Byla 2-134-613/2016
Dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal ieškovo O. C. ieškinį atsakovei N. P. dėl rentos sutarties nutraukimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovo atstovams pagal įgaliojimą J. C. ir advokatui R. K., atsakovei N. P., atsakovės atstovei advokatei V. Š.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų O. C. ir S. P. ieškinį atsakovei N. P., tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal ieškovo O. C. ieškinį atsakovei N. P. dėl rentos sutarties nutraukimo,

Nustatė

4ieškovas O. C. pareiškė ieškinį atsakovei N. P., tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V. ir prašo pripažinti negaliojančia rentos sutartį, sudarytą tarp J. C. ir N. P., dėl buto, esančio ( - ), taikyti restituciją ir įpareigoti N. P. grąžinti J. C. pagal ginčijamą rentos sutartį gautą nekilnojamąjį turtą. 2015-08-03 į bylos nagrinėjimą bendraieške įtraukta S. P..

5Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo O. C. ir J. C. (J. C.) (miręs) ieškinį atsakovei N. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V. dėl rentos sutarties nutraukimo.

62016-01-16 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Jolantos Gailevičienės nutartimi civilinės bylos sujungtos į vieną, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą

7Nr. 2-53-676/2016 pridedant prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-134-613/2016.

8Ieškovo O. C. ieškinys atsakovei N. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V. dėl rentos sutarties nutraukimo pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdė savo pareigų. O. C. buvo mirusio J. C. sūnus. 2010 m. balandžio mėnesį ieškovui tapo žinoma, kad jo tėvas J. C. paguldytas į Klaipėdos m. psichiatrinę ligoninę, vėliau slapta nuo artimų giminaičių buvo pergabentas į senelių globos namus „Senjorų eldoradas“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2008-10-29 J. C. rentos sutartimi Nr. BV8-8655 su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleido savo nuosavybės teisę į butą, adresu ( - ), atsakovei N. P.. Atsakovė turėjo visapusiškai rūpintinis ir išlaikyti J. C.. Tačiau atsakovė tokios išlaikymo pareigos nevykdė, nes faktiškai J. C. gaudavo senatvės pensiją ir prižiūrėjo save pats. Atsakovė duodavo J. C. kažkokių medikamentų, nuo kurių jam buvo bloga, jo sveikatai pablogėjus, prieš J. C. valią jis buvo nuvežtas į Klaipėdos m. psichiatrinę ligoninę, vėliau prieš jo valią apgyvendintas senelių globos namuose „Senjorų eldoradas“. Vėliau atsakovė išgabeno visus J. C. priklausančius daiktus, pakeitė buto spyną ir užkirto kelią J. C. grįžti į savo būstą. Atsakovė nevykdė jokių su išlaikymu iki gyvos galvos susijusių pareigų išlaikyti J. C. ir juo rūpintis, savo veiksmais iš esmės veikė prieš jo sveikatą ir prieš jo valią paguldė jį į psichiatrinę ligoninę, o vėliau į senelių globos namus. Atsakovė manipuliavo J. C. ir pasinaudodama savo padėtimi, būdama medicinos darbuotoja, darė jam įtaką, siekdama užvaldyti turtą, realiai nevykdė jokių pareigų. Reiškiamas reikalavimas nutraukti 2008-10-29 rentos sutartį, sudarytą tarp J. C. ir atsakovės, taikyti restituciją ir grąžinti butą, esantį adresu ( - ), J. C..

9Ieškovų O. C. ir S. P. ieškinys atsakovei N. P., tretiesiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo reiškiamas LR CK 1.89 str., 1.84 str., 1.78 str. pagrindu, kai savo veiksmų reikšmės negalintis suprasti J. C. sudarė sandorį. 2011 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu J. C. pripažintas neveiksniu. Ieškovai teigia, kad J. C. ir 2008-10-29 rentos sutarties sudarymo metu buvo neveiksnus ir negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų. Atsakovė N. P. manipuliavo ligotu J. C., darė jam įtaką pati būdama medicinos darbuotoja, siekė užvaldyti jo turtą, pareigų išlaikyti rentos gavėją net nemanė vykdyti. N. P. yra sąvanaudė ir nesąžininga, gavusi ieškovo tėvo butą nepagrįstai. Kadangi ši rentos sutartis yra niekinė, butas turi būti grąžintas tėvo palikimo paveldėtojui.

10Ieškovas O. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvas elgėsi neadekvačiai, su tėvu sutarė gerai. 2008-10-29 jam priežiūros nereikėjo, žinojo, ką darė, nebuvo jokių problemų, tada sirgo ieškovo brolis ir tėvas jį prižiūrėjo. Kai tėvas pakliuvo į psichiatrinę ligoninę, sužinojo, kad yra rentos sutartis. Nebuvo su tėvu susipykę. Ieškovas yra jūreivis, dažnai būna jūroje.

11Ieškovė S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė N. P. neleido bendrauti su J. C.. 2008 metų vasarą N. P. ligoninėje buvo užpuolusi S. P.. ieškovė nuo 2006 metų gyvena Anglijoje, jos vardu J. C. buvo parašęs testamentą.

12Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas advokatas R. K. ir O. C. atstovė pagal įgaliojimą J. C. palaikė ieškinius juose nurodytais pagrindais.

