Byla e2A-613-212/2017
Dėl paskolos priteisimo atsakovei M. G., trečiajam asmeniui V. R., Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ir trečiojo asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-828/2017 pagal ieškovės I. R. ieškinį dėl paskolos priteisimo atsakovei M. G., trečiajam asmeniui V. R., Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 11‘671,69 Eur (40‘300 Lt) suteiktą paskolą, 2‘095,17 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad atsakovei atliko šešiolika mokėjimo pavedimų nurodymų, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. taip paskolindama 11‘671,69 Eur sumą automobilio įsigijimui. Paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, todėl CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka M. G. buvo išsiųstas reikalavimas per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti paskolą, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė paskolos negražino.
  3. Paskolos sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, todėl ieškovė vidutinę palūkanų normą paskaičiavo pagal paskolos sutarties sudarymo momentu buvusias palūkanas, nurodytas Lietuvos Banko oficialiame tinklalapyje, nuo kiekvieno mokėjimo pavedimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos.
  4. Be to, ieškovei vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais iš atsakovės turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei M. G. iš ieškovės I. R. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės I. R. priteisė valstybei 16,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, jog iš bylos duomenų visumos labiau tikėtina, kad tarp bylos šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o pinigai buvo pervesti kitais teisiniais pagrindais nei nurodo ieškovė, t. y. dėl įmonių „Finatera“, „Artela“, „Korgus“, „Naftos artelė“ bendradarbiavimo, teikiant bei gaunant paslaugas, dėl atsakovės darbo bei veiklos UAB „Artela“ pagal darbo bei tarpininkavimo sutartis, kaip ir nurodo atsakovė.
  3. Teismas savo išvadas grindė ir tuo, jog ginčo šalys, būdami verslininkai, nesudarė rašytinės paskolos sutarties, kurioje būtų aiškiai nurodyta paskolos suma, paskirtis, jos grąžinimo terminai, atlygintinumas, tokiu būdu užtikrindamos susiklosčiusių teisinių santykių aiškumą bei apibrėžtumą. Be to, bylos duomenys nepatvirtino ieškovės nurodomų aplinkybių dėl galimos paskolos paskirties ir panaudojimo, nes ieškovės nurodomą automobilį įsigijo ne atsakovė, o lizingo būdu įmonė „Finareta“, kurios sudarytos lizingo sutarties mokėjimų grafikas neatitiko pavedimų laikotarpių.
  4. Atsakovės poziciją apie jai pervestų pinigų paskirtį iš dalies patvirtino ir kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad į įmonės „Finatera“ apskaitą ieškovės atliktų pavedimų laikotarpiu buvo įnešti pinigai kaip lėšos, gautos, atsiskaitant už įmonės „Finatera“ suteiktas paslaugas pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su UAB „Artela“, UAB „Korgus“, UAB „Naftos artelė“, kurios yra susijusios su ieškove – ieškovė buvo UAB „Naftos artelė“ vadove, kitų dviejų įmonių prokuristas buvo ieškovės buvęs sutuoktinis.
  5. Apylinkės teismo vertinimu, mokėjimo paskirties įvardijimas „Paskola“ banko pavedimuose, kuriais buvo pervestos lėšos atsakovei, nėra pakankamas paskolos teisiniams santykiams tarp bylos šalių konstatuoti.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė I. R. ir tretysis asmuo V. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovės M. G. ieškovės I. R. naudai 11‘671,69 Eur negrąžintos paskolos, 2‘095,17 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė paskolos teisinio santykio. Pabrėžia, kad atsakovė neginčija ieškovės nurodytus pinigus gavusi ir panaudojusi.
  3. Teismo išvada, kad pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „paskola“ yra nepakankamas įrodymas, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nors apylinkės teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi Nr. 3K-3-351/2013, tačiau LAT išaiškinimą, kad banko pavedimas, kuriame nurodoma pinigų paskirtis - paskola, yra pakankamas įrodymas įrodant paskolos teisinį santykį, nagrinėjamu atveju taikė priešingai.
  4. Teismo argumentai, kad neva nepasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės dėl aptariamų pinigų panaudojimo, neturi jokios reikšmės paskolos teisiniam santykiui, nes atsakovė jai pervestais pinigais galėjo disponuoti savo nuožiūra. Nei atsakovės atsikirtimai, kad jai nebuvo žinoma pavedimų paskirtis, nei pinigų pervedimų periodiškumas, negali būti pagrindu paneigti pavedimų paskirtį, kurią nurodė ieškovė.
  5. Pažymi, kad jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovei pervesta suma atitinka kelių įmonių skolas jai byloje nėra pateikta. Byloje nustatyta, kad darbo užmokesčio skola buvo patvirtinta tik UAB „Artela“ bankroto byloje, o kokias tarpininkavimo paslaugas teikė atsakovė neaišku. Teismui pateikti kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad atsakovė savo vardu įnešė į savo vadovaujamos įmonės UAB „Finatera“ atitinkamas sumas grynų pinigų, įrodo, jog atsakovė gautus iš ieškovės pinigus panaudojo savo nuožiūra, nes jokių trišalių susitarimų su tomis įmonėmis, už kurias buvo įnešti pinigai - teismui nėra pateikta.
  6. Apeliantų vertinimu, atsakovė neįrodė teisinio pagrindo ginčo sumai iš ieškovės gauti, todėl turi prievolę šiuos pinigus grąžinti - kaip paskolą, ar kaip be pagrindo įgytą turtą. Įrodžius atsakovės prievolę gražinti paskolą turėtų būti tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 2‘095,17 Eur palūkanų priteisimo.
  1. Atsakovė M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad niekada neginčijo fakto, jog laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. banko pavedimais ieškovė jai pervedė, o ji gavo 40‘300 Lt (11‘671,69 Eur). Tačiau nei pats pervedimo faktas, nei pavedimuose esantis įrašas „paskola“ nepatvirtina fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai.
  3. Atsakovė yra pateikusi visus rašytinius įrodymus (darbo, tarpininkavimo, buhalterinės apskaitos sutartys, buhalterinės apskaitos dokumentai), kurie patvirtina jai buvusio įsiskolinimo sumą – 6‘000 Lt (1‘737,72 Eur) pagal Darbo sutartį; 25‘300 Lt (7‘327,39 Eur) pagal Tarpininkavimo sutartį ir 9‘000 Lt (2‘606,58 Eur) pagal Buhalterinės apskaitos sutartis. Taip pat kasos pajamų orderius iš kurių matyti, kad į įmonės „Finatera“ apskaitą ieškovės atliktų pavedimų laikotarpiu buvo įnešti pinigai kaip lėšos, gautos, atsiskaitant už įmonės „Finatera“ suteiktas paslaugas pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su UAB „Artela‘, UAB „Korgus“, UAB „Naftos artelė“.
  4. Nors apeliantai tvirtina, kad darbo užmokesčio skola atsakovei buvo patvirtinta UAB „Artela“ bankroto byloje, tačiau M. G. pažymi, kad minėtoje bankroto byloje buvo patvirtinta jos darbo užmokesčio skola už kitą darbo įmonėje laikotarpį, t. y. už nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., o nagrinėjamoje byloje įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2013 m. vasario 27 d.
  5. Pabrėžia, kad apylinkės teismas LAT išaiškinimu civilėje byloje Nr. 3K-3-351/2013 rėmėsi visai kitu aspektu, nei teigia apeliantai, - teismas aiškindamas LAT nutartį apibrėžė ginčo šalių įrodinėjimo apimtis ir pareigas, bet nepasisakė apie pavedimo paskirties svarbą.
  6. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau aptariama LAT formuojama teismų praktika, ginčo šalims tinkamai nurodė įrodinėjimo pareigą, pabrėžęs, jog ieškovė byloje privalėjo įrodyti paskolos sutarties sudarymą, jos esminių sąlygų, tame tarpe ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus - egzistavimą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad atsakovei M. G. suteikė 11‘671,69 Eur (40‘300 Lt) paskolą, pervesdama minėtą sumą dalimis (16 mokėjimo nurodymų) per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį, nes netinkamai taikė formuojamą teismų praktiką, vertino paskolos suteikimo aplinkybes.
  3. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, suformavo teismų praktika, kad banko pavedimas, kuriame nurodoma pinigų paskirtis - paskola, yra pakankamas įrodymas ne tik įrodant pinigų perdavimo faktą, bet ir paskolos teisinį santykį. Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą.
  4. Atsakovė M. G. su ieškovės reikalavimų nesutiko ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 40‘300 Lt (11‘671,69 Eur) jai pervesti pagal sudarytas darbo, tarpininkavimo bei buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. M. G. sudarė Darbo ir Tarpininkavimo sutartis su UAB „Artela“, kurios ( - ) buvo trečiasis asmuo, ieškovės sutuoktinis V. R. (b. l. 42-45, 47-52, 65-71, 93-94). UAB „Finatera“, kurios ( - ) buvo atsakovė M. G., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. rugsėjo 18 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis su UAB „Naftos artelė“, kurios ( - ) buvo ieškovė I. R. (b. l. 53-56, 79-82), su UAB „Korgus“, kurios ( - ) buvo trečiasis asmuo V. R. (b. l. 57-60, 72-78) ir su UAB „Artela“ (b. l. 46, 61-64).
  5. Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad ieškovei I. R. buvo žinoma apie atsakovės darbinę veiklą su minėtomis bendrovėmis, kad ji buvo UAB „Artela“ ( - ), o trečiasis asmuo V. R. buvo faktinis šios bendrovės vadovas, jis tarpininkavo, kad I. R. suteiktų atsakovei paskolą (2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolo 19:38 – 20:00 min.). Nors bylos duomenys nepatvirtina, kad I. R. buvo UAB „Artela“ akcininkė, tačiau atstovo nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei apie sutartis, sudarytas su atsakove M. G., jai sumokėtą (nesumokėtą) darbo užmokestį buvo žinoma. Apeliantai, neigdami atsakovės nurodytas aplinkybes dėl pervestų pinigų paskirties, įrodymų, kad UAB „Artela“, UAB „Naftos artelė“ ir UAB „Korgus“ su M. G. ir UAB „Finatera“ atsiskaitė už paslaugas, nepateikė ir išreikalauti tokius įrodymus, neprašė.
  6. Pažymėtina, jog apeliantė „paskola“ atsakovei pervedė mokėjimo nurodymais laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. įvairaus dydžio sumomis (b. l. 10-25, 41). Tuo tarpu atsakovė M. G. 2013 m. kovo 4, 8, 12 ir 14 dienomis į UAB „Finatera“ kasą įmokėjo bendroje sumoje 9‘000 Lt už UAB „Artela“, UAB „Naftos artelė“ ir UAB „Korgus“ (b. l. 96-103), t. y. pinigai į UAB „Finatera“ kasą įmokėti tomis pačiomis dienomis, kuomet juos pervedė I. R. (b. l.10, 22-25).
  7. Byloje pateikti įrodymai taip pat nepatvirtina apeliantų nurodytos aplinkybės, kad atsakovei suteikė „paskolą“ automobilio Audi Q7 pirkimui. Finansinio lizingo sutartį su SEB banko lizingu sudarė UAB „Finatera“ ir pirmąją 14‘000 Lt įmoką UAB „Finatera“ pervedė 2013 m. sausio 31 d. (b. l. 133-137). Tuo tarpu ieškovės „paskolos“ dalis, t. y. 1‘500 Lt, pervesti atsakovei M. G. 2013 m. kovo 4 d. (b. l. 10). Taigi, nurodyti ieškovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
  8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-257-701/2015, kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
  9. Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad atsakovė M. G. įrodė, jog su ieškove paskolos santykių nebuvo, nes pinigus iš ieškovės ji gavo Darbo, Tarpininkavimo bei Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarčių pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
  10. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė M. G. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, nėra (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai