Byla 2A-99-236/2018
Dėl rentos sutarties nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. C. (O. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. C. ir S. P. ieškinį atsakovei N. P., tretiesiems asmenims Valstybinei įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei ieškovo O. C. ieškinį atsakovei N. P. dėl rentos sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai O. C. ir J. C. (J. C.) (miręs ( - )) 2010 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei N. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei dėl 2008 m. spalio 29 d. rentos sutarties nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-53-676/2016).
  2. Ieškovas O. C. 2013 m. kovo 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei N. P., tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centrui Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei dėl J. C. ir N. P. 2008 m. spalio 29 d. rentos sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, įpareigojant atsakovę N. P. grąžinti J. C. pagal ginčijamą rentos sutartį gautą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ). Teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi į bylą bendraieške įtraukė S. P. (civilinė byla Nr. 2-134-613/2016).
  3. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. sausio 12 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos į vieną bylą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-53-676/2016 pridedant prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-134-613/2016.
  4. Ieškovo O. C. ieškinys atsakovei N. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei dėl rentos sutarties nutraukimo pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdė savo pareigų. O. C. buvo mirusio J. C. sūnus. 2010 m. balandžio mėnesį ieškovui tapo žinoma, kad jo tėvas J. C. paguldytas į Klaipėdos miesto psichiatrinę ligoninę. Vėliau slapta nuo artimų giminaičių buvo pergabentas į senelių globos namus „Senjorų eldoradas“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2008 m. spalio 29 d. J. C. rentos sutartimi Nr. ( - ) su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleido savo nuosavybės teisę į butą, adresu ( - ), atsakovei N. P.. Atsakovė turėjo visapusiškai rūpintinis ir išlaikyti J. C., tačiau atsakovė tokios išlaikymo pareigos nevykdė, nes faktiškai J. C. gaudavo senatvės pensiją ir prižiūrėjo save pats. Atsakovė duodavo J. C. kažkokių medikamentų, nuo kurių jam buvo bloga. J. C. sveikatai pablogėjus, prieš J. C. valią jis buvo nuvežtas į Klaipėdos miesto psichiatrinę ligoninę, vėliau prieš jo valią apgyvendintas senelių globos namuose „Senjorų eldoradas“. Vėliau atsakovė išgabeno visus J. C. priklausančius daiktus, pakeitė buto spyną ir užkirto kelią J. C. grįžti į savo būstą. Atsakovė nevykdė jokių su išlaikymu iki gyvos galvos susijusių pareigų išlaikyti J. C. ir juo rūpintis, savo veiksmais iš esmės veikė prieš jo sveikatą ir prieš jo valią paguldė jį į psichiatrinę ligoninę, o vėliau į senelių globos namus. Atsakovė manipuliavo J. C. ir pasinaudodama savo padėtimi, būdama medicinos darbuotoja, darė jam įtaką, siekdama užvaldyti turtą, realiai nevykdė jokių pareigų, todėl ieškovas prašė nutraukti 2008 m. spalio 29 d. rentos sutartį, sudarytą J. C. ir atsakovės, taikyti restituciją ir grąžinti butą, esantį adresu ( - ), J. C..
  5. Ieškovų O. C. ir S. P. ieškinys atsakovei N. P., tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 1.84, 1.89 straipsnių pagrindais, kai savo veiksmų reikšmės negalintis suprasti J. C. sudarė sandorį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimu J. C. pripažintas neveiksniu. Ieškovai teigia, kad J. C. ir 2008 m. spalio 29 d. rentos sutarties sudarymo metu buvo neveiksnus ir negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų. Kadangi ši rentos sutartis yra niekinė, butas turi būti grąžintas J. C. palikimo paveldėtojui – ieškovui O. C..