13Atsakovė N. P. atsiliepime į ieškinį dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pateiktas ieškinys, jo motyvai ir reikalavimai yra analogiški ieškinio, pateikto anksčiau. Reikalavimas yra reiškiamas CK 1.89 str. ir 1.84 str. pagrindais, abu šie teisiniai sandorių negaliojimo pagrindai kartu negali būti taikomi. CK 1.84 str. pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jei jį sudarė asmuo, įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu dėl psichikos ligos. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2008-10-29, o neveiksniu J. C. buvo pripažintas 2011-01-11. Taigi sandorio sudarymo metu jis nebuvo pripažintas neveiksniu. Fizinių asmenų, kurie nepripažinti neveiksniais, sudaryti sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais CK 1.89 str. numatytu pagrindu, jei nustatoma, kad sudarant sandorį jie sirgo psichikos liga ir negalėjo suprasti savo veiksmų padarinių. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad J. C. rentos sudarymo metu, tai yra 2008-10-29, buvo psichiškai nesveikas ir negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų. Toks teiginys yra grindžiamas faktu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-07 priėmė sprendimą pripažinti J. C. neveiksniu. Ginčijamos sutarties sudarymo metu J. C. buvo psichiškai sveikas ir suprato, kokią sutartį sudaro, siekė rentos sutarties sudarymo. Jis buvo šios sutarties sudarymo iniciatorius, pats kreipėsi į notarę B. V., išsiaiškino sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybes, pasekmes. J. C. norėjo, kad atsakovė, kaip medikė, jį prižiūrėtų, rūpintųsi jo sveikata bei slaugytų ligos atveju. Rentos sutartimi atsakovė įsipareigojo išlaikyti J. C. iki gyvos galvos, rūpintis jo sveikata, maitinimu, slauga. J. C. su sūnumi ieškovu O. C., marčiomis J. C. ir V. C. santykiai buvo nutrūkę prieš 2 metus iki šios sutarties sudarymo. Šie asmenys visiškai nesirūpino tėvu, nelankė ir nebendravo. J. C. turėjo kitą sūnų J. C., kuris sunkai sirgo, jam buvo diagnozuotas smegenų vėžys, jis gyveno pas tėvą bute. Atsakovė padėjo J. C. prižiūrėti ir slaugyti sunkai sergantį sūnų J. C., su kuriuo atsakovę siejo artimi ryšiai, ji nuo 2006 m. kovo iki J. C. mirties buvo jo sugyventinė. Gyvendamas viename bute su sūnumi J. C., J. C. matė atsakovės dideles pastangas dėl J. C. sveikatos būklės pagerinimo, nuolatinę teikiamą medicininę pagalbą bei gerus santykius, todėl mirus J. C., J. C. norėjo, kad atsakovė juo rūpintųsi ir teiktų medicininę pagalbą, pasitikėjo atsakove ir sudarė rentos sutartį. J. C. prieš sudarydamas rentos sutartį pasitarė su artimiausiais žmonėmis – seserimi V. P. bei mirusios žmonos seserimi N. P.. Atsakovė, paprašyta J. C., sutiko juo rūpintis ir sudaryti rentos sutartį. J. C. sutarties sudarymo metu buvo psichiškai sveikas ir suprato, kokią sutartį jis sudaro. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai. 2008 m. rugsėjo mėnesį J. C. praėjo medicininę komisiją. Gydytojų konsultacinė komisija 2008-09-25 išdavė medicininį pažymėjimą Nr. 1433, kuriame duota išvada, kad pagal sveikatos būklę J. C. galima globoti. Gydytojų konsultacinei komisijai buvo pateikta 2008-09-18 Klaipėdos priklausomybių ligų centro pažyma, kad J. C. Klaipėdos priklausomybių centro įskaitoje nėra, ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro pažyma apie tai, kad nėra duomenų apie buvimą šio centro įskaitoje. J. C. sveikatos problemos pasireiškė 2009 m. vasarą, todėl, vykdydama savo, kaip rentos gavėjos, pareigas, atsakovė pasirūpino, kad J. C. sveikata būtų ištirta Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Neurologijos skyriuje, kur jis buvo hospitalizuotas 2009-06-30 tyrimams atlikti. Neurologinė židininė simptomatika nebuvo nustatyta, pažintinių funkcijų sutrikimas nenustatytas. Atminties pablogėjimo ir demencijos požymiai pasireiškė dar vėliau – 2010 metų pradžioje. Todėl nuo 2010-03-21 iki 2010-05-03 jis buvo gydomas Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Nustatyta diagnozė: delyras, esant demencijai. Gydytojų konsultacinė komisija 2010-05-05 padarė išvadą dėl nuolatinės slaugos būtinumo. Ieškovo teiginiai dėl J. C. psichikos sutrikimų 2008-10-29 ir jo negalėjimo suprasti savo veiksmų yra nepagrįsti ir melagingi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-07 sprendimu J. C. pripažintas neveiksniu, 2011-04-06 nutartimi N. P. paskirta neveiksnaus J. C. globėja. Ši nutartis nebuvo vykdoma dėl ieškovo kaltės, ieškovas bei jo sutuoktinė atsisakė perduoti J. C.. 2011-09-12 J. C. mirė globos namuose. Ieškinį prašo atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį dėl rentos sutarties nutraukimo nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Dėl ieškovo O. C. nurodė, kad jis yra netinkamas ieškovas, nes juo gali būti tik rentos gavėjas. Taigi O. C. neturi reikalavimo teisės ir negali būti ieškovu. Dėl pagrindo nutraukti rentos sutartį nurodė, kad rentos sutartis gali būti nutraukta tik tokiu atveju, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia rentos sutartį. Ieškovas turi įrodyti, kad atsakovė nevykdė rentos sutarties, kad sutarties pažeidimas yra esminis. Pats ieškovas J. C. pasiūlė atsakovei sudaryti rentos sutartį ir pageidavo, kad jį prižiūrėtų atsakovė. J. C. apie 2 metus nebendravo su O. C. dėl tos priežasties, kad O. C. atsisakė teikti broliui J. C. reikalingą pagalbą pastarajam susirgus. Kadangi tėvo ir sūnaus santykiai buvo nutrūkę, J. C. dėl pagalbos kreipėsi į atsakovę. Rentos sutartis buvo sudaryta J. C. iniciatyva. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, rūpinosi J. C., jo sveikata, nuolat jį lankė. Iki 2010 m. pradžios J. C. nebuvo reikalingos nuolatinės slaugos paslaugos, jis jautėsi normaliai, atsakovė lankydavo, atveždavo maisto produktų, teikė jam reikalingą pagalbą. Taip pat sutvarkydavo jo butą, rūpinosi higiena, sveikata, teikė medicinines paslaugas. Prižiūrėti padėjo taip pat N. P. ir E. M., atsakovės prašymu jos aplankydavo J. C., perduodavo jam maisto produktų, pinigų. Nei O. C., nei jo sutuoktinė visiškai nelankė J. C., juo nesirūpino. O. C. susirgus, nuo 2010 m. kovo 21 d. iki 2010 m. gegužės 3d. jis buvo gydomas Klaipėdos psichiatrijos skyriuje, o nuo 2010-05-05 jis atvyko į globos namus „Senjorų eldoradas“, nes dėl savo darbo pobūdžio atsakovė negalėjo nuolat būti su J. C.. Vieno mėnesio išlaikymo kaina šioje įstaigoje buvo 2500 Lt. Atsakovė nuolat lankė J. C., atveždavo jam reikalingų daiktų, maisto produktų. Tačiau iš šios įstaigos J. C. išsivežė jo sūnus ir nebeleido atsakovei toliau vykdyti sutartinių įsipareigojimų bei bendrauti su J. C..

14Bylos nagrinėjimo metu atsakovė N. P. ir atstovė advokatė V. Š. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinius atmesti.

15Trečiasis asmuo notarė B. V. paaiškino, kad J. C. gerai pažinojo, tvirtino įgaliojimą. Po to J. C. atvyko dėl rentos sutarties sudarymo, pokalbis buvo ilgas, buvo patikrinti dokumentai, ar nėra įtrauktas į neveiksnių asmenų sąrašą, kaip nustato įstatymas. Buvo siūloma pagalvoti dėl sandorio sudarymo. N. P. jokio poveikio nedarė. J. C. pats norėjo sudaryti sandorį. J. C. sūnus sirgo rimta liga. J. C. buvo veiksnus, jokių abejonių dėl jo psichikos būsenos nebuvo, jam buvo paaiškinta, kad nuosavybė pereis rentos mokėtojai. Santykiai tarp rentos gavėjo ir davėjo buvo labai geri. Notarė J. C. matė kokius 6–7 kartus. Rentos sutartis buvo sudaryta notarų biure.

16Trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo byla, nes atlieka tik pateiktų sandorių teisinę registraciją.

17Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja N. P. paaiškino, kad bendravo su J. C. ir jo šeima artimai, kiekvieną dieną svečiavosi vieni pas kitus. Rentos sutarties sudarymo metu J. C. buvo veiksnus ir viską suprato, tuo metu J. C. sveikata buvo gera. O. C. su tėvu J. C. elgėsi negražiai. Kai sunkiai susirgo J. C., tėvas J. C. paprašė savo sūnaus O. C., kad nuvežtų brolį į ligoninę, bet jis atsisakė vežti, tada tėvas su sūnumi smarkiai susipyko ir nuo to laiko nebendravo. N. P. gerai prižiūrėjo J. C., lankydavo, veždavo maisto produktų. Liudytoja taip pat kiek galėjo padėjo. J. C. niekada nesiskundė N. P. ir jos priežiūra. Ieškovas O. C. ir jo sutuoktinė apgaule pasiėmė J. C. iš globos namų „Eldoradas“.

18Liudytoja L. S. paliudijo, kad J. C. būsena 2007 metais buvo keista, būdamas jų sodyboje, jis nepažino liudytojos, jam buvo sutrikusi atmintis. 2009–2010 metais bendravo su J. C., jis buvo keistas.

19Liudytoja J. L. paliudijo, kad buvo J. C. kaimynė, nueidavo pas jį. 2008 m. spalio mėnesį jo būsena buvo keista, jis neatsiminė, dėl ko buvo užėjęs pas liudytoją. 2008 metais J. C., eidamas iš parduotuvės ir nešdamas pieną, pasakė liudytojai, kad eina iš žvejybos.

20Liudytoja J. R. paliudijo, kad susitikus su J. C. svečiuose, jis klausdavo tokių dalykų, kuriuos jis jau žinodavo ir buvo to jau klausęs.

21Liudytojas O. R. paliudijo, kad J. C. elgėsi neadekvačiai, nepažindavo liudytojo.

22Liudytoja V. N. paliudijo, kad iš J. C. kalbos suprasdavo, kad jis praranda atmintį.

23Liudytoja D. S. paliudijo, kad N. P. veždavo J. C. maistą, su juo bendravo šiltai.

24Liudytojas A. P. paliudijo, kad veždavo J. C. maistą, prižiūrėdavo jį, žaisdavo šachmatais.

25Liudytojas G. F. paliudijo, kad J. C. ir N. P. santykiai buvo geri, su sūnumi O. C. J. C. nebendravo ir giminaičiai nelankė J. C..

26Liudytoja E. M. paliudijo, kad J. C. paprašė jos, kad padėtų nueiti pas notarus, jis norėjo sudaryti rentos sutartį su atsakove, kadangi ji prižiūrėjo J. C. sergantį sūnų. Liudytoja kartu J. C. buvo pas notarę V., kur ir sudarė rentos sutartį. J. C. buvo adekvatus, jis norėjo sudaryti rentos sutartį, jis pats taip nusprendė. Atsakovė gerai prižiūrėjo J. C., gamino valgį, duodavo pinigų už butą. J. C. ir jo sūnaus O. C. santykiai buvo atšalę, jie susipyko, kai O. C. atsisakė nuvežti J. C. į Kauno klinikas.

27Liudytoja L. S. paliudijo, kad N. P. pažįsta kaip tos pačios ligoninės darbuotoją ir kaip J. C. pagrindinę slaugytoją. Vienoje darbovietėje dirbo ir ją kiekvieną dieną matydavo prie J. C., bendraudavo kaip su normaliu žmogumi. Nekilo jokių minčių, kad žmogus buvo kažkoks kitoks.

28Liudytoja V. K. parodė, kad J. C. bendravo su visais normaliai. Jokių keistenybių nepastebėjo.

29Liudytojas V. O. parodė, kad J. C. buvo puikus vyriškis. Jis viską suprasdavo, žaidė šachmatais, buvo adekvatus. Slaugos ligoninėje jis jau nebegalėjo kalbėti. 2009 m. pabaigoje su juo dar bendravo. 2008 m. J. C. psichinė būsena buvo ideali. Buvo visiškai sveikas žmogus.

30Liudytoja antstolė V. D. paliudijo, kad 2007 m. spalio mėnesį vykdė vykdomąjį raštą, kuriuo V. C. buvo įpareigota grąžinti buto raktus. Į antstolę kreipėsi J. C.. Nevykdant teismo sprendimo geruoju, teismai sprendė nubaudimo klausimą. Į antstolės kontorą J. C. ateidavo kartu su tėvu J. C.. 2007 m. gruodį antstolė kartu su J. C. važiavo konstatuoti faktinių aplinkybių. Procesas dėl raktų grąžinimo užsitęsė iki 2008 metų rudens. J. C. ateidavo pas antstolę į kontorą, kartu eidavo į teismo posėdį. Antstolė ne kartą bendravo su J. C., mąstymas, supratimas buvo sąmoningas, viską suprasdavo, buvo apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje. Vėliau 2011 metais buvo užvesta kita vykdomoji byla N. P. prašymu pagal teismo nutartį, kuria O. C. buvo įpareigotas perduoti J. C. N. P.. Buvo parašytas pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo, O. C. buvo nubaustas. O. C. į butą antstolės neįsileisdavo. Vieną kartą, 2010-06-17, antstolę įleido vieną į butą, J. C. buvo pasikeitęs.

312015-08-03 teismo posėdžio metu ekspertizę atlikęs teismo ekspertas D. T. paaiškino, kad J. C. sveikatos istorijoje esantis Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytojos įrašas apie 2008-10-15 nustatytą demenciją ekspertui sukėlė tam tikrų abejonių atsakant į teismo nurodytą klausimą, tačiau įvertinęs tai, kad vėlesni medicininės dokumentacijos įrašai apie J. C. psichikos sutrikimus užfiksuoti tik 2010 metais, atsakydamas į teismo klausimą ekspertas rėmėsi savo žiniomis ir patirtimi.

32Ekspertas K. D. paaiškino, kad 1995 metais J. C. buvo nustatytas atrofinis procesas, šis procesas turi vystymosi dėsningumų. Šie sutrikimai buvo jau 1995 m. Atrofijos procesas tai smegenų ląstelių nykimas, procesas yra negrįžtamas. Ekspertas taip pat rėmėsi 2008 m. šeimos gydytojos išrašytu dublikatu. 2010 metais buvo ryškūs demencijos požymiai. Privalėjo būti mąstymo ir atminties sutrikimų. Teikdamas ekspertizės išvadą rėmėsi liudytojų parodymais, kurie atitiko atrofijos dėsningumus. J. C. iškreiptai vertino teisinę situaciją, sunkai galėjo prognozuoti pasekmes.

33Liudytoja gydytoja E. A. paaiškino, kad 2008-10-15 J. C. asmens sveikatos istorija Nr. CH-224 (dublikatas) surašyta liudytojos, paciento J. C. neatsimena, priimdavo daug pacientų, pacientą ji priėmė, nes tuo metu nebuvo jo apylinkės gydytojos, ligonis buvo sunkios būklės, atvyko lydimas sūnaus. Pacientas atvyko su sūnumi, ji apie tai pažymėjo kortelėje. Iš daryto įrašo ji mato, kad pacientas nesiorientavo aplinkoje, silpnai jautėsi, jam svaigo galva, paskyrė gydymą, pasiuntė neurologo konsultacijai dėl tolesnio gydymo. Pacientui diagnozavo išeminę smegenų ligą, senatvinę demenciją, hipertenziją. Ligas nustatė remdamasi ligonio apžiūra, artimojo apklausa ir bendros būklės subjektyviu ir objektyviu tyrimu.

34Ieškiniai atmestini.

35Bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. V. patvirtino rentos sutartį, sudarytą tarp J. C. ir N. P., dėl buto, esančio ( - ). 2008-10-29 J. C. rentos sutartimi Nr. BV8-8655 su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleido savo nuosavybės teisę į butą, adresu ( - ), atsakovei N. P.. 2008-10-29 rentos sutarties 3 punkte rentos mokėtoja įsipareigojo teikti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas.

362011-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu J. C. pripažintas neveiksniu. 2011 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi J. C. nustatyta globa ir globėja paskirta N. P.. 2011-09-12 J. C. mirė.

37Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-14 nutartimi paskirta teismo psichiatrinė pomirtinė ekspertizė J. C., mirusio 2011-09-12, psichikos būklei nustatyti. Ekspertizę atlikti pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriui.

38Į ekspertams pateiktą klausimą teismo psichiatras ekspertas D. T. pateikė išvadą, kad nėra duomenų, kad J. C., a. k. ( - ) miręs 2011-09-12, dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti realizuodamas savo civilines teises bei pareigas 2008-10-29, rentos sutarties sudarymo metu. Siekiant atsakyti į ekspertams pateiktą klausimą buvo tiriama pateikta medicininė dokumentacįja.

39Iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos (sutartis su gydymo įstaiga sudaryta 1997 metais), užvestos Jūrininkų poliklinikoje, sužinota, kad: 1995-09-06–1995-09-27 J. C. (ligos istorijos Nr. 6063) gydėsi Jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriuje. Jam nustatyta diagnozė erkinis encefalitas. Gydymosi metu atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Išvados: vaizdas panašus į tilto ir aplink esančių audinių encefalitinį pažeidimą, išreikšti atrofiniai smegenų pakitimai. Psichikos sutrikimai nefiksuojami. Nuo 1995 metų iki 2007 metų J. C. lankėsi pas šeimos gydytoją, dėl somatinių susirgimų buvo konsultuotas specialistų, jų įrašuose psichikos sutrikimo požymiai nefiksuojami. 2008-09-25 kreipėsi dėl pažymos, kadangi pageidavo slaugyti žmogų. 2008-09- 25 Klaipėdos psichikos sveikatos centre išduota pažyma, kad duomenų apie diagnozuotus ir gydytus šioje įstaigoje J. C. psichikos ir elgesio sutrikimus nėra. 2008-09-25 Jūrininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija išdavė pažymą, kad J. C. gali slaugyti sergantį artimąjį (Nr. 1433). Tolesnis įrašas šioje kortelėje 2009-01-23: prieš 3 dienas virto nuo dviračio, susimušė dešinę blauzdą. Psichikos sutrikimo požymių nefiksuojama.

402009-10-06–2009-10-08 J. C. gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriuje (ligos istorijos Nr. 09/25/5162) ir jam nustatyta diagnozė – antro laipsnio prostatos hiperplazija, tiesiosios žarnos stenozė. Psichikos sutrikimų neužfiksuota.

412009-10-26 pacientas atvyko į Jūrininkų polikliniką, pageidavo vakcinacijos nuo gripo, bendra būklė vertinama kaip patenkinama. Psichikos sutrikimų nefiksuojama.

422010-01-12 gydytoja N. K. kortelėje įrašo: „Pacientui ir artimiesiems pageidaujant nukreipiamas į gerontologinį skyrių dėl lėtinių ligų ir atminties pablogėjimo“.

43Iš asmens sveikatos istorijos dublikato, užvesto 2008-10-15 Jūrininkų sveikatos priežiūros centre, matyti, kad „2008-10-15 ligonis skundžiasi galvos svaigimu, mėto į šonus, skauda pakaušio sritį, bendras silpnumas. Atvyko su sūnumi, nes pats sunkiai orientuojasi aplinkoje, be to, paskutines keletą dienų pykina, šleikštulys, ryte vėmė“.

44Esant abejonių, 2015-10-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo psichiatrinė pomirtinė ekspertizė.

452015 m. lapkričio 2 d. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-171/2015 teismo psichiatras ekspertas K. D. pateikė atsakymus į teismo užduotus klausimus. 1. J. C. nustatyti encefalitiniai, išreikšti atrofiniai galvos smegenų pakitimai bei lėtinė galvos smegenų išemija galėjo sąlygoti progresuojančius pažinimo funkcijų sutrikimus iki demencijos lygio. 2. 2008-10-15 medicininės apžiūros metu J. C. nustatyti pažinimo funkcijų (orientacijos, atminties, savęs apsitarnavimo) sutrikimai yra demencijai būdingi požymiai. 3. 10–13 metų laikotarpis po išreikštų galvos smegenų atrofijos požymių objektyvaus nustatymo yra pakankamas terminas, per kurį gali išsivystyti ryškūs pažinimo funkcijų sutrikimai, siekiantys demencijos lygį. 4. Šie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-20 posėdžio protokole (civilinė byla Nr. 2-256-112/2015, 1 tomas) užfiksuoti liudytojų parodymai patvirtina 2008-10-15 medicininės apžiūros metu J. C. nustatytus pažinimo funkcijų sutrikimus ir demenciją: „<...> 2007 metais pas mus į sodybą atvyko J., jie normaliai kalbėjosi. Po kiek laiko staiga J. pradingo <...>. Nuėjusi prie ežero pamačiau ten J. vaikščiojantį, o jis manęs net neatpažino. 2008 metų balandžio 15 d. buvo mano vyro gimtadienis, J. pabuvo pas mus tą dieną, o sekančią dieną J. skambino ir klausė mano vyro: „Kodėl nepakvietei manęs į savo gimtadienį“. Jo būsena buvo keista“ (c. b. 1. 83–84); „Aš esu J. C. kaimynė <...>. Buvo įvykis, kada J. atėjo pas mane ir pasakė, kad trūko vamzdis („gyvatukas“) ir jam reikalingas santechnikas. Aš pakviečiau santechniką ir jam sutvarkė tą vamzdį. J. grįžo po kokių 2 valandų pas mane ir pasakė, kad aš jį užpyliau. Nesupratau ir paklausiau jo: „Kaip suprasti tave užpyliau?“, J. man atsakė: „Mano rūbai sušlapo“. J. pažiūrėjo, kad mano buto sienos nėra šlapios ir išėjo namo. Tai įvyko 2008 metų spalio mėnesio pradžioje <...>. Jeigu gerai pamenu tai apie 2008 metus J. sutikau pareinant iš parduotuvės, jis nešėsi batoną, pieną ir man praeinančiai pasakė, kad grįžta iš žvejybos. Gal kaip senas žmogus pamiršdavo kur išeina ir ką daro <...>.“ (c. b. 1. 84); „<...> susitikus svečiuose J. klausdavo tokių dalykų, kuriuos jis jau žinodavo ir buvo to klausęs. Pvz., J. C. manęs klausdavo kas aš esu tokia, kur mano vyras dirba, kiek vaikų turiu. Visa tai keista, bet pagalvojau, kad žmogus daug gyvenime išgyvenęs ir taip vyksta. Pamenu tokį įvykį, kai grįžo vyras ir pasakojo, kad poliklinikoje sutiko J. C. ir su juo elgėsi keistai kaip su svetimu <...>. Aš kalbu apie 2008 metų pavasarį, kai grįžo vyras iš poliklinikos ir papasakojo tą įvykį. 2007 metais šventėme J. 41 gimtadienį, J. C. atėjo ir pasakė: „Ko mes čia susirinkome?“ (c. b. 1. 84); „<...> Anksčiau matėsi, kad neadekvačiai J. C. elgiasi... Paskutinius 5-6 metus klausdavo manęs J. C.: „Kas tu toks?“. Iš pradžių nekreipiau dėmesio ir tai priimdavau kaip juoką. Kartą sutikau J. poliklinikoje, pasisveikinau, o jis manęs net nepažino, jis manęs klausė: „Ar mes pažįstami?“ Tai buvo 2008 metų balandžio 21 dieną ir tai labai gerai atsimenu, nes buvo mano tėvo mirties metinės <...> (c. b. 1. 85); „<...> Iš jo elgesio buvo matyti, kad jis keistas, nes pokalbiai vien apie tą patį būdavo. Vieną kartą buvo taip, kad J. man sako: „Aš noriu į apsirengti ir eiti pas sūnų“, o mes tada jau buvome nuėję pas jo sūnų. Iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad jis praranda atmintį. J. pamena kas buvo labai seniai, bet kas vyko vakar, užvakar nepamena <...> tai galėjo būti 2007–2008 metais (c. b. 1. 85); „<...> 2006–2007 m. jau buvo kažkas ne taip. 2007 m. buvo anūkės gimtadienis. Nepažino žmonių. Klausė: „Kas Jūs tokie esate? Su mano vyru kalbėdavo ir paklausdavo: Kas tu toks esi?“ 2008-04-21 mano vyras važiavo į polikliniką ir sutiko J.. Sugrįžęs man pasakojo, kad dėdė J. iš viso neatpažino jo. Vyras sutikęs klausė: „Ką tu čia veiki?“, o jis klausia: „Kas tu toks esi?“ Būdavo taip, kad susitinki ir lyg viskas gerai, bet praeina kažkiek tai laiko ir jis vėl klausia: Kas Jūs tokie esat?“ (c. b. L 142–143). 5. J. C., miręs 2011-09-12, rentos sudarymo metu, tai yra 2008-10-29, dėl jam nustatytų pažinimo funkcijų sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

46Dėl reikalavimo, reiškiamo CK 1.89 str. ir 1.84 str. pagrindais

47Dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (LR CK 1.89 str.)

48Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu (LR CK 1.84 str.)

49Fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja (CK 1.84 str. 2 d.).

50Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2008-10-29, J. C. pripažintas neveiksniu 2011-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Akivaizdu, kad

512008-10-29 sandorio sudarymo metu J. C. nebuvo pripažintas neveiksniu, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sandorį, sudarytą fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, todėl ieškinys LR CK 1.84 str. 2 d. pagrindu laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, dėl ko atmestinas (CPK 178 str.).

52Iš esmės ginčas bylos nagrinėjimo metu vyko dėl to, ar yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sandorį, sudarytą fizinio asmens, dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti sudaryto sandorio (LR CK 1.89 str.).

53Negalioja sandoriai, sudaryti fizinių asmenų, kuriuos teismas yra pripažinęs neveiksniais dėl ligos ar silpnaprotystės, nes jie adekvačiai nesuvokia juos supančio pasaulio ir jų valios išraiška neturi teisinės reikšmės. Fizinių asmenų, kurie įstatymo nustatyta tvarka nepripažinti neveiksniais, bet serga psichikos liga ar yra silpnapročiai, sudaryti sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais remiantis CK 1.89 straipsniu. Pagal šį straipsnį, būtina pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus fizinių asmenų, iki jie įstatymo nustatyta tvarka pripažįstami neveiksniais, jeigu nustatoma, kad sudarant sandorį jie sirgo psichikos liga ar buvo silpnapročiai ir negalėjo suvokti savo veiksmų padarinių (LR CK 1.84 straipsnio komentaras, 192 psl.).

54Pagal 1.89 straipsnio 1 dalį pripažintini negaliojančiais sandoriai, kuriuos sudarė asmenys, vėliau teismo tvarka pripažinti neveiksniais dėl ligos ar silpnaprotystės, jeigu sudarydami sandorį dėl ligos ar silpnaprotystės buvo tokios būsenos, kad negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Šį juridinį faktą gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė (LR CK 1.89 straipsnio komentaras, 197 psl.).

55Pažymėtina, kad netinkamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymas negali būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 6.464 str.).

56Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad sutarties šalis sandorio sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turi būti išsaugomas.

57Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

58Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai tarpusavyje yra prieštaringi. Į teismo posėdžius iškviestų ieškovų pusės liudytojų parodymai buvo liudijantys, kad J. C. turėjo pažinimo funkcijų ir atminties sutrikimų. Teismo ekspertas K. D. rėmėsi ieškovo pusės liudytojų paaiškinimais, teikdamas išvadą, kad J. C., miręs 2011-09-12, rentos sudarymo metu, tai yra 2008-10-29, dėl jam nustatytų pažinimo funkcijų sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

59Tuo tarpu atsakovės pusės iškviesti liudytojai priešingai liudijo aplinkybes, kad J. C. sutarties sudarymo metu buvo psichiškai sveikas ir suprato, kokią sutartį jis sudaro.

60Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius atliko teismo psichiatrijos ekspertizę, į ekspertams pateiktą klausimą teismo psichiatras ekspertas D. T. pateikė išvadą, kad nėra duomenų, kad J. C., a. k. ( - ) miręs 2011-09-12, dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti realizuodamas savo civilines teises bei pareigas 2008-10-29, rentos sutarties sudarymo metu.

612015 m. lapkričio 2 d. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE-171/2015 teismo psichiatras ekspertas K. D. pateikė atsakymus į teismo užduotus klausimus, pateikdamas išvadą, kad J. C., miręs 2011-09-12, rentos sudarymo metu, tai yra 2008-10-29, dėl jam nustatytų pažinimo funkcijų sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimą dėl atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės teismo ekspertas K. D. nurodė, kad padarydamas išvadą rėmėsi liudytojų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.

62Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju iš 2015 m. lapkričio 2 d. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. TPE-171/2015 matyti, kad teismo psichiatras ekspertas K. D. rėmėsi tik vienos šalies, tai yra ieškovo, pakviestais liudytojais, kurie tvirtino, kad J. C. tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryta rentos sutartis, buvo sutrikusios pažintinės funkcijos.

63Tačiau byloje yra apklausti ir kitos pusės, tai yra atsakovės, liudytojai, kurie tvirtino, kad J. C., sudarydamas sutartį, puikiai viską suprato ir siekė sudaryti rentos sutartį su atsakove.

64Teismo ekspertas D. T. pateiktame ekspertizės akte nurodė, kad išanalizavęs liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu (2013-08-20, bylos lapai 76–84), juos vertina kaip prieštaringus ir jais remtis, vertindamas J. C. psichikos būseną byloje nagrinėjamo laikotarpio metu, negali.

65Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

66Iš byloje ištirtų J. C. medicininių kortelių nustatytos aplinkybės, kad medicininėje dokumentacijoje iki sandorio sudarymo momento – 2008-10-29 – J. C. nebuvo fiksuoti psichikos susirgimai, 2009-10-06–2009-10-08 J. C. gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriuje (ligos istorijos Nr. 09/25/5162) ir jam nustatyta diagnozė – antro laipsnio prostatos hiperplazija, tiesiosios žarnos stenozė, psichikos sutrikimų neužfiksuota. 2009-10-26 pacientas atvyko į Jūrininkų polikliniką, pageidavo vakcinacijos nuo gripo, bendra būklė vertinama kaip patenkinama. Psichikos sutrikimai nefiksuojami. 2008-09-25 Jūrininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija išdavė pažymą Nr. 1433, kad J. C. gali slaugyti sergantį artimąjį.

67Remdamasis J. C. medicininėje dokumentacijoje užfiksuota J. C. sveikatos chronologija, atsižvelgiant taip pat į teismo eksperto K. D. paaiškinimą, kad teikdamas eksperto išvadą rėmėsi liudytojų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat rėmėsi J. C. sveikatos istorijoje esančiu dublikatu, teismas daro išvadą, kad 2015 m. lapkričio 2 d. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. TPE-171/2015 yra mažiau patikimas negu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, nes išanalizavus liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jie vertintini kaip prieštaringi ir jais remtis, vertinant J. C. psichikos būseną, negalima, taip pat atsižvelgtina į tai, kad medicininėje dokumentacijoje iki sandorio sudarymo momento – 2008-10-29 – J. C. nebuvo fiksuoti psichikos susirgimai, todėl pavienis įrašas 2008-10-15 asmens sveikatos istorijos dublikate, kuriame nustatyta senatvinės demencijos diagnozė, tačiau nėra įrašų, kurie patvirtintų negrįžtamus pažintinių funkcijų sutrikimus, būtinus patvirtinant įgytos silpnaprotystės diagnozę, negali būti laikomas pagrindu ekspertizės išvadai padaryti.

68Iš notarės B. V. paaiškinimo nustatyta, kad J. C. sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, jokių abejonių dėl jo psichikos būsenos nebuvo, jam buvo paaiškinta, kad nuosavybė pereis rentos mokėtojai, santykiai tarp rentos gavėjo ir davėjo buvo labai geri, notarė J. C. matė kokius 6–7 kartus, rentos sutartis buvo sudaryta notarų biure.

69Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

70Dėl liudytojų parodymų, kaip įrodinėjimo priemonės, teismas pasisako taip. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. Teismas kaip patikimesniais paaiškinimais remiasi notarės B. V., antstolės V. D. paaiškinimais, kurios tiesiogiai ne kartą bendravo su J. C. ir neturi suinteresuotumo, jų nesieja nei draugystės, nei giminystės ryšiai su šalimis.

71Teismas remiasi notarės B. V. ir antstolės V. D. paaiškinimais, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad J. C. gyveno savarankiškai, savo laisva valia kreipėsi į notarę, aplinkybė, kad šiuo svarbiu sandorio sudarymo klausimu J. C. nesitarė su sūnumi ieškovu O. C. ir vaikaite ieškove S. P., patvirtina atsakovės pusės liudytojų N. P. ir E. M. parodymus, kad ieškovo O. C. ir jo tėvo J. C. santykiai buvo blogi, jie nebendravo, galbūt dėl tos priežasties, kad O. C. su sutuoktine J. C. nepadėjo J. C. prašant pagalbos sergančiam J. C..

72J. C. adekvačią psichinę būseną patvirtina ir aplinkybė, kad dar 2008-08-19–2008-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. P-2-6623-642/2008 J. C. buvo apklaustas kaip liudytojas, davė paaiškinimą apie sūnaus J. C. santykius su sutuoktine V. C., iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad paaiškinimas išsamus ir adekvatus.

73Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad sutarties šalis sandorio sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turi būti išsaugomas.

74Taip pat pažymėtina, kad yra pavienis įrašas 2008-10-15 asmens sveikatos istorijos dublikate, kuriame nustatyta senatvinės demencijos diagnozė. Skirtų konsultacijų, įrašų, kurie patvirtintų negrįžtamus pažintinių funkcijų sutrikimus, būtinus patvirtinant įgytos silpnaprotystės diagnozę, nėra. Tuo tarpu ambulatorinės kortelės originale prieš ne visą mėnesį iki minėto įrašo dublikate, t. y. 2008-09-25, užfiksuotas J. C. prašymas jam išduoti pažymą, kad jis gali slaugyti žmogų. Ir 2008-09-25 Jūrininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija išdavė pažymą, kad J. C. gali slaugyti sergantį artimąjį (Nr. 1433). 2009-10-06–2009-10-08 J. C. gydėsi Klaipėdos universitetinės į ligoninės Chirurgijos skyriuje (ligos istorijos Nr. 09/25/5162) ir jam nustatyta diagnozė – antro laipsnio prostatos hiperplazija, tiesiosios žarnos stenozė (psichikos sutrikimų neužfiksuota). 2009-10-26 pacientas atvyko į Jūrininkų polikliniką, pageidavo vakcinacijos nuo gripo, bendra būklė vertinama kaip patenkinama (psichikos sutrikimų nefiksuojama). J. C. objektyvūs įgytos silpnaprotystės požymiai užfiksuoti tik 2010-03-21.

75Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė neginčijamų duomenų, kad J. C., miręs 2011-09-12, dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti realizuodamas savo civilines teises bei pareigas 2008-10-29, rentos sutarties sudarymo metu.

76Teismas daro išvadą, kad J. C. pats atvyko pas notarę ir išreiškė savo valią sudaryti sandorį. Iš liudytojų V. P., N. P., E. M. parodymų matyti, jog šio asmens ir N. P. santykiai buvo puikūs, J. C. vertino N. P. už tai, kad ji rūpinosi ir iki mirties prižiūrėjo J. C. sūnų J., kuris sirgo nepagydoma liga. 2008-10-29 rentos sutarties 3 punkte rentos mokėtoja įsipareigoja teikti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas. Ši sutartis J. C. buvo naudinga, nes užtikrino jo aprūpinimą ir priežiūrą, reikiamos pagalbos suteikimą.

77Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.

78Ieškovai neįrodė aplinkybių, kad J. C. sudarydamas rentos sutartį neišreiškė savo valios ar nesuprato savo veiksmų reikšmės. Tai patvirtina ir notarės paaiškinimai, kad rentos sutarties sudarymo metu nekilo abejonių dėl J. C. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. V. patvirtino rentos sutartį, sudarytą tarp J. C. ir N. P., dėl buto, esančio ( - ). 2008-10-29 J. C. rentos sutartimi Nr. BV8-8655 su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleido savo nuosavybės teisę į butą, adresu ( - ), atsakovei N. P.. J. C. savo valią išreiškė aiškiai, nedviprasmiškai. Abejoti notarės paaiškinimais nėra pagrindo, nes notarė vykdo jai valstybės pavestas funkcijas ir neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje. Be to, ieškovė neskundė notarės veiksmų. Be to, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius atliko teismo psichiatrijos ekspertizę, į ekspertams pateiktą klausimą teismo psichiatras ekspertas D. T. pateikė išvadą, kad nėra duomenų, kad J. C., miręs 2011-09-12, dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti realizuodamas savo civilines teises bei pareigas 2008-10-29, rentos sutarties sudarymo metu.

79Išdėstytų argumentų pagrindų ieškinys dėl reikalavimo, reiškiamo CK 1.89 str. ir 1.84 str. pagrindais, kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.

80Dėl reikalavimo nutraukti rentos sutartį

81Dėl ieškovo O. C. reikalavimo teisės

82Pagal 2013-08-08 Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ieškovas O. C. paveldėjo J. C. turtą, kadangi O. C. yra J. C. įpėdinis, O. C. po J. C. mirties priėmė atsiradusį palikimą, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsniu, jis yra J. C. procesinių teisių perėmėjas. LR CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), ta šalis pakeičiama jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

83Jeigu rentos iki gyvos galvos mokėtojas iš esmės pažeidžia rentos sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad rentos mokėtojas išpirktų rentą šio kodekso 6.464 straipsnyje numatytomis sąlygomis, arba reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius (CK 6.458 str. 1 d.). Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos (CK 6.640 str. 1 d.).

84Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus būtų vykdžiusi netinkamai, priešingai, byloje liudytojai N. P., E. M., D. S. patvirtino, kad atsakovė rūpinosi J. C., jo sveikata, nuolat jį lankė, rūpinosi J. C. maistu, iki 2010 m. pradžios J. C. nebuvo reikalingos nuolatinės slaugos paslaugos, jis jautėsi normaliai, atsakovė lankydavo, atveždavo maisto produktų, teikė jam reikalingą pagalbą, sutvarkydavo jo butą, teikė medicinines paslaugas. Iš pateiktų mokesčių už komunalines paslaugas kvitų matyti, kad mokesčius už butą, adresu ( - ), mokėjo atsakovė. J. C. susirgus, nuo 2010 m. kovo 21 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. jis buvo gydomas Klaipėdos psichiatrijos skyriuje, o nuo 2010-05-05 jis buvo nuvežtas į globos namus „Senjorų eldoradas“. Tačiau iš šios įstaigos J. C. išsivežė ieškovas O. C. ir neleido atsakovei toliau vykdyti sutartinių įsipareigojimų bei bendrauti su J. C.. Byloje pateiktas viešosios įstaigos „Senjorų eldoradas“ 2010-05-26 raštas, kuriame nurodoma, kad J. C. lankydavo N. P., bendravimas buvo gražus ir pilnas pasitikėjimo, vėliau pasirodė J. C. marčios ir po pirmo susitikimo J. C. būklė pablogėjo, 2010 m. gegužės 24 d. J. C. marčios išsivežė J. C. iš globos namų. Šias aplinkybes, kad ieškovo sutuoktinei J .C. išvežus J. C. iš globos namų, vėliau atsakovei nebuvo leidžiama bendrauti su J. C., jį lankyti ir juo rūpintis, patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausta antstolė V. D., faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pridėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2071-642/2011 medžiaga.

85Išdėstytų argumentų pagrindu, nesant įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi rentos mokėtojos įsipareigojimus, ieškinys dėl reikalavimo nutraukti rentos sutartį kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK 178 str.).

86Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

87Dėl bylinėjimosi išlaidų

88Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

89Atsakovė pateikė patikslintą detalizuotą pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad civilinėje byloje dėl rentos sutarties nutraukimo pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 868,86 Eur atstovavimo išlaidos, 66,61 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 386,50 Eur už teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimą, iš viso 1321,97 Eur, Šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovo O. C.. Po civilinių bylų sujungimo, nagrinėjant reikalavimus dėl rentos sutarties nutraukimo ir rentos sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė patyrė šias išlaidas: 1220,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 300,00 Eur už eksperto K. D. atvykimą į teismo posėdį, iš viso 1520,00 Eur. Šias 1520,00 Eur išlaidas prašo priteisti solidariai iš ieškovų O. C. ir S. P..

90Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu; 8) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

91Pažymėtina, jog ieškovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraieškių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

92Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovo teiktų įrodymų apimtį, teismo posėdžių kiekį, atsakovei N. P. iš ieškovo O. C. priteistina 2081,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidaro iš 1321,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje dėl reikalavimo nutraukti rentos sutartį, ir 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje dėl reikalavimo pripažinti rentos sutartį negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Taip pat atsakovei N. P. iš ieškovės S. P. priteistinos 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinėje byloje dėl reikalavimo pripažinti rentos sutartį negaliojančia.

932013-03-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės –areštuotas N. P. priklausantis butas, adresu ( - ), teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str.).

94Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 150, 259, 260, 265, 270, 283 straipsniais, teismas

Nutarė

95ieškinius atmesti.

96Priteisti atsakovei N. P. iš ieškovo O. C. (O. C.) 2081,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

97Priteisti atsakovei N. P. iš ieškovės S. P. 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

98Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-03-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi – N. P. priklausančio buto, adresu ( - ), areštą.

99Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė... 2. sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovo atstovams pagal... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 4. ieškovas O. C. pareiškė ieškinį atsakovei N. P., tretiesiems asmenims... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė... 6. 2016-01-16 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės... 7. Nr. 2-53-676/2016 pridedant prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos... 8. Ieškovo O. C. ieškinys atsakovei N. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto... 9. Ieškovų O. C. ir S. P. ieškinys atsakovei N. P., tretiesiems asmenims... 10. Ieškovas O. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvas elgėsi... 11. Ieškovė S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė N. P. neleido... 12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas advokatas R. K. ir O. C. atstovė... 13. Atsakovė N. P. atsiliepime į ieškinį dėl rentos sutarties pripažinimo... 14. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė N. P. ir atstovė advokatė V. Š. su... 15. Trečiasis asmuo notarė B. V. paaiškino, kad J. C. gerai pažinojo, tvirtino... 16. Trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas... 17. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja N. P. paaiškino, kad bendravo su... 18. Liudytoja L. S. paliudijo, kad J. C. būsena 2007 metais buvo keista, būdamas... 19. Liudytoja J. L. paliudijo, kad buvo J. C. kaimynė, nueidavo pas jį. 2008 m.... 20. Liudytoja J. R. paliudijo, kad susitikus su J. C. svečiuose, jis klausdavo... 21. Liudytojas O. R. paliudijo, kad J. C. elgėsi neadekvačiai, nepažindavo... 22. Liudytoja V. N. paliudijo, kad iš J. C. kalbos suprasdavo, kad jis praranda... 23. Liudytoja D. S. paliudijo, kad N. P. veždavo J. C. maistą, su juo bendravo... 24. Liudytojas A. P. paliudijo, kad veždavo J. C. maistą, prižiūrėdavo jį,... 25. Liudytojas G. F. paliudijo, kad J. C. ir N. P. santykiai buvo geri, su sūnumi... 26. Liudytoja E. M. paliudijo, kad J. C. paprašė jos, kad padėtų nueiti pas... 27. Liudytoja L. S. paliudijo, kad N. P. pažįsta kaip tos pačios ligoninės... 28. Liudytoja V. K. parodė, kad J. C. bendravo su visais normaliai. Jokių... 29. Liudytojas V. O. parodė, kad J. C. buvo puikus vyriškis. Jis viską... 30. Liudytoja antstolė V. D. paliudijo, kad 2007 m. spalio mėnesį vykdė... 31. 2015-08-03 teismo posėdžio metu ekspertizę atlikęs teismo ekspertas D. T.... 32. Ekspertas K. D. paaiškino, kad 1995 metais J. C. buvo nustatytas atrofinis... 33. Liudytoja gydytoja E. A. paaiškino, kad 2008-10-15 J. C. asmens sveikatos... 34. Ieškiniai atmestini.... 35. Bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir... 36. 2011-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu J. C. pripažintas... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-14 nutartimi paskirta teismo psichiatrinė... 38. Į ekspertams pateiktą klausimą teismo psichiatras ekspertas D. T. pateikė... 39. Iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos (sutartis su gydymo įstaiga... 40. 2009-10-06–2009-10-08 J. C. gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės... 41. 2009-10-26 pacientas atvyko į Jūrininkų polikliniką, pageidavo vakcinacijos... 42. 2010-01-12 gydytoja N. K. kortelėje įrašo: „Pacientui ir artimiesiems... 43. Iš asmens sveikatos istorijos dublikato, užvesto 2008-10-15 Jūrininkų... 44. Esant abejonių, 2015-10-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paskirta... 45. 2015 m. lapkričio 2 d. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo... 46. Dėl reikalavimo, reiškiamo CK 1.89 str. ir 1.84 str. pagrindais... 47. Dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto... 48. Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu (LR... 49. Fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra... 50. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčijamas sandoris sudarytas... 51. 2008-10-29 sandorio sudarymo metu J. C. nebuvo pripažintas neveiksniu, todėl... 52. Iš esmės ginčas bylos nagrinėjimo metu vyko dėl to, ar yra pagrindas... 53. Negalioja sandoriai, sudaryti fizinių asmenų, kuriuos teismas yra... 54. Pagal 1.89 straipsnio 1 dalį pripažintini negaliojančiais sandoriai, kuriuos... 55. Pažymėtina, kad netinkamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymas... 56. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 57. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 58. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai tarpusavyje yra... 59. Tuo tarpu atsakovės pusės iškviesti liudytojai priešingai liudijo... 60. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 61. 2015 m. lapkričio 2 d. gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos, teismo... 62. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal... 63. Tačiau byloje yra apklausti ir kitos pusės, tai yra atsakovės, liudytojai,... 64. Teismo ekspertas D. T. pateiktame ekspertizės akte nurodė, kad išanalizavęs... 65. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo... 66. Iš byloje ištirtų J. C. medicininių kortelių nustatytos aplinkybės, kad... 67. Remdamasis J. C. medicininėje dokumentacijoje užfiksuota J. C. sveikatos... 68. Iš notarės B. V. paaiškinimo nustatyta, kad J. C. sandorio sudarymo metu... 69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 70. Dėl liudytojų parodymų, kaip įrodinėjimo priemonės, teismas pasisako... 71. Teismas remiasi notarės B. V. ir antstolės V. D. paaiškinimais, byloje... 72. J. C. adekvačią psichinę būseną patvirtina ir aplinkybė, kad dar... 73. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo... 74. Taip pat pažymėtina, kad yra pavienis įrašas 2008-10-15 asmens sveikatos... 75. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė... 76. Teismas daro išvadą, kad J. C. pats atvyko pas notarę ir išreiškė savo... 77. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje... 78. Ieškovai neįrodė aplinkybių, kad J. C. sudarydamas rentos sutartį... 79. Išdėstytų argumentų pagrindų ieškinys dėl reikalavimo, reiškiamo CK... 80. Dėl reikalavimo nutraukti rentos sutartį... 81. Dėl ieškovo O. C. reikalavimo teisės... 82. Pagal 2013-08-08 Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo... 83. Jeigu rentos iki gyvos galvos mokėtojas iš esmės pažeidžia rentos... 84. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus... 85. Išdėstytų argumentų pagrindu, nesant įrodymų, kad atsakovė būtų... 86. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga... 87. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 88. Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovams... 89. Atsakovė pateikė patikslintą detalizuotą pažymą dėl bylinėjimosi... 90. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 91. Pažymėtina, jog ieškovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis... 92. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovo teiktų įrodymų apimtį,... 93. 2013-03-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos... 94. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 150, 259,... 95. ieškinius atmesti.... 96. Priteisti atsakovei N. P. iš ieškovo O. C. (O. C.) 2081,97 Eur bylinėjimosi... 97. Priteisti atsakovei N. P. iš ieškovės S. P. 760,00 Eur bylinėjimosi... 98. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones,... 99. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...