Byla e2A-538-210/2018

Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. A/S, atstovaujamo D. B. A/S, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1472-907/2018 pagal pareiškėjų A. P. ir G. P. prašymą suinteresuotam asmeniui D. B. A/S, atstovaujamam D. B. A/S Lietuvos filialo, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. B. AS, atstovaujamam D. B. A/S Lietuvos filialo, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

62. Šalys 2018-04-11 pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, prašymą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ypatingąja teisena, nurodė, jog apie tai pranešta kreditoriui.

73. Suinteresuotas asmuo D. B. A/S, atstovaujamas D. B. A/S Lietuvos filialo, nesutiko, kad turtas būtų padalytas nukrypstant nuo turto lygių dalių principo, mano, jog bendras turtas turi būti padalytas šalims lygiomis dalimis.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu prašymą tenkino. Nutraukė pareiškėjų G. P. ir A. P. santuoką, įregistruotą ( - ) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo ( - ), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes: pareiškėjui G. P. palikti pavardę „P.“, pareiškėjai A. P. palikti pavardę „P.“. Patvirtino pareiškėjų G. P. ir A. P. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

101. Sutarties objektas

111.1. Šia sutartimi šalys nustato sąlygas, kuriomis reguliuojami teisiniai santykiai tarp šalių nutraukiant santuoką bei po santuokos nutraukimo.

121.2. Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokinės pavardės P. ir P.;

131.3. Sutartyje šalys aptaria šalių santykius ir tarpusavio teises bei pareigas šiais klausimais:

141.3.1. sutuoktinių tarpusavio išlaikymo;

151.3.2. tarpusavio turtinių teisių.

162. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas

172.1. Sutuoktiniai pripažįsta, kad šios sutarties sudarymo momentu jie yra darbingi, jų pajamos yra pakankamos užtikrinti pragyvenimui.

182.2. Nė vienas sutuoktinis neserga liga, kuri lemtų būtinybę numatyti tarpusavio išlaikymą.

192.3. Įvertinant esamas sąlygas, šalys sutaria, kad nė vienas sutuoktinis nemokės jokios kompensacijos ar pašalpos kito sutuoktinio išlaikymui.

203. Santuokoje įgyto turto padalijimas

213.1. Šalys konstatuoja, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su 6,85 kv.m. rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 35000 Eur (trisdešimt penki tūkstančiai Eur).

223.2. Šalys susitaria, kad santuokoje įgyto turto dalys santuokos nutraukimo metu nėra lygios. Šalys pripažįsta, kad G. P. kartu su A. P. negyvena kartu nuo 2004 m. kovo l d., A. P. iki kreipimosi į teismą dienos ir santuokos nutraukimo mokėjo už butą banko paskolą, prižiūrėjo, rūpinosi, išlaikė, remontavo nekilnojamąjį turtą. Šalių susitarimu nustatoma, kad nuosavybės teisės dalys dalijant santuokinį turtą santuokos nutraukimo metu yra: A. P. priklauso ¾ dalys, G. P. priklauso ¼ dalis buto, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ).

233.3. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo butas, unikalus ( - ), asmeninės nuosavybės teise tenka A. P..

243.4. Šalys susitaria, kad A. P. už jai tenkančią santuokinio turto dalį sumoka G. P. 8750 Eur (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt Eur) kompensaciją, sumokėdama lygiomis dalimis per dvejus metus: 24 mėnesius po 364,59 Eur, mokėjimus atliekant iki mėnesio 15 dienos pavedimu į G. P. banko sąskaitą Nr. ( - ) AB D. B. A/S.

253.5. Šalys pareiškia, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB D. B. A/S yra asmeniniai ir atitenka G. P..

263.6. Šalys pareiškia, kad automobilis „T. A.“, valstybiniai Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (( - ), registruotas A. P. vardu, yra asmeninis ir šia sutartimi nedalijamas.

273.7. Šalys pareiškia, kad santuokos metu neįgijo jokio kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalyti šia sutartimi. Šalys pareiškia, kad jokių pretenzijų dėl turto pasidalijimo būdo šiuo metu nereiškia ir ateityje nereikš.

284. Baigiamosios nuostatos

294.1. Šalys įsipareigoja sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai.

304.2. Sutarties šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie visas aplinkybes, kurios trukdo šios sutarties vykdymui ir suderinti priemones dėl tokių aplinkybių pašalinimo.

314.3. Sutarties šalys susitaria, kad patirtos išlaidos advokato pagalbai yra nekompensuojamos.

324.4. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais – po vieną kiekvienai sutarties šaliai ir vieną Šiaulių apylinkės teismui.

33Pasirašydamos sutartį šalys kartu pareiškia, kad susipažino su sutarties tekstu, įvertino iš sutarties kylančias teisines pasekmes ir jas suprato.

34Grąžino pareiškėjai A. P. 469,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017-12-08 mokėjimo nurodymu Nr. 484 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

355. Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam sutuoktiniui po santuokos nutraukimo priklauso po ½ dalį buto. Pareiškėjai pripažino, kad nuo 2004 m. kovo 1 d. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nuo tada pareiškėjas jokių ryšių su šeima nepalaikė, nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai, kartu nesprendė jokių reikalų. Kreditorius byloje dėl to nereiškė savarankiško reikalavimo, neteikė įrodymų, minėto fakto neginčijo. Nuo 2004 m. kovo 1 d. pareiškėja butu naudojasi viena, jį prižiūri, išlaiko, moka mokesčius, padengė buto paskolą, įrengė autonominį šildymą, darė bute remontą, pirko statybines medžiagas, todėl pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas sprendė, kad ji gali tikėtis atitinkamų padarinių, t. y., už patirtas pirmiau nurodytas išlaidas tikėtis kompensacijos. (CK 3.98 str.)

366. Byloje nustatyta, kad buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 35000 Eur, kreditorius vertės neginčijo. Pareiškėja nuo 2004 m. kovo 1 d. viena mokėjo įmokas bankui pagal 1996-02-12 kredito sutartį, iš viso sumokėjo 3874,80 Eur, pareiškėjui tenkanti mokėti dalis – 1937,40 Eur. Bendra išlaidų suma už turto išlaikymą ir paskolos mokėjimą pareiškėjo daliai sudaro 6193,74 Eur. Bendra išlaidų suma už autonominio šildymo įrengimą ir buto remontą pareiškėjo daliai sudaro apie 3308,70 Eur, todėl teismas sprendė, kad iš viso pareiškėjas sutuoktinei turi atlyginti 9502,44 Eur kompensaciją, į kurią teisę pagal įstatymą turi pareiškėja.

377. Teismas nurodė, kad pareiškėjui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausytų ½ dalis buto, t. y., 17500 Eur vertės. Iš šios sumos atėmus pareiškėjai priklausančią mokėti kompensaciją – 9502,44 Eur, pareiškėjui turėtų tekti 7997,56 Eur vertės bendro turto, taigi net mažiau, nei ¼ dalis buto vertės. Tačiau pareiškėjai susitarė, jog visas butas po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjai, o ji pareiškėjui už ¼ dalį buto kompensuoja 8750 Eur sumą, kuri yra netgi didesnė, nei pareiškėjui turėtų tekti. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius savarankiško reikalavimo nepareiškė ir byloje jokių aplinkybių neįrodinėjo, tik ginčijo savo rašytiniais paaiškinimais, teismas sprendė, kad pareiškėjų pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nei pareiškėjų, nei kreditoriaus interesų, todėl ją patvirtino.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

398. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. B. A/S, atstovaujamas D. B. A/S Lietuvos filialo, prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo nukrypstant nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjams A. P. ir G. P. priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini, unikalus ( - ), priteisti lygiomis dalimis (po ½ dalį). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

408. 1. Apelianto teigimu, teismas sprendimu patvirtindamas buto padalijimą nelygiomis dalimis, iš esmės išsprendė sutuoktinių (pareiškėjų) tarpusavio turtinius klausimus kreditoriaus – banko sąskaita, užkirsdamas kelią bankui tenkinti savo reikalavimus į vieną iš sutuoktinių – G. P., kadangi nukrypstant nuo lygių dalių principo sumažintas pastarojo turto balansas. Nors teismas vertino, kad pareiškėja A. P. patyrė išlaidas, susijusias su turto pagerinimu ir išlaikymu, ir vertino, kad tokios išlaidos gali būti priteisiamos natūra – didesne tenkančio turto dalimi, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga. Apeliantas įsitikinęs, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo, buvo pažeisti banko, kaip kreditoriaus interesai, nes banko skolininkui buvo priteista mažesnė turto dalis, dėl to bankas neteko galimybės tenkinti savo reikalavimų iš skolininko – vieno iš sutuoktinių G. P..

419. Atsiliepimų į apeliacinį skundą pareiškėja A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

429.1. Kasacinio teismo praktikoje vienas iš kriterijų nukrypti nuo lygių dalių principo yra pripažįstamas vieno sutuoktinio didesnis indėlis į bendrą turtą. Įstatyme suteikta galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų bendru susitarimu, jei tarp šalių nėra ginčo. Teismas tinkamai taikė CK 3.88 str., CK 3.117 str. nuostatas, sprendė, kad pareiškėjai jau daugiau kaip keturiolika metų (nuo 2004-03-01) negyvena kartu, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas įvertino pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes dėl to, kad nuo 2004-03-01 iki kreipimosi į teismą dienos A. P. sumokėjo už butą banko paskolą; nustojus gyventi kartu baigė rūpintis autonominio šildymo įrengimu, dengė įrengimo išlaidas; prižiūrėjo, rūpinosi, išlaikė, remontavo nekilnojamąjį turtą. Iš pareiškėjui turinčios tekti buto ½ dalies buto vertės – 17500 Eur atėmus pareiškėjai priklausančią mokėti kompensaciją – 9502,44 Eur, pareiškėjui turėtų tekti 7997,56 Eur vertės bendro turto, net mažiau nei ¼ dalis buto vertės. O pareiškėja A. P. įsipareigojo sumokėti 8750 Eur dydžio kompensaciją G. P. už jai tenkančią santuokinio dalį. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad kreditorius byloje nereiškė savarankiško reikalavimo, neginčijo fakto, kad pareiškėjai nuo 2004 m. kovo l d. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

439.2. Teismas pripažino, kad pareiškėja gali tikėtis kompensacijos už patirtas išlaidas CK 3.98 str. pagrindu, ir sprendė, kad pareiškėjų susitarimas pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nukrypti nuo CK 3.117 str. l d. nustatytos bendro turto lygių dalių prezumpcijos yra teisėtas, sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nei pareiškėjų, nei kreditoriaus interesų. (CK 3.51 str., 3.53 str.) Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl kreditoriaus D. B. A/S atsiliepime į ieškinį išsakytos pozicijos dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kreditoriaus poziciją byloje. Nepaneigta banko, kaip G. P. kreditoriaus, teisė nukreipti ir tenkinti savo reikalavimus į G. P. išmokamą piniginę kompensaciją. Kreditorius neturi teisės reikšti reikalavimą priimti naują sprendimą, nes pareiškėjų prašymas buvo išnagrinėtas supaprastinto proceso tvarka, pagal CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus nuostatas, XXXV skyriaus nuostatas. Be to, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip ir bet kuriai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

44Teismas

konstatuoja:

45IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4610. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio.

4711. Apeliacinio skundo esmė – santuokoje įgyto turto (buto, esančio adresu: ( - ), unikalus ( - )) pasidalijimas nukrypstant nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo pažeidžia apelianto (kreditoriaus) interesus.

4812. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. (CK 3.51, 3.52 straipsniai) Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas. (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

4913. Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų. (CK 1. 5 straipsnis, 1.137 straipsnis) Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, tokių padarinių, patvirtinus sutartį pasekmes. Teismui būtina patikrinti, ar patvirtinus sutartį atsiranda ar gali atsirasti pasekmės ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims.

5014. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, taip pat privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.35 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

5115. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006)

5216. Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų. (CK 1.5 str., 1.137 str.) Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei bei atitinka įstatymo reikalavimus, būtina įvertinti padarinių galinčių atsirasti patvirtinus sutartį, pasekmes.

5317. Nustatyta, kad atsiliepimo į ieškinį pagrindu apeliantė prašė netenkinti ieškovės prašymo sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą dalyti nukrypstant nuo turto lygių dalių principo, šį turtą kreditorius prašė padalyti ieškovei bei atsakovui lygiomis dalimis. Šis prašymas teisėjos rezoliucija priimtas, tačiau skundžiamame teismo sprendime iš esmės neaptartas, neanalizuoti esminiai kreditoriaus pareikšti prieštaravimai (2 t., 110–112 b. l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Kaip matyti iš kreditoriaus – D. B. A/S, atstovaujamo D. B. A/S interesams, išdėstytos pozicijos jis nesutiko su šalių pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3 –3.4 punktų sąlygomis, todėl šiuo konkrečiu atveju byloje kilo ginčas dėl teisės, todėl jis turėjo būti sprendžiamas, o, jo neišsprendus, negalėjo būti tvirtinama sutartis. Taigi, vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nuostatas.

5418. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali lemti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant, kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecija. Teismui tvirtinant tarp sutuoktinių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo būtina patikrinti, ar sudaryta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja kreditorės – D. B. A/S, atstovaujamo D. B. A/S interesams.

5519. Byloje nėra ginčo, kad kreditoriniai įsipareigojimai D. B. A/S bankui yra asmeniniai pareiškėjo G. P. įsipareigojimai. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukdamas šalių sudarytą santuoką ir patvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių patvirtino sutarties 3.1–3.7 punkto sąlygas, nevertino ir nepasisakė, ar nukrypstant nuo lygių dalių principo, nėra pažeidžiami banko, kaip kreditoriaus interesai. Santuokos nutraukimo sutartyje nenurodyta, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriumi pagal asmeninę sutuoktinio prievolę, kaip bus užtikrinti šio kreditoriaus interesai, ar kreditorius netenka ar turi ribotas galimybės išieškoti iš skolininko skolą. Teismas vertina tai, kad santuokos nutraukimo sutartyje dalijant santuokoje įgytą turtą, sutuoktinio G. P., kaip skolininko, įsipareigojimams, jų įvykdymo aspektu, prioritetas yra suteikiamas išskirtinai buvusiai sutuoktinei. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad dėl to yra suvaržomos kito kreditoriaus teisės bei teisėti interesai. Taigi, priimant sprendimą ir tvirtinant sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo būtina įvertinti, ar toks suvaržymas yra pagrįstas nagrinėjamos bylos kontekste.

5620. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis), todėl jis naikintinas ir byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 329 straipsnio 1 dalis)

57Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

58Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.