Byla 2A-1410/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EUDA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Euda“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Autostartas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Euda“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Autostartas“ ir prašė priteisti iš atsakovo 12 000 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0727477 už atsakovui suteiktas transporto pervežimo paslaugas. Nurodė, kad patikrinus bankrutuojančios UAB „Euda“ buhalterinę apskaitą buvo rasta 2001 m. liepos 9 d. neapmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. 0727477 už 12 000 Lt. Bankrutuojančios UAB „Euda“ bankroto administratoriui 2011 m. birželio 3 d. pareiškus atsakovui pretenziją ir pareikalavus apmokėti 2001 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą už suteiktas pervežimo paslaugas, atsakovas atsisakė pretenziją priimti, sąskaitos neapmokėjo.

5Atsakovas UAB „Autostartas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pervežimo sutartis su ieškovu buvo sudaryta prieš 10 metų, tad reikšti pretenzijas dėl rastos PVM sąskaitos-faktūros, kuri buvo išrašyta remiantis 2001 m. birželio 7 d. krovinių pervežimo sutartimi nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą, nustatytą CMR konvencijoje. Pažymėjo, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas nereikšti viena kitai pretenzijų, nes pristatytas krovinys buvo visiškai sugadintas. Ieškovas pareiškė ieškinį neįsigilinęs į situaciją, o tik dėl formalios aplinkybės egzistavimo – sąskaitos buvimo. Prieš dešimt metų ieškovas pristatė visiškai sugadintą krovinį – 20 tonų mėsos gaminių. Krovinys buvo vežamas netinkamomis sąlygomis ne +2 iki +4 C, o + 10 C temperatūroje. Dėl šio pervežimo atsakovas 2002 m. sausio 31 d. buvo pareiškęs pretenziją ieškovui dėl sugadinto krovinio. Šalys susitarė padaryti užskaitas, t. y. atsakovas nemokės už pervežimą, o ieškovas nemokės už sugadintą krovinį. Per dešimt metų dėl krovinio sugadinimo atsakovas ieškinio nereiškė ieškovui, o ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl pervežimo. Tą patvirtina tarp šalių 10 metų trukusi tyla, t.y. pretenzijų nebuvimas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2001 m. birželio 7 dieną šalys pasirašė krovinių pervežimo sutartį vienkartiniam pervežimui, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinius, o atsakovas sumokėti už atliktą pervežimą 12 000 Lt. Krovinys – mėsos gaminiai – buvo sugadintas, todėl atsakovas 2002 m. sausio 31 d. pareiškė pretenziją ieškovui, dėl krovinio sugadinimo ir pareikalavo sumokėti atsakovui patirtus nuostolius už sugadintą krovinį – 12 000 Lt. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų pareiškęs atsakovui pretenziją dėl atsiskaitymo už pervežimą, todėl, priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog šalys padarė užskaitą. Atsižvelgdamas į atsakovų prašymą, teismas taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė, kad atsakovui būtų teikiamos pretenzijos, kurios sustabdytų ieškinio senaties termino eigą.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

7Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „EUDA“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismo padaryta išvada apie įskaitymo buvimą yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės, nes ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentuose yra užfiksuota atsakovo skola, kas reiškia, kad užskaitos (įskaitymo) nebuvo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių įskaitymo faktą, byloje taip pat nėra jokio kito įrodymo, kuris leistų daryti išvadą, jog buvo atliktas įskaitymas. Byloje nėra įrodymų, jog kuri nors iš šalių būtų pateikusi pranešimą kitai šaliai dėl įskaitymo (CPK 178 str.). BUAB „Euda“ tokio dokumento taip pat neturi, todėl nepagrįstas teismo teiginys, neva šalys susitarė padaryti užskaitas. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Šių įskaitymo sąlygų teismas nenustatė, kita vertus, šių sąlygų egzistavimo neįrodinėjo ir atsakovas. Teismo motyvas, dėl neva galimo šalių susitarimo padaryti užskaitas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės bei byloje esančių rašytinių įrodymų, be to, toks susitarimas turi būti rašytinis, tačiau jo nėra.

92. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas nėra nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, nei vežėjas (tai matyti iš pridedamo važtaraščio, remiantis, kuriuo buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra). Tarptautinio pervežimo dalyviais yra krovinio siuntėjas, gavėjas, vežėjas. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip ekspeditorius. Tuo tarpu iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją atsiradusiems santykiams CMR konvencijos nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tie santykiai yra reglamentuoti šioje konvencijoje. CMR konvencijoje nereglamentuojami santykiai tarp tarptautinį pervežimą vykdžiusio vežėjo ir šio pervežimo organizatoriaus – ekspeditoriaus, todėl šiems santykiams negali būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Šiuo atveju turėtų būti taikomos CK nuostatos ir CK įtvirtintas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją transporto ekspedicinė organizacija, kuri organizuoja pervežimą – užsako transporto priemones – nėra tarptautinio pervežimo dalyviu. Tarptautinio pervežimo dalyviais yra krovinio siuntėjas, gavėjas, vežėjas. Iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją atsiradusiems santykiams CMR konvencijos nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tie santykiai yra reglamentuoti šioje konvencijoje. CMR konvencijoje nereglamentuojami santykiai tarp tarptautinį pervežimą vykdžiusio vežėjo ir šio pervežimo organizatoriaus – ekspeditoriaus, todėl šiems santykiams negali būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Ginčai tarp vežėjo ir ekspeditoriaus nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus, todėl jiems yra taikomi ieškininės senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos CK. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 1 metų ieškinio senatį, priimdamas šį sprendimą, pirmosios distancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose, dėl ko priėmė aiškiai neteisėtą sprendimą.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Autostartas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimu apelianto ieškinys buvo atmestas ne dėl to, jog teismas nustatė, jog tarp UAB „Autostartas“ ir BAUB „Euda“ buvo padarytas įskaitymas, o dėl praleisto senaties termino ieškiniui pateikti taikant Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 32 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Apeliantas nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių įskaitymo atlikimą. Savo poziciją atsakovas, priešingai negu ieškovas, pagrindė pateiktu rašytiniu dokumentu, t.y. 2002 m. sausio 31 d. pretenzija dėl netinkamai transportuoto krovinio ir nuostolių atlyginimo, kurioje neatsitiktinai nuostolių suma siekia 12 000 Lt, t.y. atitinka ieškinio sumą. Atsakovas pateikė paaiškinimus todėl, kad įskaitymas, kaip vienašalis aktas, buvo atliktas susitarus žodžiu su ieškovu padengti tarpusavio įsiskolinimus, kurių dydžiai yra vienodi. Šiems veiksmams atlikti neturi būti sudarytas rašytinis dokumentas. Atsakovas nesutiko su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas, nes CMR konvencija, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas veikė kaip ekspeditorius, nėra taikoma susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Krovinių pervežimo sutarties (toliau — Sutarties), kurią pasirašė UAB „Autostartas“ ir BUAB „Euda“ 6 str. 3 p. nurodyta, jog šalys susitaria, kad jų teisiniams santykiams, kylančioms iš šios sutarties yra taikoma CMR konvencija. Taigi šalių susitarimas taikyti CMR konvencijos nuostatas yra viena iš sąlygų, kada gali būti taikoma ši konvencija. apeliantas netinkamai traktuoja atsakovą ekspeditoriumi. Pagal šalių pasirašytą sutartį, šalys, Krovinio pervežimo sutartimi, susitarė dėl vienkartinio krovinio pervežimo iš Belgijos į Rusiją. Šioje Sutartyje UAB „Autosartas“ yra Užsakovu, o BAUB „Euda“ – Transportuotoju. Taigi atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, į tai, jog krovinys turėjo būti gabenamas iš Belgijos į Rusiją, CMR konvencijos nuostatos šalims yra taikomos. Apeliantas netinkamai aiškina kasacinio teismo praktiką, nurodydamas, jog ekspedijavimo teisiniams santykiams nėra taikomos CMR konvencijos nuostatos. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ekspedijavimo teisiniams santykiams gali būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Be to, atsakovas pažymėjo, kad reikšdamas šį ieškinį, bankroto administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Autostartas“ ir ieškovas BUAB „Euda“ 2001 m. birželio 7 d. sudarė Krovinių pervežimo sutartį vienkartiniam pervežimui. Pagal šią sutartį turėjo būti vežami mėsos gaminiai. CMR važtaraštyje krovinio siuntėju nurodytas F. J. by order of „Omni &Co INCORPORATION“, o vežėju nurodyta UAB „Euda“ (ieškovas). Krovinys buvo vežamas iš Belgijos į Rusiją, jis buvo pristatytas, tačiau jis buvo sugadintas, nes buvo vežamas netinkamomis sąlygomis. Ieškovas atsakovui UAB „Autostaras“ 2001 m. liepos 9 d. pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą už vežimo paslaugas. Atsakovas šios paslaugos neapmokėjo, o 2002 m. sausio 31 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl 12 000 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas paaiškino, kad esant sugadintam kroviniui, šalys susitarė, kad atsakovas nemokės už pervežimą, o ieškovas nemokės už sugadintą krovinį, t. y. įskaitė minėtas sumas. Toks susitarimas raštu nebuvo įformintas. Ieškovas byloje reiškia reikalavimą dėl atsiskaitymo už pervežimo paslaugas. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

12Nagrinėjamoje byloje krovinys buvo vežamas iš Belgijos į Rusiją, t. y. krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), todėl yra aktualus taikytinos materialinės teisės klausimas. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys nesutinka, kokie teisės aktai turi būti taikomi jam išspręsti – Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) ar nacionalinės teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik „klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys. Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas; tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, krovinio vežimo nacionaliniais maršrutais ar kt. Sprendžiant iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindinė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

13Tarptautinio pervežimo dalyvių sudarytos pagalbinės sutartys kvalifikuojamos autonomiškai, t. y. pagal jų faktinį turinį; atitinkamai turi būti sprendžiama dėl iš šių sutarčių atsiradusiems santykiams taikytinos teisės ir jų šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei sutartinės atsakomybės. Asmens statusas sutartyje su vienu pervežimo santykių dalyviu savaime nelemia jo statuso sutartyje su kitu pervežimo dalyviu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

14Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Autostartas“ teisinio statuso bei taikytinos teisės. Tam, kad būtų nustatyta, kokie teisiniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą, būtina įvertinti byloje pateiktą 2001 m. birželio 7 d. krovinių pervežimo sutartį. Kaip minėta, krovinių pervežimo sutartimi ieškovas įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis nuvežti krovinį, o atsakovas įsipareigojo už pervežimą atsiskaityti. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju veikė kaip ekspeditorius CMR važtaraštyje nurodyto siuntėjo atžvilgiu, nepaneigia to fakto, kad santykiuose su ieškovu jis jau veikia ne kaip ekspeditorius, o kaip siuntėjas (CK 6.808 str. 1 d.), sudaręs vežimo sutartį su vežėju. Pripažinus, kad ginčo šalių sudaryta sutartis yra krovinio pervežimo sutartis, aktualus taikytinos teisės klausimas.

15Teisėjų kolegija, spręsdama dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo ginčo santykiams, sutinka, kad šis pervežimas atitiko šios Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl šiuo atveju CMR Konvencijos nuostatos galėtų būti taikomos sprendžiant klausimus, kurie patenka į jos reguliavimo sritį. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas taip pat yra pabrėžęs, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

16Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už vežimo paslaugas. Tiek iš CMR konvencijos turinio, tiek iš jos preambulės matyti, kad ši konvencija skirta suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas, t. y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę, todėl klausimai, susiję su siuntėjo pareiga atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas turi būti nagrinėjami vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, t. y. CK bei specialiais teisės aktais.

17Nagrinėjamu atveju atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, teismo prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsiradusiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pagal Kelių transporto kodekso 56 straipsnio 2 dalį ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

18Iš 2001 m. birželio 7 d. Krovinių pervežimo sutarties matyti, kad atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu gavęs CMR originalą ir sąskaitą. Pagal minėtą sutartį sąskaita ir CMR originalas turėjo būti pateiktas užsakovui (atsakovui) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo krovinio pristatymo dienos. Kadangi byloje nėra duomenų, kada atsakovui buvo pateikta apmokėti sąskaita, kolegija sprendžia, kad ji turėjo būti pateikta ne vėliau kaip 2001 m. liepos 17 d., nes iš byloje esančio nutarimo uždrausti įvežti krovinį matyti, kad krovinys buvo pristatytas 2001 m. birželio 17 d. Atsakovas vėliausiai 2001 m. liepos 17 d. gavęs apmokėti sąskaitą, to nepadarė, todėl nuo šios dienos ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl šios sumos priteisimo, todėl nuo šios dienos skaičiuojamas įstatyme numatytas dvejų metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2003 m. liepos 17 d. Per minėtą dvejų metų ieškinio senaties terminą ieškovas nepareiškė ieškinio teisme, į teismą kreipėsi 2011 m. liepos 7 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi reikalavimas teisme pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį bei nėra nustatyti ieškinio senaties sustabdymo ar nutraukimo pagrindai, ieškovo reikalavimai pagrįstai buvo atmesti.

19Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą atmesti ieškinio reikalavimus dėl to, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau ginčo santykiams taikė netinkamas teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo išvada yra iš esmės teisinga, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau patikslinami teismo motyvai.

20Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas neteisingai nusprendė dėl įskaitymo fakto buvimo. Kaip minėta, ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, kai to prašo atsakovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl kolegija, nustačiusi ieškinio senaties taikymo pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimus atmetė, o kiti apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Euda“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį... 5. Atsakovas UAB „Autostartas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip... 6. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „EUDA“ prašo Šiaulių apygardos teismo... 8. 1. Teismo padaryta išvada apie įskaitymo buvimą yra nepagrįsta ir... 9. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Tarptautinio krovinių... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Autostartas“ prašo... 11. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Autostartas“ ir ieškovas BUAB... 12. Nagrinėjamoje byloje krovinys buvo vežamas iš Belgijos į Rusiją, t. y.... 13. Tarptautinio pervežimo dalyvių sudarytos pagalbinės sutartys kvalifikuojamos... 14. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Autostartas“ teisinio statuso... 15. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo ginčo... 16. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už vežimo paslaugas.... 17. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, teismo... 18. Iš 2001 m. birželio 7 d. Krovinių pervežimo sutarties matyti, kad atsakovas... 19. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 20. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu,... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti...