Byla e2A-1358-601/2018
Dėl ieškovės kaltės, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas ir Bigbank AS filialas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K.-P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1219-214/2018 pagal ieškovės J. K.-P. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo bei atsakovo R. L. priešieškinį ieškovei J. K.-P. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas ir Bigbank AS filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė J. K.-P. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo R. L. 2016 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo numeris 2267) dėl R. L. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – K.-P., o atsakovui – L.; po santuokos nutraukimo atsakomybę kreditoriaus Bigbank AS filialo atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) pripažinti asmeniniu ieškovės įsipareigojimu; santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d.; priteisti iš atsakovo R. L. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Atsakovas R. L. byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti tarp jo ir ieškovės J. L. (K. – P.) 2016 m. lapkričio 5 d. sudarytą santuoką, įrašo numeris 2267, dėl ieškovės J. L. (K. – P.); nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės J. L. (K. – P.) prievolė kreditoriui Bigbank AS filialui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) lieka asmenine ieškovės prievole; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo R. L. prievolė AB SEB bankas pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-6618-151/2012 lieka asmenine atsakovo prievole; priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

14-

15Nutraukė santuoką, sudarytą 2016 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 2267, sudarytą tarp J. K.-P. ir R. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16-

17Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę – K.-P., atsakovui –L..

18-

19Po santuokos nutraukimo atsakomybę kreditoriaus Bigbank AS filialo atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) pripažino asmeniniu ieškovės J. K.-P. įsipareigojimu.

20-

21Po santuokos nutraukimo atsakovo R. L. prievolę AB SEB bankui pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6618-151/2012 paliko asmenine atsakovo R. L. prievole.

22-

23Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

24-

25Iš atsakovo R. L. priteisė ieškovei J. K.-P. 31 Eur žyminį mokestį, valstybei 5,87 Eur teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

26-

27Iš ieškovės J. K.-P. priteisė atsakovui R. L. 75 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas, valstybei 5,87 Eur teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

284.

29Teismas nurodė, kad nustatyti kuris sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, nėra galimybės, kadangi šalys neįrodė savo nurodytų santuokos iširimo priežasčių, nepateikė jokių jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

305.

31Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. lapkričio 5 d., kadangi bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai bei pačios ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina tarp šalių buvusias bendro ūkio vedimo aplinkybes. Teismas nurodė, kad priešingas teismo nustatytų aplinkybių vertinimas prieštarautų pačios ieškovės teismo posėdžio metu nurodytoms ir bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, todėl šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmetė.

326.

33Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nenurodė santuokoje įgyto turto, ginčo dėl santuokoje įgyto turto nekėlė, bei į tai, kad ieškovė vartojimo kredito sutartį Nr. 1701681-96pa su kreditoriumi Bigbank AS filialu sudarė 2017 m. vasario 8 d. ir prašė pripažinti ją asmenine ieškovės prievole, šiai kredito įstaigai ir atsakovui prieštaravimų dėl šio reikalavimo nereiškiant, į tai, kad atsakovas prievolę AB SEB bankas pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6618-151/2012 įgijo iki santuokos sudarymo, tenkino šalių prašymus dėl prievolių kreditoriams pripažinimo jų asmeninėmis prievolėmis.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

367.

37Apeliaciniu skundu ieškovė J. K.-P. prašo:

38-

39Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1219-214/2018 iš dalies ir priimti naują sprendimą - nutraukti santuoką, 2016 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 2267, sudarytą tarp J. K. – P. ir R. L. dėl R. L. kaltės.

40-

41Santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d. (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

42-

43Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 131 Eur (1 100 Eur + 31 Eur) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

441.1.

45Nurodė, kad sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus faktinių bylos aplinkybių bei tinkamai neištyrus byloje esančių duomenų apie išimtinai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tiek ieškinyje, tiek teikdama paaiškinimus ieškovė nurodė, jog po santuokos sudarymo šalys taip ir nepradėjo bendro gyvenimo kartu: šalys ir toliau gyveno skirtinguose miestuose, bendro ūkio nevedė ir neveda, bendro turto neturi. Atsakovas iš esmės nepateisino ieškovės lūkesčių po santuokos sudarymo, kadangi nebuvo suinteresuotas bendrai gyventi, kurti šeimą, susilaukti vaikų. Todėl ieškovė jaučiasi atsakovo apgauta. Taip pat nuo santuokos sudarymo dienos išryškėjo ūmus atsakovo charakteris – konfliktai, fizinis ir psichologinis smurtas prieš ieškovę, Su atsakovu niekuomet nekalbėjo apie savaitgalių praleidimą Vilniuje, jis pats bekompromisiškai reikalaudavo, kad šalys juos praleistų Kaune. Nuo 2016m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio, nebuvo nė vieno savaitgalio, kad ieškovė nebūtų atvykusi į Kauną, kas liudija faktą, kad būtent ji, priešingai nei atsakovas, buvo suinteresuota šeimyniniais santykiais, bendru gyvenimu. Ieškovė niekuomet nereikalavo, o atsakovas niekuomet nėra pirkęs jai daiktų. Šalių vestuviniai žiedai buvo pirkti iš ieškovės piniginių lėšų, ji taip pat buvo išnuomojusi butą atsakovui, sutvarkė jo buitį, davė rūbų, planšetę, savo vardu užsakė internetą, leido naudotis savo pinigais duodama banko kortelę nuo savo sąskaitos. Teismo sprendime padaryta išvada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės paremta prieštaringų argumentų pagrindu - teismas iš vienos pusės pripažino, jog „<.... nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad ieškovė teikė atsakovui materialinę paramą, t. y. vykdė sutuoktinės pareigas numatytas CK 3.27 straipsnyje" (sprendimo 6 lapo 1 pastraipa), tačiau santuokinių pareigų vykdymo iš atsakovo pusės nenustatė. Todėl liko neaišku, kuo galėjo pasireikšti tariama ieškovės kaltė.

461.2.

47Teismas visiškai nepagrįstai, neatsižvelgdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, formaliai remdamasis nustatytu pagrindu, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos pasekmių taikymo nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d.). Teismas visiškai ignoravo atsakovo priešieškinyje nurodytą aplinkybę, kad 2017 m. lapkričio 5 d. nebuvo šalių gyvenimo skyrium pradžia, kadangi šalys visuomet gyveno atskirai bei jo byloje duotus paaiškinimus, kad šalys bendro ūkio nepradėjo vesti. Šią aplinkybę aprašomojoje skundžiamo sprendimo dalyje teismas nustatė, tačiau ją ignoravo, priimdamas sprendimą šalių paaiškinimais ir šalių pripažintais faktais nesirėmė, šioje dalyje savo sprendimo nesiremti šalių pripažintais faktais nemotyvavo. Teismas turėjo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios t. y. nuo santuokos sudarymo datos – 2016 m. lapkričio 5 d., kadangi šalys po santuokos sudarymo taip ir nepradėjo vesti bendro ūkio ir gyventi bendro gyvenimo.

481.3.

49Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė šalių bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nustatė, jog atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau visiškai nevertino ieškovės teismui pateiktų įrodymų, patvirtinančių jos bylos nagrinėjimo metu patirtų 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą.

508.

51Atsakovas R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo:

52-

53Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1219-214/2018 palikti nepakeistą.

54-

55Ieškovės J. K. – P. apeliacinį skundą atmesti.

56-

57Priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

582.1.

59Atsiliepime nurodomi šie argumentai, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde atkartoja ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu žodžiu savo išsakytas aplinkybes apie šalių bendravimą iki santuokos bei santuokos metu, teigia, jog dėl santuokos iširimo yra išimtinai kaltas atsakovas, tačiau nepateikia jokių nurodomas aplinkybe pagrindžiančių įrodymų. Todėl, neturėdamas įrodymų, patvirtinančių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo pagrindo pripažinti, jog dėl santuokos iširimo kalta ieškovė arba kaltas atsakovas, todėl pagrįstai, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, sprendė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

602.2.

61Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nagrinėjimo metu šalių duotais paaiškinimais, pagrįstai nustatė, kad bendras šalių ūkis po santuokos sudaryto, t. y. po 2016 m. lapkričio 5 d., buvo vedamas. Sutinkamai su CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliantė apskritai neturi teisės teikti prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatymo nuo 2016 m. lapkričio 5 d. Taip pat mano, jog prašydama santuokos teisines pasekmes nustatyti nuo 2016 m. lapkričio 5 d., apeliantė siekia dirbtinai išvengti prievolių trečiajam asmeniui AB SEB bankas vykdymo. Nurodo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2VP-14923-435/2017, kurioje trečiasis asmuo AB SEB bankas yra kreipęsis į teismą su prašymu nustatyti atsakovo turto dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su ieškove esančiame turte. Būtent po šios nurodytos bylos iškėlimo ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

622.3.

63Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra ydingi. Skunde teigiama, jog skundžiamu sprendimu teismui ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, laikytina, jog ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti po 50 proc. Su tokia apeliantės pozicija nesutiktina, kadangi ji reiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės (ir su tuo susijusius reikalavimus) bei reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo tarpu atsakovas reiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės (ir su tuo susijusius reikalavimus). Taigi, galima teigti, jog ieškovė reiškė du reikalavimus, tuo tarpu atsakovas - vieną. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atmetus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, laikytina, jog buvo netenkinti abu ieškovės reikalavimai, o atsakovo vienas, arba atvirkščiai - ieškovės tenkintas vienas reikalavimas, o atsakovo patenkinti du reikalavimai. Tai reiškia, jog ieškovė turi atlyginti 2/3 atsakovo patirtų išlaidų, o atsakovas 1/3 ieškovės patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme, jeigu liktų galioti teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo tarpu, jeigu nebūtų tenkintas ieškovės apeliacinis skundas, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovė atsakovui turėtų pilnai atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Be to, ieškovė prašo atlyginti ir išlaidas, patirtas už jos atstovo vykimą automobiliu iš Kauno į Vilnių ir atgal, šios išlaidos paskaičiuojamos įvertinus sugaištą laiką bei pritaikius valandinį 40 Eur įkainį. Tačiau jos atstovas neteikė jokių teisinių paslaugų važiuodamas. Be to, nėra aišku, kaip buvo nustatyta, jog įkainis už važiavimą yra 40 Eur/val. Kadangi kelionės išlaidos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau prašoma sumokėti už laiką, kurio metu nebuvo teiktos jokios teisinės paslaugos, todėl tokios kelionės išlaidos apskritai neturėtų būti priteisiamos. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, apeliantė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje 80 Eur/val. įkainotas susipažinimas su pirmos instancijos teismo sprendimu ir už kurį suma sudaro 60 Eur. Mano, jog nurodytas įkainis yra nepagrįstai didelis ir negali būti lygiaverčiu su teisinių paslaugų teikimo įkainiu (80 Eur/val.), todėl tokios bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6710. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl santuokos nutraukimo 11. Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6812. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės nepateisino apeliantės lūkesčių po santuokos sudarymo, kadangi atsakovas nebuvo suinteresuotas gyventi kartu, kurti šeimą, susilaukti vaikų (apeliantė jaučiasi apgauta). Be to, paaiškėjo ūmus atsakovo charakteris – atsakovas nevengdavo konfliktų metu naudoti tiek fizinį smurtą, tiek psichologinį skurtą.

6913. Atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nurodo, kad santuoka iširo dėl apeliantės kaltės, kuri iš atsakovo siekė gauti materialinės naudos, nepuoselėjo šeimos santykių, jos elgesys buvo apsimestinis, po santuokos praėjus vos keliems mėnesiams apeliantė nutraukė su juo bendravimą.

7014. Nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2016 m. lapkričio 5 d., tačiau abi šalys gyveno atskirai (apeliantė su trimis savo vaikais – Vilniuje, o atsakovas – Kaune), susitikdavo tik savaitgaliais Kaune. 2017 m. sausio pradžioje nustojo susitikinėti. 2017 m. gegužės 4 d. apeliantė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

7115. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

7216. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

7317. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas apeliantės atžvilgiu naudojo fizinį ar psichologinį skurtą, todėl nėra pagrindo preziumuoti atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie būtų pakankami spręsti, kad vienas ar kitas sutuoktinis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (abipusė pagarba, moralinė ir turtinė parama ir pan.). Nustatyta, kad abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių pareigų nevykdymo, nors įrodymų tam ir nepateikia, tačiau tai leidžia spręsti, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nereiškė abipusės pagarbos. Tokios aplinkybės, kaip: apeliantė slėpė nuo motinos savo santuoką (prašė atsakovo nusiimti žiedą, važiuojant pas motiną); melavo atsakovui, kad laukiasi kūdikio; kartu su apeliante Vilniuje gyveno (-a) ir jos buvęs vyras, - iš esmės patvirtina pagarbos ir lojalumo nebuvimą kitam sutuoktiniui iš apeliantės pusės. Be to, tai, kad po santuokos sudarymo abu sutuoktiniai negyveno kartu (gyveno skirtinguose miestuose), taip pat patvirtina tą, jog tarp šalių nebuvo pakankamo susikalbėjimo dėl jų šeiminių santykių, nebuvo pakankamo noro juos sukurti. Taigi, susidariusioje situacijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

7418. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.60 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

75Dėl santuokos nutraukimo pasekmių

7619. Ieškiniu apeliantė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d. Pirmosios instancijos teismas šį apeliantės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ji neįrodė gyvenimo skyrium su atsakovu nuo jų santuokos sudarymo momento, nes pati teismo posėdyje nurodė, kad dar iki santuokos ji atsakovui nuomojo butą, sukūrė buitį, parūpino visus daiktus, dar iki santuokos davė atsakovui naudotis jos banko kortele, kuria jis naudojosi iki 2016 m. gruodžio mėnesio, t. y. ir po santuokos sudarymo su apeliante.

7720. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

7821. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas siekia iš apeliantės gauti (už buvimo santuokoje laiką) atsakovo asmeninės skolos dalinį padengimą (užvesta byla dėl atsakovo priklausančios dalies nustatymo apeliantei priklausančiame darbo užmokestyje). Taigi, apeliantei yra svarbu nustatyti, nuo kada santuokos nutraukimas jai sukelia teisines pasekmes.

7922. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš nustatytų aplinkybių, tokių kaip, po santuokos sudarymo: 1) šalys negyveno kartu, o gyveno atskiruose miestuose (Vilnius, Kaunas), 2) susitiko tik 4-5 kartus savaitgaliais, 3) nutraukė santykius po 1-2 mėnesių (2017 m. sausio pradžioje), 3) apeliantė gyveno pas save Vilniuje su savo vaikais ir buvusiu vyru, 4) bendro turto neįgijo, 5) nėra įrodymų, kurie patvirtintų šalių bendro ūkio vedimą, - galima daryti išvadą, kad sutuoktiniai nuo pat santuokos sudarymo faktiškai negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (buto nuoma, daiktų nupirkimas atsakovui, banko kortelės davimas pasinaudoti) nėra pakankamos (ypač atsižvelgiant į teisėjų kolegijos aukščiau nurodytas aplinkybes), kad pripažinti, jog šalys faktiškai gyveno kartu, sukūrę šeiminius santykius ir vedė bendrą ūkį. Taigi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra pagrindas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos sudarymo momento (2016 m. lapkričio 5 d.), nes šalys taip ir nepradėjo faktiškai katu gyventi.

8023. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas apeliantės reikalavimas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d., naikintinas ir šioje dalyje apeliantės reikalavimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

81Dėl bylinėjimosi išlaidų

8224. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teisėjų kolegija perskaičiuoja bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė buvo pareiškusi du ginčytinus reikalavimus, o atsakovas – vieną (santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės). Abu pagrindiniai šalių reikalavimai (santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės) nebuvo patenkinti, todėl sumokėtas žyminis mokestis už juos šalims nepriteistinas. Apeliantei grąžintinas 25 Eur žyminis mokestis (iš sumokėto 100 Eur žyminio mokesčio), kurį ji sumokėjo už prašymą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nes ginčijant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą žyminis mokestis nėra mokamas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

8325. Apeliantės vienas iš reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių taikymo) buvo patenkintas, todėl sprendžiant kitų bylinėjimosi išlaidų (valstybei, už teisines paslaugas) paskirstymo klausimą, laikytina, kad apeliantės ieškinys patenkintas 50 procentų. Atsakovo priešieškinis (kaip ir apeliantės pagrindinis reikalavimas) atmestas, todėl jam iš apeliantės (kaip ir apeliantei iš atsakovo dalyje atmesto reikalavimo) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė prašo priteisti 1 100 Eur pirmosios instancijos teisme ir 460 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (viso – 1 560 Eur). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „<...> dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu <...>.“ Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio (toliau – rekomendacijos)“. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantė (jos advokatas) pateikė sąskaitas už teisines paslaugas, kuriose nurodytas teisinių paslaugų pobūdis. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl apeliantės advokato kelionės išlaidų (teisinių paslaugų pobūdis – už vykimą 2 kartus automobiliu iš Vilniaus į Kauną ir atgal – 5 val. – 200 Eur), todėl šioje dalyje teisėjų kolegija pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis – 40 Eur (patirtos kuro išlaidos). Kitos apeliantės prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (1 400 Eur), atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas (ieškinio parengimas, ieškinio patikslinimas, atsiliepimo į priešieškinį parengimas, atstovavimas teisme, susipažinimas su teismo sprendimu, apeliacinio skundo parengimas), į bylos sudėtingumą, į rekomendacijas (prašomos priteisti sumos mažesnės negu rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai), laikytinos pagrįstomis. Taigi, nustačius, kad apeliantės ieškinys patenkintas 50 procentų, apeliantei iš atsakovo priteistina 700 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

8426. Byloje susidarė 12,53 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu). Šios išlaidos (atsižvelgiant į patenkintus/atmestus reikalavimus) iš šalių priteistinos tokiomis dalimis: iš apeliantės priteistina - 4,18 Eur (1/3 dalis), o iš atsakovo priteistina – 8,35 Eur (2/3 dalys).

85Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

86Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti.

87Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas - nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d., ir šioje dalyje ieškinį patenkinti - nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 5 d.

88Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

89-

90Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. ( - ), ieškovei J. K.-P., a. k. ( - ), 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

91-

92Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. ( - ), 8,35 Eur (aštuonis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

93-

94Priteisti iš ieškovės J. K.-P., a. k. ( - ), 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

95-

96Grąžinti ieškovei J. K.-P., a. k. ( - ), 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2018 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 161).

97Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

98Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė J. K.-P. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti tarp jos ir... 8. 2.... 9. Atsakovas R. L. byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį ir... 14. -... 15. Nutraukė santuoką, sudarytą 2016 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto civilinės... 16. -... 17. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę – K.-P., atsakovui –L..... 18. -... 19. Po santuokos nutraukimo atsakomybę kreditoriaus Bigbank AS filialo atžvilgiu... 20. -... 21. Po santuokos nutraukimo atsakovo R. L. prievolę AB SEB bankui pagal Kauno... 22. -... 23. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.... 24. -... 25. Iš atsakovo R. L. priteisė ieškovei J. K.-P. 31 Eur žyminį mokestį,... 26. -... 27. Iš ieškovės J. K.-P. priteisė atsakovui R. L. 75 Eur žyminį mokestį ir... 28. 4.... 29. Teismas nurodė, kad nustatyti kuris sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip... 30. 5.... 31. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir... 32. 6.... 33. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nenurodė santuokoje įgyto turto,... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 36. 7.... 37. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K.-P. prašo:... 38. -... 39. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą... 40. -... 41. Santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti... 42. -... 43. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 131 Eur (1 100 Eur + 31 Eur) jos... 44. 1.1.... 45. Nurodė, kad sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus faktinių bylos... 46. 1.2.... 47. Teismas visiškai nepagrįstai, neatsižvelgdamas Lietuvos Aukščiausiojo... 48. 1.3.... 49. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai... 50. 8.... 51. Atsakovas R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo:... 52. -... 53. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje... 54. -... 55. Ieškovės J. K. – P. apeliacinį skundą atmesti.... 56. -... 57. Priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 58. 2.1.... 59. Atsiliepime nurodomi šie argumentai, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde... 60. 2.2.... 61. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nagrinėjimo metu šalių... 62. 2.3.... 63. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 68. 12. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 69. 13. Atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą... 70. 14. Nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2016 m. lapkričio 5 d.,... 71. 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio... 72. 16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 73. 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad... 74. 18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šioje dalyje, pirmosios instancijos... 75. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių... 76. 19. Ieškiniu apeliantė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas... 77. 20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos... 78. 21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas siekia... 79. 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš nustatytų aplinkybių, tokių kaip,... 80. 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 82. 24. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teisėjų... 83. 25. Apeliantės vienas iš reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių... 84. 26. Byloje susidarė 12,53 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (išlaidos... 85. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą... 87. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas -... 88. Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir... 89. -... 90. Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. ( - ), ieškovei J. K.-P., a. k. ( - ), 700... 91. -... 92. Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. ( - ), 8,35 Eur (aštuonis eurus 35 ct)... 93. -... 94. Priteisti iš ieškovės J. K.-P., a. k. ( - ), 4,18 Eur (keturis eurus 18 ct)... 95. -... 96. Grąžinti ieškovei J. K.-P., a. k. ( - ), 25 Eur (dvidešimt penkis eurus)... 97. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 98. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....