Byla e2A-566-603/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „J. R. vairavimo mokykla“ ieškinį atsakovui „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinei draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B. D..

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 623,79 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. įvyko eismo įvykis tarp ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio, vairuojamo J. R. ir trečiam asmeniui B. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio. Ieškovo automobiliui pajudėjus iš parkavimo vietos, trečiasis asmuo neatsargiai atidarė automobilio dureles ir kliudė ieškovo judantį automobilį. Šio eismo įvykio metu padaryta žala ieškovo automobiliui. Trečiasis asmuo pripažino savo atsakomybę dėl eismo įvykio ir sukeltos žalos. Trečio asmens automobilis buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi sudaryta su atsakovu. Ieškovas po eismo įvykio kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. Atsakovui pradėjus administruoti žalos bylą nustatyta, jog ieškovo automobilio remontas kainuos 623,79 Eur. 2018 m. sausio 10 d. atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo nurodė, jog 2017 m. gruodžio 1d. įvykis tarp ieškovo ir trečiojo asmens automobilių nelaikytinas eismo įvykiu pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kadangi trečiojo asmens automobilis stovėjo. Dėl šios priežasties, atsakovas nurodė, jog minėtas įvykis nėra draudžiamasis ir atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovas nesutiko su šia atsakovo pozicija ir nurodė, kad kas laikytina eismo įvykiu (tuo pačiu draudžiamuoju eismo įvykiu), turi būti nustatyta ne pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, o pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, kuri kodifikuoja ne vieną Europos Sąjungos direktyvą, susijusią su transporto priemonių valdytojų civiline atsakomybe ir kurios pagrindu yra priimtas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau tekste – TPVCADĮ), bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką aiškinant minėtą direktyvą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje nurodė, jog atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką aiškinant minėtą direktyvą, tam, kad įvykis būtų laikomas transporto eismo įvykiu ir patektų į direktyvų taikymo sritį, nebūtina, jog jo metu transporto priemonės variklis būtų įjungtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-44-1075/2018, 34 pastraipa). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog transporto priemonės (ne)judėjimo faktas (jos stacionarumas ar mobilumas) negali būti aiškinamas, kaip galintis riboti įvykio, kuriame ji dalyvavo, nepriskyrimą draudžiamiesiems įvykiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog bet koks transporto priemonės panaudojimas pagal jai įprastą funkciją patenka į ,,transporto priemonių eismo“ sąvoką. Trečiasis asmuo ir ieškovas eismo įvykio metu naudojo automobilius pagal jų paskirtį, ieškovas pajudėjo iš vietos, kai tuo tarpu trečiasis asmuo atidarė automobilio dureles. Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laiko, jog minėtas eismo įvykis laikytinas draudžiamuoju eismo įvykiu pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl ko atsakovui kyla pareiga, kaip trečiojo asmens transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui, atlyginti žalą, kurią patyrė ieškovas dėl eismo įvykio.

93.

10Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jam nekyla prievolė atlyginti ieškovo žalą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, o prievolė atlyginti žalą kyla B. D. bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Automobilis „Toyota Yaris“ sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuotoja išjungė variklį ir ruošėsi išlipti, tai įrodo, kad šios priemonės valdytoja buvo tinkamai baigusi kelionę. Byloje nėra duomenų, paneigiančių tai, kad automobilis „Toyota Yaris“ buvo sustojęs ir stovėjo pagal Kelių eismo taisykles. „Toyota Yaris“ vairuotoja ruošėsi išlipti iš automobilio, faktiškai nedalyvaudama eisme kaip „Toyota Yaris“ valdytoja. „Toyota Yaris“ automobilis nebuvo valdomas ir naudojamas kaip didesnio pavojaus šaltinis, neturėjo judėjimo energijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-13 išaiškino, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra absoliuti, t. y. atsiranda tiek esant valdytojo kaltei, tiek jos nesant; tačiau civilinė atsakomybė tokiomis sąlygomis taikoma tik už tą žalą, kuri atsiranda kaip didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, t. y. tiesiogiai veikiant ir sukeliant neigiamas žalingas pasekmes didesnio pavojaus šaltinio pavojingomis aplinkiniams savybėmis. Nejudanti transporto priemonė (sustojusi, stovinti ar priverstinai sustojusi, kaip tai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės), nedalyvaujanti eisme, neturi judėjimo energijos ir negali ja veikti aplinkinių; toks objektas, paliktas kelyje, gali sudaryti kliūtį ir trukdyti eismui; žala, kilusi iš kliūties sudarymo ar trukdymo eismui, negali būti laikoma didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala. Ji atsiranda dėl transporto priemonę vairuojančio asmens neteisėtų veiksmų ir turi būti atlyginama bendraisiais pagrindais ją padariusių ar už žalą atsakingų asmenų, o ne didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Atstovo nurodyta Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis ir su ja susijęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas nėra reikšmingi šioje byloje, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės. Tai, kad automobilis „Toyota Yaris“, be kita ko, buvo sustojęs ir stovėjo, variklis buvo išjungtas, šioje byloje yra svarbi aplinkybė, pagrindžianti faktą, kad šis automobilis nebuvo naudojamas kaip transporto priemonė iš esmės. Stovinčio automobilio durelių atidarymas nėra didesnio pavojaus šaltinio veikla.

114.

12Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, ieškinyje nurodytais argumentais. Atsakovo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Trečiasis asmuo teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo 623,79 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2018 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 515 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

176.

18Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatė, kad 2017 m. gruodžio 1 d., Nidos g. 1, Vilniuje, ieškovui priklausantis automobilis „Toyota Corola“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamas J. R., apgadintas (apibrozdintos užpakalinės durelės bei sparnas), trečiam asmeniui pastačius automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris ( - ), kieme adresu Nidos g. 1, Vilniuje, bei atidarius duris ir ruošiantis išlipti iš automobilio, ieškovui priklausantis automobilis pradėjo judėti, o trečiojo asmens automobilio durelės buvo atsirėmusios į ieškovo automobilį. Eismo įvykio deklaracijoje trečias asmuo patvirtino, kad ji yra atsakinga dėl eismo įvykio.

197.

20Trečiam asmeniui priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris ( - ), buvo apdraustas atsakovo bendrovėje įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 14 d.

218.

22Ieškovas 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovui pranešimą apie transporto priemonei padarytą žalą, nurodydamas, kad pradėjus judėti iš stovėjimo vietos, automobilio ( - ) vairuotoja atidarė savo dureles ir kliudė jo automobilį. Trečias asmuo atsakovui pateiktame pranešime apie įvykį, nurodė, kad „Pastačius automobilį aikštelėje užgesinau variklį. Šalia stovinčiame automobilyje nemačiau sėdinčio žmogaus. Ruošiausi išlipti, atidariau dureles ir atrėmiau į kitą automobilį. Kaip tik tuo metu užsivedė kitas automobilis ir pradėjo važiuoti, todėl įbrėžė galines dureles. Kai dureles atrėmiau, kitas automobilis nebuvo užvedęs variklio ir nejudėjo“.

239.

24Administruojant įvykį nustatyta, kad ieškovui priklausančiam automobiliui „Toyota Corola“, valstybinis numeris ( - ) padaryta 623,79 Eur žala, kurią ieškovas paprašė pervesti į jo sąskaitą. 2018 m. sausio 10 d. atsakovas priėmė sprendimą žalos byloje, nurodydamas, kad 2017 m. gruodžio 1 d. įvykis nelaikytinas eismo įvykiu pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas, todėl jis nelaikytinas draudžiamuoju. 2018 m. sausio 18 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl priimto sprendimo žalos byloje peržiūrėjimo. Atsakovas 2018 m. sausio 29 d. atsakydamas į ieškovo pretenziją nurodė, kad jiems nekyla pareiga atlyginti nuostolius dėl stovinčia transporto priemone padarytos žalos.

2510.

26Tarp šalių byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau kilęs ginčas dėl skirtingo faktinių aplinkybių vertinimo. Ieškovas prašė įvykį pripažinti draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jam neatsirado pareiga atlyginti žalą transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindu, kadangi įvykio metu jo apdraustas automobilis buvo sustojęs ir stovėjo, variklis buvo išjungtas, įvykio metu automobilis nebuvo naudojamas kaip transporto priemonė iš esmės, nes stovinčio automobilio durelių atidarymas nėra didesnio pavojaus šaltinio veikla.

2711.

28Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; kt.).

2912.

30TPVCADĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiamasis eismo įvykis yra eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka. TPVCAPDĮ nuostatomis yra įgyvendinta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniam reguliavimui Europos Sąjungos teisėje skirta 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo; 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva); 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

3113.

32Aukščiau nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės kodifikuotos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau kartu su nutarties 26 punkte nurodytomis direktyvomis – Privalomojo draudimo direktyvos), kuri galioja nuo 2009 m. spalio 27 d. Ja panaikintos ankstesnės penkios direktyvos, o nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į naująją direktyvą.

3314.

34Remiantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (šiuo klausimu žr., be kita ko, Teisingumo Teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

3515.

