Byla 2A-1570-163/2012
Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „TTF Garantija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „TTF Garantija“ ieškinį atsakovei AB „Vakarų laivų gamykla“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Jurgai Prižgintienei, dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais: 2010-07-09 vekselį 35 000 Lt sumai, 2010-09-30 vekselį 30 000 Lt sumai; įpareigoti atsakovę grąžinti 2010-07-09 vekselį 35 000 Lt sumai, 2010-09-30 vekselį 30 000 Lt sumai; pripažinti negaliojančiais Klaipėdos 7-ojo notaro biuro notarės J. Prižgintienės išduotus vykdomuosius įrašus : 2011-08-12 dėl 35 000 Lt išieškojimo pagal 2010-07-09 vekselį ir 2011-11-24 dėl 30 000 Lt išieškojimo pagal 2010-09-30 vekselį; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo vekseliai ieškovės buvo išrašyti siekiant užtikrinti atsakovei turimas ieškovės skolas 100 000 Lt sumai, tačiau pagal šiuos vekselius ieškovė iš atsakovės pinigų nesiskolino, todėl vekseliai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-27 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrina jo viešą patikimumą, todėl skolininkas pagal šį vertybinį popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas buvo nesąžiningas. Nurodė, kad šalys susitarė iki 2011-03-31 sudaryti ieškovui priklausančio nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorius, kad padengtų sutarties sudarymo metu turimas ieškovo skolas atsakovui bei tretiesiems asmenims, tačiau šioje sutartyje nėra jokio šalių susitarimo dėl ginčo vekselių grąžinimo. Nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovo valia išduodant ginčo vekselius iki nagrinėjamos bylos ar jos nagrinėjimo metu buvo įstatymų nustatyta tvarka ginčijama ar nuginčyta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, įgydama ginčo vekselius, būtų tyčia veikusi ieškovo nenaudai. Teismas nenustatė, kad ginčo vekseliai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir padarė išvadą, kad nurodytu CK 1.80 str. pagrindu pripažinti ginčo vekselius negaliojančiais nėra pagrindo. Nurodė, kad nenuginčijus ginčo vekselių nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų.

4Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „TTF Garantija“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovei išduoti vekseliai prieštarauja CK 6.878 str., nes pagal CK 6.878 straipsnio nuostatas ir LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą vekselis, nepaisant jo specifinio statuso, vykdo ne bet kokias, o paskolos sutarties funkcijas. Nurodo, kad ieškovui pasirašant vekselius, paskolų niekas neišdavė ir pinigų neskolino. Teigia, kad vekseliai atsakovei buvo išduoti kaip garantinis raštas kitų įsiskolinimų, pagal kitas ieškovės atsakovei prievoles, t. y. vieną prievolę pakeitė kita, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Teigia, kad iki bylos nagrinėjimo visi UAB „TTF Garantija“ įsiskolinimai AB „Vakarų laivų gamykla“, kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai, buvo padengti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog įsiskolinimas atsirado ne dėl prievolių pagal vekselius, jis atsirado dėl kitų prievolių 2012 metais, o vekseliai buvo išduoti 2010 m. Teigia, kad skola 20 702,92 Lt yra UAB „TTF Garantija“ eilinės mėnesinės prievolės dėl paslaugų apmokėjimo pagal atsakovo ir jo dukterinių įmonių pateiktas sąskaitas-faktūras. Teigia, kad teismas sutiko su atsakovės argumentais ir laikė juos pagrįstais tik dėl to, kad ateityje gali atsirasti ieškovės įsiskolinimas atsakovei. Taip pat nurodo, kad vekselis nepaisant jo specifinio statuso negali būti naudojamas kaip garantinis raštas dėl mokėjimo prievolių, atsirandančių kitais pagrindais, vykdymo užtikrinimui ir negali būti pagrindu išieškoti iš vekselio gavėjo nesamą skolą ir jis negali būti priemone, leidžiančia jo nesąžiningam įgijėjui nepagrįstai praturtėti vekselio davėjo sąskaita.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Vakarų laivų gamykla“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas, išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį, dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę. Nurodo, kad ieškovės išrašyti vekseliai atitinka visus paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo ginčo dokumentus pripažinti neturinčiais vekselio galios. Nurodo, kad prašydamas įpareigoti atsakovę grąžinti vekselius teigia, kad visus įsiskolinimus AB „Vakarų laivų gamykla“, kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai, jis padengė, taigi šiuo teiginiu ieškovė pati pripažįsta, kad egzistavo pagrindas ginčo vekselių išdavimui. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentus dėl įpareigojimo grąžinti ginčo vekselius laiko nepagrįstais. Nurodo, kad ieškovė už atsakovės teikiamas paslaugas yra nuolat skolinga ir savo prievolių tinkamai nevykdo. Pažymi, kad ginčo vekselių neteikia vykdyti antstoliui, kol faktiškai ieškovės įsiskolinimo suma neviršija vekselių sumos, todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė nori praturėti ieškovės sąskaita, nepagrįsti.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė išdavė 2010-05-21 Neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 2010/2, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovei 35 000 Lt skolos sumą (t.1, b. l. 43). 2010-07-09 išdavė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 2010/3, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui 35 000 Lt skolos sumą (t.1, b. l. 9). 2010-09-30 išdavė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 2010/4, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui 30 000 Lt skolos sumą (t.1, b. l. 8). Vekselių pagrindu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. Prižgintienė išdavė 2011-04-29 Vykdomąjį įrašą dėl 35 000 Lt vekselio sumos išieškojimo iš skolininko UAB „TTF Garantija“ vekselio turėtojui AB „Vakarų laivų gamykla“, kuris pateiktas vykdymui antstoliui A.Selezniovui ir vykdomoji byla užbaigta 2011-09-13 (t.1, b. l. 45-46, 48-49). 2011-08-12 išdavė Vykdomąjį įrašą dėl 35 000 Lt vekselio sumos išieškojimo iš skolininko UAB „TTF Garantija“ vekselio turėtojui AB „Vakarų laivų gamykla“ (t.1, b. l. 60-61, 97). 2011-11-24 išdavė Vykdomąjį įrašą dėl 30 000 Lt vekselio sumos išieškojimo iš skolininko UAB „TTF Garantija“ vekselio turėtojui AB „Vakarų laivų gamykla“ (t.1, b. l . 69-70).

9Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo juos grąžinti.

10Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis, CK 6.929 straipsnio 4 d.). Vekselis yra universali atsiskaitymo ir kreditavimo priemonė. Įstatyme vekselis apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas –vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). ĮVPĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.). Pagal ĮVPĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; kolegijos nutartis 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. neįrodė, kad jos išduoti vekseliai yra susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais, su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais arba, kad vekselio įgijėja buvo nesąžininga įgydama vekselį.

11Atmestinas apeliantės argumentas, kad vekseliai atsakovei buvo išduoti kaip garantinis raštas kitų įsiskolinimų, pagal kitas ieškovės atsakovui prievoles, t. y. vieną prievolę pakeitė kita.

12Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CK 6.90 str. 1 ir 2 d.). Vekselis paprastai išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra nurodžiusi, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus gražinta. Taigi, plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Be to, išrašius vekselį sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir sutapatinamas su prievolių užtikrinimo priemonėmis.

13Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės skola atsakovei sudarė 20 702,92 Lt (t. 1, b. l. 15-29, 44-63, 67-77, 120-200, t. 2. B. l. 12-13). Atsakovės teigimu, po skundžiamo sprendimo priėmimo skolos suma yra dar didesnė, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad iki bylos nagrinėjimo visi UAB „TTF Garantija“ įsiskolinimai AB „Vakarų laivų gamykla“, kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai, buvo padengti, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo dėl vekselių grąžinimo nėra pagrindo.

14Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, ne kartą nutartyse yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „ PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Apeliantė imperatyviąja norma, kuriai, jos teigimu, prieštarauja atsakovei išduoti vekseliai, įvardijo CK 6.878 straipsnio nuostatą, tačiau šios normos negalima laikyti imperatyvia, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašymą pripažinti vekselius negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostata taip pat nėra pagrindo.

15Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai