Byla 2-2884-877/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės E. S. atstovei advokatei K. R., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., G. D., Lietuvos Respublikos atstovėms L. M. ir G. I., nedalyvaujant ieškovei E. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei ir Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu (85-87 b.l.) prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos (laukinių gyvūnų savininkės) ir Kauno miesto savivaldybės (atsakingos už kelių ir gatvių priežiūrą) 6170,56 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškovė nurodė, kad 2013 m. sausio 26 d. apie 18.30 val. kelyje Aukštutinių Kaniūkų g. Kaune, nuo Tolivardžių g. link Raudondvario pl. dėl staiga į važiuojamąją dalį išbėgusios stirnos įvyko eismo įvykis, buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė Nissan Almera Tino, valstybinis numeris ( - ). Ieškovės teigimu, valstybė nesiėmė visų įmanomų priemonių laukinių gyvūnų susidūrimams su transporto priemonėmis išvengti Kauno mieste esančioje Aukštutinių Kaniūkų gatvėje, kurioje nėra įspėjamojo kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“. Be to, ieškovė nurodė, kad toje vietovėje buvo staigus posūkis nuokalnėje, prieš kurią nebuvo pastatytas įspėjamas ženklas dėl staigaus beveik 90 laipsnių posūkio. Kauno miesto savivaldybė turi pareigą įrengti kelių eismo reguliuojančius ir įspėjamuosius ženklus. Ji atsakinga už tinkamą gatvių ir kelių priežiūrą, t.y. privalo rūpintis, kad keliai žiemos sezonu būtų tinkamai prižiūrimi, barstomi. Neteisėti savivaldybės veiksmai pasireiškė nesiėmimu reikiamų priemonių žalai išvengti, t. y. pavojinga kelio atkarpa, kur įvyko eismo įvykis nėra apsaugota, atitverta atitvarais, nepažymėta kitokiu įspėjamuoju - avaringumą kelyje rodančiu ženklu. Teigia, kad atsakovės Lietuvos valstybė ir Kauno miesto savivaldybė šiuo atveju nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieškovės turtui buvo padaryta žala, todėl atsakovai privalo šią žalą atlyginti.

4Ieškovės atstovė advokatė K. R. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad eismo įvykio priežastis buvo ir labai slidi kelio danga, nes savivaldybė nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti kelius. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 55 punktą ženklas Nr. 113 „Vingis į dešinę“ turi būti įrengiamas prieš kelio į dešinę vingį, kuriame eismo saugumo koeficientas yra mažesnis už 0,7, taip pat prieš vingį, kuriame priešais atvažiuojantis automobilis matomas mažesniu atstumu nei mažiausias matomumo atstumas, 59 punktą- ženklas Nr. 117 „Stati nuokalnė“ turi būti įrengiamas prieš nuokalnes, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 6 %, o ilgis ne mažesnis kaip 100 m., šių ženklų eismo įvykio vietoje įrengta nebuvo.

5Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atstovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vairuodama transporto priemonę, kad išvengtų susidūrimo, o kad nesuspėjo išvengti susidūrimo leistinais įrodymais (ekspertizės aktu) nepagrindė. Ieškovė nenurodė konkrečių neteisėtų valstybės veiksmų, išskyrus bendro pobūdžio samprotavimus, kad eismo įvykio vietoje turėjo būti įspėjamasis kelio ženklas ar dar kokios nors priemonės. Iš patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje buvo būtinos atitinkamos papildomos specialios priemonės. Mano, kad ieškovė valstybės atsakomybę kildindama iš pareigos užtikrinti, kad laukinis gyvūnas neišbėgtų į kelią pareikalavo iš valstybės institucijų neįmanomo ir jokiomis priemonėmis neužtikrinamo dalyko. Ieškovė neįrodinėja, kad toje vietoje turėjo būti įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ ar kitos apsaugos priemonės jau eismo įvykio metu. Tokio ženklo būtinumo ar kitų priemonių toje vietoje nepagrindžia jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais ar kompetentingos institucijos nuomone, rekomendacijomis, išvada, kad eismo įvykio vietoje, t. y. 2013-01-26 Aukštųjų Kaniūkų g., Kaune, turėjo būti minėtas kelio ženklas. Mano, kad ieškovė, norėdama įrodyti atsakovių neveikimą, privalėjo įrodyti, kad pagal teisės aktus jos privalėjo kažko imtis - atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau to nepadarė, dėl ko įvyko eismo įvykis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą (105-112 b.l.).

6Atsakovės atstovės L. M. ir G. I. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus reikalavimus ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

7Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi eismo įvykis įvyko dėl išbėgusios į važiuojamąją gatvės dalį stirnos, nustačius visas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas, privalėtų atsakyti šio laukinio gyvūno savininkė - valstybė, o ne Kauno mieto savivaldybė. Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės neveikimo ar nepakankamo veikimo faktą. Kauno miesto savivaldybės manymu, Kauno miesto savivaldybės funkcijos kelių ir gatvių priežiūros srityje negali būti suabsoliutintos iki nepagrįstos pareigos prižiūrėti, kad į jos važiuojamąją dalį neišbėgs laukiniai gyvūnai. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Todėl mano, kad ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, galėjo išvengti tokio masto automobilio apgadinimų. Nors savivaldybės yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tačiau jokios Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normos nenumato pareigos savivaldybėms užtikrinti, kad savivaldybės kelyje, esant blogoms oro, bet ne atsakovo veiksmu ar neveikimu sąlygotoms sąlygoms, kelyje, kuriame stirnos susiduria su transporto priemone (šioje gatvės atkarpoje pirmą kartą) ir dėl tokių priežasčių Kauno miesto savivaldybei nereikėjo imtis konkrečių išbėgimo į kelią prevencinių priemonių, nereikėjo Kauno miesto savivaldybei atskirai numatyti šiame kelio ruože stirnos išbėgimo į kelią galimybės, nereikėjo įvykio vietos atžvilgiu imtis papildomų priemonių kontroliuoti kelią, statyti jame specialių kelio ženklų, užtvarų, nereikėjo imtis kitokių specialių priemonių įvykusiam įvykiui išvengti. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovės paaiškinimas, policijos nutarimas), matyti, kad stirna iššoko atsitiktinai, kad jos iššokimas į kelią atitinka force majeure sąlygas.

8Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovai A. J. ir G. D. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. G. D. nurodė, kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ buvo pastatytas vietinių gyventojų prašymu, tai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu. Kelio ženklus Kauno miesto savivaldybė įrengia apsvarsčiusi nuolatinėje komisijoje policijos pranešimus dėl jų reikalingumo arba gyventojų prašymus, vadovaudamasi Kelių ženklinimo taisyklėmis.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies

10Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 26 d. apie 18.30 val. kelio Aukštutinių Kaniūkų g. Kaune, nuo Tolivardžių g. link Raudondvario pl. įvyko eismo įvykis, buvo apgadinta ieškovės E. S. transporto priemonė Nissan Almera Tino, valstybinis numeris ( - ) (11 b.l.). 2013 m. vasario 4 d. nutarimu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ieškovės paaiškinimų pagrindu nutarime nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovė, vengdama susidūrimo su į kelią staiga išbėgusia stirna, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir apgadino automobilį. Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojos E. S. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotoja iš anksto neturėjo galimybės numatyti, kad staigiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgus gyvūnui, automobiliui bus sudaryta kliūtis (11 b.l.). Nutarime konstatuoti automobilio sugadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinės dešinės pusės žibintas, aušinimo radiatorius. Iš UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ parengtos 2013-01-31 Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 1301A018 (22-44 b.l.) matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė 7781,20 Lt, likutinė vertė- 1860,64 Lt. Ieškovė 2013-02-20 ir 2013-01-28 pareiškimais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama atlyginti nuostolius (13 b. l.). Atsakovė pareiškimo netenkino (16-19 b.l.). Negavusi žalos atlyginimo ne teismo tvarka, ieškovė pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino (3-6; 85-87 b. l.).

11Ieškovė taip pat pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo atsakymą liudytojui A. N. į jo 2013 m. gruodžio 5 d. prašymą dėl kelio ženklų įrengimo Aukštutinių Kaniūkų g., Kaune, kuriame nurodė, kad įspėjamieji kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ Aukštutinių Kaniūkų g. ties sankryžomis su Brūžės ir Tolivardžių gatvėmis bus įrengti artimiausiu metu (12 b.l.).

12Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės ir savivaldybės, kaip atsakingos už miesto gatvių priežiūrą ir saugų eismą, deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

13Ieškovė nurodo, kad Lietuvos valstybė turi pareigą atsakyti už atsiradusią žalą kaip laukinių gyvūnų savininkė. Atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos teigimu, valstybės civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyta visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių ieškovė neįrodinėja, o iš bendrojo pobūdžio pareigos rūpintis eismo saugumu kelyje valstybei atsakomybė nekyla. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, CK 6.267 straipsnio 2 dalimi, prašo taikyti civilinę atsakomybę valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei

14Dėl valstybės atsakomybės

15Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą, o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka įstatymų leidėjo nustatyta 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimais (nauja įstatymo redakcija XI-920, 2010 m. birželio 22 d.): inter alia įstatymo V skirsnio ,,Atsakomybės už laukinės gyvūnijos įstatymo pažeidimus ir žalos atlyginimas“ 22 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nagrinėjamiems santykiams aktuali teisės norma, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui būtinas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: turi būti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys ir valstybės kaltė. Ginčuose dėl laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismą asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir valstybės neteisėtus veiksmus, turi įrodyti nukentėjęs asmuo, kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, todėl jos nukentėjusiam asmeniui įrodinėti nereikia (CK 182 straipsnio 1 dalies 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683/2013).

16Tam, kad įrodyti saugaus eismo užtikrinimo kelyje pareigos nevykdymą, būtina įrodyti konkrečių veiksmų neatlikimą, nes viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

17Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad valstybė turėjo pareigą imtis papildomų veiksmų (pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, įrengti technines apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį, kontroliuoti gyvūnų populiaciją ar taikyti kitas panašias apsaugos priemones) eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtą neveikimą. Tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

18Byloje nėra ginčo dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, dėl to, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, nebuvo kitų techninių priemonių (kelio atitvarų nuo laukinių gyvūnų išbėgimo į važiuojamąją kelio dalį), tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą). Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis kelio ruožas laikytinas pavojingu. Byloje taip pat nepateikta įrodymų apie netinkamą stirnų populiacijos reguliavimą kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis. Ieškovė nepateikė duomenų apie kelio atkarpos, kurioje, įvyko eismo įvykis, avaringumą, duomenų, kad toje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, atsakovė privalėjo įrengti užtvarus, garso barjerus, žvėris atbaidančių kvapų priemones ir pan. (Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p.). Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra duomenų apie nagrinėjamos kelio atkarpos avaringumą, tačiau savivaldybės atstovų teigimu visgi vėliau (po ginčo eismo įvykio) buvo įrengtas ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Tai pat ieškovė nepaneigė, jog stirnų populiacija yra reguliuojama, nes jų sumedžiojimo limitus nustato Aplinkos ministerijos rajono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta rajono (savivaldybės) medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti. 2012-2013 m. medžioklės sezonu Kauno rajone stirnų populiacijos gausa buvo 2651, sumedžiota 572, teisės aktų nustatyta tvarka buvo nustatytas sumedžiojimo limitas (89-90 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad medžioklė miesto teritorijoje nėra leistina. Tiek jau nurodytos priemonės, tiek priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2000-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, nustatančias medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kt., rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvūniją bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

19Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad valstybei buvo nustatyta objektyvi pareiga eismo įvykio kelio ruože taikyti technines priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti. Liudytojų A. N. ir G. B., gyvenančių netoli eismo įvykio vietos, parodymai, kad jie ne kartą savo gyvenamųjų vietų apylinkėse, kurių dalis yra apaugusi mišku, matė stirnas, patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad stirna galėjo išbėgti į kelią ir sudaryti jai kliūtį, tačiau nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu buvo objektyviai privaloma įspėjamųjų kelio ženklų Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ ar kitų techninių priemonių panaudojimo būtinybė, kadangi ne vien laukinių gyvūnų populiacijos buvimas tam tikroje teritorijoje lemia techninių priemonių įrengimo būtinumą, o ir eismo įvykių priežastys, konkretaus kelio ruožo palyginimai su bendra situacija aplinkiniuose keliuose. Pats laukinių gyvūnų populiacijos buvimas ar augimas nesuponuoja valstybės pareigos imtis papildomų saugumo priemonių, o ieškovės pateikti samprotavimai ir daromos išvados nepagrindžia imperatyvios valstybės pareigos buvimo. Ieškovė taip pat savo reikalavimą grindžia daroma išvada, jog valstybė neveikė kaip bonus pater familias, t. y. pažeidė CK numatytą bendrąją rūpestingo bei atidumo pareigą, ir tai laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 punktą valstybė turi pareigą sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje, vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę (2, 8 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Be to, vienas iš subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Dėl laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migraciją, todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučią apsaugą nuo jų sukeliamų eismo įvykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).

20Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą, būtina atsižvelgti į laukinės gyvūnijos specifiką, t. y. valstybės objektyvias galimybes valdyti laukinius gyvūnus ir juos kontroliuoti, kad nesukeltų žalos. Priemonė laukinių gyvūnų skaičiui kontroliuoti yra medžioklė. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 511 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, reglamentuojančios, be kita ko, medžiojamų gyvūnų rūšių sąrašą, medžioklės terminus, būdus, gyvūnų, kurių medžiojimas ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymą ir kt. Valstybės nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčo eismo įvykio metu valstybė buvo atlikusi pozityvius veiksmus tam, jog stirnų populiacija būtų kontroliuojama, taip kartu kontroliuojant ir šių laukinių gyvūnų išbėgimą į kelio važiuojamąją dalį. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014-05-09 raštu Nr. (12-1)-D15-358, stirnų populiacijos gausa 2012-2013 m. medžioklės sezonu Kauno rajone reguliuota racionaliai ir tinkamai (89-90 b.l.). Vadovaujantis išdėstytu taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog valstybė šiuo atveju pažeidė bonus pater familias principą. Teismas nepripažįsta pagrįsta ieškovės pozicijos, kad valstybė turi pareigą veikti taip, jog laukiniai žvėrys apskritai nepatektų į kelią. Teismo nuomone, valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelio ruožuose imtis priemonių, kad laukiniai gyvūnai nepatektų į važiuojamąją kelio dalį, o tuo labiau nesant objektyvių duomenų dėl laukinių gyvūnų migracijos per kelią ir ginčo kelio ruožo pavojingumo ir avaringumo duomenų. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo teigti, jog ginčo eismo įvykio metu ginčo kelio ruože buvo būtina įrengti atitvarus, pastatyti įspėjamąjį kelio ženklą. Valstybės ir jos institucijų funkcijos apibrėžtos jas reglamentuojančių teisės aktų, ir civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu žala tretiesiems asmenims padaryta dėl tokiuose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo, netinkamo vykdymo. Tuo tarpu valstybei įstatymai ir kiti teisės nenumato pareigos statyti atitvarus nuo laukinių gyvūnų be išimties visuose keliuose.

21Pagal Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 punktą įspėjamasis ženklas statomas ten, kur yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įspėjamųjų ženklų neturi būti be reikalo daug, šie ženklai išdėstomi kelyje taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui būtų sunku laiku pastebėti. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo eismo įvykio metu Kauno mieste Aukštųjų Kaniūkų gatvėje buvo didelė laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nesant teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti, valstybės civilinė atsakomybė negalima. Kita vertus, pabrėžtina, jog net ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

22Teismas, ištyręs ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog valstybė, kaip viešosios teisės subjektas, neveikė taip, kaip pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo veikti, kad valstybė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir kad ieškovės nurodyta žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo (CK 6.246, 6.247 straipsniai), todėl neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę už ieškovei padarytą žalą.

23Dėl savivaldybės atsakomybės

24Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kuriame numatyta, jog užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, Savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. 8 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės tvarkomi taip: Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės. 13 punkte nustatyta, kad Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: 13.1. organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių; 13.2. naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais; 13.3. organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu; 13.4. nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones. Byloje atsakovė Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad kelio priežiūrą ji pavedė kitam asmeniui.

25Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 20-914) 55 punktą ženklas Nr. 113 „Vingis į dešinę“ turi būti įrengiamas prieš kelio į dešinę vingį, kuriame eismo saugumo koeficientas yra mažesnis už 0,7, taip pat prieš vingį, kuriame priešais atvažiuojantis automobilis matomas mažesniu atstumu nei mažiausias matomumo atstumas, 59 punktą- ženklas Nr. 117 „Stati nuokalnė“ turi būti įrengiamas prieš nuokalnes, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 6 %, o ilgis ne mažesnis kaip 100 m., šių ženklų eismo įvykio vietoje įrengta nebuvo. Iš eismo įvykio vietos schemos (20 b.l.) matyti, kad įvykis įvyko kelio posūkyje, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėtoje vietoje yra Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 55 ir 59 punktuose nustatytos sąlygos nurodytiems kelio ženklams įrengti, todėl šie ieškovės argumentai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

26Ieškovė, liudytojai G. B., A. N., V. G., policijos pareigūnai V. V. ir T. P. patvirtino, kad eismo įvykio metu kelio danga buvo slidi, teismas šiais parodymais neturi pagrindo netikėti, nes tokie duomenys yra užfiksuoti ir 2013 m. vasario 4 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (11 b.l.). V. G. teigimu, Aukštųjų Kaniūkų gatvė yra siauras, pavojingas kelias, medžiai auga prie pat važiuojamosios kelio dalies. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pripažino, kad tuo metu kelias nuo apledėjimo nebuvo barstomas (2014-10-25 raštas Nr. 43-2-1305, b.l.), jis pradėtas barstyti 2013 m. gruodžio mėn. šiuo keliu pradėjus kursuoti maršrutiniam autobusui Nr. 44. Posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad šalikelėje buvo padėtos dėžės su smėliu, tačiau aukščiau aptartame rašte šios aplinkybės nėra nurodytos. Aplinkybės, kad buvo padėtos dėžės su smėliu, nė vienas iš liudytojų nepatvirtino. Savivaldybės atstovei pripažinus faktą, kad eismo įvykio metu nebuvo naudojamos priemonės gatvės slidumui mažinti, tai pradėta daryti tik pradėjus kursuoti visuomeniniam transportui, darytina išvada, kad minėtuose teisės aktuose nustatytų pareigų tinkamai nevykdė atsakovė Kauno miesto savivaldybė, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo jai nustatytas pareigas ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą - elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas iš dalies sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal pirmiau minėtus įstatymus ir teisės aktus privalėjo veikti. Įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, bei atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pagal atitinkami priskirtas pareigas ir funkcijas bei teisės aktų reikalavimus Kauno miesto savivaldybė neužtikrino saugaus eismo sąlygų, netinkamai organizavo kelių priežiūrą žiemos metu, to pasėkoje nurodytas atsakovės neveikimas įtakojo nesaugaus eismo sąlygas, dėl to buvo apgadinta ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė ir padaryta žala.

27CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-345/2007).

28Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. vasario 4 d. nutarimu nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ieškovės paaiškinimų pagrindu nutarime nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovė, vengdama susidūrimo su į kelią staiga išbėgusia stirna, kuri sudarė kliūtį, kurios iš anksto nebuvo galima pastebėti, stabdė, bandė apvažiuoti gyvūną iš kairės pusės (t.y., išvažiuodama į priešpriešinę kelio pusę), bet dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir apgadino automobilį. Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojos E. S. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotoja iš anksto neturėjo galimybės numatyti, kad staigiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgus gyvūnui, automobiliui bus sudaryta kliūtis, o manevruojant dėl slidžios kelio dangos automobilis nuvažiuos nuo kelio (11 b.l.). Aukščiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad kelias yra siauras, kelio danga buvo slidi. Ieškovė nurodė, kad kelias jai nebuvo gerai žinomas, todėl važiavo lėtai- 20-30 km/val. greičiu. Liudytojas V. G. nurodė, kad jis tuo pačiu metu važiavo 50 km/val. greičiu ir tai jam nesutrukdė saugiai sustoti, pamačius autoįvykį. Taip pat saugiai sustojo ir liudytojas A. N.. Ieškovė byloje neprašė skirti eismo įvykio ekspertizės. Kelių eismo taisyklių 133 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Byloje nėra nustatyta, kad leistiną greitį ieškovė viršijo, tačiau pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustabdyti padidinto pavojaus šaltinį- transporto priemonę. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal šį teisinį reglamentavimą vairuotojas yra įpareigotas važiuoti taip, kaip tai numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 53 punkte, kad prireikus galėtų tinkamai suvaldyti automobilį. Kaip matyti iš eismo įvykio schemos (20 b.l.), ieškovė tamsiu paros metu, neapšviestame siaurame kelyje (5,1 m.) miškingoje vietovėje staiga manevravo kelio posūkyje. Nors ieškovė teigia, jog važiavo labai nedideliu greičiu, tačiau ta aplinkybė, jog ji nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, leidžia teigti, kad jos pasirinktas važiavimo greitis ir būdas, numatant galimą stabdymo kelią ir įvertinant savo transporto priemonės valdymo galimybes, nebuvo pakankamai saugus. Kelias yra be kelkraščio, todėl lygiai taip pat kelyje galėjo būti ir kitų eismo dalyvių, judančių lėčiau už automobilį, pvz. dviratininkų. Ieškovės pareigos būti kelyje dėmesingai ir atidžiai, pasirinkti saugų greitį, įvertinti visas eismo sąlygas teismo nuomone nepašalina ir netikėtai kelyje atsiradusi kliūtis, nes kiti asmenys tomis pačiomis važiavimo sąlygomis sugebėjo sustabdyti transporto priemones ir važiuodami didesniu greičiu. Ieškovė, nepasirinkdama greičio, neįvertinusi eismo sąlygų, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl eismo įvykį, be kita ko, nulėmė ir nukentėjusio asmens (ieškovės) neatsargūs veiksmai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigas, nustatytas įstatymuose, remdamasis CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, suteikiančiu pagrindą sumažinti priteistiną nuostolių atlyginimą, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės dydį, sprendžia, jog dėl šio įvykio ieškovės kaltė sudaro 50 procentų.

29CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė žalos dydį grindė UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų agentūros“ 2013-01-31 sudaryta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 1301A018 (22-44 b.l.) iš kurios matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė 7781,20 Lt, likutinė vertė- 1860,64 Lt, t.y. ieškovės nuostoliai 6170,56 Lt.

30Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis suremontuotas ir faktinių jo atkūrimo kaštų. Nepriklausomų ekspertų agentūros vertintojas S. J., atlikęs apgadinto pareiškėjo automobilio vertinimą, turi teisę verstis turto vertinimo veikla, abejoti jo kompetencija atlikti šio pobūdžio turto vertinimą nėra pagrindo, todėl Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 1301A018 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu remonto išlaidas. Vertinimo pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nusidėvėjimą yra 10813,05 Lt, tačiau šie kaštai sudaro 139 procentus transporto priemonės rinkos vertės, todėl transporto priemonės atstatymas ekonomiškai netikslingas. Turto vertė prieš apgadinimą 7781,20 Lt, likutinė vertė 1860,64 Lt, todėl patirtas nuostolis 5920,56 Lt, vertinimo paslaugų kaina 250 Lt (24 b.l.).

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtina taisykle, numatančia tai, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovei priteistina žala mažintina 50 procentų dėl automobilį vairavusios ieškovės kaltės, kadangi vairuodama transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ji nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, vykdydama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

32Įvertinus nurodytas aplinkybes ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei priteistina 2960,28 Lt (5920,56 Lt X 50% = 2960,28 Lt) turtinei žalai atlyginti ( CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p., 6.248 str. 4 d.).

33Dėl palūkanų

34Ieškovė prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo ieškinį visiškai patenkinus, tenkintina ir ši ieškinio dalis, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisiant įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas procesines palūkanas ieškovės naudai.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 185 Lt žyminio mokesčio išlaidų (6 b. l.), 250 Lt už transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimą (44 b.l.), 1200 Lt teisinės pagalbos išlaidų (7, 167-168 b.l.). Atsakovės Lietuvos Respublikos įgaliota atstovė pateikė įrodymus apie atvykimui į teismo posėdžius patirtas 360,40 Lt išlaidas (151-166 b.l.). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė ir atsakovės teismui duomenų nepateikė.

37Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms.

38Pirmosios instancijos teisme tenkinta 50 procentų visų ieškovės reikalavimų Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovės naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 92,50 Lt žyminio mokesčio, 125 Lt už transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimą, 600 Lt advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį kaip neįrodytą atsakovės Lietuvos Respublikos atžvilgiu, iš ieškovės atsakovės įgaliotam asmeniui priteistinos atstovių vykimo į teismo posėdžius išlaidos.

39Pirmos instancijos teismas patyrė 38 Lt išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos paskirstomos lygiomis dalimis po 19 Lt ieškovei ir atsakovei Kauno miesto savivaldybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

41ieškinį tenkinti iš dalies.

42Priteisti E. S., a.k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, 2960,28 Lt/ 857,36 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų 28 ct/ aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 36 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2960,28 Lt/857/36 Eur) nuo bylos iškėlimo 2014-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 817,50 Lt/236,76 Eur (aštuonis šimtus septyniolika litų 50 ct/du šimtus trisdešimt šešis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos atmesti.

44Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, juridinio asmens kodas 188602370, iš E. S., a.k. ( - ) 360,40 Lt/104,37 Eur (tris šimtus šešiasdešimt litų 40 ct/ vieną šimtą keturis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti iš E. S., a.k. ( - ) valstybei 19 Lt/5 Eur (devyniolika litų/ 5 eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

46Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, valstybei 19 Lt/5 Eur (devyniolika litų/ 5 eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu (85-87 b.l.) prašo priteisti solidariai... 3. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. sausio 26 d. apie 18.30 val. kelyje... 4. Ieškovės atstovė advokatė K. R. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus... 5. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 6. Atsakovės atstovės L. M. ir G. I. teismo posėdyje palaikė atsiliepime... 7. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su... 8. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovai A. J. ir G. D. teismo posėdžio... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 10. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 26 d. apie 18.30 val. kelio Aukštutinių... 11. Ieškovė taip pat pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos... 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybės, kaip laukinės gyvūnijos... 13. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos valstybė turi pareigą atsakyti už... 14. Dėl valstybės atsakomybės... 15. Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267... 16. Tam, kad įrodyti saugaus eismo užtikrinimo kelyje pareigos nevykdymą,... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad valstybė turėjo pareigą imtis... 18. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, dėl to, kad eismo... 19. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, jog ieškovė... 20. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant dėl valstybės... 21. Pagal Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 punktą įspėjamasis... 22. Teismas, ištyręs ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, daro... 23. Dėl savivaldybės atsakomybės... 24. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą... 25. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Lietuvos... 26. Ieškovė, liudytojai G. B., A. N., V. G., policijos pareigūnai V. V. ir T. P.... 27. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 28. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 29. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 30. Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalyje... 32. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas,... 33. Dėl palūkanų... 34. Ieškovė prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 185 Lt žyminio mokesčio išlaidų... 37. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 38. Pirmosios instancijos teisme tenkinta 50 procentų visų ieškovės... 39. Pirmos instancijos teismas patyrė 38 Lt išlaidų, susijusių su procesiniu... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259,... 41. ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti E. S., a.k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens... 43. Ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos atmesti.... 44. Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, juridinio asmens kodas... 45. Priteisti iš E. S., a.k. ( - ) valstybei 19 Lt/5 Eur (devyniolika litų/ 5... 46. Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867,... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...