36Nei vienoje iš Privalomojo draudimo direktyvų nepateikta apibrėžtis, kaip pagal šias direktyvas reikia suprasti sąvokas „įvykis“, „nelaimingas atsitikimas“, „eismas“ ar „transporto priemonių naudojimas“. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad kai Sąjungos teisės nuostatoje nėra aiškaus nukreipimo į valstybių narių teisę šių nuostatų prasmei ir apimčiai nustatyti, tokia nuostata visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į jos tekstą, bet ir į jos kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus (žr. Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo byloje Vnuk, C-162/13, 42, 48 punktus).

3716.

38Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-44-1075/2018 apibendrino Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, kas laikytina eismo įvykiu ir pažymėjo, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją – a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja.

3917.

40Pagal formuojamą Teisingumo Teismo praktiką sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikšmės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas).

4118.

42Atsakovas nepripažindamas įvykio draudžiamuoju remiasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžimu, kas laikytina eismo įvykiu, tai yra – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Savo argumentus grindžia aplinkybe, kad trečio asmens automobilis įvykio metu buvo baigęs kelionę ir jis stovėjo, tačiau toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

4319.

44Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 148 punkte nustatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

4520.

46Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad trečias asmuo valdydama jai priklausančią transporto priemonę ir baigusi kelionę sustojusi stovėjimo aikštelėje pažeidė KET 148 punkto draudimą, tai yra automobilis buvo pastatytas taip, kad jo durelių atidarymas kėlė pavojų kitam eismo dalyviui, dėl to apgadintas ieškovui priklausantis automobilis.

4721.

48Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei aptartą Teisingumo Teismo praktiką, neturėjo pagrindo pripažinti, kad trečiam asmeniui priklausantis bei atsakovo apdraustas automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris ( - ), įvykio metu nebuvo naudojama kaip transporto priemonė, todėl įvykį pripažino eismo įvykiu ir konstatavo, kad atsakovui atsiranda pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą eismo įvykio metu.

49III.

50Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

5122.

52Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5323.

54Skunde nurodė, kad šioje byloje esminis ginčas kilo, ar eismo įvykio metu, kai pajudėjus ieškovui priklausančiam automobiliui, atsirado žala, trečiojo asmens automobilis buvo naudojamas kaip transporto priemonė iš esmės, t. y., ar automobilio durelių valdymas reiškia viso automobilio valdymą ir kuo skiriasi dėl tokio valdymo pasekmių taikoma civilinė atsakomybė bei jos subjektai.

5524.

56Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau –TPVCAPD) yra draudžiama transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. TPVCAPD draudžiama asmens civilinė atsakomybė kylanti ne dėl bet kokios asmens veikos ir net ne dėl bet kokios asmens veikos šalia apdrausto automobilio. TPVCAPD draudžiama asmens, kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, tiesiogiai susijusi su transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdymu.

5725.

58Pažymi, kad KET 148 punkte įtvirtintas draudimas „atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams“ taikomas tiek vairuotojui, tiek keleiviams (keleiviams su išlipimu susijusi pareiga nustatyta ir KET 50 punkte). Transporto priemonės dureles gali atidaryti tiek vairuotojas, tiek keleiviai. Pagal Lietuvos teismų praktiką, kai žala trečiajam asmeniui padaroma keleiviui atidarant sustojusios transporto priemonės dureles, vairuotojas ir keleivis atsako solidariai bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Jeigu durelių valdymas būtų suprantamas kaip transporto priemonės valdymas iš esmės, tai žala, atsiradusi dėl jų atidarymo (nepriklausomai nuo to, kas jas atidarė) nesilaikant KET reikalavimų, būtų atlyginama taikant transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, kuri yra draudžiama TPVCAPD. TPVCAPD atveju žalą trečiajam asmeniui padengia draudikas išmokėdamas draudimo išmoką.

5926.

60Tokio pobūdžio vertinimai, jog žala, atsiradusi dėl to, kad vairuotojas, nesilaikydamas KET, atidarė sustojusios transporto priemonės dureles, atlyginama taikant transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, o žala, atsiradusi dėl to, kad keleivis, nesilaikydamas KET, atidarė sustojusios transporto priemonės dureles, atlyginama taikant civilinę atsakomybę bendraisiais pagrindais, sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją, nes iš principo tai yra tas pats transporto priemonės durelių valdymas, tačiau pagal minėtus vertinimus, sukeliantis skirtingas pasekmes. Galima kelti klausimus, kaip vertinti, jei keleivio dureles atidaro pats vairuotojas, arba keleivis išlipa pro vairuotojo vietą.

6127.

62Tuo tarpu dėl ieškovo automobilį vairavusio asmens veiksmų – KET 101 punkte įtvirtintų reikalavimų, susijusių išimtinai su vairuotojo pareigomis, nesilaikymo – gali būti prasminga kelti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės klausimą.

6328.

64Ieškovas savo ieškinį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3 K-44-1075/2018, kurią teisėjų kolegija priimdama labai daug rėmėsi ESTT 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu byloje Rodrige de Andrade, C-514/16. Šiuos teismų sprendimus ir jų nuostatas pateikia ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo minėtuose sprendimuose konstatuota, kad transporto priemonės nejudėjimo faktas (nesvarbu, ar su įjungtu, ar su išjungtu varikliu) pats savaime negali riboti įvykio, kuriame transporto priemonė dalyvavo, priskyrimą eismo įvykiui. Teismai lemiama aplinkybe laikė tai, ar transporto priemonės naudojimas atitiko įprastą šios transporto priemonės funkciją. Bylose nuspręsta, kad transporto priemonės buvo naudojamos ne kaip transporto priemonės, o kaip darbo mašinos.

6529.

66Pažymėjo, kad „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB nepripažino eismo įvykio draudžiamuoju įvykiu ne todėl, kad nebuvo eismo įvykio, bet todėl, kad trečiasis asmuo faktiškai nedalyvavo eismo įvykyje kaip transporto priemonės valdytojas. Tai, kad trečiojo asmens automobilis, be kita ko, buvo sustojęs ir stovėjo, variklis buvo išjungtas, šioje byloje yra svarbi aplinkybė, pagrindžianti faktą, kad šis automobilis nebuvo naudojamas kaip transporto priemonė iš esmės (t. y. kaip didesnio pavojaus šaltinis). Trečiasis asmuo, baigęs kelionę ir faktiškai nebedalyvaudamas eisme kaip transporto priemonės valdytojas, turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Šių pareigų nevykdymas (neatsargus automobilių durelių atidarymas) įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, priežastinį ryšį, kaltę) remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis suponuoja civilinės atsakomybės taikymą bendraisiais pagrindais.

6730.

68TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, naudojamos transporto priemonės traktuojamos kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vertinant bylos faktines aplinkybes taip, kaip jas įvertino pirmosios instancijos teismas, kai žala, padaryta transporto priemonės, realiai nenaudojamos kaip didesnio pavojaus šaltinio, atidarytomis durelėmis, atlyginama taikant transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, sudaromos prielaidos piktnaudžiauti TPVCAPD. Kai transporto priemonės valdymas iš esmės yra nesiejamas su didesnio pavojaus šaltinio valdymu, toks valdymas tampa labiau „suvaldomas“ žmogaus. Atsiranda daugiau galimybių inscenizuoti eismo įvykį ir tokiu būdu neteisėtai pelnytis iš draudimo išmokų.

6931.

70Apeliaciniam teismui abejojant dėl to, kad šioje byloje vertinamas eismo įvykis trečiojo asmens, kurio transporto priemonė apdrausta TPVCAPD, atžvilgiu nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu, prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su klausimu, ar, aiškinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatas, eismo įvykis, kai automobilių stovėjimo aikštelėje greta stovint užgesintais varikliais A ir B automobiliams, automobilio B atidaromos durelės ir atremiamos į automobilį A, o automobilis A užveda variklį ir pajuda iš vietos, ir dėl to padaroma žala, turėtų būti vertinamas kaip draudžiamasis įvykis, už kurį automobilio B draudikas turėtų mokėti draudimo išmoką pagal TPVCAPD.

7132.

72Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu nepagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje liko iki galo neištirtos visai bylai aktualios aplinkybės. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nevertino asmens, vairavusio ieškovui priklausantį automobilį, veiksmų. Atsakovas teigė, kad minėtų aplinkybių nustatymas ir vertinimas būtų turėjęs įtakos sprendžiant klausimą dėl trečiojo asmens civilinės atsakomybės ir visų sąlygų jai kilti buvimo ar nebuvimo.

7333.

74Tiek žalos administravimo byloje, tiek ir pirmosios instancijos teismo ginčo procese, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, o tuo labiau ieškovas nekvestionavo avarijos aplinkybių. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neteigė, jog nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra klaidingos. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo žalos administravimo byloje, kurioje atsakovas priėmė sprendimą neatlyginti nuostolių ieškovui, nebuvo keliamas klausimas dėl trečiojo asmens kaltės dėl padaryto eismo įvykio. Šiuo atveju, atsakovas nagrinėdamas žalos administravimo bylą ir priimdamas sprendimą neatlyginti ieškovui nuostolių, rėmėsi tik tuo pagrindu, jog trečiojo asmens padarytas eismo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu. Be kita ko, atsakovas ir pirmosios instancijos teisme, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, rėmėsi tik tuo argumentu, kad ginčo eismo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu. Laikytina, jog atsakovas iš esmės pripažino aplinkybę, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo ir ši aplinkybė neturėjo būti atskirai nagrinėjama ir vertinama pirmosios instancijos teisme. Atsakovui jau pripažinus faktą, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

7534.

76Atsakovas nepagrįstai skirsto transporto priemonės valdymą į esminį ir neesminį, t. y. į transporto priemonės valdymą kaip didesnio pavojaus šaltinį ir ne. Pirmiausia, skirtingai nei teigia atsakovas, įvertinus TPVCAPDĮ, nėra išskiriami transporto priemonės valdymo lygiai. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Laikytina, jog pagrindinis teisės aktas dėl transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės nustatymo neskiria transporto priemonės valdymo į esminį ir ne. Tuo labiau, byloje jau ne kartą minėta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika taip pat iš esmės prieštarauja atsakovo pozicijai.

7735.

78LAT naujausioje praktikoje, atsižvelgdamas į ESTT praktiką aiškinant minėtą direktyvą, aiškiai nurodė, kad transporto priemonės panaudojimas pagal jai įprastą funkciją patenka į ,,transporto priemonių eismo“ sąvoką. Tuo labiau, LAT nurodė, kad tam, jog įvykis būtų laikomas transporto eismo įvykiu ir patektų į direktyvų (kurių pagrindu yra priimtas TPVCAPDĮ) taikymo sritį, nebūtina, jog jo metu transporto priemonės variklis būtų įjungtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-44-1075/2018, 34 pastraipa). Visa tai leidžia daryti išvadą, jog tol, kol transporto priemonė naudojama pagal savo paskirtį, transporto priemonė yra eismo dalyvė. Tai leidžia daryti išvadą, kad tiek LAT, tiek ir ESTT praktika neįtvirtina transporto priemonių valdymo skirstymų į esminį ir neesminį. Sprendžiant dėl transporto priemonės valdymo ir kylančios transporto priemonės valdytojui civilinės atsakomybės, yra svarbi tik viena aplinkybė, ar transporto priemonė buvo naudojama pagal savo paskirtį. Byloje negali būti ginčo, kad transporto priemonės vairuotojai užbaigus kelionę, užgesinus variklį ir atidarant transporto priemonės dureles išlipti, transporto priemonė nebuvo naudojama pagal savo tikrąją paskirtį. Tokiu atveju, kai transporto priemonė naudojama pagal savo paskirtį, transporto priemonės eismo įvykis, kurį sukėlė valdytojas, nesvarbu ar transporto priemonė buvo stacionari ar mobili (kadangi bet kuriuo atveju, remiantis aukščiau nurodytu išaiškinimu, transporto priemonė yra transporto eismo dalyvė) gali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

7936.

80Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl to, jog transporto priemonei sustojus ir užgesinus variklį, transporto priemonė nustoja būti didesnio pavojaus šaltiniu. Šis transporto priemonės statusas išlieka visą laikotarpį, kol transporto priemonė yra naudojama pagal savo paskirtį. Vadovaujantis atsakovo logika, situacijose, kai transporto priemonė sustoja sankryžoje dėl raudono šviesoforo signalo ir transporto priemonė naudoja variklio modifikaciją, kuri sustojus transporto priemonei užgesina transporto priemonės variklį, ši transporto priemonė užgesinus variklį taip pat neturėtų būti laikoma didesnio pavojaus šaltiniu. Kaip ir situacijose, kai transporto priemonės valdytojas užmiršta įjungti rankinį stabdį ir transporto priemonė, kurios variklis užgesintas, pajuda iš parkavimo vietos. Tokia atsakovo argumentacija prieštarauja aukščiau nurodytai teismų praktikai, kurios esmė yra ta, kad transporto priemonę naudojant pagal jos paskirtį, ši transporto priemonė yra eismo dalyvė, o tuo pačiu ir didesnio pavojaus šaltinis, nesvarbu ar transporto priemonė juda, ar stovi, ir net nesvarbu, ar joje yra vairuotojas, ar ne.

8137.

82Taip pat, nepagrįstai atsakovas sulygina transporto priemonės valdytojo ir transporto keleivio civilinės atsakomybės pagrindus. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais būtų sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kadangi tas pats transporto priemonės durelių valdymas būtų skirtingai vertinamas. Šiuo atveju būtina pabrėžti tai, kad transporto priemonių durelių valdymas ir turėtų būti skirtingai vertinamas. Vienu atveju, tai atlieka transporto priemonės valdytojas, kuriam keliami aukštesnio laipsnio rūpestingumo reikalavimai, kitu atveju tai atlieka keleivis, kuris turi tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai. Be kita ko, transporto priemonių valdytojo ir keleivio civilinės atsakomybės pagrindai skiriasi. Vienu atveju, transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė kyla kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kitu atveju keleiviui civilinė atsakomybė gali kilti tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Dėl šios priežasties, teisinis neapibrėžtumas nėra sukuriamas, o yra aiškiai atskiriami du skirtingi civilinės atsakomybės pagrindai.

8338.

84Pasisakant dėl atsakovo cituojamos LAT praktikos dėl to, kad vairuotojo ir keleivio civilinė atsakomybė turėtų būti solidari, atsirandanti bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, pažymi, kad minėta LAT praktika suformuota iki ieškovo nurodytos LAT praktikos, dėl ko yra nebeaktuali. Vadovaujantis naujausia ieškovo nurodyta LAT praktika, atvejais, kai vairuotojas ir keleivis solidariai atsako prieš trečiąjį asmenį (nes vairuotojas neatsargiai išlaipino keleivį), civilinė atsakomybė vairuotojui ir keleiviui kyla skirtingais civilinės atsakomybės pagrindais (didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais atitinkamai), kadangi vairuotojas būdamas transporto priemonės valdytoju ir naudodamas transporto priemonę pagal paskirtį nesilaikė jam nustatytų pareigų ir dėl to padarė eismo įvykį, kurio kaltininku dalinai jis yra, ir dėl ko, jo tokia atsakomybė yra apdrausta privalomuoju transporto priemonės valdytojų draudimu, o keleivis nesilaikydamas bendro pobūdžio pareigos būti atidus, pažeidė KET ir jam kyla civilinė atsakomybė bendraisiais pagrindais.

8539.

86Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo nurodyta LAT ir ESTT praktika neturėtų būti naudojama ginčo byloje. Pabrėžia, kad šiuo atveju yra svarbios ne bylų aplinkybės, o pateikti bendro pobūdžio teisės aktų išaiškinimai, kuriais yra suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Tuo pačiu nepagrįstai laikytini deklaratyvaus pobūdžio atsakovo teiginiai dėl galimo piktnaudžiavimo draudimo srityje. Nei šie atsakovo teiginiai yra kažkaip pagrįsti, nei jie yra esminiai ir svarbūs sprendžiamo ginčo kontekste.

8740.

88Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje numatyta, kad iškilus ES teisės normų aiškinimo klausimui valstybės narės teisme, nacionalinis teismas, kad išspręsti bylai reikia priimti sprendimą šiuo klausimu, gali prašyti ESTT prejudicinio sprendimo. Pareiga kreiptis į ESTT dėl išaiškinimo nėra absoliuti. Į ESTT kreiptis nereikia ir Acte clair atveju, kai tinkamas ES teisės pritaikymas yra toks akivaizdus, kad nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamas kilęs ginčas. Nagrinėjamu atveju, dėl aukščiau nurodytų argumentų, akivaizdu, kad ES teisė buvo pritaikyta tinkamai. Be kita ko, LAT, vadovaudamasis ESTT praktika, pateikė labai aiškias ir pagrįstas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kurios buvo tinkamai panaudotos pirmosios instancijos teismo. Dėl šių priežasčių, nėra būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atsakovo nurodytais klausimais.

8941.

90Atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

9142.

92Ieškovas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo ESTT 2018 m. lapkričio 15 d. būtent ir priėmė prejudicinį sprendimą byloje C‑648/17, kuriuo nusprendė, jog 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina.

9343.

94ESTT be kita ko išaiškino, kad šiuo atveju reikia manyti, kad transporto priemonės durelių atidarymas yra jos naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją, kadangi tai leidžia, be kita ko, asmenims įlipti ir išlipti, pakrauti ir iškrauti šia transporto priemone vežamas ar vežtas prekes. Šiai išvadai neturi įtakos tai, kad pagrindinėje byloje aptariamos transporto priemonės įvykio momentu nevažiavo, bet buvo stovėjimo aikštelėje.

95IV.

96Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

9744.

98Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9945.

100Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo.

10146.

102Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad apeliantas nepripažino eismo įvykio draudžiamuoju įvykiu ne todėl, kad nebuvo eismo įvykio, bet todėl, kad trečiasis asmuo faktiškai nedalyvavo eismo įvykyje kaip transporto priemonės valdytojas. Tai, kad trečiojo asmens automobilis, buvo sustojęs ir stovėjo, variklis buvo išjungtas, pagrindžia faktą, kad šis automobilis nebuvo naudojamas kaip transporto priemonė iš esmės (t. y. kaip didesnio pavojaus šaltinis). Trečiasis asmuo, baigęs kelionę ir faktiškai nebedalyvaudamas eisme kaip transporto priemonės valdytojas, turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Šių pareigų nevykdymas (neatsargus automobilių durelių atidarymas) įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, priežastinį ryšį, kaltę) remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis suponuoja civilinės atsakomybės taikymą bendraisiais pagrindais.

10347.

104Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar faktinė situacija kai automobilių stovėjimo aikštelėje greta stovint užgesintais varikliais dviem automobiliams, vieno iš jų durelės atidaromos ir atremiamos į kitą automobilį, kuris užveda variklį ir pajuda iš vietos, ir dėl to padaroma žala, turėtų būti vertinamas kaip draudžiamasis įvykis, už kurį pirmojo automobilio draudikas turėtų mokėti draudimo išmoką pagal TPVCAPD.

10548.

106Kasacinis teismas aptardamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, kas laikytina eismo įvykiu pažymėjo, kad praktika formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją – a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-44-1075/2018).

10749.

108Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikšmės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas).

10950.

110Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog šioje byloje aktualus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. prejudicinis sprendimas byloje C‑648/17, kuriuo nuspręsta, jog 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina.

11151.

112Minėtame sprendimo buvo nagrinėjama kaip vertinti faktinę situaciją kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina ir pripažinta, jog ši situacija taip pat laikoma transporto priemonių eismu. Nagrinėjamoje byloje, dureles į kitą automobilį atrėmė automobilio vairuotoja (trečiasis asmuo), o kitas automobilis judėjo, dėl ko buvo apgadintas. Nagrinėjamoje situacijoje, negana to, kad automobilio dureles atidarė ne keleivis, o vairuotojas, tačiau ir žalos atsiradimo metu abu automobiliai buvo ne stacionarūs, o vienas iš jų judėjo. Dėl minėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nagrinėjamoje byloje aptariamos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog žala ieškovui priklausančiai transporto priemonei padaryta vykstant transporto priemonių eismui, o transporto priemonės jų valdytojų buvo naudojamos pagal jų paskirtį, todėl atsakovui kyla pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

11352.

114Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendimai padarytai išvada, jog įvertinus bylos faktines aplinkybes bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nėra pagrindo pripažinti, kad trečiam asmeniui priklausantis bei atsakovo apdraustas automobilis „Toyota Yaris”, valstybinis numeris ( - ), įvykio metu nebuvo naudojama kaip transporto priemonė, todėl yra pagrindas įvykį pripažinti eismo įvykiu, o atsakovui atsiranda pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą eismo įvykio metu.

11553.

116Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

11754.

118Apeliaciniame skunde prašoma ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, siekiant nustatyti, ar aiškinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatas, eismo įvykis, kai automobilių stovėjimo aikštelėje greta stovint užgesintais varikliais A ir B automobiliams, automobilio B atidaromos durelės ir atremiamos į automobilį A, o automobilis A užveda variklį ir pajuda iš vietos, ir dėl to padaroma žala, turėtų būti vertinamas kaip draudžiamasis įvykis, už kurį automobilio B draudikas turėtų mokėti draudimo išmoką pagal TPVCAPD.

11955.

120Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą.

12156.

122Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą nėra absoliuti, taikomos jos išimtys. Viena jų – kai Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką (angl. materially identical) klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas sujungtose bylose da Costa, 28, 29 ir 30/62). Pareigos ribojimo poveikį gali turėti ir atitinkamu teisės klausimu nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika, neatsižvelgiant į procedūras, pagal kurias ji buvo įtvirtinta, net jei nagrinėjami klausimai ir nėra visiškai tapatūs (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81, 14 punktas).

12357.

124Pažymėtina, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir prašymo pateikimo bei sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje CILFIT, 9 punktas).

12558.

126Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (tiesiogiai ar netiesiogiai) jau yra pasisakęs dėl atsakovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų prejudicinio klausimo aspektu. Nors faktinės šios ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtos bylos aplinkybės nėra identiškos, tačiau savo sprendime byloje Nr. C‑648/17 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išdėstęs poziciją dėl aplinkybių, kai eismo įvykis įvyko ne automobilių kelyje, transporto priemonė nejudėjo, žala kitai transporto priemonei padaryta atidarant kitos transporto priemonės dureles. Šie išaiškinimai gali būti pritaikyti vertinant konkretaus ginčo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.

12759.

128Kadangi tuo atveju, kai, esant ankstesnei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai panašiose bylose, apeliacinės instancijos teismui nekyla klausimų dėl Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo, jis neturi pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, tai atsakovo (apelianto) „Compensa Vienna Insurance Group“ prašymas dėl tokio kreipimosi atmestinas. Dėl bylos baigties.

12960.

130Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13161.

132Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas advokatui už atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą parengimą – 200 Eur. Kadangi byla išspręsta ieškovo naudai, jam priteistinos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

133Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

134Atmesti apelianto (atsakovo) „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

135Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12048-595/2018 palikti nepakeistą.

136Priteisti ieškovui UAB „J. R. vairavimo mokykla“, juridinio asmens kodas, iš atsakovo „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, juridinio asmens kodas 304080146, bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 200 Eur (du šimtus eurų).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 623,79 Eur žalos atlyginimo, 6... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. įvyko eismo įvykis tarp... 9. 3.... 10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 11. 4.... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, ieškinyje... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį... 17. 6.... 18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatė, kad 2017 m.... 19. 7.... 20. Trečiam asmeniui priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis... 21. 8.... 22. Ieškovas 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovui pranešimą apie transporto... 23. 9.... 24. Administruojant įvykį nustatyta, kad ieškovui priklausančiam automobiliui... 25. 10.... 26. Tarp šalių byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau... 27. 11.... 28. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 29. 12.... 30. TPVCADĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiamasis eismo įvykis yra... 31. 13.... 32. Aukščiau nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės kodifikuotos 2009 m.... 33. 14.... 34. Remiantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas,... 35. 15.... 36. Nei vienoje iš Privalomojo draudimo direktyvų nepateikta apibrėžtis, kaip... 37. 16.... 38. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, civilinėje... 39. 17.... 40. Pagal formuojamą Teisingumo Teismo praktiką sąvoka „transporto priemonių... 41. 18.... 42. Atsakovas nepripažindamas įvykio draudžiamuoju remiasi Lietuvos Respublikos... 43. 19.... 44. Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių... 45. 20.... 46. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad trečias asmuo valdydama jai... 47. 21.... 48. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei aptartą Teisingumo Teismo... 49. III.... 50. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 51. 22.... 52. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto... 53. 23.... 54. Skunde nurodė, kad šioje byloje esminis ginčas kilo, ar eismo įvykio metu,... 55. 24.... 56. Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu... 57. 25.... 58. Pažymi, kad KET 148 punkte įtvirtintas draudimas „atidaryti sustojusios... 59. 26.... 60. Tokio pobūdžio vertinimai, jog žala, atsiradusi dėl to, kad vairuotojas,... 61. 27.... 62. Tuo tarpu dėl ieškovo automobilį vairavusio asmens veiksmų – KET 101... 63. 28.... 64. Ieškovas savo ieškinį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio... 65. 29.... 66. Pažymėjo, kad „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB nepripažino eismo... 67. 30.... 68. TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto –... 69. 31.... 70. Apeliaciniam teismui abejojant dėl to, kad šioje byloje vertinamas eismo... 71. 32.... 72. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad... 73. 33.... 74. Tiek žalos administravimo byloje, tiek ir pirmosios instancijos teismo ginčo... 75. 34.... 76. Atsakovas nepagrįstai skirsto transporto priemonės valdymą į esminį ir... 77. 35.... 78. LAT naujausioje praktikoje, atsižvelgdamas į ESTT praktiką aiškinant... 79. 36.... 80. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl to, jog transporto priemonei sustojus ir... 81. 37.... 82. Taip pat, nepagrįstai atsakovas sulygina transporto priemonės valdytojo ir... 83. 38.... 84. Pasisakant dėl atsakovo cituojamos LAT praktikos dėl to, kad vairuotojo ir... 85. 39.... 86. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo nurodyta LAT ir ESTT praktika... 87. 40.... 88. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje numatyta, kad iškilus... 89. 41.... 90. Atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Priteisti visas... 91. 42.... 92. Ieškovas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po... 93. 43.... 94. ESTT be kita ko išaiškino, kad šiuo atveju reikia manyti, kad transporto... 95. IV.... 96. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 97. 44.... 98. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 99. 45.... 100. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo... 101. 46.... 102. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad apeliantas nepripažino eismo... 103. 47.... 104. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar faktinė situacija kai automobilių... 105. 48.... 106. Kasacinis teismas aptardamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą... 107. 49.... 108. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal formuojamą Europos... 109. 50.... 110. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog šioje... 111. 51.... 112. Minėtame sprendimo buvo nagrinėjama kaip vertinti faktinę situaciją kai... 113. 52.... 114. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendimai padarytai... 115. 53.... 116. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas... 117. 54.... 118. Apeliaciniame skunde prašoma ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo... 119. 55.... 120. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio... 121. 56.... 122. Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad galutinės instancijos teismo... 123. 57.... 124. Pažymėtina, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių... 125. 58.... 126. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Europos... 127. 59.... 128. Kadangi tuo atveju, kai, esant ankstesnei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo... 129. 60.... 130. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos... 131. 61.... 132. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra... 133. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93... 134. Atmesti apelianto (atsakovo) „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB... 135. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą... 136. Priteisti ieškovui UAB „J. R. vairavimo mokykla“, juridinio asmens kodas,...