Byla 2A-1318-343/2007

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų: Albino Čeplinsko ir Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėdničytei, Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Jakštienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1963-587/2007 pagal pareiškėjos Bendros Lietuvos-JAV įmonės UAB „Bost-Baltik“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro Kauno filialui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Nustatė

3pareiškėja pareiškimu, patikslintu pareiškimu (b.l. 3-6, 130-138, t.1) prašė nustatyti faktą, kad Bendra Lietuvos-JAV įmonė UAB „Bost-Baltik“ nuosavybės teises įgijo į 38,70 kv.m. bendro ploto pastatą 1B1ž, priestatą 5,87 kv.m. bendro ploto 1b1ž, unikalus Nr. ( - ) , 69,23 kv.m. bendro ploto pastatą 2P1ž, unikalus Nr. ( - ) , 34,39 kv.m. bendro ploto pastatą 3P1ž su 43,68 kv.m. bendro ploto priestatu 1p1ž, unikalus Nr. ( - ) , 47,68 kv.m. bendro ploto pastatą 4P1ž unikalus Nr. ( - ) , 48,88 kv.m. bendro ploto gamybinį pastatą unikalus 5P1ž unikalus Nr. ( - ) su kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Kaune, pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėja nurodė, kad į šiuos statinius daiktinės teisės neįregistruotos. Šiuo adresu pastatyti statiniai yra statyti pareiškėjos 1993 metais, turint leidimą bei su atitinkamomis institucijomis suderintą projektą, o inventorizuoti 2005 metais. Pareiškėja šiuos pastatus valdo nepertraukiamai, teisėtai, atvirai, kaip savo turtą daugiau nei 10 metų. Prie šių pastatų buvo pradėti formuoti ir žemės sklypai. 1995 metais su pareiškėja buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis dėl žemės po ginčo pastatais iki 1998 metų, vėliau ji nebuvo perrašyta, tačiau mokesčiai šalių susitarimu buvo mokami. Šiems pastatams buvo suteiktas ir adresas ( - ), Kaune, patvirtintos žemės sklypo koordinatės. Niekas neturi daugiau teisių į ginčo pastatus, jie pastatyti su reikalingais leidimais, nėra savavališka statyba.

4Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja turėjo teisę pastatyti tik laikinus statinius ir, pasibaigus sutarties terminui, privalėjo juos nugriauti. Pareiškėja neįrodė, kad statinius valdė nuo 1993 metų. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja neįrodė, jog negali gauti reikiamų dokumentų kita tvarka, mano, kad pareiškėjos ginčo statinių įgijimas ir valdymas nėra sąžiningas ir teisėtas, nepateikta įrodymų, kad statiniai pastatyti teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Statiniai yra tik laikini, todėl jie turi būti nugriauti ar perkelti. Pareiškėja nepateikė jokių leidimų bei projektų dėl ginčo statinių statybos. Taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad daiktas valdomas daugiau nei 10 metų.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Teismas rėmėsi ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad statiniai 1B1ž, 2P1ž, 3P1ž, 4P1ž, 5P1ž ( - ), Kaune priskirti prie 1-osios ir 2-osios grupės nesudėtingų statinių, statiniai pastatyti be esminių nukrypimų nuo projekto ir nelaikytini savavaline statyba. Teismas nustatė, kad daiktinės teisės į ginčo pastatus, esančius ( - ), Kaune, neįregistruotos niekieno vardu. Taip pat, kad ginčo pastatai pastatyti 1993 metais ir turint atitinkamus statybos dokumentus. Teismo nuomone, kad statiniai buvo pastatyti įrodo ir žemės nuomos sutartys, žemės sklypų formavimo dokumentai, kurie sudaryti prie ginčo statinių. Niekas nuo 1993 metų statiniais nesidomėjo, nereikalavo jų nugriauti, priešingai – buvo imamas žemės nuomos mokestis. Ginčo pastatai įgyti juos pastatant, juos pareiškėjas įgijo sąžiningai ir valdė atvirai, jie nebuvo niekieno vardu įregistruoti, juos valdė daugiau nei 10 metų, jie nėra nei valstybės nei savivaldybės nuosavybė.

6Apeliaciniu skundu (b.l. 188-190, t.1) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Kauno apskrities viršininko administracija su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialines ir procesines teisės normas, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantės nuomone, jeigu statytoja UAB „Bost-Baltik" būtų laikiusis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, ji būtų įgijusi nuosavybės teisę pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Kauno miesto apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad žemės sklypai buvo suteikti tik laikinų prekybos paviljonų statybai. Kauno miesto valdybos 1992-12-15 potvarkio Nr.l242-v „Dėl mobilios įrangos ir laikinų statinių, skirtų komercinei veiklai, žemės sklypų įteisinimo" 1 priedo „Uždarųjų akcinių bendrovių, individualių ir valstybinių įmonių, kurioms įteisinamos laikinųjų statinių, skirtų komercinei veiklai, žaliosios linijos miesto fondinėje žemėje, sąrašas" 22 punktu buvo skirta 54 kv.m bendros Lietuvos JAV įmonės „Bost - Baltik" paviljonui ( - ) sankryžoje; 23 punktu buvo skirta 80 kv.m bendros Lietuvos JAV įmonės „Bost - Baltik" paviljonui ( - ) sankryžoje; 24 punktu buvo skirta 112 kv.m bendros Lietuvos JAV įmonės „Bost -Baltik" paviljonui ( - ) sankryžoje (b. l.13-16, t.1). Turėdama teisę skirtuose žemės sklypuose statyti laikinus statinius, pareiškėja negalėjo statyti stacionarių statinių. Neaišku kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad trumpalaikės žemės nuomos sutartys įrodo, kad statiniai buvo pastatyti, nes pačiose sutartyse (b.1. 21; 104-105, t.1) nėra jokių duomenų apie statinius. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 4.23, 4.68 straipsnius. Nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį gali būti įgyta tik tuo atveju, jeigu yra CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma. UAB „Bost-Baltik" neturėjo pagrindo manyti esanti nekilnojamųjų daiktų sąžiningu valdytoju, nes tokie daiktai nebuvo teisėtai pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti. Tai patvirtina ir faktas, kad tik 2005 m. birželio mėnesį buvo užfiksuoti kadastro duomenys apie ( - ), Kaune esančius statinius, o statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto nėra, nes 1993 m. buvo derinta dokumentacija laikinų statinių statybai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statiniai, esantys ( - ), Kaune, buvo baigti statyti 1993 m., nes ginčo statiniai nebuvo teisėtai pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti. Pareiškėjos pateiktose pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų lentelėse nurodyta statybos pradžios-pabaigos metai: 1993-2005, taigi teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad statiniai pastatyti 1993 m. Juo labiau neaišku kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad kiemo statiniai - 784 kv. m aikštelė, tvora, vartai, varteliai, pavėsinė 6I1g buvo pastatyti 1993 m., turint visus reikiamus dokumentus, kai pareiškėja teismui pateikė tik kadastro duomenų lentelę, kurioje nurodyti statybos pradžios-pabaigos metai: 1995-2005. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo. Žemės sklypai buvo suteikti tik laikinų prekybos paviljonų statybai. Tai, kad pareiškėja naudojosi valstybinės žemės sklypu ir mokėjo mokesčius, neįrodo jokių aplinkybių apie statinių statybos teisėtumą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl Kauno miesto savivaldybės pateiktos ištraukos iš Kauno miesto bendrojo plano (b.l. 116, t. 1), kur nurodyta, kad teritorija, kurios ribose yra ginčo pastatai yra visuomeninės paskirties.

7Apeliaciniu skundu (b.l. 192-197, t.1) suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, mano, jog teismas netinkamai taikė LR CK 4.68 str. – 4.71 str., todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad ji yra visų statinių, į kuriuos siekė įgyti nuosavybės teisę, statytoja, kad ta statyba buvo teisėta. Teisės aktų reikalavimus atitinkanti statyba yra tinkamas būdas įgyti nuosavybės teisę (LR CK 4.47 str. 4 p.), todėl nuosavybės teisė negali būti nustatoma pagal įgyjamąją senatį. Kauno miesto apylinkės teismas, sprendime padaręs išvadą, kad statiniai įgyti juos pastačius, o jų statyba buvo teisėta, pažeidė LR CK 4.68 - 4.71 str. nuostatas, pagal kurias nuosavybės teisė į daiktą gali būti nustatoma pagal įgyjamąją senatį tik tuo atveju, jei pareiškėja nebuvo įgijusi į jį nuosavybės teisės kitu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja statinius įgijo sąžiningai ir teisėtai. Prekybos paviljonų statybos projektinėje dokumentacijoje (priešprojektinių pasiūlymų, parengiamųjų darbų bylose, projekto T. I, II, III) ir kt., nurodyti tik trys jau esantys laikini paviljonai. Plane (b.1. 22-23, t.1) nurodyti trys esantys laikini paviljonai ir vienas tik projektuojamas. Tuo tarpu pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisę į 5 pastatus su priestatais ir į kiemo statinius. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl statinių 1Blž su priestatu 1blž, 2P1ž bei kiemo statinių statybos, jos teisėtumo, įgijimo teisėtumo, sąžiningumo. Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis dokumentais dėl 3 laikinų paviljonų statybos, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja, teisėtai pastatydama, teisėtai įgijo visus statinius. Laikinieji statiniai ir daiktinės teisės į juos nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, todėl daiktai ir daiktinės teisės į šiuos statinius ir nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. 1992-12-17 Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus rašte nurodyta, kad žaliosios linijos prie paviljonų skiriamos iki miestui pareikalaujant nusikelti, todėl neaišku, kaip šiuo atveju laikinieji statiniai tapo administracinės ir gamybinės paskirties statiniais. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja turėjo tinkamus leidimus, sutikimus, suderinimus statyti tokius statinius, kokie jie yra šiuo metu. Byloje esantys statinių ( - ) kadastrinių matavimų duomenys (b. l. 41-73, t.1) rodo, kad statinių statyba tęsėsi nuo 1993 m. iki 2005 m., todėl jų statybai jau turėjo būti taikomi LR statybos įstatymo reikalavimai. Projektavimo sąlygų sąvadas statinių ( - ) statybai nebuvo išduotas ( b.1. 125, t.1). Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai vertino šioje byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo statinių statybos teisėtumo. Statinių statybos teisėtumą teismas grindė išvada, kad statiniai pastatyti turint atitinkamus statybos dokumentus, tačiau teismas nenurodo, kokie tai dokumentai, taip pažeisdamas 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr.5 10 p. reikalavimus. Taip pat nepagrįstai statybos teisėtumą teismas grindė statinių kadastrinių matavimų duomenimis, nes jie parodo tik konkrečius kadastro duomenis. Taip pat nepagrįstai teismas rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Klausimas, ar statiniai ( - ) yra laikytini savavale statyba, išvis negalėjo būti teikiamas ekspertui, nes tai teisinis, o ne techninis, specialių žinių reikalaujantis klausimas (LR CPK 212 str. 1 d.), todėl Kauno miesto apylinkės teismas 2006-10-10 nutartimi nutardamas užduoti tokį klausimą ekspertui pažeidė LR CPK 212 str. 1 d. Byloje buvo svarbu išsiaiškinti ne kokie statiniai yra dabar, bet ar statiniai pastatyti turint reikalaujamus dokumentus. Tai turėjo būti padaryta tik teismo, įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Eksperto išvada prieštarauja visiems kitiems gausiems byloje esantiems įrodymams (b. 1. 25-27, 158, iš VĮ Registrų centro išreikalautos bylos l. 39, 41; priešprojektinių pasiūlymų, parengiamųjų darbų bylose, darbo projekto T. I, II, III: 26-to kvartalo topografinėje ir požeminių įrengimų nuotraukoje, 1992-12-17 projektavimo užduotyje Nr. 036, aiškinamajame rašte, techninėse sąlygose vandentiekio, elektros, telefono tinklams ir kt), kad projektuojami buvo tik 3 laikini paviljonai. Eksperto išvada priskirti statinius prie I ar II grupės nesudėtingų statinių prieštarauja kitai eksperto ir Kauno miesto apylinkės teismo padarytai išvadai, kad statiniai pastatyti 1993 m.: Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002, įtvirtinantis nesudėtingų statinių sąvoką ir jų klasifikavimą, buvo patvirtintas tik 2002-04-16 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.184. Eksperto padaryta išvada, kad statiniai ( - ) nėra savavalė statyba., nes I ir II grupės nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, prieštarauja minėto reglamento 12.4.2 , 12.4.3 p., 1 priedo 1 lentelės, 12.1, 12.2 p. reikalavimams, pagal kuriuos II grupės nesudėtingiems statiniams reikalingas supaprastintas statinio projektas, raštiškas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, žemės savininko sutikimas, o saugomoje teritorijoje esantiems nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kultūros paveldo objekto teritorijoje esantiems nesudėtingiems statiniams rengiamas nesudėtingo statinio projektas. Kauno senamiestis LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996-06-24 įsakymu Nr.58 buvo įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Eksperto išvadą teismas šioje byloje turėjo vertinti sistemiškai su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl ji turėjo, būti įvertinta kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad statinių ( - ) statyba buvo savavalė, t. y., atlikta neturint reikiamų leidimų, sutikimų. Kai statinys pastatytas savavališkai, negalima pripažinti, kad jis įgytas ir pradėtas valdyti teisėtai. Kadangi neteisėtas daikto įgijimas ir jo valdymą daro neteisėtą, todėl Kauno miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja valdė statinius teisėtai, sąžiningai ir atvirai ilgiau nei 10 m. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamuosius daiktus valdė ir darė tai daugiau nei 10 metų. Byloje esantys duomenys rodo, kad ginčo statinių statyba tęsėsi nuo 1993 m. iki 2005 m. (b. 1. 54-57, 59-66, t.1), kiemo statinių - nuo 1995 m. iki 2005 m. (b. 1. 61, t.1). Tai rodo, kad tuo metu nekilnojamieji daiktai buvo tik formuojami, todėl tuo metu jie niekaip negalėjo būti valdomi. Byloje esančios žemės nuomos sutartys taip pat negali būti laikomos statinių naudojimo įrodymais. Vienas žemės sklypas prie visų statinių nėra suformuotas. Žemės nuomos sutartimis pareiškėjui buvo suteiktos 80 kv.m. ir 112 kv. m. teritorijos prie konkrečių laikinų statinių (b. l. 18, 19, 21, 104-105, t.1). Nuomos terminas yra pasibaigęs, kad nuomos santykiai tęsiasi, byloje įrodymų nėra pateikta. Mokesčio sumokėjimas taip pat neįrodo žemės nuomos santykių tąsos, kadangi pagal 2003-06-19 Kauno miesto savivaldybės tarybos Nr. T-272 sprendimo 1.4 p., už valstybinės žemės naudojimą, jei nesudarytos žemės nuomos sutartys, taip pat imamams mokestis. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo išvados, kad pareiškėjas moka žemės nuomos mokestį, yra nepagrįstos. Bylos nagrinėjimo metu (b. l. 173, t.1) Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad pareiškimas neatitinka LR CPK 445 str., 447 str. reikalavimų, nes pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, nepateikė įrodymų, kad negali gauti reikiamų dokumentų kitokia tvarka arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsisakymas sudaryti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją (b. l. 123, t.1) neįrodo, kad pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų kitokia tvarka arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Šis dokumentas tik nurodo, kad prie pareiškėjos prašymo nebuvo pridėti reikiami dokumentai. Tačiau šio argumento Kauno miesto apylinkės teismas neanalizavo, netyrė, todėl pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 3 p.

8Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus (b.l. 2, t.2) VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, jog neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl dėl apeliacinių skundų motyvų ir pagrįstumo palieka spręsti teismui.

9Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus (b.l. 5-10, t.2) pareiškėja Bendra Lietuvos-JAV įmonė UAB „Bost-Baltik“ prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 07 sprendimą, apeliacinius skundus atmesti. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo pareiškėja nurodo, jog UAB "Statybos ekspertizė" išvadoje konstatuota, kad ginčo statiniai nėra priskirtini prie laikinų statinių, o priskirtini prie I-os ir II-os grupės nesudėtingų statinių, kurių statybai leidimas nereikalingas, todėl dėl šios priežasties jie nėra laikytini savavaline statyba. Pastatai buvo pastatyti pagal tuo metu suderintą projektą (prie bylos pateiktos 7 bylutės, kuriose pateikti dokumentai - ginčo statinių projektinė dokumentacija. Dalis jos yra ir civilinėje byloje (b.l. 24-27, t.1)). Ginčo statinių perkelti niekur negalima, nes jie pagal suderintą projektą buvo statomi su gelžbetoniniais pamatais. Tai yra pastatai, kurie susiję su žeme, todėl ir dėl šios priežasties negali būti laikomi laikinais pastatais (LR Statybos įstatymo 2 str. 4 d.). Dėl CK 4.23 str. ir 4.68 str. taikymo, pareiškėja nurodo, jog apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos neteisėtą valdymą. Pastatai nėra ir niekada nebuvo registruoti kaip savavalinė statyba. Pastatai inventorizuoti Registrų centro Kauno filiale. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 04 27 įsakymu Nr. A-1502 5-iems ginčo pastatams pagal priedą Nr.2 suteiktas net adresas ( - ), nurodytos koordinatės (b.l. 33, t.1), pagal kurias atlikta kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 35, t. 1). Teismo paskirta ekspertizė paneigė apelianto teiginį dėl nesąžiningo (neteisėto) statinių pastatymo. Pareiškėja laiko nepagrįstu apelianto skundo motyvą dėl statinių statybos pabaigos metų. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006 10 24 pažymoje Nr.S-3260-2022 nurodyta, kad vadovaujantis "Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis", patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 12 24 įsakymu Nr.522, 2005 metai įrašyti todėl, kad tais metais buvo atlikti kadastriniai matavimai. Tai nėra statybos metai. Suinteresuotas asmuo nepateikė teismui priešingų įrodymų, t.y. kad ginčo statiniai pastatyti ne 1993 metais (CPK 178 str.). Pareiškėja nesutinka ir su Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentais. Pareiškėja laiko nepagrįstu apelianto teiginį, kad nuosavybės teisė negali būti nustatoma pagal įgyjamąją senatį, o kitu būdu - ginčo teisena dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. 1993 m. buvo atlikti visi projekto suderinimai dėl visų penkių pastatų (b.l. 23, t. 1). Šiame projekte pastatas 1B1ž pavaizduotas neatskirtas nuo pastato 2P1ž ir projekte žymimas bendrai raide "D", 3P1ž su priestatu 1p1ž ir žymimas raide "A", pastatas 4P1ž žymimas raide "B" ir pastatas 5Plž, žymimas raide "C" (lyginti su situacijos planu - b.l. 44, t.1). Todėl laikytinas nepagrįstu Kauno miesto savivaldybės argumentas, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja statinius įgijo sąžiningai ir teisėtai, nes 1992 12 15 valdybos potvarkiu Nr.l242-v įteisintos teritorijos, kurioje stovėjo trys laikinieji statiniai - prekybos paviljonai - žaliosios linijos. Apeliantas neteisingai ir nepagrįstai nurodo, kad statinių statyba tęsėsi nuo 1993 m iki 2005 m, todėl jų statybai jau turėjo būti taikomi LR Statybos įstatymo reikalavimai. Pastatai yra pastatyti 1993 m, o 2005 m. yra kadastrinių matavimų atlikimo metai. LR Statybos įstatymas negali būti taikomas, nes jis priimtas 1996 03 19, o įsigaliojo nuo 1996 09 01. Atmestinas apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai statybos teisėtumą grindė statinių kadastrinių matavimų duomenimis (b.l. 41-73, t.1). Teismas vadovavosi ne tik kadastrinių matavimų duomenimis, bet ir kitais rašytiniais įrodymais - projektais, VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis, ekspertize ir t.t. Apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė (CPK 178 str.).

10Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą (b.l. 11-14, t.2) nurodo, jog sutinka su suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo argumentais.

11Apeliaciniai skundai patenkintini.

12Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, nes netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias faktų dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį nustatymą, todėl sprendimas panaikintinas iš esmės apeliacinių skundų motyvais, priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas atmestinas (CPK 329str. 1d., 330str. 326str. 1d. 2p.).

13Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Apeliantai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė pagrindiniu motyvu nurodo tai, kad pareiškėjos UAB „Bost – Baltic“ prašymo nustatyti faktą, kad nuosavybės teises įgijo į 38,70 kv.m. bendro ploto pastatą 1B1ž, priestatą 5,87 kv.m. bendro ploto 1b1ž, unikalus Nr. ( - ), 69,23 kv.m. bendro ploto pastatą 2P1ž, unikalus Nr. ( - ), 34,39 kv.m. bendro ploto pastatą 3P1ž su 43,68 kv.m. bendro ploto priestatu 1p1ž, unikalus Nr.( - ), 47,68 kv.m. bendro ploto pastatą 4P1ž unikalus Nr. ( - ), 48,88 kv.m. bendro ploto gamybinį pastatą unikalus 5P1ž unikalus Nr. ( - ) su kiemo statiniais, unikalus Nr.( - ), esančius ( - ), Kaune, pagal įgyjamąją senatį negalima, kadangi šie statiniai yra pastatyti neteisėtai. Kolegija su šiuo motyvu sutinka ir sprendžia, kad tai ir yra pagrindinis argumentas dėl kurio pareiškimas negali būti patenkintas.

15Apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 4.68 str. – 4.71 str., todėl padarė nepagrįstas išvadas.

16Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK (4.22-4.36 straipsniai) normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

171) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai).

182) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);

193) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.

204) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

215) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

22Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad ji yra visų statinių, į kuriuos siekė įgyti nuosavybės teisę, statytoja, kad ta statyba buvo teisėta. Teisės aktų reikalavimus atitinkanti statyba yra tinkamas būdas įgyti nuosavybės teisę (LR CK 4.47 str. 4 p.), todėl nuosavybės teisė negali būti nustatoma pagal įgyjamąją senatį. Kauno miesto apylinkės teismas, sprendime padaręs išvadą, kad statiniai įgyti juos pastačius, o jų statyba buvo teisėta, pažeidė LR CK 4.68 - 4.71 str. nuostatas, pagal kurias nuosavybės teisė į daiktą gali būti nustatoma pagal įgyjamąją senatį tik tuo atveju, jei pareiškėja nebuvo įgijusi į jį nuosavybės teisės kitu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu, kadangi pareiškėja nuosavybės teises į ginčo objektą pagal teismo išvadą įgijo kaip statytoja. T.y. apylinkės teismas supainiojo statytoją ir nuosavybės teisės įgijėją įgyjamosios senaties instituto pagrindu.

23Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja ginčo statinius pastatė teisėtai, nes tam faktui patvirtinti nepateikti įrodymai. Tai patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 08 18 raštas (b.l. 123, t.1). Kita vertus, jeigu statyba būtų teisėta, tai pareiškėja neturėtų kliūčių jos įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad statyba yra baigta ir jos metai yra 1993 – ieji. Kol nėra akto, kuriuo statinys yra pripažintas tinkamu naudoti, statyba nėra baigta. Pareiškėja tokio akto nepateikė, todėl ginčo objekto statyba nėra baigta.

24Kolegija taip pat sutinka su apeliantų motyvais dėl ekspertizės išvadų. Apylinkės teismas, patenkindamas pareiškimą, pagrindiniu įrodymu nurodė 2007 05 21 Ekspertizės akto Nr. 05-07/492 išvadas (aktas prijungtas prie bylos). Ekspertizės išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų: pirma, statybos nėra baigtos, todėl ekspertai teikia nepagrįstą išvadą, kad dalis pastatų pastatyta 1993 metais. Antra, jeigu tikėti ekspertais, kad pastatai pastatyti 1993 metais, tai neaišku kodėl jų atžvilgiu taikomas STR 1.01.07 : 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini ) statiniai“. Trečia, klausimas dėl statybų teisėtumo nėra statybinės techninės ekspertizės objektu, nes tai nėra ekspertų kompetencijai priskirtas klausimas. Teisėtumo ir neteisėtumo klausimus sprendžia teismas.

25Be to, CK 4.22 str. 1 d. nustato, kad turi būti įregistruotas daikto valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri ir yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Todėl pagal CK 4.69str. valdymas suprantamas kaip savarankiška daiktinė teisė ir terminas skaičiuotinas nuo valdymo kaip daiktinės teisės įregistravimo. Pareiškėja valdymo kaip daiktinės teisės į ginčo objektą nėra įregistravusi.

26Kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.69-4.71str., str., taip pat pažeidžiant CPK 185str. buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, o būtent ekspertizės išvados, priešprojektinė dokumentacija ir kt., todėl kolegija padarė priešingas išvadas ir todėl sprendimas panaikintinas (CPK 329str.1d., 330str.). Kolegijai padarius išvadą, kad nėra įregistruotas ginčo objekto valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė ir kad objektas yra savavalinė statyba, byloje esant pakankamai duomenų ją išnagrinėti, priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas atmestinas (CPK 326str. 1d.2p.).

27Kitų apeliacinių skundų argumentų kolegija kaip teisiškai nereikšmingų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

28Apeliacinius skundus patenkinus, iš pareiškėjos valstybei, kadangi apeliantai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priteistina 224 Lt žyminio mokesčio už apeliacinius skundus ir 37,30 Lt pašto išlaidų, viso 261,30 Lt CPK 96 str. pagrindu. Žyminis mokestis priteisiamas atsižvelgus į vartotojų kainų indeksą vadovaujantis CPK 82 straipsniu.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30apeliacinius skundus atmesti.

31Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti.

32Priimti naują sprendimą.

33Pareiškėjos UAB „Bost – Baltic“ pareiškimą nustatyti faktą, kad ji nuosavybės teises įgijo į 38,70 kv.m. bendro ploto pastatą 1B1ž, priestatą 5,87 kv.m. bendro ploto 1b1ž, unikalus Nr. ( - ), 69,23 kv.m. bendro ploto pastatą 2P1ž, unikalus Nr. ( - ), 34,39 kv.m. bendro ploto pastatą 3P1ž su 43,68 kv.m. bendro ploto priestatu 1p1ž, unikalus Nr.( - ), 47,68 kv.m. bendro ploto pastatą 4P1ž unikalus Nr. ( - ), 48,88 kv.m. bendro ploto gamybinį pastatą unikalus 5P1ž unikalus Nr.( - ) su kiemo statiniais, unikalus Nr.( - ), esančius ( - ), Kaune, pagal įgyjamąją senatį, atmesti.

34Priteisti iš pareiškėjos UAB „Bost – Baltic“ (įmonės kodas 210440950, esanti Smalininkų g. 2, Kaune) 261,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

35Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. pareiškėja pareiškimu, patikslintu pareiškimu (b.l. 3-6, 130-138, t.1)... 4. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su pareiškimu... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškimą... 6. Apeliaciniu skundu (b.l. 188-190, t.1) suinteresuotas asmuo Kauno... 7. Apeliaciniu skundu (b.l. 192-197, t.1) suinteresuotas asmuo Kauno miesto... 8. Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko... 9. Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko... 10. Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į Kauno apskrities viršininko... 11. Apeliaciniai skundai patenkintini.... 12. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą... 13. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų... 14. Apeliantai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto... 15. Apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 4.68 str. – 4.71 str.,... 16. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK... 17. 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai... 18. 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia,... 19. 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas... 20. 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia,... 21. 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71... 22. Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad ji yra visų statinių, į kuriuos siekė... 23. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja ginčo... 24. Kolegija taip pat sutinka su apeliantų motyvais dėl ekspertizės išvadų.... 25. Be to, CK 4.22 str. 1 d. nustato, kad turi būti įregistruotas daikto valdymas... 26. Kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus įrodymus, faktines bylos... 27. Kitų apeliacinių skundų argumentų kolegija kaip teisiškai nereikšmingų... 28. Apeliacinius skundus patenkinus, iš pareiškėjos valstybei, kadangi... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 30. apeliacinius skundus atmesti.... 31. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti.... 32. Priimti naują sprendimą.... 33. Pareiškėjos UAB „Bost – Baltic“ pareiškimą nustatyti faktą, kad ji... 34. Priteisti iš pareiškėjos UAB „Bost – Baltic“ (įmonės kodas... 35. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....