  6. Atsakovė N. P. atsiliepime į ieškinį dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovo reikalavimas yra reiškiamas CK 1.84, 1.89 straipsnių pagrindais, abu šie teisiniai sandorių negaliojimo pagrindai negali būti taikomi. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2008 m. spalio 29 d., o neveiksniu J. C. pripažintas 2011 m. sausio 11 d. Ginčijamos sutarties sudarymo metu J. C. buvo psichiškai sveikas ir suprato, kokią sutartį sudaro bei siekė rentos sutarties sudarymo. Jis buvo šios sutarties sudarymo iniciatorius, pats kreipėsi į notarę Birutę Vinogradovienę, išsiaiškino rentos sutarties sudarymo bei vykdymo pasekmes. Dėl ieškovo reikalavimo nutraukti rentos sutartį, atsakovė nurodė, kad O. C. yra netinkamas ieškovas byloje, nes juo gali būti tik rentos gavėjas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu nusprendė ieškovų ieškinius atmesti, priteisti atsakovei N. P. iš ieškovo O. C. 2 081,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei N. P. iš ieškovės S. P. 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pritaikytos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi – N. P. priklausančio buto, esančio ( - ), areštą.
  2. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė patvirtino J. C. ir N. P. rentos sutartį, 2008 m. spalio 29 d. sudarytą J. C. ir N. P. dėl buto, esančio ( - ). Rentos sutartimi J. C. su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleido savo nuosavybės teisę į butą, adresu ( - ), atsakovei N. P.. Rentos sutarties 3 punkte rentos mokėtoja įsipareigojo teikti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir kitas reikiamas paslaugas.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimu J. C. pripažintas neveiksniu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi J. C. nustatyta globa ir jo globėja paskirta N. P.. J. C. ( - ) mirė.
  4. Teismas nurodė, kad teismo psichiatras ekspertas D. T. pateikė 2015 m. kovo 12 d. ekspertizės aktą Nr. ( - ), kuriame nurodė, kad nėra duomenų, jog J. C., miręs ( - ), dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti, realizuodamas savo civilines teises bei pareigas rentos sutarties sudarymo metu.
  5. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtino, kad J. C. dėl įvairių susirgimų buvo gydomas stacionariose gydymo įstaigose, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo psichiatrinė pomirtinė ekspertizė. Teismo psichiatrijos 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) į 5 ekspertui užduotą klausimą buvo atsakyta, kad J. C., miręs ( - ), rentos sudarymo metu, tai yra 2008 m. spalio 29 d., dėl jam nustatytų pažinimo funkcijų sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
  6. Teismas nurodė, kad 2008 m. spalio 29 d. sandorio sudarymo metu J. C. nebuvo pripažintas neveiksniu, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sandorį sudarytą fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, todėl ieškinys CK 1.84 straipsnio 2 dalies pagrindu laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas. Pažymėjo, kad netinkamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymas negali būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 6.464 straipsnis).
  7. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai tarpusavyje yra prieštaringi. Į teismo posėdžius iškviestų ieškovų pusės liudytojų parodymai buvo liudijantys, kad J. C. turėjo pažinimo funkcijų ir atminties sutrikimų. Teismo ekspertas K. D. rėmėsi ieškovo pakviestų liudytojų paaiškinimais, teikdamas išvadą, kad J. C., miręs ( - ), rentos sudarymo metu, tai yra 2008 m. spalio 29 d., dėl jam nustatytų pažinimo funkcijų sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakovės prašymu apklausti liudytojai patvirtino, kad J. C., sudarydamas rentos sutartį, puikiai viską suprato ir siekė sudaryti rentos sutartį su atsakove.
  8. Remdamasis J. C. medicininėje dokumentacijoje užfiksuota J. C. sveikatos chronologija, atsižvelgiant taip pat į teismo eksperto K. D. paaiškinimą, kad teikdamas eksperto išvadą rėmėsi liudytojų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat rėmėsi J. C. sveikatos istorijoje esančiu dublikatu, teismas darė išvadą, kad 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. ( - ) yra mažiau patikimas negu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, nes išanalizavus liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jie vertintini kaip prieštaringi ir jais remtis, vertinant J. C. psichikos būseną, negalima, taip pat atsižvelgtina į tai, kad medicininėje dokumentacijoje iki sandorio sudarymo momento – 2008 m. spalio 29 d. – J. C. nebuvo fiksuoti psichikos susirgimai, todėl pavienis įrašas 2008 m. spalio 15 d. asmens sveikatos istorijos dublikate, kuriame nustatyta senatvinės demencijos diagnozė, tačiau nėra įrašų, kurie patvirtintų negrįžtamus pažintinių funkcijų sutrikimus, būtinus patvirtinant įgytos silpnaprotystės diagnozę, negali būti laikomas pagrindu ekspertizės išvadai padaryti.
  9. Teismas nurodė, kad iš notarės Birutės Vinogradovienės paaiškinimo nustatyta, kad J. C. sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, jokių abejonių dėl jo psichikos būsenos nebuvo, jam buvo paaiškinta, kad nuosavybė pereis rentos mokėtojai, santykiai tarp rentos gavėjo ir davėjo buvo labai geri, notarė J. C. matė kokius 6-7 kartus, rentos sutartis buvo sudaryta notarų biure.
  10. Teismas labiau patikimais vertino notarės Birutės Vinogradovienės, antstolės Vidos Daugirdienės paaiškinimus, kurios tiesiogiai ne kartą bendravo su J. C. ir neturi suinteresuotumo, jų nesieja nei draugystės, nei giminystės ryšiai su šalimis.
  11. Teismas rėmėsi notarės Birutės Vinogradovienės ir antstolės Vidos Daugirdienės paaiškinimais, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad J. C. gyveno savarankiškai, savo laisva valia kreipėsi į notarę, aplinkybė, kad šiuo svarbiu sandorio sudarymo klausimu J. C. nesitarė su sūnumi ieškovu O. C. ir vaikaite ieškove S. P., patvirtina atsakovės liudytojų N. P. ir E. M. parodymai, kad ieškovo O. C. ir jo tėvo J. C. santykiai buvo blogi, jie nebendravo, galbūt dėl tos priežasties, kad O. C. su sutuoktine nepadėjo J. C., prašant pagalbos sergančiam J. C..
  12. Teismas taip pat nurodė, kad J. C. adekvačią psichinę būseną patvirtina ir aplinkybė, kad dar laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. P-2-6623-642/2008 J. C. buvo apklaustas kaip liudytojas ir davė paaiškinimus apie sūnaus J. C. santykius su jo sutuoktine. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad paaiškinimas išsamus ir adekvatus.
  13. Teismas darė išvadą, kad J. C. pats atvyko pas notarę ir išreiškė savo valią sudaryti sandorį. Iš liudytojų V. P., N. P., E. M. parodymų matyti, jog šio asmens ir N. P. santykiai buvo puikūs, J. C. vertino N. P. už tai, kad ji rūpinosi ir iki mirties prižiūrėjo J. C. sūnų Jevgenijų, kuris sirgo nepagydoma liga. Rentos sutarties 3 punkte rentos mokėtoja įsipareigojo teikti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas. Ši sutartis J. C. buvo naudinga, nes užtikrino jo aprūpinimą ir priežiūrą, reikiamos pagalbos suteikimą.
  14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė aplinkybių, kad J. C., sudarydamas rentos sutartį neišreiškė savo valios ar nesuprato savo veiksmų reikšmės. Tai patvirtina ir notarės paaiškinimai, kad rentos sutarties sudarymo metu nekilo abejonių dėl J. C. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė patvirtino rentos sutartį, sudarytą J. C. ir N. P. dėl buto, esančio ( - ). J. C. rentos sutartimi su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleido savo nuosavybės teisę į butą, adresu ( - ), atsakovei N. P.. J. C. savo valią išreiškė aiškiai, nedviprasmiškai. Teismo teigimu, abejoti notarės paaiškinimais nėra pagrindo, nes notarė vykdė jai valstybės pavestas funkcijas ir neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje. Be to, ieškovė notarės veiksmų neskundė.
  15. Teismas nurodė, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius atliko teismo psichiatrijos ekspertizę, į ekspertams pateiktą klausimą teismo psichiatras ekspertas D. T. pateikė išvadą, kad nėra duomenų, kad J. C., miręs ( - ), dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti realizuodamas savo civilines teises bei pareigas 2008 m. spalio 29 d. rentos sutarties sudarymo metu. Dėl nurodytų argumentų teismas ieškinį, reiškiamą CK 1.84, 1.89 straipsnių pagrindais, atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
  16. Dėl ieškovo O. C. reikalavimo nutraukti rentos sutartį teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus būtų vykdžiusi netinkamai. Priešingai, byloje liudytojai N. P., E. M. patvirtino, kad atsakovė rūpinosi J. C., jo sveikata, nuolat jį lankė, rūpinosi J. C. maistu, iki 2010 m. pradžios J. C. nebuvo reikalingos nuolatinės slaugos paslaugos, jis jautėsi normaliai, atsakovė lankydavo, atveždavo maisto produktų, teikė jam reikalingą pagalbą, sutvarkydavo jo butą, teikė medicinines paslaugas. Iš pateiktų mokesčių už komunalines paslaugas kvitų matyti, kad mokesčius už butą, adresu ( - ), mokėjo atsakovė. J. C. susirgus, nuo 2010 m. kovo 21 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. jis buvo gydomas Klaipėdos psichiatrijos skyriuje, o nuo 2010 m. gegužės 5 d. jis buvo globos namuose „Senjorų eldoradas“. Tačiau iš šios įstaigos J. C. išsivežė ieškovas O. C. ir neleido atsakovei toliau vykdyti sutartinių įsipareigojimų bei bendrauti su J. C.. Byloje pateiktas viešosios įstaigos „Senjorų eldoradas“ 2010 m. gegužės 26 d. raštas, kuriame nurodoma, kad J. C. lankydavo N. P., bendravimas buvo gražus ir pilnas pasitikėjimo, vėliau pasirodė J. C. marčios ir po pirmo susitikimo J. C. būklė pablogėjo, 2010 m. gegužės 24 d. J. C. marčios išsivežė J. C. iš globos namų. Aplinkybes, kad ieškovo sutuoktinei išvežus J. C. iš globos namų, vėliau atsakovei nebuvo leidžiama bendrauti su J. C., jį lankyti ir juo rūpintis, patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausta antstolė Vida Daugirdienė bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (pridėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2071-642/2011 medžiaga).
  17. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi iš rentos sutarties atsiradusius įsipareigojimus, todėl ieškinį dėl reikalavimo nutraukti rentos sutartį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovas O. C. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 29 d. rentos sutartį, sudarytą J. C. ir N. P. dėl buto, esančio ( - ). Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Eksperto D. T. ekspertizės akte yra pateikiami duomenys iš Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos skyriaus apie tai, kad J. C. prieš 2-3 metus pradėjo silpnėti atmintis (t. y. 2007-2008 metais), o apie metus jo atmintis yra visiškai sutrikusi. Todėl negalima sutikti su eksperto D. T. išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2008 m. spalio 29 d., nebuvo jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti, kad J. C. nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.
    2. Teismo posėdžio metu ekspertas D. T. suabejojo savo išvados pagrįstumu ir rekomendavo skirti pakartotinę ekspertizę.
    3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas eksperto K. D. išvadą nurodė, kad ekspertas tokią išvadą padarė remdamasis prieštaringais liudytojų parodymais, ką jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti, nes vertinant jo ekspertizės aktą yra paimama viena detalė iš bendro konteksto, t.y. liudytojų parodymai, o kita jo apibendrinta medicininė dokumentacija ir padarytos iš jų ekspertizės išvados yra atmetamos, neanalizuojamos, dėl jų nepasisakoma bei jos teisiškai nevertinamos.
    4. Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė notarės Birutės Vinogradovienės parodymams ir jos parodymai taip pat vertinami kaip esminiai, sprendžiant ieškovo pateiktus reikalavimus. Ieškovo vertinimu, liudytoja notarė Birutė Vinogradovienė yra suinteresuota apginti savo poziciją. Be to, eksperto K. D. teigimu velionio J. C. elgesio sutrikimus negalima akivaizdžiai pastebėti, nes tai yra būdinga senatvės demencijai.
  2. Atsakovė N. P. atsiliepime į apeliacinį skundą su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais esančiais byloje pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Vertindamas abi ekspertizes teismas objektyviai išanalizavo įrodymus, paneigiančius eksperto K. D. ekspertizės išvadas, išsamiai dėl jų pasisakė ir motyvuotai sprendė, kad šio eksperto išvada yra nepagrįsta ir teismas ja nesivadovauja.
    2. Ekspertas, atlikdamas ekspertizę, savarankiškai sprendžia kokiais jam pateiktais dokumentais vadovautis, kokius duomenis laikyti patikimais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu vadovautis negalima, nes ekspertas D. T. rėmėsi tik medicininiuose dokumentuose 2010 m. kovo 1 d. užfiksuotais demencijos požymiais ir nesivadovavo 2008 m. spalio 15 d. įrašu J. C. ambulatorinėje sveikatos priežiūros kortelėje (dublikate) apie nustatytą demencijos diagnozę. Taigi apeliantas šį įrašą laiko svarbiu įrodymu, nors jo tikrumas ir surašymo aplinkybės yra labai abejotinos, šis įrašas prieštarauja prieš tai buvusiai ir po įrašo užfiksuotai medicininei dokumentacijai.
