Byla 2A-869-253/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pašalinti informaciją apie ieškovą iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro, priteisti iš atsakovės 17 322,51 Lt turtinės žalos atlyginimo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-05-18 ieškovo tėvų namuose, ( - ), buvo atlikta krata, kurios metu nieko nebuvo rasta. 2009-05-20 baudžiamojoje byloje ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos bei disponavimo, turint tikslą jas platinti, pagal LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 2 dalį, kadangi ieškovo vardu ir jo nuomojamo buto adresu iš užsienio buvo atsiųsta psichotropinių medžiagų siunta. Ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas. Pažymėjo, kad iki kardomųjų priemonių paskyrimo 2009-04-30 jis, būdamas ( - ) universiteto studentu, buvo sudaręs vasaros darbo JAV sutartį, į kurias turėjo vykti keturiems mėnesiams, tačiau prokuratūra netenkino jo prašymo laikinai leisti jam išvykti į užsienį užsidirbti. Nurodė, jog dėl kardomosios priemonės taikymo prarado pinigines lėšas, sumokėtas už darbo JAV paiešką ir vizos įforminimą, iš viso 894,34 Lt, taip pat negavo 12 240 Lt pajamų, kurias JAV vasaros metu būtų uždirbęs. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas neturėjo galimybės laikyti egzamino ( - ) universitete, kuriame mokėsi, todėl dėl vieno neišlaikyto egzamino turėjo sumokėti visą studijų kainą ir patyrė iš viso 3 688,17 Lt nuostolių. Pakartotinai ieškovui kreipusis į prokuratūrą dėl kardomosios priemonės panaikinimo, 2010-02-20 prašymas buvo patenkintas. 2010-03-31 ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, pažymint, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Mano, kad dėl valstybės institucijų veiksmų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, pažeidžiant LR BPK reikalavimus, be to, ieškovas buvo studentas, niekada nebuvo teistas, todėl nebuvo jokio pagrindo įtarti jį dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 2 d. ir 199 str. 2 d. Taip pat pažymėjo, kad Botanikos institutas, kuris tyrė ieškovo vardu iš Olandijos atsiųstą grybieną, pranešė, jog nenustatyta, ar grybai turėtų psichotropinės medžiagos tuo atveju, jei užaugtų. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pranešta, kad ieškovas nedarė jokių pavedimų į Olandiją, neatsiskaitinėjo bankine kortele.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tarnybinį pranešimą Nr. TA/05-26, nustačius, jog galimai ieškovas L. B. neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, todėl buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Ieškovui kaip įtariamajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., siekiant LR BPK 119 str. numatytų tikslų, esant kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei dokumentų paėmimo – pagrindams, 2009-05-21 buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. 2009-05-21 nutarimas nebuvo apskųstas, todėl teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas su skirtomis kardomosiomis priemonėmis sutiko, darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad LR BPK nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių skyrimą, buvo pažeistos. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., ikiteisminį tyrimą. Teismas konstatavo, ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju nutraukus tyrimą grybienos gavimo faktas nėra paneigtas, jo buvimas konstatuotas tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolo medžiaga, fotonuotraukomis, todėl pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, nes tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik atliekant ikiteisminį tyrimą, o pareigūnų neteisėti veiksmai nenustatyti. Taip pat teismas konstatavo, jog teisėtai kaupiami ir saugomi duomenys negali būti panaikinti tik todėl, kad asmuo nenori, jog jie ten būtų, todėl ieškovo reikalavimą dėl informacijos pašalinimo atmetė kaip nepagrįstą.

4Apeliaciniu skundu ieškovas L. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad iš tarnybinio pranešimo buvo galima daryti tik išvadą, kad apeliantas L. B. yra nurodytas tik siuntos gavėju, be to, Psilocybe cubensis genties grybų grybiena, kaip draudžiama vartoti medicinos tikslams psichotropinė medžiaga, nebuvo nurodyta tuo metu galiojusiuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5. Nurodo, kad Lietuvos Respublika apelianto teises pažeidė ir dėl nepateisinamai ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės: Muitinės kriminalinė tarnyba kreipėsi į Botanikos institutą 2009-04-03, tačiau Botanikos institutas nepateisinamai ilgai iš gautos grybienos augino vaisiakūnius ir tik 2009-11-13, t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo kreipimosi, be to, Muitinės kriminalinė tarnyba 2010-01-11 kreipėsi į botanikos institutą su prašymu pateikti atsakymą į 2009-04-03 kreipimąsi, vėliau 2010-01-29 pakartotinai kreipėsi į Botanikos institutą. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas dar 2009-07-10, kai buvo gautas paskutinis banko atsakymas, kad apeliantas neatliko jokių mokėjimų ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik apeliantui prašant ir tik 2010-03-31, iki tol net 10 mėnesių ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai. Pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2009-06-05 nutarimą, kuriuo atmestas prašymas panaikinti apeliantui kardomąją priemonę, skųsti nebuvo jokios prasmės, kadangi gavus šį nutarimą buvo praleistas vasaros darbo pradžios JAV laikas. Nurodo, kad yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovui turi būti atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pažymi, kad apeliantui pareikštas įtarimas yra klaida, todėl apelianto duomenys neturi būti tarp realiai nusikaltusių ir įtariamų asmenų, priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo atmesti apelianto reikalavimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pašalinti ieškovo duomenis iš registro, kaip nepagrįstą, kadangi L. B. apeliaciniame skunde nepateikė papildomų argumentų, kurių pagrindu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atsirastų pareiga pašalinti ieškovo duomenis iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir grybiena išsiųsta Botanikos institutui vaisiakūniams išauginti, siekiant nustatyti psichotropinių medžiagų buvimą ieškovui adresuotose pašto siuntose. Nesutinka, kad įtarimai LR BK 199 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika pareikšti nepagrįstai, kadangi rastos medžiagos kiekis – 3,396 kg – leido pagrįstai manyti, kad paštu įsigyta medžiaga skirta platinimui, siuntoje nurodytas adresas atitiko ieškovo gyvenamąją vietą, negavus Botanikos instituto tyrimo išvadų, nebuvo jokio pagrindo nurodytų aplinkybių vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų. Nurodo, kad šiame ikiteisminiame tyrime ieškovui buvo pareikšti įtarimai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl vien įtarimo sunkumas sudarė pagrindą skirti kardomąją priemonę. Pažymi, kad pagal pobūdį buvo paskirtos švelnios kardomosios priemonės, be to, ieškovas neturėjo savo nuolatinio būsto, gyveno nuomojamame bute, gyvenamąją vietą keitė, ketino išvykti dirbti užsienio valstybėje, taigi galėjo būti kliūčių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui. Gavus Botanikos instituto tyrimo išvada, prašymas dėl kardomosios priemonės panaikinimo buvo patenkintas. Nurodo, kad prokurorui negavus duomenų apie draudžiamos psichotropinės medžiagos nustatymo tyrimo rezultatą, nebuvo galimybės spręsti dėl kardomųjų priemonių panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo baigties. Pažymi, kad atsakymas iš Botanikos instituto gautas tik 2010-03-24, kadangi tyrimo rezultatai 2009-11-13 buvo pateikti ne ikiteisminį tyrimą vykdžiusiam ir užduotį pateikusiam Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriui, o kitam padaliniui. Galutinis procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimtas tą patį mėnesį, kai gauti Botanikos instituto atlikto tyrimo rezultatai. Reikalauti atlikti tyrimą iš Botanikos instituto per apelianto nurodomą terminą teisėsaugos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo. Nurodo, kad pagrįstai nenustačius prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo, be to, ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis patyrė žalą būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti objektyvūs duomenys leido daryti išvadą, kad apeliantas, kuriam paskirtos procesinės prievartos priemonės, galimai padarė nusikaltimą dėl kurio jam buvo pareikšti įtarimai. Nurodo, kad visi prieš apeliantą atlikti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo naują reikalavimą, dėl kurio jam turi būti priteista žala – per ilgas ikiteisminis tyrimas, tačiau tokio reikalavimo nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl naujas reikalavimas turėtų būti atmestas. Nurodo, kad neteisėti veiksmai prieš apeliantą nebuvo atlikti, byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų apeliantui buvo padaryta žala, o tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, todėl apelianto prašymas atlyginti neturtinę ir turtinę žalą nepagrįstas.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

10LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakomybės už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais, taikymo bei informacijos pašalinimo iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro.

11LR CK 6.272 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šios rūšies žalos atlyginimo specifiką sudaro tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės. Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti šios rūšies žalą, tenka pareiga įrodyti būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo veiksmų neteisėtumą, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei LR CK 6.272 str. 1 d. pagrindu kilti, žalos atlyginimas negalimas, nes nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti.

12Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2009-04-02 tarnybinį pranešimą Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2009-04-02 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nesutinka su apelianto pozicija, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant pakankamo pagrindo. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (LR BPK 2 str.). LR BPK 166 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, taip pat prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės Pašto pervežimo centre, atliekant smulkių siuntų muitinį patikrinimą rastos trys siuntos iš Olandijos, kurios adresuotos vienam gavėjui – L. B., ( - ). Siuntose rastos šešios plastmasinės dėžutės su neaiškios kilmės augaline medžiaga, kaip įtariama savo sudėtyje galimai turinčia narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

13Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 199 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos (narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos) buvo pradėtas remiantis 2009-04-14 tarnybiniu pranešimu Nr. TA/05-26, įtariant, kad L. B. adresuotose trijose pašto siuntose iš Olandijos rastose augalinės kilmės medžiagose gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad iš tarnybinio pranešimo buvo galima padaryti tik vieną išvadą – kad apeliantas yra nurodytas tik siuntų gavėju. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantui adresuotose siuntose rastos neaiškios kilmės augalinės medžiagos rūšis (grybiena), jos kiekis (3,396 kg) bei kilmės šalis leido pagrįstai manyti, kad šioje augalinėje medžiagoje gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o ši įsigyta ir paštu siunčiama medžiaga skirta platinimui. LR BPK 168 str. 1 d. reglamentuoja, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Kadangi faktų patikrinimo galimybės LR BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas pagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatytų aplinkybių vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima atlikti procesinius veiksmus, reikalingus nusikalstamos veikos aplinkybėms patikrinti, duoti užduotis specialistams.

14Taip pat konstatuotina, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., padarymo įtarimą pareikšti apeliantui. Nustatyta, kad 2009-05-20 L. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. padarymo, t. y. pareikštas įtarimas neteisėtai įgijus psichotropines medžiagas, turint tikslą jas platinti bei įvykdžius psichotropinių medžiagų kontrabandą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad siuntos Klaipėdos centriniame pašte niekas neatsiėmė, o 2009-05-18 apelianto tėvų namuose atliktos kratos metu nieko nebuvo rasta, nesudaro pagrindo vertinti, kad įtarimas apeliantui pareikštas nepagrįstai. Apeliantas nurodo, kad nuo 2009 m. sausio mėn. gyveno bute adresu ( - ). Siuntose nurodytas būtent šis apelianto adresas. Apeliantas taip pat nurodo, kad įtarimai jam buvo pareikšti dėl neuždraustos medžiagos – psilocybe cubensis (glotniagalvių) grybų grybienos (micelio) kontrabandos. Nors apeliantas nurodo, kad tyrimo metu galiojusiuose LR sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose psilocybe cubensis grybų grybiena nebuvo nurodyta kaip draudžiama vartoti medicinos tikslams psichotropinė medžiaga, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad LR sveikatos apsaugos ministro 2000-01-07 įsakymu Nr. 7 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąraše įrašytos psichotropinės šiai grybų rūšiai būdingos medžiagos – psilocinas, psilotsinas, psilocibinas. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar rastoje grybienoje yra psichotropinių medžiagų, 2009-04-03 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Botanikos institutą dėl vaisiakūnių išauginimo iš pateiktos grybienos.

15Apeliantas nurodo, kad 2009-05-21 prokuroro nutarimu L. B. skirtos baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas – buvo paskirtos nepagrįstai. LR BPK 119 str. įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (LR BPK 121 str. 4 d.). Apeliantas nurodo, kad nebuvo pagrindo apeliantui skirti kardomąją priemonę – jis turi pastovią gyvenamąją vietą – ( - ), yra ( - ) universiteto studentas, nevengiantis darbo, niekada neteistas. Tačiau šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad apeliantui buvo pareikšti įtarimai sunkių nusikaltimų padarymu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apeliantas savo nuolatinio būsto neturėjo, gyveno nuomojamame bute, keitė gyvenamąją vietą, ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos dirbti JAV. Nors apeliantas ketino išvykti į užsienį pagal studentų mainų programą į konkrečiai sutartyje nurodytą bendrovę, konkrečiam nurodytam laikui, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje darbo sutarties formoje nenurodytos tikslios darbo pradžios ir pabaigos datos. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo įstatymo nustatyti kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei dokumentų paėmimo – taikymo pagrindai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LR BPK nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių skyrimą, nebuvo pažeistos. Nustatyta, kad 2010-03-25 gavus Botanikos instituto atsakymą bei tą pačią dieną gavus apelianto prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2010-03-31 (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-108-09 medžiaga, b. l. 23, 97, 98–100).

16Apeliaciniame skunde tarp nurodoma, kad Lietuvos Respublika apelianto teises pažeidė ir sudarė pagrindą žalai atsirasti nepagrįstai ilga ikiteisminio tyrimo trukme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR CPK 301 str.). Pagal LR CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Ieškinyje apeliantas ikiteisminio tyrimo trukmės nenurodė ir neįrodinėjo kaip aplinkybės, įrodančios ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos nepasisakė, todėl teisėjų kolegija šio apeliacinio skundo motyvo nenagrinėja ir jo nekomentuoja (LR CPK 312 str.).

17Pareigūnų ir (ar) teismo veiksmų neteisėtumas yra viena iš būtinų LR CK 6.272 str. 1 d. taikymo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje pareigūnų neteisėti veiksmai nenustatyti. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų, kurių pagrindu valstybei LR CK 6.272 str. 1 d. pagrindu kiltų deliktinė atsakomybė, todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Nustačiusi, kad neįrodyta viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei LR CK 6.272 str. 1 d. pagrindu kilti ir nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su apelianto patirta turtine ir neturite žala plačiau nepasisako.

18Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti ieškinio reikalavimą pašalinti duomenis apie apeliantą iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu ir jas pripažįsta pagrįstomis. Vidaus reikalų ministro 2005-09-13 d. įsakymu Nr. 1V-291 patvirtintų Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro nuostatų 4 p. nurodoma registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis ir dokumentus ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Registro objektai yra taip pat ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems įteiktas pranešimas apie įtarimą (iškelta baudžiamoji byla) (Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro nuostatų 6 p.). Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad jam pareikštas įtarimas yra klaida. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, todėl teisėtai registre kaupiamų ir saugomų duomenų panaikinti nėra teisinio pagrindo.

19Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Šį sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas L. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra nesutinka... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 11. LR CK 6.272 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi Muitinės kriminalinės... 13. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 199 str. 2 d. numatytos... 14. Taip pat konstatuotina, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą... 15. Apeliantas nurodo, kad 2009-05-21 prokuroro nutarimu L. B. skirtos baudžiamojo... 16. Apeliaciniame skunde tarp nurodoma, kad Lietuvos Respublika apelianto teises... 17. Pareigūnų ir (ar) teismo veiksmų neteisėtumas yra viena iš būtinų LR CK... 18. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti... 19. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimą palikti nepakeistą....