Byla e2A-1897-881/2015
Dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. V. ir E. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18671-833/2014 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui UAB „Vilbeksa“ dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. V. ir E. K..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė G. R. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Vilbeksa“ nugriauti jam nuosavybės teise priklausančio statinio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ant ieškovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalis – patalpas, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kartu su ieškovės griaunamu statinio, kurio unikalus Nr. ( - ), dalimi – butu, kurio unikalus Nr. ( - ); įpareigoti atsakovą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti su ieškove griovimo darbų laiką ir būdą; įpareigoti atsakovą statinio griovimo išlaidas apmokėti proporcingai turimai statinio nuosavybės daliai; nurodyti, kad jeigu atsakovas neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą laiką, ieškovė gali savo lėšomis nugriauti atsakovui priklausančias statinio dalis, paliekant jai teisę vėliau išsiieškoti iš atsakovo griovimui išleistas lėšas proporcingai turėto atsakovo turto daliai. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 326/977 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir gyvenamosios patalpos – butas, esantis ( - ). Nurodytame žemės sklype yra atsakovo komercinės paskirties negyvenamosios patalpos. Šios patalpos anksčiau priklausė R. Č., tačiau 2011-12-02 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistos atsakovui. Pastarasis nėra žemės sklypo bendrasavininkis. Pirkdama žemės sklypą iš buvusio savininko, ieškovė nebuvo informuota apie prieš tai buvusiai patalpų savininkei R. Č. suteiktą užstatymo teisę, ši teisė nebuvo įregistruota viešajame registre. Per visą žemės sklypo naudojimosi laikotarpį nei R. Č., nei atsakovas UAB „Vilbeksa“ su ieškove, kaip žemės sklypo savininke, nesusitarė dėl užstatymo teisės suteikimo. R. Č. patalpomis pagal paskirtį nesinaudojo nuo pat 2002-12-03 įsigijimo sandorio, ir jai nebuvo suteikta teisė perleisti užstatymo teisės. Taigi užstatymo teisės suteikimo sandoris niekada nebuvo sudarytas, o pati daiktinė teisė neįregistruota registrų centre, todėl negalėjo pereiti atsakovui. Ieškovės teigimu, atsakovas naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu be teisinio pagrindo ir pažeidžia žemės naudojimosi tvarką – neturėdamas užstatymo teisės, be ieškovės sutikimo, didina nekilnojamojo daikto plotą, įregistruodamas naujas patalpas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype – 2012-03-28 atsakovas užregistravo negyvenamąsias patalpas (dalį pastogės), esančias ( - ).

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė įsigijo jai priklausančią žemės sklypo dalį iš buvusios savininkės V. K. 2004 metais pagal 2004-12-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o butą įsigijo pagal tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu R. Č. negyvenamąją patalpą pastate buvo įsigijusi dar 2002 metais, pagal valstybinio turto privatizavimą reglamentuojančius įstatymus viešo aukciono būdu iš VĮ Valstybės turto fondo. Taigi ji įstatymų ir 2002-10-04 sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo pagrindu teisėtai įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi savo patalpų eksploatavimui. Vėliau ši teisė perėjo atsakovui 2011-12-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pirkdama žemės sklypo dalį ir butą, ieškovė žinojo, kad likusi namo dalis nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, nors jis ir neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą adresu ( - ). Ieškovė nenurodo, kas konkrečiai pažeidė jos teises, kuo pasireiškia tas pažeidimas, kokias tai jai sukelia neigiamas pasekmes.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 2 178 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-769-790/2013 atmetė ieškovės ir jos sutuoktinio L. R. vieną iš nagrinėjamai bylai aktualių ieškinio reikalavimų – pripažinti atsakovus R. Č. bei UAB „Vilbeksa“ neturinčius užstatymo teisės „superficies“ bei 2011-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK-9567 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), grąžinti R. Č. nuosavybėn. Teismas šioje byloje padarė išvadą, kad negyvenamųjų patalpų pardavimas, nesant žemės bendraturčių sutikimo ir pardavėjai neturint užstatymo teisės (CK 4.160, 4.163 straipsniai), neprieštarauja įstatymų ar sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms ir nėra pagrindo šio sandorio pripažinti niekiniu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendime pažymėjo, kad ginčijamu sandoriu R. Č. UAB „Vilbeksa“ daugiau teisių į žemės sklypą, nei jų turėjo, neperleido, todėl pats ginčijamo sandorio sudarymo faktas ieškovės nuosavybės teisėms į žemės sklypą įtakos neturi ir jų nevaržo.

9Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai taip pat neturi jokio teisinio pagrindo ir negali būti patenkinti.

10Visų pirma, ieškovė nenurodo, kuo gi pasireiškia jos teisių pažeidimas, t. y. kokiu būdu atsakovas trukdo jai naudotis žemės sklypu. Taip pat, anot teismo, yra nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja atsakovą griauti jam teisėtai priklausančias patalpas, kurios įsigytos įstatymo nustatyta tvarka, įregistruotos viešame registre. Byloje nenustatyta, kad atsakovas savavališkai, nesant teisinio pagrindo, statytų ar būtų pastatęs ant ieškovės žemės sklypo kokius nors pastatus, taip pat nenustatyta, kad atsakovas savo veiksmais trukdytų ieškovei naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Civilinę bylą Nr. 2-769-790/2013 nagrinėję teismai jau yra padarę išvadas, kad buvusi negyvenamųjų patalpų, kurias ieškovė prašo įpareigoti nugriauti, savininkė R. Č. atsakovui UAB „Vilbeksa“ daugiau teisių į žemės sklypą, nei jų turėjo, neperleido, todėl patalpų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktas neturi įtakos ieškovės nuosavybės teisėms į žemės sklypą ir jų nevaržo. Teismų sprendimais jau yra konstatuota, kad atsakovas, teisėtai įgijęs negyvenamąsias patalpas, yra jų teisėtas savininkas, todėl ieškovės reikalavimas šias patalpas griauti yra traktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovas įsirengė pastogę virš savo patalpų, teismo nuomone, nesuponuoja išvados, kad tokiais savo veiksmais atsakovas sumažino ieškovės žemės sklypo dalį ją užstatydamas. Ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis liko tokia pati, kaip ir buvo nuo pat ieškovės buto įsigijimo momento, jokiais atsakovo statiniais šis žemės sklypo plotas neužstatytas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovė G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja buvo šališka, todėl sprendimas naikintinas.

142. Teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė, kokie teisiniai santykiai susiformavo tarp ieškovės ir atsakovo bei kodėl atsakovas turi teisę be sutartinio pagrindo naudotis ieškovei su kitais bendraturčiais nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu – bei išvestine daiktine teise – užstatymo teise bei erdve virš žemės sklypo.

153. Pareikštu ieškiniu teismo buvo prašoma apginti ieškovės materialines subjektines teises į užstatymo teisę, kuri buvo pažeista naudojant žemės sklypą be teisinio pagrindo. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios užstatymo teisę, įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d. Buvusi patalpų savininkė R. Č. patalpas įsigijo 2002 m. gruodžio 3 d., kai žemės savininkams nebuvo suteikta užstatymo teisė ir nebuvo reikalaujamas pagrindas žemės sklypo naudojimui, tačiau įsigaliojus nurodytoms CK normoms, pastatų ar jų dalies savininkai turėjo pareigą susitarti su žemės savininkais dėl žemės sklypo naudojimo teisinio pagrindo. Teisę reikalauti nugriauti atsakovui priklausančią statinio dalį ieškovė turi pagal CK 4.104 straipsnio normas. Be to, ieškovė neteigė, kad sumažėjo jai priklausanti žemės sklypo dalis, o įrodinėjo, kad padidėjo žemės sklypo užstatymo intensyvumas, todėl buvo pažeista jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisė į virš sklypo esančią oro erdvę bei teisė būti statytoju.

164. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Į bylą buvo pateiktos advokatės R. Ž., dirbančios advokatės R. Ž. kontoroje ( - ), išrašytos sąskaitos, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ji atstovavo atsakovui. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovui atstovavęs advokatas būtų minėtos advokatų kontoros partneris.

17Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Teisėjos elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo korektiškas, teisėja nerodė jokio išankstinio nusistatymo, visiems proceso dalyviams buvo suteikiamos vienodos teisės, ieškovei buvo suteikta galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus, pateikti papildomus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ieškovės teisės į nešališką teismą.

192. Bylos nagrinėjimo ribos ir ginčo esmė nustatoma pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir suformuluotą ieškinio reikalavimą. Ieškovė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis tiek pareikšdama ieškinį, tiek jį įrodinėdama, kas ir lėmė ieškinio atmetimą. Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai kaltina teismą bylos esmės neatskleidimu. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi kitu jau įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-769-790/2013. Nagrinėjamoje byloje ieškovė vėl pakartotinai beprasmiškai įrodinėja atsakovą neturint užstatymo teisės, nors dėl to ginčo tarp šalių niekada nebuvo.

203. CK 4.104 straipsnis nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes jame reglamentuojamos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, kai pasibaigia ar nutraukiama sutartis, kuria asmeniui buvo leista naudotis žemės sklypu, be kita ko, dėl žemės naudotojo tyčinių pažeidimų. Tai, kad užstatymo teisės reglamentavimas atsirado įsigaliojus naujajam CK, o sudarant 2002 m. spalio 4 d. sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo tokios įstatymo nuostatos dar negaliojo, tuo labiau nėra pagrindas taikyti naujojo CK normų atgaline tvarka apeliantės prašomu būdu, t. y. taikant CK 4.104 straipsnio normas.

214. Atsakovui atstovaujantis advokatas dirba advokatės R. Ž. kontoroje ( - ) pagal sutartį dėl išimtinių teisinių paslaugų teikimo. Taigi teismas nepažeidė nei CPK 88 straipsnio, nei Advokatūros įstatymo reikalavimų, nes priteistos išlaidos yra būtent už byloje dalyvavusio advokato suteiktą pagalbą.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantė. Dėl šių priežasčių apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

24Apeliacinis skundas atmetamas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

26Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).

27Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (apeliantė) įrodinėjo, kad atsakovas jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudojasi be teisinio pagrindo, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą nugriauti jam nuosavybės teise priklausančias statinio, esančio ant ieškovės žemės sklypo, dalis – patalpas, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kartu su ieškovės griaunama statinio dalimi – butu.

28Byloje nustatyta, kad atsakovas patalpas, esančias ginčo žemės sklype, įsigijo iš R. Č. 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pastaroji savo ruožtu nurodytas patalpas buvo įsigijusi pagal 2002 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su VĮ Valstybės turto fondu pagal valstybinio turto privatizavimą reglamentuojančius teisės aktus. 2002 m. spalio 4 d. sutartyje buvo nustatyta, kad, įsigydama patalpas, naujoji patalpų savininkė R. Č. įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir patalpų pardavėjas VĮ Valstybės turto fondas. 2011 m. gruodžio 2 d. R. Č. ir atsakovui sudarius patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodyta teisė, remiantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, perėjo atsakovui. Taigi teigti, kad atsakovas apeliantės nurodytu būdu ginčo žemės sklypu naudojasi be teisinio pagrindo/ savavališkai, nėra faktinio pagrindo. Apeliantės argumentacija, kad įsigaliojus CK normoms, reglamentuojančioms užstatymo teisę, patalpas iki to laiko įsigiję asmenys turėjo susitarti su žemės sklypų savininkais dėl žemės sklypo naudojimo pagrindo, priešingu atveju, patalpos turi būti nugriautos, taip pat yra teisiškai nepagrįsta, nes to įstatymas nenumato.

29Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad jos reikalavimas turėtų būti tenkinamas CK 4.104 straipsnio pagrindu. Pastarajame reglamentuojami atvejai, kai nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia žemės naudojimosi ar nuomos sutartis, be to, dėl asmens tyčinių veiksmų. Taigi šioje byloje, nesant jo taikymo sąlygų, nurodytas straipsnis netaikytinas.

30Kaip minėta, pareikštu ieškiniu apeliantė prašė įpareigoti atsakovą nugriauti jam nuosavybės teise priklausančias statinio dalis: patalpas, kurias jis įsigijo pagal 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį (unikalus Nr. ( - )), bei dalį neįrengtos pastogės, į kurią įregistravo bendrosios dalinės nuosavybės teisę 2012 m. kovo 28 d. (unikalus Nr. ( - )). Apeliantė teigia, kad, atsakovui įregistravus nuosavybės teisę į minėtą pastogę, padidėjo žemės sklypo užstatymo intensyvumas, todėl buvo pažeistos jos teisės į virš žemės sklypo esančią oro erdvę bei teisė ateityje būti statytoju. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka.

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-769-790/2013, konstatuota, kad tai, jog pastatas įregistruotas kaip vieno aukšto, nereiškia, kad jame nėra pastogės. Teismas nustatė, kad tarp gyvenamojo namo pirmo aukšto perdangos, galinių namo sienų ir stogo yra tam tikra oro erdvė – neįrengta pastogė, kuri atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą patalpos apibrėžimą. Atsakovas nagrinėjamu atveju neįrengė naujų patalpų, tuo, kaip teigia apeliantė, padidindamas žemės sklypo užstatymo intensyvumą, bet įregistravo nuosavybės teisę į tame pastate faktiškai jau buvusias patalpas, t. y. dėl atsakovo atliktų teisinės registracijos veiksmų faktinis žemės sklypo užstatymo intensyvumas nepasikeitė (nepadidėjo), o tik tapo oficialiai žinomas.

32Įvertinusi apeliantės skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pareikštus reikalavimus bylos esmė yra atskleista.

33Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka. Tokių duomenų, t. y. kad skundžiamą teismo sprendimą priėmusi teisėja turėjo išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, apeliantė nepateikė, o ta aplinkybė, kad teisėja pasiūlė apeliantei patikslinti ieškinio reikalavimus, negali būti laikoma teisėjo šališkumą patvirtinančiu įrodymu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė tuo pagrindu nereiškė teisėjai nušalinimo, taigi teisėjos nešališkumu neabejojo (CPK 68 str. 2 d.).

34Byloje nustatyta, kad atsakovui atstovaujančio advokato darbo vieta yra advokatės R. Ž., išrašiusios atsakovui PVM sąskaitas faktūras už suteiktas teisines paslaugas, kontora. Taigi apeliantės teiginiai, kad teismas priteisė išlaidas už byloje nedalyvavusio advokato pagalbą, yra nepagrįsti.

35Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas taip pat nenustatė.

36Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Remiantis byloje taikytinų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų 8.11 punktu (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymo redakcija), ši suma sumažinama iki 450 Eur (CPK 98 str.).

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti atsakovui UAB „Vilbeksa“ (į. k. 126302537) iš ieškovės G. R. (a. k. ( - ) 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė G. R. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Vilbeksa“... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė įsigijo jai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-07 sprendimu... 9. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio... 10. Visų pirma, ieškovė nenurodo, kuo gi pasireiškia jos teisių pažeidimas,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovė G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. 1. Skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja buvo šališka, todėl sprendimas... 14. 2. Teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė, kokie teisiniai... 15. 3. Pareikštu ieškiniu teismo buvo prašoma apginti ieškovės materialines... 16. 4. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui išlaidas advokato pagalbai... 17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.... 18. 1. Teisėjos elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo korektiškas, teisėja... 19. 2. Bylos nagrinėjimo ribos ir ginčo esmė nustatoma pagal ieškinyje... 20. 3. CK 4.104 straipsnis nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes jame... 21. 4. Atsakovui atstovaujantis advokatas dirba advokatės R. Ž. kontoroje ( - )... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 24. Apeliacinis skundas atmetamas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio... 27. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (apeliantė) įrodinėjo, kad atsakovas... 28. Byloje nustatyta, kad atsakovas patalpas, esančias ginčo žemės sklype,... 29. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad jos reikalavimas turėtų... 30. Kaip minėta, pareikštu ieškiniu apeliantė prašė įpareigoti atsakovą... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendime, priimtame... 32. Įvertinusi apeliantės skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad... 34. Byloje nustatyta, kad atsakovui atstovaujančio advokato darbo vieta yra... 35. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 36. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 484 Eur išlaidų... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti atsakovui UAB „Vilbeksa“ (į. k. 126302537) iš ieškovės G. R....