) atsirado atlikus gen. plano korektūrą 2001 m.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

25Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo sklypų ribų, ilgių, plotų, generaliniame plane nurodytų ribų; nenagrinėjo ieškovo žemės sklypo ribų atitikimo galimoms paklaidoms, dėl ko nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista. Byloje nėra duomenų, ar ieškovo žemės sklypo Nr. 252 plotas atitinka privatizavimo plotą, ar, nustačius žemės sklypų ribas pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, ieškovo valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo; paskaičiavimų, kokiu dydžiu šis plotas galimai sumažėjo, taip pat nepateikta ir teismas sprendime apie tai nepasisakė.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be jokio tyrimo ir nenurodęs jokio faktinio ir teisinio pagrindo įpareigojo šalys susitarti ir nustatyti ginčijamą sklypų ribą taip, kad abiejų sklypų plotas būtų mažintinas po lygiai, tokiu būdu netiesiogiai pripažindamas, kad ieškinys yra pagrįstas ir ieškovas galimai netenka daugiau jo privatizuoto žemės sklypo ploto, nei leistina paklaida. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl kadastrinių matavimų panaikinimo iš esmės dėl to, kad atsakovas, užsakęs kadastrinius matavimus žinojo apie faktinę ieškovo namo padėtį ir privalėjo įvertinti realiai, o ne formaliai esamą situaciją, t.y. pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo sklypo ribas, atsižvelgdamas tik į sklypų ribos atstumą (1,10 m.) nuo ieškovo sklype esančių pastatų. Sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų, teismų praktikoje ši aplinkybė vertinama kompleksiškai kartu su bendrijos ir ginčo sklypo planais, schemomis, privatizavimo dokumentais duomenimis, nusistovėjusia sklypų naudojimo tvarka ir pan. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėjo, kad teismas neanalizavo ir nevertino, ar ieškovo namo statyba atitinka nustatytas statybos sąlygas; kodėl ieškovo statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; ar ieškovo vykdoma statyba yra oficiali ir teisėta, t.y. ar statinys pastatytas toje vietoje, kuri buvo nurodyta statybos leidime ir kitose dokumentuose, ir pan. Atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad jis neturėjo įstatymo nustatytos pareigos domėtis ieškovo vykdomos statybos teisėtumu ir formuoti žemės sklypo ribas pagal realią, o ne formalią esamą situaciją.

27Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą panaikinti atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus iš esmės grindė tuo, kad atsakovas, neatsižvelgęs į faktinę situaciją, pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius, įteisinęs žemės sklypą tokios konfigūracijos ir matmenų, kad nuo sklypo ribos iki ieškovo statinio liko 1,10 m. ir nurodė, kad pakeitus sklypų Nr. 252 ir 20 kraštinę, bus galima užbaigti procesą abiems priimtinu kompromisu nepažeidžiant šalių interesų ir neįtakojant aplinkinių šalių savininkų interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose, kompleksiškai netyrė teisiškai reikšmingų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, nepateikė jokios teisinės šalių veiksmų kvalifikacijos, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas neišsprendė šalių ginčo, o tik panaikino atsakovo užsakymų atliktus ir užregistruotus jo sklypo kadastrinius matavimus bei pasiūlė išspręsti ginčą kompromisu, t.y. teismo sprendimu įpareigojo ginčo šalys sudaryti taikos sutartį. Tikėtina, kad tokioje situacijoje, kai šalių ginčas dėl sklypų ribos vyksta nuo 2008 m., visos galimybės nustatyti ginčytiną sklypų ribą šalių kompromiso keliu yra išnaudotos, todėl teismas turėjo pareigą priimti sprendimą dėl šalių ginčo iš esmės. Pažymėtina, kad ir ieškovas savo apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas neanalizavo jo pateikto sklypo ribų plano, parengto UAB korporacijos „Matininkai“, nenurodė sprendime, kodėl atmeta jo reikalavimą, t.y. ir šis apeliantas pripažino, kad teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės.

28Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą, ginčas turi būti nagrinėjamas iš naujo beveik visa apimtimi, turi būti renkami papildomi įrodymai, susiję su jai aptarptomis aplinkybėmis.

29Atsižvelgdama į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, bei į tai, kad ir byloje esami įrodymai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. K. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais... 5. Atsakovas A. B. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (T. 2, b.l.... 6. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės... 8. Ieškovas V. K. dublike į atsakovo A. B. atsiliepimą (T. 3, b.l. 54-56)... 9. Atsakovas A. B. triplike į ieškovo V. K. dubliką dėl atsakovo atsiliepimo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo... 14. Ieškovas V. K. pateiktu atsiliepimu į skundą prašė pirmosios instancijos... 15. Ieškovas V. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 16. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo taikyti... 17. Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo... 18. Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 20. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų,... 22. Tarp šalių kilo ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės... 23. Ieškovas savo sklypą įsigijo pagal 1993 m. liepos 21 d. sutartį Nr.3858,... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų... 25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be jokio tyrimo ir... 27. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą panaikinti atsakovo žemės... 28. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų... 29. Atsižvelgdama į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir...