Byla 3K-3-485/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui UAB ,,Melsta“ dėl bendrovės vadovo sprendimo suteikti paskolą pripažinimo neteisėtu, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo papildymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė, UAB ,,Melsta“ akcininkė, nepritarė bendrovės vadovo sprendimui perskolinti pasiimtą UAB ,,Melsta“ iš banko paskolą trečiajam asmeniui UAB ,,Žydrutis“, taip pat nesutiko su 2006 m. gegužės 19 d. akcininkų susirinkimo metu patvirtintomis bendrovės 2005 m. veiklos ir revizoriaus ataskaitomis, metine finansine atskaitomybe ir metiniu balansu. Atsakovas 2005 m. balandžio 13 d. kreditavimo sutartimi iš AB ,,Vilniaus bankas“ gautą 200 000 Lt kreditą, kuris 2005 m. rugsėjo 27 d. sutartimi buvo padidintas iki 900 000 Lt, perskolino 2005 m. balandžio 15 d. ir 2005 m. spalio 5 d paskolos sutartimis trečiajam asmeniui UAB ,,Žydrutis“ (iš viso 820 000 Lt). Ieškovė nurodė, kad tokie atsakovo veiksmai dėl paskolos suteikimo UAB ,,Žydrutis“ yra neteisėti ir nepagrįsti, nes suteikta paskola niekuo neužtikrinta, paskolą atsakovas paėmė ne savo, o UAB ,,Žydrutis“ interesais, paskolos suteikimo klausimas nebuvo svarstytas visuotinio akcininkų susirinkimo metu, administracijos vadovas tokį sprendimą priėmė vienvaldiškai. Tokie atsakovo administracijos vadovo veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, protingumo ir sąžiningumo principams, nes iš banko gauta ir trečiajam asmeniui suteikta paskola nenaudojama bendrovės interesais, apsunkina jos ūkinę veiklą ir yra nuostolinga. Paskolos paėmimo bei panaudojimo netyrė ir nevertino bendrovės revizorius, todėl šis faktas neatsispindėjo visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintuose bendrovės veiklos ataskaitoje, metinėje finansinėje atskaitomybėje.

5Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.138 straipsniu, 2.82 straipsnio 4 dalimi, 2.87 straipsniu, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsniu, 29 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 5 dalimi, prašė teismą pripažinti neteisėtu atsakovo UAB ,,Melsta“ vadovo sprendimą suteikti UAB ,,Žydrutis“ 120 000 Lt paskolą 2005 m. balandžio 15 d. paskolos sutartimi Nr. 01 bei 700 000 Lt paskolą 2005 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi Nr. 2; pripažinti negaliojančiais UAB ,,Melsta“ 2006 m. gegužės 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl atsakovo veiklos, revizoriaus ataskaitų, metinės finansinės atskaitomybės ir metinio balanso už 2005 metus tvirtinimo; įpareigoti atsakovą papildyti 2006 m. gegužės 19 d. UAB ,,Melsta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2, surašytą 2006 m. gegužės 22 d., pagal jos pateikto 2006 m. gegužės 25 d. pareiškimo atsakovui dėl protokolo papildymo pastabas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškovės ieškinio reikalavimų ir pripažino negaliojančiu UAB „Melsta“ 2006 m. gegužės 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl metinio balanso už 2005 metus patvirtinimo, kitus reikalavimus atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ginčijamas yra ne bendrovės sandoris, sudarytas per valdymo organą (atstovą), o paties valdymo organo veiksmai (sprendimai), dėl to atsakovu turėtų būti pats valdymo organas, kuris atliko netinkamus veiksmus ar priėmė sprendimus. Kadangi ieškovė atsakovu nurodė tik bendrovę ir, teismui pasiūlius, netikslino byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, tai teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes bendrovė, kaip juridinis asmuo, neatliko ginčijamų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė konkretaus bendrovės vadovo sprendimo, kurį ginčija, nes paskolos sutarčių, kaip tokių, sudarymo neginčija. Kai ginčijamas paskolos sandoris, negalima spręsti, ar sandoris pažeidžia ieškovės, kaip vieno iš UAB „Melsta“ akcininkų, teises ir interesus. Teismas pažymėjo, kad administracijos vadovas, sudarydamas paskolos sutartis su UAB ,,Žydrutis“, veikė neviršydamas turimų galiojimų ir imperatyviųjų draudimų nepažeidė.

8Teismas nustatė, kad ieškovės pastabos buvo pridėtos prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, atsakovas sutiko su pateiktų pastabų teisingumu, todėl netenkino reikalavimo įpareigoti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, nes nėra teisinio pagrindo pareikštam reikalavimui. Teismas netenkino reikalavimo panaikinti akcininkų susirinkimo nutarimus, nurodydamas, kad Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta, jog dėl nepasirengimo susirinkimui jo nutarimai atskirais klausimais galėtų būti pripažinti negaliojančiais. Kadangi atsakovo nutarimas dėl balanso tvirtinimo, t.y. pelno (nuostolio) paskirstymo buvo priimtas mažesne nei 2/3 susirinkime balsavusiųjų akcijų dauguma, tai teismas šią ieškinio reikalavimų dalį tenkino, darydamas išvadą, kad Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai dėl tokių sprendimų priėmimo yra imperatyvūs ir juose nenustatyta, jog akcininkai galėtų šią ribą sumažinti.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad UAB „Melsta“ vadovas jokio konkretaus sprendimo nepriėmė, tik pasirašė bendrovės vardu su UAB „Žydrutis“ paskolos suteikimo sutartis. Ar sutarties sudarymas pažeidžia ieškovės, kaip akcininkės, ir UAB „Melsta“ teises ir teisėtus interesus bei atitinka įstatymų reikalavimus, galima spręsti tik ginčijant sudarytą sandorį. Šioje byloje nėra konkretaus vadovo tam tikra forma išreikšto sprendimo, dėl to kolegija konstatavo, kad nėra ginčo dalyko – tam tikra forma išreikšto vadovo sprendimo. Kolegija taip pat pasisakė, kad reikalavimas papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą pagal jos pareikštas pastabas negali būti tenkinamas, nes nėra tokiam reikalavimui teisinio pagrindo. Tiek CK 2.92 straipsnyje, tiek bendrovės įstatuose nustatyta tik pastabų dėl protokolo pateikimo procedūrą, o ginčų dėl protokolo specifikos ar ypatumų sprendimo tvarkos nenustatyta. Kolegija pažymėjo, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog nebuvo atskirai surašyta protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl ieškovės pastabų, nes vienas iš protokolą pasirašiusių asmenų UAB „Melsta“ direktorius P. P. pastabų teisingumą pripažino. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė nekonkretizavo, kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai dėl atsakovo veiklos, revizoriaus ataskaitų, metinės finansinės atskaitomybės pažeidė akcininkų teises. Kadangi nenurodyti konkretūs įstatymo pažeidimai, tai kolegija negalėjo analizuoti nutarimų pagrįstumo. Be to, kolegija konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nutarimų priėmimo procedūra būtų pažeista, nepateikė bendrovės veiklos ataskaitų, neprašė teismo išreikalauti jas iš atsakovo.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė E. Ž. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimo, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutarties dalis dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais UAB ,,Melsta“ akcininkų susirinkimo nutarimus dėl atsakovo veiklos, revizoriaus ataskaitų, metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo bei pripažinti neteisėtu UAB ,,Melsta“ administracijos vadovo sprendimą 2005 m. balandžio 15 d. paskolos sutartimi suteikti 120 000 Lt paskolą bei 2005 m. spalio 5 d. paskolos sutartimi suteikti 700 000 Lt paskolą UAB ,,Žydrutis“ ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12Dėl bendrovės vadovo sprendimo suteikti paskolą.

13Teismų išvados, kad kasatorė savo teises gali ginti tik ginčydama sudarytus sandorius, neatitinka ir pažeidžia CK 1.138 straipsnio 1 punkto, 2.82 straipsnio 4 dalies normų reikalavimus. Nesant imperatyvaus draudimo, kasatorė savo nuožiūra galėjo pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą, siekdama, kad teismas įvertintų bendrovės vadovo veiksmus. Be to, reikalavimas ginti savo teises tik teismo nurodytu būdu pažeidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą.

14Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra ginčo dalyko – tam tikra forma išreikšto vadovo sprendimo, nepagrįstas. Tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37, 34 straipsnius, tiek pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies, 1.64, 1.71 straipsnių nuostatas, tiek pagal atsakovo įstatų 8.1 punktą juridinio asmens valdymo organų sprendimai laikytini sandoriais. Pasirašydamas šias paskolos sutartis, UAB ,,Melsta“ direktorius siekė ir sudarė sandorius, sukėlusius bendrovei teisines pasekmes. Nors atsakovo valia išreikšta ir netinkama forma, tačiau teismai privalėjo juos įvertinti įstatymo požiūriu. Atsakovo vadovo sprendimai neatitinka jokių sąžiningumo ir protingumo kriterijų – paskolos suteiktos perskolinant iš banko paimtą paskolą, kuriai gauti įkeistas UAB ,,Melsta“ turtas, UAB ,,Žydrutis“ paskolos grąžinimas niekuo neužtikrintas, bendrovė iki teismo proceso pradžios iš UAB ,,Žydrutis“ negavo jokių palūkanų ir bankui palūkanas dengė iš savo sąskaitos ir kt. Bendrovės vadovas ignoravo ir lojalumo pareigą, nes, priimdamas sprendimą dėl paskolos suteikimo, veikė išimtinai UAB ,,Žydrutis“ naudai, t. y. didžiausio UAB ,,Melsta“ akcininko S. M., kuris taip pat yra UAB ,,Žydrutis“ akcininkas, naudai. Kasatorė nurodo, kad teismai, atsisakydami pripažinti UAB ,,Melsta“ vadovo sprendimą dėl paskolų sudarymo neteisėtu, neteisingai aiškino ir taikė CK 2.87 straipsnį.

15Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais UAB ,,Melsta“ 2006 m. gegužės 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl atsakovo veiklos, revizoriaus ataskaitų, metinės finansinės atskaitomybės ir metinio balanso už 2005 m. tvirtinimo.

16Teismai neteisingai aiškino Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalies bei CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais patvirtintose finansinėse atskaitomybėse, revizoriaus ir veiklos ataskaitose nenurodytas faktas, jog UAB ,,Melsta“ yra suteikusi UAB ,,Žydrutis“ 820 000 Lt paskolą ir palūkanos už paskolą dengiamos UAB ,,Melsta“ pelno sąskaita. Dėl to akivaizdu, kad UAB ,,Melsta“ finansinė atskaitomybė yra neišsami ir pažeidžia imperatyviąsias Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Neišsami, neteisinga finansinė atskaitomybė, revizoriaus ir veiklos ataskaitos pažeidžia bendrovės akcininko interesus gauti išsamią ir teisingą informaciją apie įmonės veiklą ir finansinę būklę. Teismai priėmė procesinius sprendimus neišnagrinėję visų įrodymų ir bylos aplinkybių, nes neišreikalavo finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovės veiklos ir revizoriaus ataskaitų, nors kasatorė tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu prašė šiuos dokumentus išreikalauti.

17Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20CK 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

21Šioje byloje kasatorė, kaip bendrovės akcininkė, pagrindiniu reikalavimu prašė pripažinti neteisėtu vadovo sprendimą sudaryti paskolos sutartis, nes šios sutartys bendrovei buvo nenaudingos ir padarė nuostolių, t. y. pareikštu reikalavimu kasatorė prašė konstatuoti, kad bendrovės vadovas, priimdamas sprendimą sudaryti paskolos sutartis, pažeidė bendrovės ir jos, kaip akcininkės, teises, nes dėl tokio sprendimo sudaryti sandoriai sukūrė bendrovei neigiamus teisinius padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų (vadovo sprendimo) pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir kasatorės reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Minėta, ieškinys privalo atitikti proceso normų nustatytus formalius reikalavimus, jame turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas, kokį kasatorė pareiškė, minėtų reikalavimų neatitinka, todėl jis, neištaisius trūkumų, negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Pirmosios instancijos teismas CPK 115 straipsnio pagrindu privalėjo įpareigoti kasatorę aptartą trūkumą pašalinti.

22Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentu, kad ji savo nuožiūra gali pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą, ir pažymi, jog teismas negali nurodyti, kokiu būdu kasatorė privalo ginti savo teises. Dėl to tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorė galėjo prašyti pašalinti teisių pažeidimą tik ginčydama paskolos sandorius. Kasatorė turi teisę pasirinkti ir kitokį pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau teismas turi teisę ir privalo reikalauti, kad ji tiksliai suformuluotų ieškinio pagrindą ir dalyką bei aiškiai nurodytų pasirinktą teisės pažeidimo šalinimo būdą.

23Teisėjų kolegija pastebi, kad kasatorė pagrįstai kasaciniame skunde nurodo, jog teismai, nagrinėdami reikalavimus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, neturi apsiriboti formaliu jų tyrimu, o turi nustatyti ginčijamų nutarimų esmę ir spręsti, ar jie neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasatorė, ginčydama visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl atsakovo veiklos, revizoriaus ataskaitos, metinės finansinės atskaitomybės ir metinio balanso tvirtinimo, ieškinyje nurodė, kad pateikti susirinkimui tvirtinti dokumentai neatitiko bendrovės realios finansinės padėties, nes juose neatsispindėjo UAB ,,Žydrutis“ suteiktos paskolos. Teismai reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės nesiaiškino ir netyrė, ar akcininkų susirinkimui pateikti dokumentai neprieštarauja Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų normoms. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai finansinę apskaitą turi tvarkyti taip, jog ji būtų objektyvi ir išsami, o finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindėtų įmonės finansinę padėtį (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymo nuostatas prie įmonės metinės finansinės ataskaitos privalo būti parengtas objektyviai įmonės veiklą apžvelgiantis metinis pranešimas (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalys). Už šių dokumentų parengimą ir pateikimą akcininkų susirinkimui atsako įmonės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 2, 4 punktai). Taigi įstatymai imperatyviai reglamentuoja įmonių finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymą ir pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstyti. Tai užtikrina aukščiausiam bendrovės valdymo organui – akcininkų susirinkimui, savo ruožtu kiekvienam akcininkui teisę gauti visą objektyvią informaciją apie bendrovės veiklą bei sudaro pagrindą akcininkams priimti pagrįstus ir teisėtus nutarimus. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, netirdami minėtų aplinkybių ir formaliais pagrindais atmesdami kasatorės reikalavimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, neatskleidė reikalavimo esmės ir priėmė šioje ieškinio dalyje nepagrįstą sprendimą.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad kasatorės pateikto ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl bendrovės vadovo sprendimo pripažinimo neteisėtu neatitinka proceso normų reikalavimų ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, jo trūkumų aiškiai neįvardijo bei nesuteikė kasatorei galimybės juos ištaisyti (CPK 115 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas šio procesinio pažeidimo nepašalino, taip pat atsižvelgdama į kitus nutartyje nurodytus argumentus ir visų ieškinio reikalavimų betarpišką ryšį su pagrindiniu reikalavimu, sprendžia, kad teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė esminius proceso teisės normų reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį naikina visa apimtimi ir byla grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 360 straipsnis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

26Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Pasvalio rajono apylinkės teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.