    3. Apeliacinio skundo teiginys, kad notarė yra suinteresuota apginti savo poziciją yra nepagrįstas. Byloje buvo daug teismo posėdžių, tačiau notarė juose nedalyvavo ir į teismo posėdį atvyko tik tada, kai jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.
    4. Atsakovė nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi šalių ginčas yra nuo 2010 metų, šalių santykiai yra konfliktiški, jeigu ginčą būtų galima išspręsti taikiai, tai šis ginčas jau būtų šalių išspręstas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliantų apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
  2. Kadangi apelianto O. C. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti kartu su rašytinais paaiškinimais pateiktus įrodymus bei ieškovės S. P. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir paskirti byloje papildomą trečią ekspertizę jau išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi (6 t., b. l. 68–70), todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai apeliaciniame skunde pareikšto apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nesprendžia.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto D. T. atlikta ekspertize ir 2015 m. kovo 12 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodytomis išvadomis. Tuo tarpu teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai nesivadovavo K. D. pateikta ekspertizės išvada. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantas ir ieškovė S. P. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.84 straipsnio 2 dalies ir 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindais. CK 1.84 straipsnio 2 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
  3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ir pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė J. C. psichikos būklei rentos sutarties sudarymo metu nustatyti (1 t., b. l. 41–42; 2 t., b. l. 119–121).
  5. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2015 m. kovo 12 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) (1 t., b. l. 172–175) padaryta išvada, kad nėra duomenų, jog J. C., miręs ( - ), dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti, realizuodamas savo civilines teises bei pareigas 2008 m. spalio 29 d. rentos sutarties sudarymo metu.
  6. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) (2 t., b. l. 141–150) padaryta išvada, kad: 1) J. C. nustatyti encefalitiniai, išreikšti atrofiniai galvos smegenų pakitimai bei lėtinė galvos smegenų išemija galėjo sąlygoti progresuojančius pažinimo funkcijų sutrikimus iki demencijos lygio; 2) 2008 m. spalio 15 d. medicininės apžiūros metu J. C. nustatyti pažinimo funkcijų (orientacijos, atminties, savęs apsitarnavimo) sutrikimai yra demencijai būdingi požymiai; 3) 10-13 metų laikotarpis po išreikštų galvos smegenų atrofijos požymių objektyvaus nustatymo yra pakankamas terminas, per kurį gali išsivystyti ryškūs pažinimo funkcijų sutrikimai, siekiantys demencijos lygį; 4) šie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio protokole užfiksuoti liudytojų parodymai patvirtina 2008 m. spalio 15 d. medicininės apžiūros metu J. C. nustatytus pažinimo funkcijų sutrikimus ir demenciją: „... 2007 metais pas mus į sodybą atvyko J., jie normaliai kalbėjosi. Po kiek laiko staiga J. pradingo... Nuėjusi prie ežero pamačiau ten J. vaikščiojantį, o jis net manęs neatpažino. 2008 metų balandžio 15 d. buvo mano vyro gimtadienis, J. pabuvo pas mus tą dieną, o sekančią dieną J. skambino ir klausė mano vyro: kodėl nepakvietei manęs į savo gimtadienį? Jo būsena buvo keista“ (1 t., b . l. 83–84); „...Aš esu J. C. kaimynė.... Buvo įvykis, kada J. atėjo pas mane ir pasakė, kad trūko vamzdis („gyvatukas“) ir jam reikalingas santechnikas. Aš pakviečiau santechniką ir jam sutvarkė tą vamzdį. J. grįžo po kokių 2 valandų pas mane ir pasakė, kad aš jį užpyliau. Nesupratau ir paklausiau jo: „Kaip suprasti tave užpyliau?“, J. man atsakė: „Mano rūbai sušlapo“. J. pažiūrėjo, kad mano buto sienos nėra šlapios ir išėjo namo. Tai įvyko 2008 metų spalio mėnesio pradžioje.... Jeigu gerai pamenu tai apie 2008 metus J. sutikau pareinantį iš parduotuvės, jis nešėsi batoną, pieną ir man praeinančiai pasakė, kad grįžta iš žvejybos. Gal kaip senas žmogus pamiršdavo, kur išeina ir ką daro...“ (1 t., b. l. 84); „...susitikus svečiuose Jurijus klausdavo tokių dalykų, kuriuos jis jau žinodavo ir buvo klausęs. Pvz., J. C. manęs klausdavo, kas aš esu tokia, kur mano vyras dirba, kiek vaikų turiu. Visa tai keista, bet pagalvojau, kad žmogus daug gyvenime išgyvenęs ir taip vyksta. Pamenu tokį įvykį, kai grįžo vyras ir pasakojo, kad poliklinikoje sutiko J. C. ir su juo elgėsi keistai kaip su svetimu... Aš kalbu apie 2008 metų pavasarį, kai grįžo vyras iš poliklinikos ir papasakojo tą įvykį. 2007 metais šventėme J. 41 gimtadienį, J. C. atėjo ir pasakė: „Ko mes čia susirinkome?..“ (1t., b. l. 84); „...Anksčiau matėsi, kad neadekvačiai J. C. elgiasi... Paskutinius 5-6 metus klausdavo manęs J. C.: „Kas tu toks?“. Iš pradžių nekreipiau dėmesio ir tai priimdavau kaip juoką. Kartą sutikau J. poliklinikoje, pasisveikinau, o jis manęs net nepažino, jis manęs klausė: „Ar mes pažįstami... Tai buvo 2008 metų balandžio 21 dieną ir tai labai gerai atsimenu, nes buvo mano tėvo mirties metinės...“ (1 t., b. l. 85); „... Iš jo elgesio buvo matyti, kad jis keistas, nes pokalbiai vien apie tą patį būdavo. Vieną kartą buvo taip, kad J. man sako: „Aš noriu apsirengti ir eiti pas sūnų“, o mes tada jau buvome nuėję pas jo sūnų. Iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad jis praranda atmintį. J. pamena, kas buvo labai seniai, bet kas vyko vakar, užvakar nepamena...tai galėjo būti 2007-2008 metais...“ (1 t., b. l. 85); „... 2006-2007 m. jau buvo kažkas ne taip. 2007 m. buvo anūkės gimtadienis. Nepažino žmonių. Klausė, kas Jūs tokie esate? Su mano vyru kalbėdavo ir paklausdavo, kas tu toks esi? 2008 m. balandžio 21 d. mano vyras važiavo į polikliniką ir sutiko J.. Sugrįžęs man pasakojo, kad dėdė J. iš viso neatpažino jo. Vyras sutikęs klausė, ką tu čia veiki, o jis klausia, kas tu toks esi? Būdavo taip, kad susitinki ir lyg viskas gerai, bet praeina kažkiek tai laiko ir jis vėl klausia, kas Jūs tokie esat?...“ (1 t., b. l. 142–143); 5) J. C., miręs ( - ), rentos sutarties sudarymo metu, t. y. 2008 m. spalio 29 d., dėl jam nustatytų pažinimo funkcijų sutrikimų, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
  7. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio

    132 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

  8. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl J. C. psichikos būklės ir objektyvių aplinkybių vertinimo rentos sutarties sudarymo metu vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2015 m. kovo 12 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) (1 t., b. l. 172–175) padaryta išvada. Taip pat teismas nurodė, kad J. C. medicininėje dokumentacijoje užfiksuota J. C. sveikatos chronologija, atsižvelgiant taip pat į teismo eksperto K. D. paaiškinimą, kad teikdamas eksperto išvadą rėmėsi liudytojų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat rėmėsi J. C. sveikatos istorijoje esančiu dublikatu, teismas darė išvadą, kad 2015 m. lapkričio 2 d. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. ( - )2015 yra mažiau patikimas negu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, nes išanalizavus liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jie vertintini kaip prieštaringi ir jais remtis, vertinant J. C. psichikos būseną, negalima. Teismas, vertindamas J. C. psichikos būklę rentos sutarties sudarymo metu, atsižvelgė ir į tai, kad medicininėje dokumentacijoje iki sandorio sudarymo momento – 2008 m. spalio 29 d. – J. C. nebuvo fiksuoti psichikos susirgimai, todėl pavienis įrašas 2008 m. spalio 15 d. asmens sveikatos istorijos dublikate, kuriame nustatyta senatvinės demencijos diagnozė, tačiau nėra įrašų, kurie patvirtintų negrįžtamus pažintinių funkcijų sutrikimus, būtinus patvirtinant įgytos silpnaprotystės diagnozę, negali būti laikomas pagrindu ekspertizės išvadai padaryti. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
  9. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad 2008 m. spalio 15 d. įrašą dublikate, kuriuo rėmėsi K. D., atlikdamas pakartotinę ekspertizę, įrašė gydytoja E. R. A. buvo apklausta 2016 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu. Liudytoja patvirtino, kad J. C. patikrinimo metu jai buvo išduota gydytojo terapeuto licencija, J. C. apžiūrėti jai nepriklausė ir jis nėra jai priskirtas pacientas, tačiau nebuvus kitų poliklinikoje gydytojų, ligoninės registratūra pavedė J. C. apžiūrėti gydytojai E. R. A.. J. C. pas gydytoją atėjo su sūnumi. Taip pat liudytoja patvirtino (2016 m. balandžio 26 d. garso įrašas nuo 10 min. iki 10 min. 45 sek.), kad atlikdama įrašus dublikate išvedė tik preliminarius duomenis apie J. C. sveikatos būklę, kadangi nei ambulatorinės kortelės nei jokių kitų dokumentų neturėjo, todėl rėmėsi vien J. C. ir jo sūnaus žodiniais paaiškinimais. Šias aplinkybes gydytoja E. R. A. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00006-16 metu, nurodydama, kad J. C. ligas nustatė remdamasi ligonio apžiūra, artimojo apklausa ir bendros būklės subjektyviu ir objektyviu tyrimu (5 t. b. l. 45–46).
  10. Nors apeliantas nurodo, kad ekspertas D. T., atlikdamas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę nesivadovavo 2008 m. spalio 15 d. įrašu dublikate, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. kovo 12 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodoma, kad objektyvūs įgytos silpnaprotystės požymiai tiriamajam užfiksuoti tik 2010 m. kovo 21 d., tačiau ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad J. C. sveikatos istorijoje 2008 m. spalio 15 d. užfiksuotas įrašas apie jam nustatytą senatvinės demencijos diagnozę. 2015 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu ekspertizę atlikęs teismo ekspertas D. T. paaiškino, kad J. C. sveikatos istorijoje esantis Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojos įrašas apie 2008 m. spalio 15 d. nustatytą demenciją ekspertui sukėlė tam tikrų abejonių, atsakant į teismo nurodytą klausimą, tačiau įvertinęs tai, kad vėlesni medicininės dokumentacijos įrašai apie J. C. psichikos sutrikimus užfiksuoti tik 2010 metais, ekspertas vertino, kad J. C. rentos sutarties sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos vertinimu, galima daryti išvadą, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. kovo 12 d. ekspertizės akte Nr. ( - ), pateikdamas atsakymą į teismo užduotą klausimą, ekspertas D. T. įvertino visus J. C. medicininius dokumentus ir iš šių medicininių dokumentų visumos, įskaitant 2008 m. spalio 15 d. įrašą dublikate, padarė išvadas (1 t., b. l. 172–175).
  11. Tuo tarpu VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos akte Nr. ( - ), be kita ko, nurodyta, kad J. C. sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (2 t., b. l. 141–150). Atlikęs ekspertizę, ekspertas K. D. 2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad nepaisant to, jog ekspertizės išvadoje nurodė, kad rentos sutarties sudarymo metu J. C. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau J. C., sudarydamas ginčijamą sandorį, galimai suprato savo veiksmus ir tokių veiksmų pasekmes (2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 49 min. 5 sek. iki 1 val. 49 min. 17 sek.). Be to, ekspertas nurodė, kad pakartotinė ekspertizė buvo paskirta byloje iš esmės dėl to, kad 2008 m. spalio 15 d. gydytojos R. E. A. įrašu dublikate J. C. diagnozuota senatvinė demencija, o darant pirmąją psichiatrinę ekspertizę šis dokumentas liko neįvertintas. Taip pat ekspertas patvirtino, kad, atlikdamas ekspertizės išvadą, rėmėsi byloje duotais liudytojų paaiškinimais. Atsižvelgdamas į tai, kad ekspertas K. D. atlikdamas J. C. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę atliko suteikdamas prioritetą 2008 m. spalio 15 d. įrašui dublikate bei vertino liudytojų parodymus, kurie yra prieštaringi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas eksperto K. D. ekspertizės išvadą vertino kritiškai ir šia išvada nesirėmė, spręsdamas J. C. galėjimą suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes sandorio sudarymo metu pagrįstai.
  12. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sandorio negaliojimo, rėmėsi ne vien tik Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2015 m. kovo 12 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) (1 t., b. l. 172–175) padarytomis išvadomis, tačiau taip pat įvertino, kad medicininėje dokumentacijoje iki sandorio sudarymo momento – 2008 m. spalio 29 d. – J. C. nebuvo fiksuoti psichikos susirgimai, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. spalio 8 d. J. C. gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriuje (ligos istorijos Nr. 09/25/5162) ir jam nustatyta diagnozė – antro laipsnio prostatos hiperplazija, teisiosios žarnos stenozė, psichikos sutrikimų neužfiksuota. 2009 m. spalio 26 d. pacientas atvyko į Jūrininkų polikliniką, pageidavo vakcinacijos nuo gripo, bendra būklė vertinama kaip patenkinama. Psichikos sutrikimai nefiksuojami. 2008 m. rugsėjo 25 d. Jūrininkų poliklinikos konsultacinė komisija išdavė pažymą Nr. 1433, kad J. C. gali slaugyti sergantį asmenį.
  13. J. C. adekvačią psichinę būklę, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad dar 2008 m. rugpjūčio 19 d. – 2008 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. P-2-6623-642/2008 J. C. buvo apklaustas kaip liudytojas, davė paaiškinimus apie sūnaus J. C. santykius su sutuoktine V. C.. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad paaiškinimas išsamus ir adekvatus.
  14. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien tik pavienis įrašas 2008 m. spalio 15 d. asmens sveikatos istorijos dublikate, kuriame nustatyta senatvinės demencijos diagnozė, įvertinus tai, kad gydytoja E. R. A. šį įrašą padarė, remiantis vien J. C. ir jo sūnaus paaiškinimais vizito pas gydytoją metu, negali būti esminis kriterijus, vertinant J. C. psichinę sveikatos būklę sandorio sudarymo metu, juolab kai gydytoja E. R. A. yra ne psichiatrijos gydytoja, o bendrosios praktikos gydytoja turinti terapeuto licenciją. Nagrinėjamu atveju pažymėtinas ir tas aspektas, kad gydytoja E. R. A., įvertinusi J. C. sveikatos būklę, J. C. ambulatorinės kortelės neturėjo ir išvedė tik preliminarius duomenis. Tuo tarpu ambulatorinės kortelės originale prieš ne visą mėnesį iki minėto įrašo dublikate, t. y. 2008 m. rugsėjo 25 d., užfiksuotas J. C. prašymas jam išduoti pažymą, kad jis gali slaugyti žmogų. Jūrininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija 2008 m. rugsėjo 25 d. išdavė pažymą, kad J. C. gali slaugyti sergantį artimąjį (Nr. 1433). J. C. objektyvūs įgytos silpnaprotystės požymiai užfiksuoti tik 2010 m. kovo 21 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2015 m. kovo 12 ekspertizės aktas Nr. ( - ) ir joje nurodyta išvada apie J. C. sveikatos būklę yra labiau patikima negu VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta išvada.
  15. Šiuo aspektu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad J. C. ginčijamą sandorį sudarė laisva valia, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir notarė Birutė Vinogradovienė. Apelianto argumentai, kad senatvės demencijai būdingi psichikos sutrikimai sandorio sudarymo metu buvo nepastebimi nesuteikia pagrindo kitokiam vertinimui negu jį atliko pirmosios instancijos teismas. Laikytini pagrįstais ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad abejoti notarės paaiškinimais byloje nėra pagrindo, nes notarė vykdo jai valstybės pavestas funkcijas ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.
  16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą faktinių aplinkybių (liudytojų paaiškinimus, J. C. medicininius dokumentus, ekspertizės išvadas) pagrįstai byloje padarė išvadą, kad 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. ( - ) yra mažiau patikimas negu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kitokio pagrindo vertinimui nesuponuoja ir apelianto 2017 m. birželio 8 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai.
  17. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  18. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai