Byla 3K-3-354/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. Z. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui V. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims A. Z. , Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė J. P. prašė nutraukti jos ir atsakovo V. P. santuoką dėl atsakovo kal­tės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo 1500 Lt išlaikymą vaikui, padaly­ti bendrąją jungtinę nuosavybę, priteisti jai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigoti atsakovą asmeniškai ir savo turtu vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriui A. Z. , po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, pateikdami teismui ją tvirtinti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys

7Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą 2005 m. spalio 4 d. sutartį, pagal kurią šalys nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu, padalijo bendrąją sutuoktinių nuosavybę, ieškovei priteisiant 240 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą ( - ), namų apyvokos daiktus ir 3 459 612 Lt vertės 8 606 paprastąsias vardines UAB „Vakarų Baltijos korporacijos“ akcijas, o atsakovui – 4810 734 Lt vertės 11 967 paprastąsias vardines UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijas, tarp jų 3360 akcijų, kurių vertė - 1 350 720 Lt, įkeistas kreditoriui A. Z. pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį ir 2005 m. gegužės 12 d. įkeiti­mo lakštą. Teismas nustatė, kad V. P. savarankiškai ir asmeniškai vykdys sutartines prievoles, kylančias iš V. P. ir A. Z. 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutarties. Šalims yra žinoma, jog pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį 2006 m. gegužės 11 d. V. P. privalo grąžinti A. Z. 1 350 000 Lt. Ieškovė atleidžiama nuo visų ir bet kokių prievolių pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį vykdymo ir neatsako prieš A. Z. ir (ar) Vytautą Pocių nei tiesiogiai, nei solidariai, nei subsidiariai. Kadangi 1 350 000 Lt paskolos grąžinimo A. Z. terminas šios sutarties sudarymo dieną nėra suėjęs, šalių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šios skolos suma, t. y. 1 350 000 Lt, konkrečiai - kreditoriui A. Z. įkeistomis 3360 paprastostųjų vardinių UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų. Teismas nustatė šalių dukters E. P. gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigojo atsakovą dukteriai išlaikyti kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės arba, jei duktė mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - iki 24 metų, mokėti 1500 Lt periodines išmokas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos; šalys turės lygias teises matytis ir bendrauti su E. P. ir dalyvauti ją auklėjant (ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą); po santuokos nutraukimo šalims teismas paliko dabartines jų pavardes. Teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosa­vybės padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo.

8Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartį. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, procesinės teisės normų nepažeidė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnis). Teismas nedalijo tarp sutuoktinių 3360 paprastųjų vardinių akcijų, jos buvo išskirtos A. Z. reikalavimui patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta V. P. ir A. Z. , panaudota ne šeimos reikmėms, darytina išvada, kad sutuoktinių susitarimas, jog prievoles pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį asmeniškai vykdys V. P., neprieštarauja nei sutuoktinių, nei kreditoriaus interesams. 2001 m. gegužės 11 d. atsakovo ir trečiojo asmens buvo pasirašyta 1 350 000 Lt paskolos sutartis. Paskolai užtikrinti 2005 m. gegužės 12 d. buvo įkeista šalių 3360 paprastųjų vaidinių UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų. Įkeistas turtas buvo vertinamas pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktą UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų įvertinimą, pagal kurį vienos 1000 Lt nominalo akcijos rinkos vertė buvo 402 Lt. 2005 m. gegužės 2 d. pranešimu tretysis asmuo A. Z. sutiko, kad būtų įkeista 3360 UAB „Vakarų Baltijos korporacijos“ akcijų, užtikrinant 1 350 000 Lt paskolą. Tretysis asmuo pripažino, kad toks įkeitimas yra tinkamas jo teisių ir interesų užtikrinimas. Įkeistų akcijų vertė yra 1 350 720 Lt, todėl darytina išvada, kad paskola yra visiškai užtikrinta įkeistu turtu. Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai yra nustatę, kad nėra jokių duomenų ar požymių, jog atsakovas V. P. nesugebės laiku vykdyti prisiimtų prievolių. Paskola užtikrinta turtu, todėl yra reali galimybė išieškoti skolą.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu tretysis asmuo A. Z. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinio skundo argumentai:

111. Trečiojo asmens nuomone, ne­priklausomai nuo to, ar byla yra išsprendžiama teismo nutartimi patvirtinant taikos sutartį, ar priimant sprendimą, ji yra išsprendžiama iš esmės. Teismui užbaigus bylą ne sprendimu, o nutartimi, proceso dalyviams yra apribojamos jų galimybės apskųsti šį teismo procesinį sprendimą, nes atskirajam skundui pateikti CPK nustatytas trumpesnis terminas nei apeliaciniam skundui, o praleidus šį terminą ir sprendimui (ar šiuo atveju - nutarčiai) įsiteisėjus pagal CPK 294 straipsnio nuostatas šalys neturi teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju turėjo būti priimtas būtent teismo sprendimas, o ne nutartis, nes santuoka gali būti nutraukta tik teismo sprendimu (CPK 385 straipsnis). Tais atvejais, kai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės kreipiasi vienas iš sutuoktinių, iš šios ginčo teisenos į ypatingąją teiseną - santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių pareiškimu - galima pereiti tik turint teismui pateiktą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių pareiškimu, pridedant prie jo sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (CK 3.51, 3.52, 3.62 straipsniai, CPK 381 straipsnis). Kadangi ši sutartis sukelia tam tikrų teisinių pasekmių kreditoriams, tai jie privalo būti supažindinti su šia sutartimi. Tik tada, kai sutartis nepažeidžia kreditorių interesų, teismas gali tvirtinti šią sutartį. Šiuo atveju teismo nutartimi patvirtinta sutartis pažeidžia kreditoriaus - trečiojo asmens A. Z. - teises ir teisėtus interesus susigrąžinti jo paskolintas atsakovui V. P. pinigines lėšas; teismas neturėjo įstatyminės teisės patvirtinti šios taikos sutarties (CK 3.118 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir A. S. prašymas, bylos Nr.3K-3-575/2005).

122. Šiuo atveju turėjo būti laikomasi principo, kad dalijamas tik laisvas nuo kreditorinio išieškojimo turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-624/2003; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. J. G., bylos Nr.3K-3-93/2005). 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartimi piniginės lėšos buvo paskolintos atsakovui jo ir ieškovės santuokos metu, todėl preziumuojama, kad tai sandoris, sudarytas esant kito sutuoktinio sutikimui (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), kaip paskola abiem sutuoktiniams, ir grąžinti šią paskolą privalo abu sutuoktiniai solidariai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas įkeitė bendrovės akcijas, kurių įkeitimas gali būti atliktas tik turint kito sutuoktinio sutikimą. Toks sutikimas buvo duotas, tai reiškia, kad ieškovė žinojo apie paskolą ir šių akcijų įkeitimą. Byloje nenustatyta, kokia yra įkeistų akcijų rinkos vertė, ar užteks jų grąžinti skolą trečiajam asmeniui (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Teismai neatsižvelgė į sunkią UAB „Vakarų Baltijos korporacijos“ turtinę padėtį, jos skolas ir suteiktas paskolas, atsakovo skolas. Trečiajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl byloje esančio įrodymo - akcijų įvertinimo ataskaitos, ją ginčyti, prašyti teismo skirti turto ir verslo vertinimo ekspertizę.

133. Kreditorius neprivalo domėtis, ar paskola bus naudojama šeimos reikmėms, nes įstatymas preziumuoja, kad santuokoje vieno iš sutuoktinių paimta paskola yra bendroji solidarioji sutuoktinių skola. Be to, kreditorius gali iš skolininko gauti tikrovės neatitinkančią informaciją apie paskolos panaudojimo tikslus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad paskola buvo paimta tik V. P. reikmėms, kaip jo asmeninė skola, todėl teismai netinkamai taikė bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančias teisės normas.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė J. P. prašo palikti nepakeistas bylą nagrinėjusių teismų nutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių galimybė užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismui pateikta taikos sutartis atitinka šalių valią, ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai ją patvirtino savo nutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis nepažeidžia A. Z. teisių ar teisėtų interesų. 2005 m. gegužės 12 d. įkeitimo lakštu A. Z. buvo įkeista 3360 paprastųjų vardinių UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų. Prieš akcijų įkeitimą nepriklausomas turto vertintojas - UAB Korporacija „Matininkai“ - atliko akcijų įvertinimą ir nustatė, kad vienos bendrovės 1000 Lt nominalo paprastosios vardinės akcijos rinkos vertė yra 402 Lt. Taigi A. Z. įkeistų 3360 paprastųjų vardinių UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų rinkos vertė yra 1 350 720 Lt. Ši suma yra didesnė už V. P. skolos A. Z. sumą, todėl kreditoriaus interesai yra visiškai apsaugoti. Tretysis asmuo iki šiol nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinės pretenzijos buvo ar yra pažeidžiamos. Byloje nėra trečiojo asmens nurodomo ekspertizės akto, kuriame būtų nurodyta vienos akcijos rinkos vertė 254-271 Lt. Vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 dalimi teismas pagrįstai sumažino visą dalytiną tarp sutuoktinių turtą skolos suma, t. y. 1 350 000 Lt, konkrečiai - kreditoriui A. Z. įkeistų 3360 paprastųjų vardinių UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų, ir tai nurodyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. P. prašo palikti nepakeistas bylą nagrinėjusių teismų nutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių galimybė užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nenustatyta išimčių taikant CPK 42 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti šalių pateiktos, imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštaraujančios taikos sutarties. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis atitinka visus CPK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalims sudarius taikos sutartį, teismas priima kitą, įstatymo tiesiogiai įvardijamą dokumentą - teismo nutartį, ir tokiu atveju CPK 385 straipsnio nuostatos nepažeidžiamos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Be to, A. Z. teismų procesinius sprendimus apskundė įstatymo nustatyta tvarka, todėl iš esmės jis pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Atsakovo teigimu, A. Z. pats reikalavo ir sutiko, kad prievolei užtikrinti būtų įkeista 3 360 UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų; sutiko su akcijų įvertinimu. Įkeistų akcijų vertė viršija paskolos sumą, todėl A. Z. interesai yra visiškai apsaugoti. Byloje nėra kasatoriaus nurodomo ekspertizės akto, kuriame būtų nurodyta vienos akcijos rinkos vertė 254-271 Lt. 2006 m. sausio 6 d. – 2006 m. sausio 9 d. UAB Korporacija „Matininkai“ atliko pakartotinį UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, jog bendra šio turto vertė - 17 876 000 Lt, t. y. turto vertė padidėjo 5 936 000 Lt. Tai patvirtina, kad A. Z. interesai yra apsaugoti daugiau nei akcijų įkeitimo dieną. Pažymėtina, kad atsakovas nuo 2006 m. vasario 6 d. jau nėra skolingas UAB „Vakarų Baltijos korporacija“. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas dalijo likusį, laisvą nuo kreditorinio išieškojimo sutuoktinių turtą. Kreditoriaus pretenzijų patenkinimą užtikrinantis turtas nebuvo dalijamas. Akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas ir namų apyvokos daiktai, priteisti ieškovei, neužtikrina 1 350 000 Lt kasatoriaus reikalavimo teisės. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, sumažino visą dalytiną tarp sutuoktinių turtą skolos suma, tai reiškia, kad abu sutuoktiniai iš esmės grąžins skolą kasatoriui, kaip jis to ir pageidauja, tačiau tik faktinį grąžinimą įvykdys atsakovas (CK 3.118 straipsnio 2 dalis).

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

18Patvirtinus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovei paskirtas visas nekilnojamasis turtas, buvęs bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kilnojamasis turtas – baldai ir kiti namų reikmenys, 8606 paprastosios vardinės UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijos. Atsakovui paskirtos 11 967 paprastosios vardinės UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijos ir nustatyta 1 350 000 Lt prievolė atsiskaityti su kreditoriumi A. Z. pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį; ieškovė atleista nuo prievolių pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį.

19V. Kasacinio teismo argumentai

20Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas teisės taikymo aspektu patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų.

21Skundžiamais teismų procesiniais sprendimais buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai susitarė santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo su vaiku klausimais, taip pat išspręstas kreditoriaus reikalavimo patenkinimo klausimas. Nesutikdamas su teismų priimtais procesiniais sprendimais kasatorius (trečiasis asmuo, kreditorius byloje) akcentuoja materialinės ir procesinės teisės normų netinkamą taikymą bei aiškinimą bylos nagrinėjimo procese: 1) dėl pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo formos, 2) dėl netinkamo bylos proceso, kurio metu, kasatoriaus teigimu, buvo pažeistos jo procesinės teisės bei materialiniai interesai, 3) dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, aiškinimą ir taikymą. Kolegija pasisako pirmaisiais dviem klausimais, tačiau iš esmės pasisakyti dėl trečiojo klausimo, t. y. dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo ir atitinkamai dėl kreditoriaus interesų apsaugos, negali, nes teismai nenustatė faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, tiksliau - neatskleidė šios bylos dalies esmės (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 360 straipsnis).

22Kolegija konstatuoja, kad byla išnagrinėta netinkamai taikant procesinės teisės normas, pažeidžiant trečiojo asmens – kreditoriaus - procesines teises ir interesus.

23Visų pirma pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmė netinkamos formos procesinį dokumentą. Bendroji taisyklė yra ta, kad visais atvejais teismas, išspręsdamas bylą iš esmės, priima sprendimą. Tik priimant teismo sprendimą sukuriami, pakeičiami ar nutraukiami šalių teisiniai santykiai, t.y. daromas poveikis į egzistuojančius šalių materialinius teisinius santykius. Byla baigiama nagrinėti priimant nutartį tik CPK tiesiogiai nurodytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeitė egzistavusius materialinius teisinius santykius, t. y. padalydamas turtą pakeitė jo teisinį režimą, nes padalijus bendrą sutuoktinių turtą pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Materialinius teisinius padarinius sukelia ir santuokos nutraukimas, išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos klausimų išsprendimas. Be to, materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis reglamentuojamas santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tiesiogiai nurodo, kad santuoka nutraukiama ir sutuoktinių pateikta sutartis patvirtinama būtent teismo sprendimu, o ne kitos procesinės formos dokumentu (CK 3.53 straipsnio 1, 3 dalys, 3.66 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Teismas, išspręsdamas bylą iš esmės, tačiau priimdamas ne sprendimą, o nutartį, ir taip nulemdamas, kad byla apeliacinės instancijos teisme bus nagrinėjama pagal procesines taisykles, taikomas atskirtiesiems skundams nagrinėti, pažeidė trečiojo asmens procesines teises, nes jam buvo taikomi sutrumpinti procesinio teismo dokumento apskundimo terminai, o byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dėl to trečiajam asmeniui ar jo atstovui nebuvo sudaryta galimybė žodžiu išdėstyti savo argumentus (CPK 344-366 straipsniai). Taigi trečiasis asmuo nebuvo išklausytas dėl bylos esmės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, atitinkamai argumentai dėl jo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo liko nesvarstyti ir nevertinti. Taip buvo pažeisti CPK 12, 13, 14, 15 straipsniuose nustatyti civilinio proceso principai.

24Byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, akcentuojant atsakovo kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 straipsnis). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą - sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti. Taigi šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas patvirtino sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kolegija konstatuoja, kad toks bylos proceso vyksmas santuokos nutraukimo bylose, kai byla pradedama ieškinio teisenos tvarka, o sutuoktiniams sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių baigiama nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, procesiniai yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 1 d nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. K. D. , bylos Nr. 3K-3-1040/2002). Tačiau teismas, patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, ir privalo įsitikinti, kad sutartyje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas turi įsitikinti, kad sutuoktinių pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų bei įgyvendina ir CPK 2 dalyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S., A. S. pareiškimas, bylos Nr.3K-3-575/2005). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju - sutuoktinių kreditoriui. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme kreditoriaus argumentai, nesutinkant su sutuoktinių pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išklausyti. 2005 m. spalio 4 d. teismui pateikus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tos pačios dienos teismo posėdyje sutartis buvo patvirtinta neištyrus, ar jos turinys buvo suderintas su kreditoriaus interesais, neišklausius kreditoriaus argumentų, iš esmės be bylos teismo posėdyje nagrinėjimo, nes teisėja priėmė teismo procesinį sprendimą iš karto po dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo posėdyje visiškai nenagrinėjus kreditoriaus argumentų dėl sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių jo teisėms ir interesams, nėra nustatyti faktai, reikšmingi svarstant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pagal sutarties sąlygas atitikties kreditoriaus interesams klausimus. Apeliacinės instancijos teismo motyvai pripažįstami neturinčiais teisinės reikšmės ir nevertinami, nes byla ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta pažeidžiant procesinės teisės normas, t. y. byla, kuri buvo pirmosios instancijos teisme išspręsta iš esmės ir apeliacinės instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama ta tvarka, kuri nustatyta apeliaciniams skundams nagrinėti – žodinio proceso tvarka, tačiau buvo išnagrinėta atskirtiesiems skundams nagrinėti nustatyta tvarka – rašytinio proceso tvarka, pažeidžiant trečiojo asmens teises.

25Taigi nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Kai byla dėl santuokos nutraukimo nagrinėjama CPK 538-541 straipsniuose nustatyta supaprastinta tvarka, pateikus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnis), CK šeštosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (vadinasi, ir CK 3.118 straipsnis) netaikomi (CK 3.116 straipsnio 2 dalis).

26Nurodytais motyvais bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

28Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.