Byla 3K-3-177/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio, sekretoriaujant Vidai Bagdzevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Jutatransa“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovo UAB „Girteka“ atstovui advokatui Olegui Drobitko,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jutatransa“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jutatransa“ ieškinį atsakovui UAB „Girteka“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UADB ,,ERGO Lietuva”.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atsakovas 2005 m. rugsėjo 19 d. ieškovo pateiktos transporto užsakymo-sutarties pagrindu vykdė tarptautinį pervežimą ir pervežė ieškovo nurodytą krovinį iš Olandijos į Rusiją. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė sutartį, nes sutartimi įsipareigojo krovinį pervežti kaip galima skubiau; nors įprastai tokio vežimo trukmė yra 6-7 paros, tačiau atsakovas krovinį vežė 15 parų, pažeisdamas transporto užsakymo-sutarties nurodymą valstybinę sieną kirsti Latvijos-Rusijos Pytalovo poste ir valstybinę sieną kirsdamas Sebežo poste. Olandijos įmonė „Copex Road Cargo“, užsakiusi krovinio pervežimą, dėl pavėluoto krovinio pristatymo nesumokėjo ieškovui 1000 eurų, todėl jis šią sumą, kaip negautas pajamas, prašė priteisti iš atsakovo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas teigė, kad atsakovas, žinodamas apie netinkamą savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nesąžiningai elgėsi dokumentinio proceso tvarka pareikšdamas reikalavimą priteisti dalį atlyginimo už krovinio pervežimą, ir taip padarė 2104,49 Lt papildomų nuostolių, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo CK 6.64 straipsnio 4 dalies pagrindu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 19 d. transporto užsakymą-sutartį Nr. 080905/S atsakovas paėmė iš ieškovo paruoštą krovinį ir nugabeno į Rusiją. Pervežimo kaina – 3050 eurų. 2005 m. spalio 6 d. krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą, tai patvirtina krovinio gavėjo OOO „Noks“ žyma CMR važtaraštyje Nr. AZ 546767. Atsakovas ieškovui 2005 m. rugsėjo 20 d. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą (serija GIR Nr. 025950) dėl 10 531,04 Lt (3050 eurų) sumokėjimo už vežimo paslaugas, tačiau ieškovas atsakovui sumokėjo 7078,24 Lt, o 3452,80 Lt (1000 eurų) sumokėti atsisakė, nes šios sumos dėl pavėluoto krovinio pristatymo jam nesumokėjo užsakovas Olandijos įmonė „Copex Road Cargo“. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-164/2007 UAB „Girteka“ iš UAB „Jutatransa“ priteista 3452,80 Lt atlyginimo už krovinio pervežimą, vykdant ginčo sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kroviniui pervežti iš Olandijos į Rusiją taikytina Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), nes krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijoje; kroviniui pervežti buvo išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir jos turinį; buvo vežama pagal CMR konvencijos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė transporto užsakyme-sutartyje nurodyto maršruto, buvo konstatuotas CMR konvencijos 19 straipsnio pažeidimas, pripažinus, kad faktinė vežimo trukmė buvo ilgesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti tokio pobūdžio vežimą. Padaryta išvada, kad atsakovas nepaneigė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vežėjo kaltės prezumpcijos krovinio pavėluoto pristatymo atveju ir yra atsakingas už pavėluotą krovinio pristatymą. Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl negautų pajamų priteisimo turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios sutartinės atsakomybės klausimus. Olandijos įmonės „Copex Road Cargo“ rašte nurodyta, kad 1000 eurų nepriemoką sudaro 700 eurų už pavėluotą krovinio pristatymą (7 dienos) ir 300 eurų už sienos kirtimą kitame, nei nurodyta, pasienio poste, tačiau teismas nustatė, kad ieškovas nesutiko su baudomis ir pateikė pretenziją Olandijos įmonei; krovinio gavėjo OOO „Noks“ nuostoliai dėl pavėluoto krovinio pristatymo yra 1500 eurų, kuriais jis buvo priverstas sumažinti krovinio pardavimo kainą savo klientui. Esant neatitikimų dėl nuostolių dydžio, pripažinta, kad žalos dydis neįrodytas, kartu nurodant ir tai, jog byloje nepateikta įrodymų apie CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu apskaičiuotą krovinio ar jo dalies vertę. Konstatuota, kad, ieškovui neįrodžius žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (pavėluoto krovinio pristatymo) bei žalos atsiradimo, nėra pagrindo priteisti negautas pajamas. Reikalavimas dėl 2104,49 Lt papildomų nuostolių, susidariusių vykdant sprendimą civilinėje byloje, kurioje UAB „Girteka“ iš UAB „Jutatransa“ priteistas atlyginimas už krovinio pervežimą, priteisimo buvo atmestas, nenustačius UAB „Girteka“ kaltės dėl šių nuostolių atsiradimo.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija sutiko, kad tarp šalių jų sudarytos transporto užsakymo-sutarties pagrindu susiklostė tarptautinio pervežimo teisiniai santykiai. Konstatuota, kad atsakovas laikytinas krovinio vežėju, nes tai nurodyta CMR važtaraštyje. Byloje nesant ieškovo ir krovinio siuntėjo sudarytos sutarties, nėra galimybės nustatyti, kokios apimties yra ieškovo įsipareigojimai siuntėjui, kartu pabrėžiant, kad tik tuo atveju, jei tarptautiniame pervežime ieškovas būtų dalyvavęs kaip vežėjas, tai jis, atlyginęs siuntėjo nuostolius, turėtų regreso teisę kito vežėjo (atsakovo) atžvilgiu ir tik tokiu atveju atsakovas, kaip vienas iš vežėjų, neturėtų teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas (ieškovas), kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir, jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti (CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalis). Ieškovui savo reikalavimą grindžiant tik faktu, kad krovinio siuntėjas nesumokėjo 1000 eurų sumos už pervežimą ir prašant šią sumą, kaip negautas pajamas, priteisti iš atsakovo, tačiau, nepateikus įrodymų, patvirtinančių CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CMR konvencijoje įtvirtinta vežėjo kaltės prezumpcija vadovautis nėra pagrindo, kartu tai reiškia, kad pareiga įrodyti, jog atsakovas yra atsakingas dėl ieškovo patirtų nuostolių, tenka ieškovui (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neturi pareigos besąlygiškai atlyginti ieškovo nuostolių, nes juos dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė krovinio gavėjas OOO ,,Noks“, kuris 1500 eurų sumažino krovinio pardavimo kainą. Neįrodžius krovinio siuntėjo patirtų nuostolių, o krovinio gavėjo Olandijos įmonės „Copex Road Cargo“ ieškovui nesumokėtus 1000 eurų pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus ne nuostoliais, o baudomis, dėl kurių taikymo rašytinio susitarimo nebuvo sudaryta ir dėl kurių ginčijimo ieškovas nesikreipė į teismą, nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti 3452,80 Lt negautų pajamų. Pagrįstai netenkintas ir ieškovo reikalavimas priteisti 2104,49 Lt papildomų nuostolių, nes UAB ,,Girteka“ kreipimasis į teismą dėl dalies atlyginimo už krovinio pervežimą priteisimo nepripažintinas piktnaudžiavimu savo teisėmis. Be to, UAB ,,Girteka“ kreipimasis į teismą dokumentinio proceso tvarka atitinka CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą. Kaip nepagrįsti buvo atmesti ieškovo argumentai apie atsakovo neprieštaravimą ieškovo atliktam įskaitymui, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo įsipareigojimas kompensuoti nuostolius nebuvo besąlyginis, šį siejant su reikalavimu pateikti nuostolius patvirtinančius įrodymus. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Kai krovinio tarptautinio pervežimo kelių transportu sutartis įforminta ne tik CMR važtaraščiu, bet ir kitais dokumentais (nagrinėjamos bylos atveju – transporto užsakymu-sutartimi), tikrieji šalių ketinimai dėl pervežimo sutarties ir konkretaus vežėjo bei jo atsakomybės gali būti nustatyti tik išanalizavus visus su krovinio pervežimo sutartimi susijusius dokumentus. Teismai, neanalizuodami transporto užsakymo sutarties, padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti taikomos tik CMR konvencijos nuostatos, nes neatsižvelgė į tai, kad kasatorių ir atsakovą siejo ne tik CMR konvencijos, bet ir nacionalinės teisės reglamentuojami sutartiniai santykiai. Nustatyto maršruto nesilaikymas, dėl vežėjo nesąžiningų veiksmų ekspeditoriaus patirtų nuostolių atlyginimo klausimas nereglamentuojami CMR konvencijos, todėl šiems spręsti turėjo būti taikoma nacionalinė teisė. Analogišką poziciją kasatorius grindžia ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvenciją (CMR)“ 45 punktu, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad ginčai tarp vežėjo ir ekspeditoriaus nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus, akcentuodamas, kad ginčas yra kilęs ne dėl tarptautinio krovinio gabenimo, o dėl transporto užsakymo sutarties pažeidimo ir turi būti vertinamas kaip ginčas tarp vežėjo ir ekspeditoriaus.

142. Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu neskundė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad atsakovo veiksmai ieškovo pavedimu gabenant krovinį iš Olandijos į Rusiją neatitiko pareigingo ir rūpestingo vežėjo pareigų bei kad atsakovas pažeidė transporto užsakymo sutartį Nr. 080905/S, tai, kasatoriaus teigimu, vežėjo kaltė ekspeditoriui yra nustatyta (CK 6.205 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytos priežasties teismai, pažeisdami CK 6.256 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo, pažeidęs sutartines prievoles, privalo kitai sutarties šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius, reikalavo, kad ieškovas įrodytų ne savo, o krovinio gavėjo patirtų nuostolių dydį. Atsakovui tenka pareiga atlyginti kasatoriaus negautas pajamas, kurių dydį jis įrodė sąskaitomis ir avansinio mokėjimo dokumentais.

15Teismai netinkamai vertino atsakovo 2005 m. spalio 25 d. raštą Nr. 0515340 ir nepagrįstai nustatė, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti krovinio gavėjo, o ne ieškovo nuostolius, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai). Kadangi atsakovas nurodytu raštu įsipareigojo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ir prašė pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus, tai ieškovas įrodinėjo dėl pavėluoto krovinio pristatymo negautų pajamų dydį. Kasatoriaus teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kasatoriaus atlyginimas už atsakovo pavėluotai pristatytą krovinį buvo sumažintas 1000 eurų. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad neaiškumai, kylantys iš atsakovo parengto rašto, turi būti aiškinami atsakovo nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

163. Byloje nepagrįstai netaikytos CK 6.64 straipsnio nuostatos. Kasatoriaus įsitikinimu, priešpriešinių prievolių vykdymo principai turi būti taikomi ir santykiams, kuriuos reglamentuoja CMR konvencija. Ieškovas, be negautų pajamų, iš atsakovo prašė priteisti ir papildomus nuostolius, atsiradusius dėl kreditoriaus nesąžiningų veiksmų. Ieškovas atsakovo atžvilgiu laikytinas skolininku, nes turi pareigą sumokėti už krovinio vežimo paslaugas, o atsakovas laikytinas ieškovo kreditoriumi. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo pareigos skolininkui. Kai kreditorius pažeidžia prievoles, tai skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Jei kreditorius pažeidžia prievolę prieš skolininką, tai skolininkas turi teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą (CK 6.46 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, kylančią iš transporto užsakymo sutarties, yra pagrindas pripažinti atsakovo kaltę. Nors ir žinodamas apie sutartinių prievolių pažeidimą, atsakovas dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį Šilutės rajono apylinkės teismui dėl atlyginimo už krovinio vežimą priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimu minėtoje civilinėje byloje UAB „Girteka“ iš UAB „Jutatransa“ buvo priteistas atlyginimas už krovinio pervežimą, nurodžius, kad UAB „Girteka“ kaltės faktas nustatinėjamas kitoje, t. y. nagrinėjamoje, civilinėje byloje. Nors šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir jie galėjo būti nagrinėjami vienoje byloje, tačiau, UAB „Girteka“ pareiškus ieškinį dokumentinio proceso tvarka, UAB „Jutatransa“ neteko galimybės pareikšti priešiešieškinį (CPK 430 straipsnio 4 dalis), o dėl CPK 341 straipsnio 2 punkte nustatytų kasacijos ribojimų turtiniuose ginčuose UAB „Jutatransa“ kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. sprendimo nebuvo priimtas. UAB „Girteka“, būdamas prievolę pažeidęs kreditorius, nesąžiningai reiškė ieškinį dėl viso sutartyje nustatyto atlyginimo už krovinio pervežimą priteisimo, nors UAB „Jutatransa“ visas atlyginimas dėl pavėluoto krovinio pristatymo nebuvo sumokėtas. Kasatorius, remdamasis CK 6.64 straipsnio 4 dalies norma, teigia turintis teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad UAB „Girteka“ netinkamai įvykdė prievolę, atlyginimą. Kasatorius akcentuoja ir tai, kad byloje susiklosčiusi situacija, kai prievoles pažeidusiam vežėjui dokumentinio proceso tvarka buvo priteistas visas atlyginimas už krovinio pervežimą, nors vežėjas pažeidė dvišalę sutartį, sudarytą su krovinio ekspeditoriumi, ir neatlygino ekspeditoriui šio patirtų nuostolių, pažeidžia ne tik CK 6.64 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ir prieštarauja CPK 2 straipsnyje įtvirtintiems civilinio proceso tikslams, nes teisinė taika tarp šalių nebuvo atkurta.

17Atsakovo pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad ieškovo kasacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašoma jį atmesti. Nurodomi šie teisiniai argumentai:

181. Kadangi kasatorius yra tiesioginis vežėjas savo kliento atžvilgiu ir siuntėjas atsakovo atžvilgiu bei atsakovas nežinojo, kieno nurodymu veikė ieškovas, tai teismai pagrįstai nusprendė, kad ginčui spręsti taikytina CMR konvencija ir tik tiems klausimams, kurie nereglamentuoti CMR konvencijos nuostatų, taikytina nacionalinė teisė.

192. Nors teismai nustatė, kad atsakovas viršijo krovinio pristatymo terminą, tačiau krovinys buvo pristatytas tinkamam gavėjui, gavėjas jokių pretenzijų krovinio priėmimo metu nepareiškė. Teismai pagrįstai nustatė, kad pavėlavus pristatyti krovinį vežėjas yra atsakingas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atsakomybės ribas įtvirtina CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vežėjas privalo atlyginti nuostolius tik tuo atveju, jei įrodoma, kad dėl vėlavimo atsirado nuostolių ir įrodomas nuostolių dydis. Nors, kasatoriaus teigimu, krovinys buvo pristatytas pavėluotai dėl netinkamo pasienio posto pasirinkimo, tačiau šalys nesitarė dėl netesybų, jei atsakovas nukryptų nuo pageidaujamo maršruto. Kadangi susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis), tai pareigos atlyginti netesybas dėl sienos kirtimo ne per susitartą pasienio postą atsakovui neatsiranda.

203. Kasatorius nepagrįstai teigė, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo jis patyrė 1000 eurų nuostolių, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad kasatoriaus reikalavimo atsakovui pagrindas – krovinio siuntėjo ieškovui taikytos baudos už pavėluotą krovinio pristatymą ir krovinio pervežimą ne per nurodytą pasienio punktą. Be to, tarp kasatoriaus patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl kasatorius neturi teisinio pagrindo reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovo.

214. Teismai pagrįstai nekonstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumo šiam kreipiantis į Šilutės rajono apylinkės teismą dokumentinio proceso tvarka dėl atlyginimo už krovinio pervežimą priteisimo iš ieškovo, taip pat kreipiantis į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas patyrė nagrinėjant nurodytą bylą, nėra pagrindo priskirti prie papildomų nuostolių CK 6.245 straipsnio 4 dalies prasme, nes šios išlaidos atsirado atsakovui apgynus savo teisėtą interesą gauti atlyginimą už ieškovui suteiktas paslaugas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl tarptautinio krovinių vežimo santykių kvalifikavimo ir jų dalyvių atsakomybės

25Byloje nagrinėjama tarptautinio krovinių pervežimo procese susiklosčiusi situacija, kai sudaręs sutartį su krovinio siuntėju asmuo (kasatorius) pats tiesiogiai krovinio nevežė, bet dėl vežimo paslaugos susitarė su kitu asmeniu (atsakovu), kuris faktiškai vežė krovinį; ginčo sprendimui aktualus šių asmenų teisinio statuso ir tarpusavio sutartinių santykių kvalifikavimo klausimas.

26Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visų pirma būtina nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentuoja šalių tarpusavio santykius. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino.

27Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja.

28Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik ,,klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys. Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas; tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, krovinio vežimo nacionaliniais maršrutais ar kt. Sprendžiant iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindinė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius.

29Teisingam sutarties kvalifikavimui visų pirma svarbi sutarties, kaip teisinio veiksmo, samprata. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą). Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008). Aptartose situacijose, kai kelis vežėjus (tiek faktinius, tiek sutartinius) ir siuntėją sieja viena bendra krovinio vežimo sutartis, visi vežėjai krovinio siuntėjui ir gavėjui atsako tiesiogiai, kaip keli vežėjai, vykdę vežimą vienintelės (angl. – single) sutarties sąlygomis CMR konvencijos 34 straipsnio pagrindu; kelių vežėjų tarpusavio reikalavimams tokiu atveju taikomos CMR konvencijos 37-39 straipsniuose nustatytos regreso taisyklės.

30Tarptautinio pervežimo dalyvių sudarytos pagalbinės sutartys kvalifikuojamos autonomiškai, t. y. pagal jų faktinį turinį; atitinkamai turi būti sprendžiama dėl iš šių sutarčių atsiradusiems santykiams taikytinos teisės ir jų šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei sutartinės atsakomybės. Asmens statusas sutartyje su vienu pervežimo santykių dalyviu savaime nelemia jo statuso sutartyje su kitu pervežimo dalyviu. Kai su faktiniu vežėju sutartį sudaro asmuo, kurį su siuntėju sieja krovinių ekspedicijos sutartis (kaip nagrinėjamu atveju savo statusą įvardija kasatorius), tokios sutarties turinys nėra iš anksto nulemtas, ji turi būti kvalifikuojama pagal bendrąsias sutarčių kvalifikavimo taisykles. Krovinių ekspedijavimo santykius reglamentuoja nacionalinė teisė – CK šeštosios knygos XLI skyrius, pagal įstatyminę apibrėžtį krovinio ekspedicijos sutarties turinys – ekspeditoriaus įsipareigojimas už atlyginimą užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis); tarp tokių paslaugų gali būti ir ekspeditoriaus pareiga savo ar kliento vardu sudaryti vežimo ar kitas sutartis. Jeigu ekspeditorius savo vardu sudaro vežimo sutartį su vežėju, tai santykiuose su kita sutarties šalimi jis veikia jau ne kaip ekspeditorius, o kaip siuntėjas (CK 6.808 straipsnio 1 dalis); tokiai sutarčiai taikoma CMR konvencija, jeigu sutartis atitinka 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. Kvalifikavus sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad CMR konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Kartu CMR konvencijoje nėra nuostatų, kurios draustų pervežimo dalyvių atsakomybę joje nenumatytais pagrindais; bendrasis civilinės atsakomybės principas reikalauja, kad nuostoliai (žala) būtų atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl tais atvejais, kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas.

31Nagrinėjamoje byloje kasatorius reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina tik iš ginčo šalių tarpusavio sutarties, neįrodinėja fakto, kad yra atlyginęs krovinio gavėjo ar kitų pervežimo dalyvių patirtus nuostolius ir nesiremia regreso teise atsakovui. Kasatoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis yra pavadinta ,,Transporto užsakymu – sutartimi“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai šiai sutarčiai taikė CMR konvenciją, nes jos sąlygos atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: ja atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį iš Olandijos į Rusiją sausumos keliu, vilkiku su puspriekabe, laikydamasis CMR važtaraštyje nustatytų sąlygų, o kasatorius (užsakovas) įsipareigojo paruošti krovinį ir sumokėti už jo pervežimą. Papildomai pažymėtina, kad sutartyje, kurios sąlygas, kaip ofertą, parengė kasatorius ir akceptavo atsakovas, yra nurodyta, jog šalys vadovaujasi CMR konvencija. Pagal šią sutartį tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo santykiai: kasatorius veikė kaip siuntėjas, o atsakovas – kaip vežėjas. Ginčo šalių tarpusavio sutarties kvalifikavimui neturi esminės įtakos kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad siuntėjo atžvilgiu jis veikė kaip ekspeditorius. Kasatorius reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė dviem pagrindais: dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir dėl vežimo maršruto pažeidimo. Abu šie vežėjo atsakomybės pagrindai reglamentuoti CMR konvencijoje. Už pavėluotą krovinio pristatymą vežėjas atsako (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis), jeigu nėra jo atsakomybę paneigiančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalyse; vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą ribos apibrėžtos CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje: tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. CMR konvencijos 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta vežėjo atsakomybė už kroviniu disponuojančio asmens instrukcijų dėl krovinio gabenimo neįvykdymą – vežėjas atsako asmeniui, turinčiam teisę pareikšti pretenzijas dėl padarytų nuostolių. Pagal CMR konvenciją atlyginami faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, nuostolių faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo; CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas, todėl vežėjas gali tuo gintis.

32Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius turi įrodyti patirtų nuostolių faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo padarytų vežimo sutarties pažeidimų ir patirtų nuostolių. Teismai konstatavo, kad kasatorius patirtų nuostolių fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovo padarytų vežimo sutarties pažeidimų ir patirtų nuostolių neįrodė; abu šie klausimai yra fakto, o ne teisės, todėl teisėjų kolegija neturi diskrecijos jų peržiūrėti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nesuformuluoti teisės taikymo klaidas įvardijantys argumentai, kurie leistų konstatuoti skundžiamų sprendimų panaikinimo ar pakeitimo pagrindus (CPK 346 straipsnio 1 dalis).

33Dėl su kitos civilinės bylos nagrinėjimu susijusių kasatoriaus nuostolių

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje kasacinio skundo dalyje kasatorius nesuformulavo įstatymo reikalavimus (CPK 346 straipsnis) atitinkančių kasacijos pagrindų: nenurodė materialinės ar procesinės teisės normų, dėl kurių pažeidimo galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas, galimai pažeistų teismų praktikos nuostatų ar kasacinio teismo praktikos prieštaravimų. Teismai kasatoriaus ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad nenustatė pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – pripažino, kad atsakovas, reikšdamas ieškinį dėl skolos už vežimą priteisimo dokumentinio proceso tvarka, įgyvendino dispozityvumo ginant civilines teises principą, teismo sprendimu jo reikalavimas buvo patenkintas, teismo sprendimas įsiteisėjęs ir įvykdytas, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, tai neužkirto kelio kasatoriui savo ruožtu kreiptis į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo. Kasatoriaus argumentų, ginčijant šią skundžiamų sprendimų dalį, esmė – tvirtinimai, kad teismas turėjo pareikštą reikalavimą patenkinti, CK 6.64 straipsnio normos, reglamentuojančios atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, su skundžiamų teismų sprendimų teisėtumu kasacinio skundo motyvais nesusietos. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija šios kasacinio skundo dalies nenagrinėja.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta įstatyminių pagrindų skundžiamiems teismų sprendimams panaikinti ar pakeisti.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

37Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistus.

38Priteisti iš UAB ,,Jutatransa“ 38 litus 95 cnt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 19 d. ieškovo pateiktos transporto... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 19 d. transporto... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. Teisėjų kolegija sutiko, kad tarp šalių jų sudarytos transporto... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų priimtus procesinius... 13. 1. Kai krovinio tarptautinio pervežimo kelių transportu sutartis įforminta... 14. 2. Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu neskundė pirmosios instancijos teismo... 15. Teismai netinkamai vertino atsakovo 2005 m. spalio 25 d. raštą Nr. 0515340 ir... 16. 3. Byloje nepagrįstai netaikytos CK 6.64 straipsnio nuostatos. Kasatoriaus... 17. Atsakovo pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad ieškovo... 18. 1. Kadangi kasatorius yra tiesioginis vežėjas savo kliento atžvilgiu ir... 19. 2. Nors teismai nustatė, kad atsakovas viršijo krovinio pristatymo terminą,... 20. 3. Kasatorius nepagrįstai teigė, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo jis... 21. 4. Teismai pagrįstai nekonstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumo šiam... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl tarptautinio krovinių vežimo santykių kvalifikavimo ir jų dalyvių... 25. Byloje nagrinėjama tarptautinio krovinių pervežimo procese susiklosčiusi... 26. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo... 27. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo... 28. Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir... 29. Teisingam sutarties kvalifikavimui visų pirma svarbi sutarties, kaip teisinio... 30. Tarptautinio pervežimo dalyvių sudarytos pagalbinės sutartys kvalifikuojamos... 31. Nagrinėjamoje byloje kasatorius reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina... 32. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius turi įrodyti... 33. Dėl su kitos civilinės bylos nagrinėjimu susijusių kasatoriaus nuostolių... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje kasacinio skundo dalyje kasatorius... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta įstatyminių pagrindų... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir... 38. Priteisti iš UAB ,,Jutatransa“ 38 litus 95 cnt išlaidų, susijusių su... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...