Byla 3K-3-18/2011
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjų valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Promata“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandens parkas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Elguva“, dėl panaudos ir žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo, taip pat pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Promata“ ieškinį dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir šios sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
2
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4
5I. Ginčo esmė
6
7Ieškovas prašė 1997 m. spalio 1 d. ilgalaikio bei trumpalaikio turto panaudos ir 1999 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančiais, priteisti iš atsakovo 108 170 Lt nuostolių. Sveikatos apsaugos ministerija ir UAB „Aušveita“ 1997 m. spalio 1 d. sudarė tipinę panaudos sutartį dėl sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų valdomo valstybės turto perdavimo valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms (toliau – Panaudos sutartis), kurios pagrindu ieškovui perduoti neatlygintinai valdyti ir naudoti nekilnojamieji daiktai, esantys Trakų rajone, Stirnių kaime. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymu Vilniaus apskrities viršininko administracijai perduotos VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ steigėjo funkcijos bei materialiniai ir finansiniai ištekliai; 2001 m. vasario 15 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovo valdomi materialiniai ir finansiniai ištekliai perduoti į atsakovo balansą. Ieškovas ir atsakovas 1999 m. gegužės 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kuria ieškovui suteikta teisė 99 metų terminui naudotis 206 526 kv. m žemės sklypu, esančiu Trakų rajone, Stirnių kaime. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas yra ne tik panaudos davėjas ir žemės sklypo nuomotojas, bet ir ieškovo dalininkas; po to, kai atsakovui buvo perduotos ieškovo steigėjo funkcijos, atsakovui, kaip savininkui, netinkamai finansuojant, administruojant ir valdant įmonę, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 29 d. iškėlė ieškovo bankroto bylą. Ieškovas, tretieji asmenys ir atsakovas 2006 m. vasario 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), pagal kurią tretieji asmenys įsipareigojo savo lėšomis patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus, atkurti mokumą bei investuoti lėšas į ieškovo turtą ir jį pritaikyti pagrindinei veiklai – sveikatingumo paslaugų tiekimui; atsakovas šia sutartimi įsipareigojo trečiuosius asmenis priimti įstaigos dalininkais; sutartyje taip pat nurodyta, kad Panaudos bei Žemės nuomos sutartys galioja ir ateityje galios. Tretiesiems asmenims visiškai atsiskaičius su ieškovo kreditoriais, teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo bankroto byla nutraukta. 2006 m. liepos 31 d. tretieji asmenys tapo ieškovo dalininkais. Anot ieškovo, naujieji dalininkai savo lėšomis atliko techninę ieškovo pastatų, įrenginių ir įrengimų ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad statiniams būtinas kapitalinis remontas ir be tokio remonto negalima pradėti sveikatingumo, reabilitacijos paslaugų teikimo. Tam neprieštaravo ir visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris 2006 m. gruodžio 8 d. balsavo, jog pastatams būtinas ne einamasis, o kapitalinis remontas. Ieškovas pažymėjo, kad tretieji asmenys, kaip dalininkai, iki 2007 m. gruodžio 31 d. veiklai atkurti įnešė 1 379 384,54 Lt. Ieškovo teigimu, jis atliko savo įsipareigojimus pagal sutartį: rengė projektinę dokumentaciją, saugojo pastatų būklę, prižiūrėjo, saugojo teritoriją. Atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. raštu pranešė ieškovui, kad vienašališkai nuo 2008 m. sausio 7 d. nutraukia Panaudos, o nuo 2008 m. vasario 7 d. – Nuomos sutartis. Anot ieškovo, vienašališkai nutraukdamas sutartis, atsakovas nenurodė jokių faktiškai egzistuojančių esminių sutarčių pažeidimų, pažeidė sąžiningumo principą, nes iškėlus bankroto bylą jokia veikla nebuvo vykdoma, tačiau atsakovas nei Panaudos, nei Nuomos sutarties nenutraukė ir, tik investavus milijonines sumas ir atkūrus mokumą, atsakovas šias sutartis nutraukė, taip užkirto galimybę plėtoti veiklą. Ieškovo teigimu, dėl nepagrįsto sutarčių nutraukimo jis patyrė iš viso 108 170 Lt nuostolių: 50 000 Lt už projektavimo darbus; 24 500 Lt už teritorijos tvarkymo darbus; 26 000 Lt už verslo plano parengimą; 7670 Lt už statinių būklės tyrimą.
8Trečiasis asmuo UAB „Promata“ prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašališką Bendradarbiavimo sutarties nutraukimą; pripažinti negaliojančia nurodytos sutarties 1.2.6 punkto sąlygą „Esminiu sutarties pažeidimu taip pat laikomi Sutarties 4.16 punkte numatytų Šalių detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinimui per 160 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos“. Nurodė, kad tretieji asmenys savo lėšomis įvykdė sutartinius įsipareigojimus; tapę ieškovo dalininkais nuolat teikė ieškovui finansavimą ir nematerialaus pobūdžio pagalbą. Tuo tarpu atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal Bendradarbiavimo sutartį, neprisidėjo prie bendros veiklos. Ieškinyje pažymima, kad 2006 m. gruodžio 8 d. visuotiniame dalininkų susirinkime nutarta pakeisti Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1 preliminariame veiklos ir investicijų projekte nustatytus terminus, tačiau atsakovas vengė priimti šiuo klausimu sprendimą, ignoravo siunčiamus prašymus. 2006 m. spalio 27 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Abrisas“ dėl veiklos ir investicijų projekto parengimo, tačiau 2006 m. gruodžio 8 d. visuotiniame dalininkų susirinkime nutarus keisti net preliminaraus investicinio ir veiklos projekto etapus ir sutarties šalims nesusitariant bei atsakovui vilkinant pakeitimų pasirašymą, 2006 m. spalio 27 d. sutarties vykdymas užsitęsė. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovas nesąžiningas, nutraukdamas sutartis ketino patenkinti kokių nors kitų asmenų interesus, nes objektą iš karto įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą, t. y. žlugdo privačių asmenų (dalininkų) siekį atkurti centro veiklą. Trečiojo asmens teigimu, Bendradarbiavimo sutarties 1.2.6 punkto sąlyga yra nesąžininga, įtvirtinanti šalių nelygybę, nes buvo įrašyta atsakovo iniciatyva, pasirašyta prisijungimo būdu, trečiųjų asmenų, kaip silpnesniosios šalies, nenaudai, be to, ši sąlyga yra formalaus pobūdžio, nes pagrindinis tikslas – centro veiklos atkūrimas.
9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
10
11Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Panaudos bei Nuomos sutarčių nutraukimą negaliojančiais; kitą ieškinio dalį atmetė; trečiojo asmens ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Bendradarbiavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad Bendradarbiavimo sutarties dalykas – atkurti VšĮ „Aušveita“ mokumą, finansinį stabilumą ir kartu vykdyti šalių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas būtų susijęs su modernios medicininių paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimu, kokybiškų, tinkamų medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiūros bazės išplėtimu. Sutarties priede Nr. 1 šalys sudarė ir pasirašė preliminarų veiklos ir investicijų projektą, nutarta esamų pastatų rekonstrukciją ir remontą atlikti dviem etapais: pirmas etapas 2006 metais ir antras etapas 2007-2011 metais. Sutarties 2006 m. balandžio 3 d. pakeitimu šalys susitarė dėl kai kurių sutarties punktų pakeitimo. 2007 m. lapkričio 15 d. bendradarbiavimo sutarties priedu Nr. 2 šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo: nutarė pripažinti negaliojančiu 2006 m. vasario 1 d. sutarties priedą Nr. 1 ir per tris mėnesius suderinti bei pasirašyti detalų veiklos ir investicijų projektą sutarčiai įgyvendinti. Atsakovas 2007 m. lapkričio 14 d. raštu informavo ieškovą ir trečiuosius asmenis, kad nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukia Bendradarbiavimo sutartį dėl esminių sąlygų nevykdymo: neatlikti sutarties priede Nr. 1 pastatų rekonstrukcijos darbai 2006 metų etape, neatlikta 1 000 000 Lt tiesioginių investicijų ir už 500 000 Lt medicininės įrangos ir inventoriaus; 4.16 punkte numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas nepateiktas tvirtinti, dėl to centro veikla neatnaujinta. Nurodęs, kad būtent tretieji asmenys Bendradarbiavimo sutarties pagrindu visiškai atsiskaitė su ieškovo kreditoriais, t. y. atkūrė ieškovo mokumą, ir tuo pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 15 d. nutartimi nutraukė bankroto bylą, teismas konstatavo, jog tretieji asmenys įvykdė atitinkamus sutartinius įsipareigojimus. 2006 m. liepos 3 d. tretieji asmenys buvo priimti VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ dalininkais. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat privalėjo dėti maksimalias pastangas šios įstaigos veiklai atnaujinti (Sutarties 4.8.4 punktas, CK 6.200 straipsnio 2 punktas). Pagal sutarties priedą Nr. 1 per pirmąjį etapą 2006 metais visi dalininkai įsipareigojo atlikti sąraše nustatytus darbus: stogo dangos remontą, katilinės įrengimų remontą, komunikacinių įrengimų renovaciją, esamų pastatų einamąjį remontą, valgyklos įrengimų renovaciją, esamos medicininės įrangos ir inventoriaus renovaciją ir naujos įsigijimą. Po ieškovo bankroto bylos nutraukimo ieškovas ėmėsi veiksmų veiklai plėtoti ir atitinkamai prisiimtiems įpareigojimams per 2006 metus atlikti – įstaigos direktorius per gana trumpą laiką atliko darbą, kuris leido nustatyti įstaigos techninę būklę, jos realią padėtį, nuo kurios tiesiogiai ir priklausė tolimesnis Bendradarbiavimo sutarties vykdymas. 2006 m. gruodžio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu įstaigos direktorius informavo visus dalininkus, kad, užsitęsus bankroto bylai, įrengimų būklė pasikeitė fiziškai ir technologiškai; tokios informacijos pagrindu dalininkai vienbalsiai pritarė siūlymui kreiptis dėl kritinės situacijos į Bendradarbiavimo sutarties dalyvius, pakeisti sutarties etapų vykdymo terminus. Teismo vertinimu, Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 preliminarios veiklos ir investicijų projekto įgyvendinimas tuo metu buvo neįmanomas, vien šių darbų atlikimas nepadėtų atkurti sveikatingumo centro veiklos; vien dėl itin blogų pastatų ir įrengimų būklės šalių susitarimai negalėjo būti įgyvendinami be atitinkamų sutartinių pakeitimų abipusiu sutarimu; visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas pakeisti Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 aprašytame veiklos ir investicijų projekte nustatytus įstaigos veiklos atkūrimo etapus ir terminus buvo padarytas laiku ir būtinas, siekiant sutartyje įtvirtintų tikslų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės sutiko, jog VšĮ „Aušveita“ pastatams reikalingas būtent kapitalinis remontas, nes pranešime dėl Panaudos ir Nuomos sutarčių nutraukimo vienu iš sutarties nevykdymo pagrindu nurodė būtent kapitalinio remonto neatlikimą. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip steigėjas, perėmęs materialinius ir finansinius įstaigos išteklius, įsipareigojimų neįvykdė ar (ir) vengė vykdyti, taip pat liko neįvykdytas ir susirinkime priimtas nutarimas dėl sutarties etapų vykdymo terminų pakeitimo. Teismo vertinimu, nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas, kaip įstaigos steigėjas ir materialinių, finansinių išteklių valdytojas, kaip viešasis juridinis asmuo, būtų ėmęsis veiksmų ar teikęs kitoms sutarties šalims pagalbą dalininkų susirinkimo nutarimui įgyvendinti. Tuo tarpu ieškovas ir kitame etape, t. y. 2007 metais, atliko pakankamai daug darbų Bendradarbiavimo sutarties tikslams pasiekti. Teismas darė išvadą, kad ieškovas su trečiųjų asmenų pagalba nuolat vykdė sutartines pareigas, ėmėsi reikalingų priemonių esamiems pastatams išsaugoti, nuolat rengė naujus būtinus dokumentus kapitaliniam remontui atlikti. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, neatlikus pastatų rekonstrukcijos, naujos medicininės technikos pirkimas taptų nuostolingas, neprotingas. Teismo nuomone, atlikus įstaigos valdomų pastatų techninę ekspertizę ir išsiaiškinus faktinę statinių, komunikacijų ir kt. būklę, investicijų ir veiklos planas turėjo būti perdarytas. Pagal sutarties 1.2.6 punktą esminiu sutarties pažeidimu nelaikytinas preliminarios veiklos ir investicinio projekto, numatyto priede Nr. 1, nesilaikymas, juolab kad atsakovas, kaip ir kitos sutarties šalys, 2006 m. gruodžio 8 d. susirinkime nusprendė jį pakeisti. Teismo vertinimu, vienašalis sutarties nutraukimas vien dėl formalių pažeidimų, jei neatsiranda neigiamų padarinių nukentėjusiai šaliai, negali būti pagrindas nutraukti sutartinius santykius CK 6.217 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad Bendradarbiavimo sutartyje šalys nenumatė vienašališko sutarties nutraukimo galimybės. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo nenurodė, kokioms būtent imperatyviosioms įstatymo normoms prieštarauja sutarties 1.2.6 punkto sąlyga, neįrodė, kad sutarties šalims susitariant dėl šios sąlygos būtų pažeista kokios nors šalies valia ar egzistuotų kiti šios sąlygos negaliojimo pagrindai. Nustatęs, kad žemės sklypas buvo išnuomotas kitai veiklai – reabilitacijos centrui, kad pagal Panaudos sutartį turtas perduotas ieškovui įstatuose nurodytai veiklai plėtoti, kad pagal tuo metu galiojusius įstatus ieškovas vertėsi reabilitacinio ir sanatorinio gydymo komercine-ūkine veikla, teismas konstatavo, kad po bankroto bylos nutraukimo ieškovas vykdė Bendradarbiavimo sutartį, be kurios nebuvo įmanomas tiek Panaudos sutartyje nustatytas panaudos objektų panaudojimas pagal ieškovo įstatuose numatytą veiklą, nei žemės panaudojimas reabilitacijos centrui; Panaudos sutartimi perimti pastatai buvo prižiūrimi, ruošiami rekonstrukcijai, saugojami. Teismo vertinimu, atsakovo rašte nurodyta aplinkybė, kad pastatai nebuvo naudojami pagal tiesioginę paskirtį, yra formali. Būtent dalininkų lėšomis atlikta pastatų ekspertizė nustatė, kad pastatų, įrengimų ir įrenginių būklė pasikeitė, ir būtinas kapitalinis remontas, todėl juose negalėjo būti vykdoma jokia sveikatingumo veikla. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pastatus perėmė būtent dėl netinkamos atsakovo priežiūros tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir jos metu; atsakovas pats neketina naudoti pastatų komplekso pagal jų paskirtį, nes, juos perėmęs, iš karto įtraukė objektą į privatizuojamų objektų sąrašą. Teismas sprendė, kad, nenustačius sutarčių esminių pažeidimų, atsakovas vien formaliais pagrindais nutraukė abi sutartis, taip užkirsdamas kelią tolimesnei rekonstrukcijai; ieškovas nepažeidė sutarčių esminių sąlygų, atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo nebuvo didelis, negalima teigti, kad numatytų sutarties vykdymo rezultatų nebuvo pasiekta vien dėl ieškovo veiksmų. Be to, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusi šalis (jei šiuo atveju atsakovą tokia galima iš viso laikyti) turėjo nenumatytų turtinio pobūdžio didelių nuostolių. Nurodęs, kad ieškovas kaip nuostolius prašo priteisti tiesioginius atsiskaitymus už atliktus darbus, vykdant Bendradarbiavimo sutartį, teismas sprendė, jog atsakovas negali atlyginti už darbus, kurie buvo atlikti ir vykdyti pagal šalių sutartį – atsiskaitymai už juos nelaikytini tiesioginiais nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas, nes neįrodyta atsakovo kaltės. Priešingai, teismui konstatavus neteisėtą sutarčių nutraukimą, ieškovas ne tik galės, bet ir privalės toliau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.
12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei išvadomis, kolegija pažymėjo, kad nors nustatytu laiku sutarties priede Nr. 1 nurodyti darbai nebuvo atlikti, tačiau ieškovas ir tretieji asmenys ėmėsi pakankamų priemonių šiems darbams atlikti, o sutartyje numatytų tikslų pasiekti nespėjo dėl papildomai nustatyto turto didelio sugedimo.
13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinius skundus teisiniai argumentai
14Kasaciniu skundu atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas VĮ Valstybės turto fondas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
151. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą (CK 6.217 straipsnis). Atkreipęs dėmesį į CK 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.205 straipsnio, 6.217 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004, išdėstytus išaiškinimus, kasatorius nesutinka su teismų vertinimu, kad nustatyti Panaudos, Nuomos ir Bendradarbiavimo sutarčių įsipareigojimų pažeidimai nėra esminiai.
161.1. Bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, kad, sudarant Bendradarbiavimo sutartį, šalims jau buvo žinoma, jog statiniams būtina rekonstrukcija ir kapitalinis remontas. Pastatų rekonstrukcija ir kapitalinis remontas yra būtina sąlyga Bendradarbiavimo sutarties tikslui – reabilitacijos centro atkūrimui, socialinių paslaugų teikimui – pasiekti. Sutarties priede Nr. 1 įtvirtintas įsipareigojimas atlikti statinių rekonstrukciją ir remontą dviem etapais; šie konkretūs įsipareigojimai 2006 metais nebuvo net pradėti vykdyti, nors tokie veiksmai Bendradarbiavimo sutartimi buvo nustatyti kaip esminiai įsipareigojimai ir jų neatlikimas laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu (Sutarties 1.2.6 punktas). Taip pat 2007-2011 metais numatyta atlikti gydomųjų korpusų rekonstrukciją, atlikti valgyklos ir kavinės kapitalinį remontą, rekonstruoti klubą, gydomąjį korpusą, kapitališkai suremontuoti visus energetinius, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus bei mazgus ir atlikti kitus darbus; tačiau 2007 metais nurodyti darbai taip pat nebuvo pradėti; nebuvo šalių patvirtintas detalus veiklos ir investicijų projektas, nors šio projekto nepateikimas tvirtinti šalių susitarimu taip pat laikomas esminiu sutarties pažeidimu (Sutarties 1.2.6 punktas). Taigi teismų išvada, kad Bendradarbiavimo sutarties esminių nuostatų pažeidimas šiuo atveju laikytinas formaliu, kasatoriaus teigimu, nepagrįsta, nes tai prieštarauja sutarties šalių išreikštai valiai (Sutarties 1.2.6 punktas).
171.2. Nepagrįsta teismų išvada, kad dėl sutarties sąlygų pažeidimo neatsirado neigiamų padarinių (žalos) atsakovui. Anot kasatoriaus, tinkamas Bendradarbiavimo sutarties vykdymas nustatytais terminais ir tvarka turėjo užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą pagal jo paskirtį (socialinės ir sveikatos reabilitacijos paslaugos), tačiau dėl netinkamo ieškovo ir trečiųjų asmenų įsipareigojimų vykdymo, kai pastatų būklė nuolat blogėja, turtas nėra tinkamai saugomas, neatliekami nei einamojo, nei kapitalinio remonto darbai, valstybė kaip turto savininkė patiria nuostolių. Tai reiškia, kad nutraukdamas Bendradarbiavimo sutartį kasatorius elgėsi teisėtai ir toks sutarties nutraukimas atitiko teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus (t. y. nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus).
181.3. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos faktinėms aplinkybėms bylą nagrinėjusių teismų motyvas, kad neva, priešingai nei ieškovas ir tretieji asmenys, kasatorius neprisidėjo prie to, kad projektas būtų greičiau įgyvendintas ir nevykdė sutartyje nustatytos bendradarbiavimo pareigos. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovui Panaudos sutarties pagrindu perduotas valdyti didelės vertės valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas; Nuomos sutartimi 99 metams buvo suteiktas 20,6526 ha valstybinės žemės sklypas (metinis nuomos mokestis tik 3358,97 Lt). Taigi ieškovui, kurio dalininkais tapo ir tretieji asmenys, valdyti buvo perduota gana daug didelės vertės nekilnojamojo turto, kurio pagrindu ieškovas su trečiųjų asmenų pagalba galėjo atnaujinti veiklą ir ateityje turėti realios turtinės naudos. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad esą kasatorius neprisidėjo prie Bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo. Atkreipęs dėmesį į teismų praktiką, pagal kurią sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009), kasatorius teigia, kad, net ir matydamas akivaizdų ieškovo ir trečiųjų asmenų neveikimą pagal Bendradarbiavimo sutartį, atsakovas nesiekė skubaus sutarties nutraukimo; priešingai, jis ne kartą kreipėsi į ieškovą ir trečiuosius asmenis prašydamas pateikti informaciją, kaip vykdoma ši sutartis, tačiau į šiuos paklausimus atsakymai nebuvo pateikiami arba pateiktuose atsakymuose nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad ši sutartis nustatytais terminais ir tvarka yra vykdoma. Kasatoriaus teigimu, atsakovas, skirtingai nuo ieškovo ir trečiųjų asmenų, nuosekliai laikėsi šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos duomenims teismų išvada, kad jis nevykdė sutartyje numatytos bendradarbiavimo pareigos; teismai nepagrįstai konstatavo esą atsakovas pažeidė Bendradarbiavimo sutartį ir net pavadino jo elgesį nesąžiningu, nors jokio konkretaus šioje sutartyje nurodyto ir atsakovo neįvykdyto įsipareigojimo nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo išvada – kad ieškovas pastatus ir komunikacijas labiau apgadintus perėmė būtent dėl netinkamos atsakovo priežiūros tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir jos metu – anot kasatoriaus, ne tik neparemta jokiais įrodymais, bet ir prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes pastatus Panaudos sutarties pagrindu valdo būtent ieškovas, kuris ir yra atsakingas už jų išsaugojimą.
191.4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas kartu su kitomis sutarties šalimis 2006 m. gruodžio 8 d. dalininkų susirinkime nusprendė pakeisti preliminarios veiklos ir investicinio projekto, numatyto Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 įvykdymo terminus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CK 6.204 straipsnis). Anot kasatoriaus, nurodytame susirinkime nebuvo priimta jokių konkrečių sprendimų dėl Bendradarbiavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Nei ieškovas, nei tretieji asmenys dėl Bendradarbiavimo sutarties konkrečių sąlygų pakeitimo nesikreipė į atsakovą, taip pat nereiškė tokio reikalavimo ir šioje byloje. Dėl to teismams nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo savo iniciatyva taikyti šioje byloje CK 6.204 straipsnį.
201.5. Nors ieškovas nuo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo per beveik 2 metus nebuvo net pradėjęs nei einamojo, nei kapitalinio remonto darbų, bylą nagrinėję teismai laikė Nuomos bei Panaudos sutarčių nutraukimą formaliu. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei panaudos gavėjas nesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje – kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Ieškovas ir tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko bent jau pradėti kapitalinio ir einamojo remonto darbus, siekiant atnaujinti VšĮ „Aušveita“ veiklą ir žemės sklypą bei pastatus naudoti reabilitacijos centro veiklai, tačiau jokių realių darbų nebuvo ir nėra net pradėta, o nuo 2006 metų, nepaisant sudarytos Bendradarbiavimo sutarties, ieškovo panaudos teise valdomų pastatų būklė nuolat blogėja. Esant tokiai situacijai, kasatorius privalėjo imtis veiksmų ir nutraukti valstybei nenaudingas sutartis.
212. Bylą nagrinėję teismai neįvertino faktinių aplinkybių, kad ieškovas nevykdė Nuomos sutartyje nustatyto esminio įsipareigojimo – mokėti nuomos mokestį (sutarties 12 punktas). Trakų rajono savivaldybės administracija 2008 m. kovo 17 d. raštu informavo, kad ieškovas yra skolingas 14 305,92 Lt už valstybinės žemės sklypo nuomą. Be to, ieškovas faktiškai neprižiūrėjo ir nesaugojo jam panaudos sutartimi perduotų pastatų, kaip tai nustatyta Panaudos sutarties 2.1 punkte (tai užfiksuota 2008 m. vasario 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte). Taigi faktiškai ieškovas nevykdė pagrindinių savo įsipareigojimų pagal Nuomos ir Panaudos sutartis, todėl šios sutartys buvo nutrauktos teisėtai.
22Kasaciniu skundu atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais teisiniais argumentais, kaip ir VĮ Valstybės turto fondo kasacinis skundas.
23Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas VĮ Valstybės turto fondas pareiškimu prisidėjo prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinio skundo.
24Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovas ir tretieji asmenys UAB šou agentūra „Promata“, UAB „Elguva“ bei UAB „Vilniaus vandens parkas“ prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
251. Bylą nagrinėję teismai, laikydamiesi CPK 176-224 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinę visus pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir, tinkamai išaiškinę bei pritaikę materialiosios teisės normas (CK 6.217, 6.204 straipsniai) bei nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, pagrįstai pripažino, kad Panaudos, Nuomos ir Bendradarbiavimo sutartys buvo nutrauktos nepagrįstai ir neteisėtai. Pareikštų reikalavimų pagrįstumą teismai vertino ne formaliai, bet sistemiškai visų aplinkybių kontekste. Teismai išsamiai įvertino ir nustatė visų sutarčių šalių tikruosius ketinimus; tarp bylos šalių susiformavusių santykių išskirtinį pobūdį; šalių veiksmus ne tik vykdant sutartis, bet ir šalių elgesį po sutarčių neteisėto nutraukimo; išsamiai išanalizavus ir įvertinus visus procesus, vykusius viešojoje įstaigoje, bei statinių, kuriuos Panaudos sutartimi valdė ieškovas, būklės pakitimo priežastis. Teismai pagrįstai didžiausią įrodomąją galią suteikė dviem esminiams rašytiniams įrodymams – statinių ekspertizės aktui ir 2006 m. gruodžio 8 d. įvykusiam dalininkų susirinkimo protokolui.
262. Kasaciniai skundai neatitinka CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, t. y. priimti nesant pagrindų kasacijai, nes skundais siekiama išspręsti ne teisės normų pažeidimo, bet fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis); negali būti tenkinami kasaciniai skundai, kuriais siekiama nustatyti tam tikrų faktų egzistavimą (šiuo atveju – neva buvus realiems ir esminiams pagrindams nutraukti sutartis), o ne išspręsti teisės normų pažeidimų, sprendimo neatitikties suformuotai teismų praktikai klausimų; skundais kasatoriai tiesiog nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą (CK 6.217 straipsnis). Negalima sutikti su kasatorių pateikiamu ir visiškai bylos medžiagos, teismų nustatytų aplinkybių neatitinkančiu esminio sutarties pažeidimo sąvokos aiškinimu šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, taip pat su kasatorių argumentais, kad, vertindami, ar pagrįstai nutrauktos sutartys, teismai nevertino aplinkybės, jog turto būklė nuolat blogėjo. Teismai pagrįstai sprendė, kad sudarydamos bendradarbiavimo sutartį šalys nežinojo tikrosios pastatų ir inžinerinių komunikacijų būklės, tuo tarpu kasatorių teiginiai, kad neva aplinkybė, jog tikroji pastatų ir komunikacijų būklė šalims buvo žinoma dar iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo, nepagrįsti jokiomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, neatitinka tikrovės, šalių valios ir ketinimų, sudarant Bendradarbiavimo sutartį.
273. Negalima sutikti su kasatorių pozicija, kad atsakovas prisidėjo prie Bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo, vykdė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintas pareigas, padėjo tretiesiems asmenims sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu būdu. Šią kasatorių poziciją paneigia bylos duomenys, kurių pagrindu teismai konstatavo, kad būtent atsakovas nebendradarbiavo su naujaisiais ieškovo dalininkais ir dėl atsakovo neveikimo tretiesiems asmenims buvo apsunkintas Bendradarbiavimo sutarties vykdymas. Kasatoriai nepagrįstai teigia iki tol neteigtas ir neįrodinėtas aplinkybes, kad atsakovas nesiekė skubaus sutarčių nutraukimo ir vykdydamas bendradarbiavimo pareigą bei siekdamas išsaugoti sutartinius santykius visas sutartis nutraukė prieš tai informaciniais pranešimais sudarydamas sąlygas ieškovui ir tretiesiems asmenims pradėti tinkamai vykdyti sutartis. Šiuo aspektu bylos medžiaga įrodo, kad ieškovas bei tretieji asmenys visą laikotarpį nuo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo iki sutarčių nutraukimo, kiek tai buvo įmanoma pagal po sutarties sudarymo paaiškėjusias aplinkybes, vykdė Bendradarbiavimo sutartį; visas su sutarties vykdymu susijusias išlaidas apmokėjo tretieji asmenys.
284. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė CK 6.204 straipsnį. Tinkamai įvertinę įrodymus ir pritaikę CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, teismai sprendė, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsakovas kartu su kitomis Bendradarbiavimo sutarties šalimis 2006 m. gruodžio 8 d. dalininkų susirinkime nusprendė pakeisti preliminaraus veiklos ir investicinio projekto, numatyto Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1, įvykdymo terminus. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su sutarties priedo Nr. 1 preliminariu pobūdžiu, teigtina, kad sudarydamos sutartį šalys protingai įvertino esamas aplinkybes dėl statinių būklės, t. y. kad tikrosios būklės nustatyti negali, ir priėmė tik preliminaraus pobūdžio sprendimus bei susitarė dėl jų pakeitimo, kai bus atlikti tyrimai ir išsiaiškinta tikroji padėtis. Dėl to nei ieškovas, nei tretieji asmenys nebuvo prisiėmę nurodytų aplinkybių atsiradimo rizikos. Be to, ieškovas ir tretieji asmenys negalėjo kontroliuoti aplinkybių, susijusių su statinių technine būkle. Pabrėžtina, kad būtent dėl atsakovo kaltės (netinkamai finansuojant ir administruojant viešąją įstaigą) ieškovui 2005 m. buvo iškelta bankroto byla, po kurios iškėlimo atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad nekilnojamieji daiktai būtų kaip nors konservuojami, prižiūrimi ir saugomi. Bendradarbiavimo sutarties vykdymo varžymas išsiaiškinus statinių būklę buvo esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, nes reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams.
295. Negalima sutikti su kasatorių teiginiais dėl Panaudos ir Nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo, t. y. kad buvo esminis sutarčių pažeidimas. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šios sutartys nutrauktos nepagrįstai, nes ieškovas, kurio dalininkas buvo ir atsakovas, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip esminiai sutarčių pažeidimai, sudarantys pakankamą realų pagrindą jas nutraukti; ieškovas ir tretieji asmenys dėjo visas pastangas, kad panaudos ir nuomos teisėmis perduotas turtas būtų naudojamas pagal paskirtį. Nuomos mokestis po bankroto bylos atnaujinimo buvo laiku ir nuolat mokamas, be to, atsakovo 2007 m. lapkričio 30 d. ieškovui teiktame pranešime apie vienašalį sutarčių nutraukimą iš viso nenurodoma aplinkybių, kaip pagrindo sutartims nutraukti.
30Teisėjų kolegija
konstatuoja:
31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
32Dėl ginčo sutarčių vykdymo, pakeitimo bei nutraukimo
33CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
34Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Pagal CK 6.233 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Pagal CK 6.204 straipsnį sutarties pakeitimas yra galimas tuo atveju, kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės jos vykdymui. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti. Be to, aplinkybės turi būti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo šalies valios. Šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kurioms ji galėjo užkirsti kelią. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties pakeitimas teismo tvarka CK 6.204 straipsnyje nurodytu pagrindu yra galimas tik nustačius aplinkybes, atitinkančias visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, tarp jų ir aplinkybes, kurios atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, ir kad tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Pažymėtina, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).
35Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalinis įvykdymas neeliminuoja jos nutraukimo galimybės. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bei panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.641 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kurie kartu yra ir specialiosios normos CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto atitinkamo pagrindo pripažinimą atitinkamai žemės nuomos arba panaudos sutarties esminiu pažeidimu. Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei panaudos gavėjas nesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje – kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
36Šioje byloje nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir UAB „Aušveita“ 1997 m. spalio 1 d. sudarė Panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo perduoti neatlygintinai valdyti ir naudoti nekilnojamieji daiktai, esantys Trakų rajone, Stirnių kaime. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymu Vilniaus apskrities viršininko administracijai perduotos VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ steigėjo funkcijos bei materialiniai ir finansiniai ištekliai; 2001 m. vasario 15 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovo valdomi materialiai ir finansiniai ištekliai perduoti į atsakovo balansą. Ieškovas ir atsakovas 1999 m. gegužės 12 d. sudarė valstybinės žemės Nuomos sutartį, kuria ieškovui suteikta teisė 99 metų terminui naudotis 206 526 kv. m žemės sklypu, esančiu Trakų rajone, Stirnių kaime. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 29 d. iškėlė ieškovui bankroto bylą. Ieškovas, tretieji asmenys ir atsakovas 2006 m. vasario 1 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kurios dalykas – atkurti VšĮ „Aušveita“ mokumą, finansinį stabilumą ir kartu vykdyti šalių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių rezultatas būtų susijęs su modernios medicininių paslaugų teikimo infrastruktūros sukūrimu, kokybiškų, tinkamų medicininių paslaugų teikimu, sveikatos priežiūros bazės išplėtimu. Sutarties 1.2.6 punkte jos šalys sulygo, kad esminiai sutarties pažeidimai, be kita ko, yra: šalių veika(-os), dėl kurių daugiau kaip 45 dienas tampa neįmanoma vykdyti šioje sutartyje numatytų veiksmų; sutarties 4.16 punkte numatyto detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinti per 160 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutarties priede Nr. 1 šalys sudarė ir pasirašė preliminarų veiklos ir investicijų projektą, nutarta esamų pastatų rekonstrukciją ir remontą atlikti dviem etapais: pirmas etapas 2006 metais ir antras etapas 2007-2011 metais. Pirmojo etapo – 2006 m. – darbai: stogo dangos remontas, katilinės įrengimų remontas, komunikacinių įrengimų renovacija, esamų pastatų einamasis remontas, valgyklos įrengimų renovacija, esamos medicininės įrangos ir inventoriaus renovacija ir naujos įsigijimas. Pagal sutarties priedą Nr. 1 pirmajame etape numatoma 1 000 000 Lt tiesioginių investicijų ir už 500 000 Lt medicininės įrangos bei inventoriaus; laukiamas rezultatas – VšĮ Reabilitacijos centro veiklos atnaujinimas. Šiame sutarties priede numatyti ir atitinkami antrojo etapo – 2007-2011 metų – darbai bei investicijos. Atsakovas, 2007 m. lapkričio 14 d. raštu informavęs ieškovą ir trečiuosius asmenis, nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukė Bendradarbiavimo sutartį motyvuodamas tuo, kad ją nutraukia dėl esminių sąlygų nevykdymo: neatlikti sutarties priede Nr. 1 numatyti esamų pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbai 2006 metų etape, neatlikta pirmame etape numatytų 1 000 000 Lt tiesioginių investicijų ir už 500 000 Lt medicininės įrangos ir inventoriaus; nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas 4.16 punkte numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas tvirtinti; negautas laukiamas rezultatas – reabilitacijos centro veikla neatnaujinta. 2007 m. lapkričio 30 d. raštu informavęs ieškovą, atsakovas atitinkamai nuo 2008 m. sausio 7 d. ir nuo 2008 m. vasario 7 d. nutraukė Panaudos ir valstybinės žemės Nuomos sutartis, motyvuodamas tuo, kad jas nutraukia dėl esminių sąlygų nevykdymo: pagal Panaudos sutartį perduotas turtas nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį, neatliktas neatidėliotinas kapitalinis remontas, nevykdoma pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą, panaudos gavėjas nesiverčia panaudos gavėjo įstatuose (nuostatuose) numatyta veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės turtas; Nuomos sutartimi perduotas žemės sklypas nenaudojamas pagal sutartį ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – reabilitacijos centrui (T. 4, b. l. 14; T. 1, b. l. 23).
37Bylą nagrinėję teismai nustatė tam tikrus ginčo sutarčių netinkamo vykdymo faktus, tačiau sprendė, kad tai nesudarė teisinio pagrindo jas nutraukti, atsakovas ginčo sutartis nutraukė neteisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, pakeitimą bei nutraukimą.
38Šioje byloje iš ginčo sutarčių atsiradusiems teisiniams santykiams, jų nutraukimui arba tolimesniam tęsimui lemiamą reikšmę turi Bendradarbiavimo sutartis, jos vykdymas.
39Byloje netirta ir neįvertinta, kad Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 yra konstatuota aplinkybė, jog visiems pastatams reikalinga rekonstrukcija arba kapitalinis remontas. Toks konstatavimas reiškia, kad ši aplinkybė sutarties šalims buvo žinoma iki sutarties sudarymo ir jos savo tarpusavio teises ir pareigas nustatė atsižvelgdamos į nurodytą aplinkybę. Pažymėtina, kad šios bylos ieškovas ir tretieji asmenys yra verslo subjektai, kuriems taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas. Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje buvo pateiktos statinio rekonstravimo bei kapitalinio remonto sąvokos. Pagal šį įstatymą statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą (įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnis taip pat reglamentavo aktualias statinio bendrųjų inžinerinių sistemų, technologinių įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kt. sąvokas. Apeliacinės instancijos teismas Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 įrašytų sąlygų neišaiškino pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendradarbiavimo sutarties 2007 m. lapkričio 15 d. priedu Nr. 2 jos šalys nutarė pripažinti negaliojančiu 2006 m. vasario 1 d. sutarties priedą Nr. 1 ir per tris mėnesius suderinti bei pasirašyti detalų veiklos ir investicijų projektą sutarties įgyvendinimui, nėra reikiamai motyvuota ir neatitinka faktinių bylos duomenų.
40Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar Bendradarbiavimo sutarties šalys pratęsė šios sutarties priede Nr. 1 nustatytus pastatų rekonstrukcijos ir remonto vykdymo terminus. Ši aplinkybė yra svarbi, nes turi reikšmės išvadai dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo tinkamumo. Minėta, kad sutarties šalys privalo sutartį vykdyti pagal joje nustatytas sąlygas, tuo tarpu net ir kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados nurodytos aplinkybės aspektu yra prieštaringos: teismai, viena vertus, konstatuoja, kad atsakovas kartu su kitomis sutarties šalimis 2006 m. gruodžio 8 d. dalininkų susirinkime nusprendė pakeisti Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 nustatytus etapų įvykdymo terminus, kita vertus, nurodo, jog atsakovas nepriėmė sprendimo dėl nurodytų terminų pratęsimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su šią bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atsakovas kartu su kitomis sutarties šalimis 2006 m. gruodžio 8 d. dalininkų susirinkime nusprendė pakeisti Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 nustatytus etapų įvykdymo terminus, nes ji padaryta neištyrus ir neįvertinus 2006 m. gruodžio 8 d. dalininkų susirinkimo darbotvarkės bei eigos, atitinkamą nutarimą priėmusių asmenų ketinimų bei tikslų, jo (nutarimo) priėmimo aplinkybių, tame susirinkime dalyvavusio atsakovo atstovo A. G. įgaliojimų turinio. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, ar nurodytas 2006 m. gruodžio 8 d. dalininkų susirinkimo nutarimas nevertintinas vien tik kaip abstraktus siūlymas pakeisti Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 nustatytus etapų įvykdymo terminus šios sutarties šalių susitarimu, kuris savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą ir nereiškia sutarties pakeitimo jos šalių susitarimu fakto. Bylos medžiagoje nėra duomenų (pavyzdžiui, visų šioje byloje dalyvaujančių asmenų sudaryto rašytinio susitarimo), kurie vienareikšmiškai patvirtintų fakto, kad Bendradarbiavimo sutarties šalys susitarimu pakeitė šios sutarties priede Nr. 1 nustatytus etapų įvykdymo terminus, egzistavimą ir dėl to nė vienai iš sutarties šalių nebuvo (neliko) poreikio kreiptis dėl sutarties pakeitimo įstatyme nustatyta teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teisme liko netirtas ir neįvertintas byloje pateiktas trečiųjų asmenų pasirašytas (atsakovo nepasirašytas) Bendradarbiavimo sutarties 2007 m. lapkričio 15 d. priedas Nr. 2, kurį tretieji asmenys pateikė atsakovui ir kuriuo siūloma pakeisti 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutartį, pripažinti negaliojančiu jos priedą Nr. 1 ir per tris mėnesius suderinti bei pasirašyti detalų veiklos ir investicijų projektą sutarties įgyvendinimui. Pažymėtina, kad pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį nukentėjusios šalies prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo, o jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Kasatoriai teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog kuri nors iš Bendradarbiavimo sutarties šalių būtų reikalavusi sutarties pakeitimo teismine tvarka. Pažymėtina, ir tai, kad CK 6.204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Tuo tarpu kitose šio straipsnio dalyse nenustatyta, kad nukentėjusi šalis savaime įgyja teisę nevykdyti sutarties iš viso arba iš dalies, taip pat neįtvirtinta nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.200 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo.
41Atsakovas, nutraukdamas Bendradarbiavimo sutartį, kaip jos nutraukimo pagrindą greta kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas tvirtinti sutarties 4.16 punkte numatytas detalus veiklos ir investicijų projektas. Bendradarbiavimo sutarties 1.2.6 punkte nustatyta, kad šios sutarties 4.16 punkte numatyto detalaus veiklos ir investicijų projekto nepateikimas tvirtinti per 160 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos yra esminis sutarties pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nenustatė aplinkybių, susijusių su nurodyto detalaus veiklos ir investicijų projekto pateikimu ar nepateikimu tvirtinti, bei jų nevertino kaip pagrindo Bendradarbiavimo sutarčiai nutraukti.
42Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys teikia pagrindą išvadai, kad spręsdamas dėl pagrindo nutraukti Bendradarbiavimo sutartį egzistavimo arba neegzistavimo apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų argumentų, jog šios sutarties vykdymas nustatytais terminais ir tvarka turėjo užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą pagal jo paskirtį (socialinės ir sveikatos reabilitacijos paslaugos), tačiau dėl netinkamo ieškovo ir trečiųjų asmenų įsipareigojimų vykdymo pastatų būklė nuolat blogėja, valstybė, kaip turto savininkė, patiria nuostolių.
43Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, t. y. netinkamai bendradarbiavo su kitomis Bendradarbiavimo sutarties šalimis, negrindžiama konkrečiais faktiniais bylos duomenimis bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nenustatytos ir nevertintos aplinkybės dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų bendradarbiavimo pareigos vykdymo atsakovui.
44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo Bendradarbiavimo ir Panaudos bei Nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, bylos dalis dėl reikalavimų ginčo sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančiu perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Likusi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.
45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Nutarė
47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis ieškovo VšĮ „Aušveita“ ieškinį bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Promata“ ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti 1997 m. spalio 1 d. ilgalaikio bei trumpalaikio turto panaudos sutarties, 1999 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 308 bei 2006 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 1-1-11 nutraukimą negaliojančiu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
48Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.