Byla I-1897-208/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Muitinės informacinių sistemų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėja R. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) bei jo patikslinimu (b. l. 20) prašydama priteisti jai iš atsakovo Muitinės informacinių sistemų centro (toliau – ir atsakovas, Centras) 668,12 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-04-01, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Pareiškėja nurodo, jog darbo užmokestis jai buvo mokamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis. Paaiškina, kad nuo 2009-05-01 valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai buvo pakeisti VTĮ 25 str. ir 1 priedas, kuriuose įtvirtinti sumažinti pareiginės algos koeficientai ir pažymi, kad pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti tik aukštesnių kategorijų (11–20) valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir nustatė, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas buvo atliktas nesilaikant proporcingumo principo, todėl įpareigojo įstatymų leidėją nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kuris iki šiol yra nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi teisę į nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Nurodo, kad negaudama žymios dalies darbo užmokesčio pareiškėja patyrė nuostolių dėl negautų pajamų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 str. 1 d. jai turi būti priteistos 5 proc. metinės palūkanos.

4Atsakovas Centras atsiliepimais į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka ir prašo atmesti (b. l. 16–18, 26–27).

5Atsakovas nurodo, jog pareiškėjai darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTĮ nuostatomis, o jų netaikyti atsakovas neturėjo pagrindo. Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime pripažinus VTĮ nuostatas, kuriomis buvo sumažinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai, prieštaraujančiomis konstitucijai, įstatymų leidėjas buvo įpareigotas nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, todėl atsakovas neturi teisės išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoką.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka ir prašo atmesti bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 9–11, 28).

7Paaiškina, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTĮ nuostatomis. Iki nuostatų pripažinimo prieštaraujančiomis Konstitucijai Departamentas neturėjo teisės jų netaikyti. Pažymi, jog nustatyti patirtų praradimų kompensavimo tvarką Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją, kuris 2013-09-19 įstatymu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

8Skundas atmetamas.

9Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo, susidariusios nepriemokos ir 5 proc. metinių palūkanų pareiškėjai R. R. priteisimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

10Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji delsė kreiptis į teismą – ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas. Pareiškėja prašo teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009-08-01, tačiau skundą teismui pateikė tik 2013-11-21, todėl yra praleidusi terminą kreiptis į teismą iki 2010-11-21 ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

11Byloje nėra ginčo, kad Centras, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiškėjai mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jai priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

12Šiai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieštaravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams. Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo atlyginimai būtų proporcingai mažinami visoms šių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 str. įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

13Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

14Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

15Teismas pažymi, jog, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panašumą (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams), šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. Nr. A602-1327/2014 (naujas bylos Nr. A-668-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5), todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtoje administracinėje byloje. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo, 2015-11-19 nutarimo nuostatas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

16Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01.

17Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Centrui, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

18Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

19Netenkinus primojo reikalavimo atmetamas kaip išvestinis ir reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

21pareiškėjos R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius... 2. pareiškėja R. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) bei jo... 3. Pareiškėja nurodo, jog darbo užmokestis jai buvo mokamas vadovaujantis... 4. Atsakovas Centras atsiliepimais į pareiškėjos skundą ir patikslintą... 5. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjai darbo užmokestis buvo mokamas... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimuose į pareiškėjos... 7. Paaiškina, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis... 8. Skundas atmetamas.... 9. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos darbo užmokesčio sumažinimo... 10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės... 11. Byloje nėra ginčo, kad Centras, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės... 12. Šiai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo... 13. Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo... 14. Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime... 15. Teismas pažymi, jog, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panašumą... 16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos... 17. Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus,... 18. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau... 19. Netenkinus primojo reikalavimo atmetamas kaip išvestinis ir reikalavimas... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 21. pareiškėjos R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 22. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...