Byla e2-1397-886/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui L. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovė G. J. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. P. 2559,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. birželio 18 d. iš L. P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), buvo užlietas žemiau esantis ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ). Dėl vandens užliejimo bute buvo apgadinta jo apdaila ir jame esantys daiktai: pažeistos koridoriaus lubų ir sienų dažai, dažytos sienos ir angokraščiai, laminuotos grindys ir kt. Dėl vandens poveikio ieškovė iš viso patyrė 2559,20 Eur žalą, kurios dydį patvirtina žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita (1-4 b. l.).

4Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) 2018-12-07 įteikti šeimos nariui, jo sutuoktinei J. S. – P (36 b. l. – įteikimo pažyma). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

5CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

6Ieškinys tenkinamas.

7Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2018-06-18 ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), buvo užlietas iš viršuje esančio buto, ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovės ir atsakovo nuosavybės teisę į atitinkamus butus patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai (6-7, 8-9 b. l.). Buto užliejimo faktas ir žalos atsiradimo židinys užfiksuotas DNSB „1-oji gera bendrija“ 2018-07-26 pažymoje, kurioje nurodyta, kad butas ( - ), 2018-06-18 buvo užpiltas vandeniu iš viršuje esančio buto ( - ); Avarija įvyko dėl vandentiekio vamzdyno gedimo ( - ), buto ribose, bendro naudojimo inžinerinių sistemų gedimo nebuvo (13 b. l.). Ieškovės teigimu, dėl vandens užliejimo apgadinto jos buto apdaila ir daiktai, dėl to ieškovė patyrė 2559,20 Eur žalą. Žalos dydžiui patvirtinti ieškovė pateikė Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180724 (15-23 b. l.), kurią parengė Všį „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ekspertas T. M., kvalifikacijos atestato Nr. 25113 (24-26 b. l.). Žalos atstatymo kartų skaičiavimo ataskaitoje pateiktas buto planas, indeksais pažymėtos patalpos, pateiktos buto patalpų fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas sulietos sienos ir lubos, apgadinta grindų danga; lokalinėje sąmatoje pateiktas kiekvienos buto patalpos žalos aprašymas, žalos šalinimui numatytų darbų, medžiagų kiekių ir kainų skaičiavimas.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo.

9Teismų praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju kai butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Šalies neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šalies veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. [...] Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas). Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką konstatuojama, kad ieškovei, reiškiančiai reikalavimą atlyginti patirtą žalą, pakanka įrodyti jos buto užliejimo faktą, ir kad užliejimo židinys yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo.

10Teismas, remdamasis šiomis materialinėmis teisės normomis ir formaliai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės butas 2018-06-18 buvo užlietas vandeniu ne iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ). Byloje nėra duomenų, kad žala atsirado dėl kitų šaltinių poveikio. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 2559,20 Eur žalos atlyginimo, kurio dydis nustatytas pagal ieškovės pateiktą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą (CK 6.263 straipsnis).

11Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir iš atsakovo priteisti ieškovei 2559,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiama 338 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 58 Eur žyminio mokesčio, ir 280 Eur už žalos atstatymo sąmatinio skaičiavimo parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

14Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

15Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

Nutarė

16Ieškinį patenkinti.

17Priteisti iš atsakovo L. P. (asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - )), ieškovei G. J. (asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - )), 2559,20 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 20 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

18Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai