Byla I-809-84/2012
Dėl žalos priteisimo

1(S)

2Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,

3sekretoriaujant Linai Andrašiūnienei,

4dalyvaujant pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ atstovams L. N. ir advokatei D. T.,

5dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovui E. J.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl žalos priteisimo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėja UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė skundą, kuriuo prašo iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės priteisti pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ patirtą turtinę žalą – 30 790,77 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

9Pareiškėja skunde bei pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – pareiškėja) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kad. Nr. ( - ), esantis ( - ) Šiauliuose (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėja, detaliojo plano organizatorė 2010-07-22 sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. SŽ-702-(TP), gavo planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, turėdama konkretų komercinį interesą detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir naudingomis sąlygomis parduoti Žemės sklypą. 2010-11-02 pareiškėja su R. M. individualia įmone sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 10/11-02/p dėl Žemės sklypo detaliojo plano parengimo. Atlikusi detaliojo plano rengimo ir suderinimo darbus, numatytus teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kreipėsi dėl detaliojo plano patikrinimo. 2011-07-21 Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1526-(19.4), kuriuo patvirtinta, jog Žemės sklypo detaliojo plano projektas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pateikė siūlymą tvirtinti detalųjį planą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. 2011-07-27 pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą.

102011-08-22 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdžio metu svarstytas Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimas. Posėdžio metu nuspręsta siūlyti atidėti sprendimo projekto svarstymą ir rekomenduoti Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai organizuoti papildomą detaliojo plano aptarimą su Pabalių bendruomene. 2011-08-25 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstytas posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Atsižvelgiant į siūlymą atidėti 33 darbotvarkės klausimą dėl Žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo, nuspręsta šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. 2011-09-29 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu 25 darbotvarkės klausimu svarstytas Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas. Sprendimas nebuvo priimtas, kadangi nebuvo balsų daugumos. Šiaulių miesto savivaldybės merui paprašius nurodyti motyvus, kodėl netvirtinamas detalusis planas – jokie motyvuoti argumentai nebuvo pateikti. Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus Žemės sklypo detaliojo plano bei nepateikus motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu patvirtinti detalųjį planą. 2011-11-10 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė potvarkį Nr. TT-4, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-11 nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu, patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą.

11Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

12Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės taryba per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalėjo patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir detaliojo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą dėl minėtojo detaliojo plano netvirtinimo. 2011-08-25 Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Miesto ūkio ir plėtros komiteto siūlymu, išbraukė Žemės sklypo detalaus plano svarstymą iš darbotvarkės, kadangi komitetas siūlė organizuoti papildomą detalaus plano svarstymą. Tačiau toks motyvas nelaikytinas reikšmingu argumentu, kadangi Miesto ūkio ir plėtros komiteto siūlymas ir/ar (ne)pritarimas yra rekomendacinio pobūdžio, be to, tokia Šiaulių miesto savivaldybės teisė atidėti detaliojo plano svarstymo procedūrą nėra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. 2011-09-29 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu sprendimas dėl Žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo arba netvirtinimo nebuvo priimtas nesurinkus posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų daugumos. Šiaulių miesto savivaldybės taryba neteisėtai, pažeisdama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos parengto Žemės sklypo detaliojo plano bei nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl tai nėra padaryta.

13Pareiškėja įvykdė visas teisės aktuose ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje numatytas pareigas, gavo visus dėl detaliojo plano tvirtinimo sprendžiančių institucijų privalomus suderinimus. Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimo aktas patvirtina, kad pareiškėjai nebuvo nurodyta koreguoti detalųjį planą, o taip pat tai, kad parengtas detalusis planas atitiko aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teisėtai veikusi pareiškėja turėjo pakankamai pagrįstus lūkesčius, jog detalusis planas bus patvirtintas, o viešojo administravimo subjektui nebus pagrindo nemotyvuotai, remiantis išimtinai diskrecijos teise, atsisakyti priimti sprendimą. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba, grįsdama sprendimą diskrecijos teise, pateiktų motyvus, susijusius su asmeniui pavestų sutartimi ar nustatytų teisės aktais pareigų netinkamu įvykdymu. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Jei sprendimas atsisakyti tvirtinti detalųjį planą būtų priimtas per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 dalyje numatytą 20 dienų terminą, pareiškėja būtų turėjusi galimybę, atsižvelgdama į tokio sprendimo motyvus, jį skųsti, koreguoti detalųjį planą ar imtis kitokių veiksmų savo interesams apginti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nenumato diskrecijos teisės atidėti detaliojo plano svarstymo procedūros arba teisės nemotyvuotai netvirtinti detalaus plano. Atsakovė, nevykdydama teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose jai numatytų pareigų, veikė neteisėtai ir sukėlė žalą pareiškėjai.

142007-08-06 pareiškėja ir AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį Nr. 01-222/07 (toliau – Žemės sklypo kreditas). Šia Žemės sklypo kredito sutartimi pareiškėja pasiėmė 1 800 000 Lt dydžio paskolą. Iš šios sumos 960 000 Lt skirti Žemės sklypo įsigijimui, 840 000 Lt – apyvartinių lėšų papildymui, t.y. detaliojo plano rengimui ir Žemės sklypo projekto įgyvendinimui. Pareiškėja paėmė Žemės sklypo kreditą siekdama detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir pardavus juos padengti Žemės sklypo kreditą bei gauti pelną. Pareiškėjos patirtą žalą dėl atsakovės neveikimo sudaro Žemės sklypo kredito palūkanos. Turtinės žalos laikotarpis skaičiuotinas nuo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyto termino atsakovei priimti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo – 2011-08-17 iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkio priėmimo dienos – 2011-11-10. Dėl nepagrįsto detaliojo plano netvirtinimo pareiškėja prarado beveik 3 (tris) mėnesius, kuriuos galėjo skirti Žemės sklypo projekto vykdymui, tačiau projekto įgyvendinimas dėl neteisėtų veiksmų buvo sustabdytas. Tai suponuoja išvadą, jog teisėtai veikusi pareiškėja Žemės sklypo projektą galėtų įgyvendinti 3 (trimis) mėnesiais anksčiau nei tai padarys dabar, t.y. parduoti dalį sklypų ir anksčiau padengti Žemės sklypo kreditą. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėja nepagrįstai turės sumokėti daugiau palūkanų už Žemės sklypo kreditą, nei galėjo tikėtis sumokėti, jeigu atsakovė būtų veikusi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjos patirtą žalą – prarastos galimybės piniginę vertę – sudaro Žemės sklypo kredito palūkanos nuo 2011-08-17 iki 2011-11-10, iš viso 30790,77 Lt.

15Pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju neteisėtas atsakovės neveikimas sietinas su nemotyvuotu detalaus plano netvirtinimu ir detaliojo plano tvirtinimo procedūros atidėjimu, todėl yra susijęs teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjos patirtais nuostoliais. Akcentuotina tai, jog de jure ir de facto atsakovė neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti detaliojo plano. Siekdama įgyvendinti Žemės sklypo projektą – t.y. detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir juos realizuoti, pareiškėja šiuo tikslu yra paėmusi Žemės sklypo kreditą. Už suteiktą paskolą ji moka palūkanas, laiku nepadengdama kredito dalių moka delspinigius. Todėl pareiškėja, būdama verslo subjektu, planuoja projekto įgyvendinimo laiką atsižvelgdama į teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus terminus. Taigi toks įstatymu priskirtų funkcijų nevykdymas sukelia pareiškėjai žalą, kadangi ji prarado beveik 3 (tris) mėnesius, per kuriuos galėjo rengti Žemės sklypo projektą, tuo pačiu tai reiškia, jog 3 (trimis) mėnesiais vėliau bus padengtas Žemės sklypo kreditas ir pareiškėja atsiskaitys su kreditoriumi.

16Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) Šiauliuose. Pareiškėja 2010-07-22 sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. SŽ-702-(TP), gavo planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, turėdama konkretų komercinį interesą – detaliuoju planu suskirstyti Žemės sklypą į mažesnius sklypus ir naudingomis sąlygomis parduoti. 2011-07-21 LR valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1526-(19.4), kuriuo patvirtinta, jog Žemės sklypo detaliojo plano projektas atitinka LR teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pateikė pasiūlymą tvirtinti detalųjį planą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. 2011-07-27 pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą. 2011-09-29 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu Žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimu Nr. 25 nebuvo priimtas sprendimas, kadangi nebuvo balsų daugumos. 2011-11-10 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė potvarkį Nr. TT-4, kuriuo patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą.

18Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

19CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

20Taip pat atsakovė nurodė, kad remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis. Kaip nurodoma teismų praktikoje, apie tai, ar pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, ji galimai prarado 3 mėnesius, per kuriuos galėjo rengti Žemės klypo projektą, tuo pačiu tai reiškia, kad 3 mėnesiais vėliau bus padengtas žemės sklypo kreditas ir pareiškėja atsiskaitys su kreditoriumi. Tokią poziciją vertina kritiškai – mano, kad pareiškėjos sumanymas pirkti sklypą, turint tikslą jį padalinti į daugiau žemės sklypų, buvo jos apsisprendimas, kuris susijęs su verslui būdinga rizika dėl investicinio projekto sėkmės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, būtų tikrai ir neišvengiamai pardavusi žemės sklypus už vienokią ar kitokią kainą ir atsiskaičiusi su savo kreditoriumi. Darytina išvada, kad pareiškėja patirtų nuostolių faktą grindžia vien prielaidomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės aktų priėmimo ji patyrė objektyvias neigiamas pasekmes.

21Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, kurios atsiradimas yra siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, atlyginimo.

23Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 str. Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal to paties straipsnio 4 d., valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

24Pareiškėja turtinę žalą kildina iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos neveikimo, tai sutrukdė pareiškėjai įstatymo numatyta tvarka patvirtinti parengtą ir patikrintą jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) Šiauliuose, detalųjį planą t. y. sukliudė jai įgyvendinti numatytą Žemės sklypo suskirstymą į mažesnius sklypus ir juos parduoti. Anot pareiškėjos, būtent atsakovės neveikimas, dėl kurio trims mėnesiams buvo sustabdytos detaliojo teritorijų planavimo procedūros, lėmė tai, jog nebuvo įmanoma vykdyti numatytą veiklą – parduoti suskirstytus žemės sklypus, dėl to pareiškėja turėjo mokėti palūkanas už banko suteiktą kreditą.

25Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja 2010-07-22 sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. SŽ-702-(TP), gavo planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. 2010-11-02 pareiškėja su R. M. individualia įmone sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 10/11-02/p dėl Žemės sklypo detaliojo plano parengimo. 2011-07-21 Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1526-(19.4), kuriuo patvirtino, jog Žemės sklypo detaliojo plano projektas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pateikė siūlymą tvirtinti detalųjį planą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje. 2011-07-27 pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą.

26Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja ir AB Ūkio bankas 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 01-222-07. Šia sutartimi pareiškėjai buvo suteiktas kreditas žemės sklypo įsigijimui ir apyvartinių lėšų papildymui. Kredito grąžinimo galutinis terminas – 2010-08-06. Pagal 2010 m. liepos 9 d. susitarimą Nr. 4 – kredito grąžinimo terminas 2012-08-06. 2011 m. gegužės 24 d. susitarime Nr. 5 nurodyta, kad kredito grąžinimo galutinis terminas – 2014-08-06.

27Kaip jau minėta, pareiškėja žalą kildina iš to, kad atsakovei neteisėtai nepatvirtinus Žemės sklypo detaliojo plano, ji prarado beveik tris mėnesius, per kuriuos galėjo rengti Žemės sklypo projektą, tuo pačiu tai reiškia, kad trimis mėnesiais vėliau bus padengtas Žemės sklypo kreditas.

28Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.

30Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. liepos 28 d. gautas UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas patvirtinti žemės sklypo ( - ) Šiauliuose detalųjį planą (b. l. 41). Vadovaujantis Teritorijų įstatymo 26 str. 4 d., pareiškėjos pateiktas detalusis planas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos turėjo būti patvirtintas arba pateiktas motyvuotas atsisakymas tvirtinti iki 2011 m. rugpjūčio 26 d.

31Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad savivaldybės tarybai arba savivaldybės administracijos direktoriui tarybos pavedimu atsiranda pareiga patvirtinti detalųjį planą arba motyvuotai nepatvirtinti per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Galiojantys teisės aktai tokiu atveju nesuteikia teisės savivaldybės tarybai priimti kitokio pobūdžio sprendimų (taip pat – daryti pertrauką sprendimo projekto svarstyme, nesvarstyti klausimo ir pan.). Detaliojo plano tvirtinimo procedūra, šios procedūros atlikimo terminai ir kt. įtvirtinti specialiame Teritorijų planavimo, o ne Vietos savivaldos įstatyme. Todėl nepagrįsta atsakovo pozicija, kad ginčijamas klausimas (kiek tai liečia procedūrinius terminus) turėtų būti sprendžiamas pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, numatančias savivaldybės diskrecijos teisę atlikti ar neatlikti veiksmus. Be to, jei būtų pripažinta, kad savivaldybės taryba tam tikrais atvejais (pvz., dėl to, kad reikia daryti pertrauką sprendimo projekto svarstyme, teikti svarstyti patobulintą projektą) turi teisę nukrypti nuo Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. nustatyto termino ir nepriimti jokio administracinio sprendimo, susidarytų teisinio neapibrėžtumo situacija. Asmenys, suinteresuoti tam tikro detaliojo plano parengimu ir tvirtinimu, tiesiog nežinotų, kada institucija įvykdys jai nustatytą pareigą atlikti Teritorijų planavimo įstatyme minimus veiksmus, iš esmės būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

32Teismas sprendžia, kad Taryba nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. įtvirtinto 20 darbo dienų termino, per kurį turėjo patvirtinti detalųjį planą arba priimti sprendimą jo netvirtinti ir planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti.

33Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, be neteisėtų valdžios institucijų veiksmų taip pat turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams sukeltos žalos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Pažymėtina, jog reikalavimas atlyginti „pernelyg nutolusią“ žalą prieštarautų sąžiningumo principui (Mikelėnas V., Prievolių teisė, Pirmoji dalis, Vilnius, 2002, p. 194).

34Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tarp neteisėto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos neveikimo ir pareiškėjai kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamo pagrindo teigti, jog žalingi padariniai, t. y. palūkanos, kilo būtent iš minėto viešojo administravimo subjekto neveikimo. Todėl, teismo nuomone, priežastinis ryšys neišpildo minėtojo conditio sine qua non (lot. – būtinoji sąlyga) testo.

35Ši išvada darytina pirmiausia todėl, jog iš bylos faktinių aplinkybių viseto akivaizdu, kad pareiškėja palūkanas pagal kredito sutartį (b. l. 13-20), iš kurių ji kildina turtinę žalą, būtų turėjusi mokėti ir be atsakovės neteisėto neveikimo. Taip teigtina, nes minėtą kredito sutartį pareiškėja sudarė realizuodama sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.). Realizuodama minėtąjį principą ir sudarydama kredito sutartį, kuri savo pobūdžiu laikytina terminuotąja paskolos sutartimi, pareiškėja taip pat prisiėmė ir sutartyse numatytą pareigą mokėti palūkanas, kurios nagrinėjamu atveju atliko mokėjimo funkciją, t. y. buvo užmokestis už pinigų skolinimą (CK 6.37 str.). Be to, iš kredito sutarties turinio taip pat matyti, jog tai buvo tikslinė paskola (CK 6.877 str.) su aiškiai įvardyta kredito paskirtimi, o būtent – Žemės sklypui įsigyti bei papildyti apyvartines lėšas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertina, kad yra nepagrįsta teigti, jog būtent atsakovės neveikimas, kuriuo buvo nepagrįstai užkirstas kelias tolesnėms detaliojo teritorijų planavimo procedūroms, lėmė pareiškėjos būtinybę mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditu, suteiktu Žemės sklypui įsigyti ir papildyti apyvartines lėšas. Priešingai – būtinybę mokėti palūkanas lėmė laisva valia prisiimtas įsipareigojimas, todėl teisinti prievolinių įsipareigojimų nevykdymą viešojo administravimo subjektų veiksmais (neveikimu) nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta. Kaip minėta, tarp pareiškėjos ir banko sudarytos tikslinės paskolos paskirtis buvo Žemės sklypo, kuris, kaip įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 11-12), pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nuo 2010-07-02, įsigijimas, o ne jo suskirstymas į mažesnius sklypus ir pardavimas, kurį pareiškėja nurodo kaip savo galutinį ūkinės veiklos tikslą, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog negalėjimą grąžinti paskolos ir tokiu būdu būtinybę mokėti palūkanas lėmė būtent minėtosios sklypo padalijimo teisės suvaržymas, nepagrįstai stabdant detaliojo teritorijų planavimo procedūras.

36Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kredito sutartis ir jos papildymai buvo terminuoti, t. y. juose kredito grąžinimo data nurodyta 2010 m. rugpjūčio 6 d., 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. CK 6.38 straipsnis inter alia įtvirtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Praleidęs terminą paskolai grąžinti, paskolos gavėjas pagal bendrąją taisyklę turi prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes, kurios, be kita ko, gali pasireikšti palūkanomis, skirtomis kreditoriaus negautoms pajamoms padengti (kompensacinė palūkanų funkcija). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip minėta, turtinę žalą kildina iš palūkanų mokėjimo pagal kredito sutartį laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d., kai turėjo būti patvirtintas detalusis planas arba pateiktas motyvuotas atsisakymas jį tvirtinti, iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo inspekcijos 2011 m. lapkričio 10 d. potvarkio priėmimo. Tačiau iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja, būdama sąžininga prievolės šalimi, iki minėtojo termino – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo inspekcijos 2011 m. lapkričio 10 d. potvarkio priėmimo – jau turėjo būti visiškai įvykdžiusi laisvu noru prisiimtus įsipareigojimus, o tai sudaro papildomą pagrindą teigti, jog neteisėtas atsakovės neveikimas ir pareiškėjai atsiradusi žala, t. y. minėtosios palūkanos, nebuvo susijusios faktiniu priežastiniu ryšiu su nepagrįstu detaliojo plano netvirtinimu. Nenustačius faktinio priežastinio ryšio, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jai būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Teismo nuomone, konkrečiu atveju nepagrįsta būtų anksčiau kilusių kreditorinių įsipareigojimų vykdymą automatiškai susieti su vėliau priimtais viešojo administravimo subjekto sprendimais (neveikimu), t. y. detaliojo planavimo procedūromis, nepaisant to, kad verslo subjektas, planuodamas verslą, subjektyviai tikėjosi gautas lėšas grąžinti iš sklypų pardavimų, o valstybės institucija neveikė taip, kaip ją įpareigoja veikti įstatymai. Todėl pareiškėjos nurodomi neteisėti veiksmai yra pernelyg nutolę nuo pareiškėjos reikalaujamų priteisti nuostolių. Pareiškėja neįrodė kitokios žalos, kuri su Šiaulių miesto savivaldybės neveikimu būtų susijusi priežastiniu ryšiu, pvz., patirtų detaliojo planavimo dokumentų rengimo išlaidų, todėl minėtųjų palūkanų pagal kredito sutartį jai priteisti nėra pagrindo.

37Pridurtina, jog teismo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies gali gauti tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo priteisti pareiškėjos prašomų bylinėjimosi išlaidų.

38Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas

Nutarė

39Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. (S)... 2. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,... 3. sekretoriaujant Linai Andrašiūnienei,... 4. dalyvaujant pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ atstovams L. N. ir... 5. dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovui E. J.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „duomenys... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėja UAB „duomenys... 9. Pareiškėja skunde bei pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė,... 10. 2011-08-22 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros... 11. Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio... 12. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą Šiaulių miesto... 13. Pareiškėja įvykdė visas teisės aktuose ir Detaliojo teritorijų planavimo... 14. 2007-08-06 pareiškėja ir AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį Nr.... 15. Pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju neteisėtas atsakovės neveikimas... 16. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime ir atsakovės... 17. Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 18. Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus... 19. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto... 20. Taip pat atsakovė nurodė, kad remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo... 21. Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundas atmestinas kaip... 22. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, kurios atsiradimas yra siejamas su... 23. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., turtinė... 24. Pareiškėja turtinę žalą kildina iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos... 25. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja 2010-07-22 sudarė... 26. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja ir AB Ūkio bankas 2007 m.... 27. Kaip jau minėta, pareiškėja žalą kildina iš to, kad atsakovei neteisėtai... 28. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 29. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad... 30. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje 2011 m.... 31. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad savivaldybės tarybai arba... 32. Teismas sprendžia, kad Taryba nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 26... 33. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, be neteisėtų valdžios institucijų... 34. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tarp neteisėto Šiaulių miesto... 35. Ši išvada darytina pirmiausia todėl, jog iš bylos faktinių aplinkybių... 36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kredito sutartis ir jos papildymai buvo... 37. Pridurtina, jog teismo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies gali gauti tik... 38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 39. Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 40. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos...