Byla P-525-57-12
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011 pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Auto ABC“, B. S., E. S., K. K., A. J., J. K., V. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja K. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (10.4)-2D-2155 ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas Inspekcija) surašyti UAB „Auto ABC“ savavališkos statybos aktą dėl savavališkai pastatytų kiemo statinių, kurie 2009 m. vasario 18 d. išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (buvęs unikalus Nr. ( - )).

6Nurodė, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra į žemę, esančią netoli UAB „Auto ABC“ priklausančių vairuotojų mokyklos pastatų, esančių ( - ), Kaune, ir šalia šiems pastatams eksploatuoti 1996 metais patvirtintu detaliuoju planu skirto naudotis 94 arų žemės sklypo. Po šiais pastatais ir gretimose teritorijose buvo jos tėvo T. S. bei jo brolio N. iki 1940 metų turėta žemė. Teigė, kad jai natūra gražintina 2 485 kv. m žemės dalis yra už detaliuoju planu suplanuotos ir UAB „Auto ABC“ paskirtos naudotis teritorijos ribų, tačiau ji yra neteisėtai užimta savavališkai pastatytais UAB „Auto ABC“ naudojamais kiemo statiniais (tvora, estakada, aikštelės ir kt., kurių buvęs unikalus Nr. ( - )). Pažymėjo, jog dėl šių statinių statybos neteisėtumo bei nepriklausymo šiai bendrovei nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį yra išsprendę teismai (Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 bei Kauno apygardos teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008). Minėtose bylose teismai, be kita ko, pažymėjo, kad šių statinių statyba nėra įstatymų nustatyta tvarka įteisinta. Taip pat pažymėjo, kad remiantis 1995 metais priimtu teismo sprendimu dėl pagrindinių statinių ir jų priklausinių valdymo nuosavybės teise buvo įregistruotos UAB „Auto ABC“ nuosavybės teisės į pagrindinius statinius ir priklausinius. Ginčo statiniai tuo metu ne tik nebuvo įregistruoti kaip priklausiniai, bet jie nebuvo inventorizuoti. Ginčo statiniai yra už 1996 m. kovo 16 d. patvirtinto detaliojo plano ribų. Pareiškėja paaiškino, kad remiantis minėtoje civilinėje byloje (Nr. A2-301-713/2007, Nr. 2A-17-343/2008) priimtais sprendimais, 2009 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotos UAB „Auto ABC“ nuosavybės teisės į kiemo statinius, kurių buvęs unikalus Nr. ( - ) (visi šie statiniai Nekilnojamojo turto registro išraše pažymėti Nr. 2.8). Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2009 m. kovo 19 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, prašydama imtis priemonių, kad savavališka statyba ir jos padariniai (kiemo statiniai Nr. 2.8) būtų pašalinti iš teritorijos prie ( - ), Kaune. 2009 m. balandžio 10 d. (20) raštu Nr. 4-637 Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno AVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir TPSVP departamentas) direktorius atsakė, kad prašymo nagrinėti negali, kol nebus išspręstas ginčas Kauno miesto apylinkės teisme dėl uždraudimo sudaryti sklypo nuomos ir pardavimo sutartis, tvirtinti naują (didesnio ploto) detalųjį planą ( - ), Kaune. Šį Kauno apskrities viršininko atsakymą pareiškėja 2009 m. balandžio 27 d. apskundė Inspekcijai, kuri 2009 m. gegužės 26 d. raštu (10.4)-2D-1239 įpareigojo Kauno AVA iš naujo išnagrinėti 2009 m. kovo 19 d. prašymą. TPSVP departamentas 2009 m. birželio 29 d. rašte Nr. 4-1191 nurodė, jog adresu ( - ), Kaune, jokie statybos darbai nevykdomi, o administracinę procedūrą pradėti netikslinga, nes nebaigta administracinė byla Nr. I-726-353/2009. Pareiškėja teigė, kad ši Kauno apygardos administracinio teismo byla nėra susijusi su savavališkos statybos padarinių šalinimu ir su šioje byloje nagrinėjamu ginču, nes yra iškelta pagal UAB „Auto ABC“ skundą dėl VĮ Registrų centro veiksmų ir toje byloje statinių statybos teisėtumo klausimas nebus sprendžiamas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 27 d. skundu ji prašė Inspekciją įpareigoti TPSVP departamentą išnagrinėti jos 2009 m. kovo 19 d. prašymą iš naujo. Inspekcija 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendime padarė išvadą, kad UAB „Auto ABC“ nuosavybės teise priklauso kiti kiemo statiniai, kurių unikalius Nr. ( - ) (šių statinių statybos teisėtumas neginčijamas), o dėl statinių, kurie Nekilnojamojo turto registro išraše pažymėti Nr. 2.8 (unikalus Nr. ( - )) nurodė, kad teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-726-353/2009, kuri yra susijusi su savavališka statyba ir jos padarinių šalinimu. Pasak pareiškėjos, iš šio (skundžiamo) Inspekcijos sprendimo neaišku, ar iš viso reikėjo leidimo statyti ginčo kiemo statinius, kurių unikalus numeris buvo ( - ). Taip pat neaišku, kodėl Inspekcija vertino, jog ginčo statiniai pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu, t. y. 1987 metais. Neatsakyta į tai, kodėl Inspekcija nesivadovauja 2007 ir 2008 metų teismų procesiniais sprendimais nustatytomis ir nekvestionuojamomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, nors UAB „Auto ABC“ teismui pateikė mokyklos statybos dokumentus, tačiau juose nėra duomenų, jog aikštelė, tvoros varteliai ir kiti statiniai būtų buvę pradėti statyti nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimus, suderinus statinių projektus. Pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo vietoje metu Inspekcijai pateikė 1996 metais patvirtinto detaliojo plano brėžinį, o VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai – ir statinių ( - ), Kaune, Registro ir kadastro bylą, kurios pirmajame puslapyje esančiame brėžinyje yra užfiksuoti VĮ Registrų centro Kauno filialo matininkų ir specialistų pagal bendrovės „Auto ABC“ užsakymą 1995 m. vasario 10 d. atliktos apžiūros metu rasti visi statiniai, esantys ( - ), Kaune. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei šiame brėžinyje, nei 1996 m. vasario 20 d. sumažintos apimties detaliojo plano brėžinyje, patvirtintame 1996 m. kovo 19 d. Kauno miesto vaidybos sprendimu Nr. 255, nėra šių ginčo kiemo statinių, o visa teritorija vaizduojama kaip mažesnė, t. y. 94 arai. Pažymėjo, kad šiuo metu (nuo 2005 m.) UAB „Auto ABC“ naudoja ir neteisėtai pastatytais ginčo statiniais užima apie 1,20 ha teritoriją, nors jokiu teisės aktu, nuomos sutartimi, teritorijų planavimo dokumentu, statybos leidimu, pripažinimo tinkamu naudoti aktu ar teismo sprendimu tokia jo veikla neįtvirtinta. Anot pareiškėjos, būtent žemės užėmimas neteisėtais statiniais ir jų naudojimas yra jos teisėtų interesų natūra atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę pažeidimas, todėl ji prašė Kauno AVA imtis priemonių, kad savavališka statyba ir jos padariniai – kiemo statiniai, Registro išraše pažymėti Nr. 2.8, būtų pašalinti iš teritorijos prie ( - ), Kaune. Nurodė mananti, kad 2004–2005 metais atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius, jog kiemo statinių kiekis ir pavadinimai skiriasi nuo 1995–1998 metais atliktų kadastrinių matavimų (atsirado naujų kiemo statinių), Kauno AVA privalėjo į tai reaguoti Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 7–10, 16, 17 punktuose numatyta tvarka. Be kitų Reglamente numatytų pareigų 20.1.1.1 punktas nurodo, kad Kauno AVA privalo pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą (statomą) statinį arba savavališkai pastatytą (statomą) statinio dalį. Pažymėjo, kad nei 1995 metais atliekant kadastrinius matavimus, nei 1996 metais tvirtinant detalųjį planą, atsakingos institucijos (VĮ Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybė) oficialiuose dokumentuose nenurodė ginčo statinių, o šių dokumentų nei Kauno AVA, nei UAB „Auto ABC“ neginčijo ir neginčija. UAB „Auto ABC“ teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. A2-301-713/2007, pateikė UAB „Kauno komprojektas“ 2004 m. birželio 11 d. parengtą statinių ir įrenginių ( - ), Kaune, techninės ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad vairavimo mokyklai priklauso 57,5 x 36 metrų asfaltuota aikštelė, tačiau trūkstant ploto, ji įrengta ir dalyje miestui priklausančios teritorijos, todėl jos plotas – 70,71 x 51,62 m.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu (pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Inspekcijos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (10.4)-2D-2155 bei įpareigojo atsakovą priimti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka dėl UAB „Auto ABC“ nuosavybės teise priklausiusių kiemo statinių, kurie yra išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro (buvęs unikalus Nr. ( - )).

9Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad ginčo statiniams, kurių unikalus Nr. ( - ) (pagal Išrašo 2.8 p. tai kiemo aikštelė, tvora, estakada e2, 17 šulinių, 2 tepalo surinkimo talpos), nuosavybės teisė buvo įregistruota remiantis apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 2-03837-451, daiktai ir nuosavybės teisės išregistruotos remiantis apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. A2-301-713/2007, apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartimi Nr. 2A-17-343/2008. Žymoje apie daikto išregistravimą, nurodyta, kad statybos pradžios ir pabaigos metai – 1987, kadastro duomenų nustatymo data 2005 m. gegužės 16 d. Remdamasis Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-17-343/2008), kuri buvo pagrindas išregistruoti ginčo statinius ir nuosavybės teises, teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad vienas pagrindinių aspektų, kurį teismas turi nustatyti, yra tai, ar statybos buvo teisėtos, nes tik tokiu atveju atsirastų galimybė traktuoti, jog yra nekilnojamasis daiktas, kaip valdymo teisės objektas, ir tik tuomet būtų galima svarstyti apie jo valdymą. 1995 metais buvo priimtas sprendimas dėl pagrindinių statinių ir jų priklausinių valdymo nuosavybės teise ir jo pagrindu pareiškėjai buvo įregistruotos nuosavybės teisės į pagrindinius statinius ir jų priklausinius. Ginčo statiniai tuo metu buvo ne tik neįregistruoti kaip priklausiniai, bet jie nebuvo inventorizuoti. Kita vertus, 1996 m. kovo 16 d. buvo patvirtintas detalusis planas, kuriame yra pareiškėjos sutikimas. Detalusis planas yra patvirtintas atsižvelgus į 1997 m. spalio 17 d. atliktą VĮ Registrų centre statinių ir kiemo įrenginių teisinę registraciją ir kadastrinius matavimus. Ginčo statiniai išeina už patvirtinto detalaus plano ribų. Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad statybos yra neteisėtos, nes jos nėra įstatymų nustatyta tvarka įteisintos. Iš skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. (10.4)-2D-2155 turinio teismas nustatė, kad atsakovas pateikė pareiškėjai informaciją apie duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre, ir papildomai nurodė, kad pagal pateiktą 1984 metais parengtą ir suderintą projektą ginčo statiniai, kurių unikalus Nr. ( - ), ir statiniai, kurių unikalus Nr. ( - ), buvo numatyti tame Projekte. Todėl Inspekcija vadovavosi tuo metu galiojusia Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, civilinius, pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“, kurioje nustatyta, kad leidimai „įforminami, suderinant atitinkamo objekto techninę dokumentaciją. Miesto vyriausiasis architektas arba rajono architektas įrašą apie jos suderinimą <...> papildo žodžiais „Leidžiama; statyti“, pažymi datą, pasirašo, tvirtina antspaudu <...>“. Teismas apžiūrėjęs pateiktą projektą, kuriuo rėmėsi atsakovas, nustatė, kad įsakyme nurodyto vyriausiojo architekto arba rajono architekto įrašo apie suderinimą ir papildymo žodžiais „Leidžiama; statyti“, datos, parašo, antspaudo nėra, o jeigu šis suderinimas ir būtų, tai galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurių nebuvo ir jos negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos, kurioje statinių statyba buvo pripažinta savavališka, nagrinėjimo metu ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodyti duomenys Nekilnojamojo turto registre dėl ginčo objektų ir nuosavybės teisių išregistravimo yra teisingi, nes nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10III.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu patenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Auto ABC“ apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjos K. S. skundą atmetė.

12Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (23 str. 2 d. 7 p., 82 str. 7 d., 86 str. 3 d.) ir, įvertinęs pareiškėjos 2009 m. liepos 27 d. skundo, papildyto 2009 m. rugsėjo 9 d. bei 10 d. prašymais, Inspekcijai turinį bei skundžiamą Inspekcijos sprendimą, pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar šis atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, taip pat spręsti, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą surašyti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Auto ABC“ savavališkos statybos aktą. Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-443/2005), atsižvelgęs į tai, kad Inspekcijos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. (10.4)-2D-2155 yra priimtas dėl pareiškėjos skundo, nepagrįstais pripažino apelianto teiginius, kad pareiškėja neturėjo reikalavimo teisės ginčyti šį sprendimą. Nustatė, jog pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas iškeliant šioje byloje nagrinėjamą administracinį ginčą yra grindžiamas tuo, jog pareiškėja teritorijoje, esančioje greta pastatų, esančių ( - ), Kaune, kuriuos nuosavybės teise valdo UAB „Auto ABC“, pretenduoja susigrąžinti žemę natūra. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktu ir nurodė, jog nustatyti, ar žemė, esanti iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, yra laisva (neužstatyta), formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra ir tvirtinti šiai paskirčiai suformuotų žemės sklypų planus kompetencija suteikta savivaldybių administracijų direktoriams. Nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. rugsėjo 16 d. raštu informavo pareiškėją ir kitus pretendentus į T. ir N. S. žemę, apie tai, kad yra parengtas laisvos (neužstatytos) žemės (2 485 kv. m) turėtos žemės ribose planas prie ( - ) (greta UAB „Auto ABC“). Pažymėjo, jog iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėja pretenduoja susigrąžinti žemę natūra būtent šioje teritorijoje ir yra suinteresuota, kad būtų surašytas savavališkos statybos aktas ne dėl visų statinių, kurie Nekilnojamojo turto registre pažymėti vienu unikaliu Nr. ( - ), o tik dėl tų statinių, kurie patenka į 2 485 kv. m teritoriją. Analogiškos pozicijos pareiškėja, atstovaujama įgalioto atstovo, laikėsi ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje be kita ko paaiškindama, kad visuose savo skunduose (Kauno AVA administracijai, Inspekcijai, teismui) skundėsi dėl visų unikaliu Nr. ( - ) pažymėtų statinių tik todėl, kad jie tokiu būdu (neišskiriant kiekvieno statinio atskiru unikaliu numeriu) pažymėti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 2009 metų rugpjūčio mėnesį parengtame 2 485 kv. m žemės sklypo plane pažymėta, kad į šio sklypo teritoriją iš statinių, pažymėtų unikaliu Nr. ( - ), patenka tik estakada e2. Šiame plane be kita ko pažymėta, kad sklypo gretimybė tarp taškų 1 – 7 yra teritorija, kurios adresas ( - ), t. y. 1996 metų detaliuoju planu suplanuota teritorija. Pagrįstais pripažino apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog visi statiniai, pažymėti unikaliu Nr. ( - ), išeina už 1996 metų detaliuoju planu patvirtintų žemės sklypo (9 400 kv. m) ribų, nes už detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribų iš šiuo unikaliu numeriu pažymėtų kitų statinių patenka tik estakada e2. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagal savo kompetenciją suformavo 2 485 kv. m žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, patvirtina, kad remdamasi teritorijų planavimo dokumentais savivaldybės administracija šią žemę Atkūrimo įstatymo prasme laiko laisva (neužstatyta), į kurią pareiškėjai ir kitiems pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Padarė išvadą, jog esant šioms aplinkybėms, pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoti pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, realizuojant teisę atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nėra pagrindo. Pabrėžė, jog pareiškėja skunde ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nenurodė svarių argumentų, kuo ginčijamas aktas pažeidžia jos materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, kaip pareiškėjos teisės ar teisėti interesai būtų apginti, reikalavimus patenkinus, nes į bylą nepateikta įrodymų, kad atsisakoma atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemę natūra dėl to, kad 2 485 kv. m sklype yra atitinkamas inžinerinis statinys. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino nepagrįstai, nes pareiškėja neįrodė, jog yra pažeidžiamos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Atsižvelgė į ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, 87 straipsnio 4 dalį, 81 straipsnį ir pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesirėmė byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėjo, jog, sprendžiant reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, turi būti tikrinamas šio akto teisėtumas bei pagrįstumas. Pagrindai aktams panaikinti yra numatyti ABTĮ 89 straipsnyje. Nors pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundo reikalavimą ir panaikino Inspekcijos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (10.4)-2D-2155, tačiau tokio savo sprendimo nepagrindė įstatymo numatytais pagrindais. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ginčijamas aktas priimtas nekompetentingo administravimo subjekto ar kad savo turiniu aktas prieštarauja teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1, 2 p.). Taip pat nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūrinės taisyklės. Nurodė, kad Inspekcija, tirdama pareiškėjos skundą, surinko skunde išdėstytų aplinkybių ištyrimui reikalingą informaciją iš Kauno AVA, VĮ Registrų centro Kauno filialo, UAB „Auto ABC“, 2009 m. rugsėjo 9 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, taip pat rėmėsi pirmiau minėtais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis (Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 ir Kauno apygardos teismo 2008-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008). Remdamasi minėta medžiaga, Inspekcija 2009 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. (10.4)-2D-2155, kuriame pagrįstai konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota UAB „Auto ABC“ nuosavybės teisė į statinius Nr. ( - ), o dėl išregistruotų statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-726-353/2009. Pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas UAB „Auto ABC“ 2009 m. gegužės 15 d. skundu yra pareiškęs reikalavimus atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų, kuriais buvo išregistruotos šios bendrovės nuosavybės teisės į kitus statinius, kurių unikalus Nr. ( - ), panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti šiuos statinius pagrindinio pastato 1B2p priklausiniais. Šis administracinis ginčas nepasibaigęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-12 nutartį byloje Nr. A442-1136/2010). Remdamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, tuo, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008 bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjo bylą tuo aspektu, ar yra pagrindas patenkinti UAB „Auto ABC“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog statinius, esančius ( - ), Kaune, bendrovė įgijo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį ir šį pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą, o šioje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, be kita ko, nustatė, kad UAB „Auto ABC“ inžinerinių kiemo statinių nestatė, juos 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos, konstatavo, jog šis faktas iš naujo neįrodinėtinas. Todėl UAB „Auto ABC“ negali būti laikomas ginčui aktualaus inžinerinio statinio (estakados e2), pažymėto unikaliu Nr. ( - ), savavališku statytoju. Tuo tarpu naujų duomenų, kuriais būtų įrodyta, jog apeliantas yra ginčo statinio savavališkas statytojas, pareiškėja nepateikė. Konstatavo, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (10.4)-2D-2155 pareiškėjos skundo netenkino pagrįstai ir pagrįstai paaiškino statinių statybos metais (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis statiniai pastatyti 1987 m.) galiojusį teisinį reguliavimą suteikiantį pagrindą išvadai, kad konstatuoti savavališką statybą nėra pagrindo. Nurodė, kad pagal pareiškėjos pateiktą sklypo horizontalinės nuotraukos patikslinimą į 2 485 kv. m sklypą, kurį pareiškėja pretenduoja susigrąžinti natūra, taip pat įeina kiti statiniai (aikštelė b3 ir tvora b4), kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pažymėti unikaliu numeriu, t. y. Nr. ( - ), tačiau dėl šių statinių, pažymėtų šiuo unikaliu numeriu, pareiškėja 2009 m. kovo 19 d. prašyme ir 2009 m. liepos 27 d. skunde jokių prašymų neteikė. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nesirėmė byloje esančių įrodymų visuma ir taip pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 142 str.1 d.), taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.).

13IV.

14Pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (byla Nr. A146-1002/2011), ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Auto ABC“ apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą. Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

151. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš dalies tenkindamas jos apeliacinį skundą kitoje byloje su UAB „Auto ABC“, 2011 m. birželio 21 d. nutartimi (byla Nr. A143-2323/2011) pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį (ginčas dėl kitų tuo pačiu adresu buvusių registruotų kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), išregistravimo) ir įpareigojo viešąjį registrą juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Nustatė, kad jie negalėjo būti įregistruoti registre kaip pagrindinio mokyklos pastato priklausiniai. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011 m. liepos 13 d. išregistravo iš minėto registro tiek pačius kiemo statinius, tiek ir UAB „Auto ABC“ daiktines teises į juos. Nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kad ji neturėtų materialinio suinteresuotumo dėl kurių nors 2 grupių kiemo statinių, esančių adresu ( - ), Kaune, išregistravimo, nors analizavo jas abi. Priešingai, teismas nustatė jos teisių ir interesų pažeidimą, analizuodamas 2007 m. sausio 30 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2008 motyvus, faktinių situacijų panašumus, bei teisę reikšti atitinkamus skundo reikalavimus tiek dėl kiemo statinių, patenkančių į formuojamą grąžinimui 2 485 kv. m žemės sklypą, tiek ir dėl kiemo statinių, į jį nepatenkančių. Daro išvadą, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, negalėjo būti daroma išvada dėl jos negalėjimo teikti skundo reikalavimus arba negalėjo būti sprendžiama dėl jos apeliacinio skundo tenkinimo byloje Nr. A143-2323/2011. Konstatuoja, kad teismų praktika yra nevienoda šiuo atžvilgiu ir ją būtina suvienodinti (ABTĮ 153 str. 1 d. 12 p.) – nustatyti, kuris iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo skirtingų požiūrių yra teisingas. Priešingu atveju, vienose administracinėse bylose pareiškėjams nebūtų leidžiama ginti savo pažeistų materialinių teisių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, laikant, jog grąžintinoje teritorijoje kitų asmenų įvykdytos statinių statybos savavališkumo fakto nustatymas ar nenustatymas neturės jokios įtakos atkūrimo procesui ir pareiškėjų teisėms, o kitose bylose būtų pripažįstamas kitoks požiūris (teisės aiškinimas), pareiškėjus laikant tinkamais proceso dalyviais, turinčiais reikalavimo teisę.

162. Teismas neatsižvelgė į byloje esantį įrodymą, jog pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimas stabdomas, nes teisme nagrinėjamas ginčas dėl ginčo kiemo statinių priklausomybės, ir laikė, kad jos teisės atkurti nuosavybės teises nepriklauso nuo šio ginčo baigties. Tai yra naujos aplinkybės, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi tik po 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo paskelbimo ji sužinojo apie minėto byloje buvusio įrodymo neįvertinimą ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymą (ABTĮ 153 str. 1 d. 2 p.).

173. Teigia, jog iš teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad netinkamas teisės normų taikymas turėjo įtakos priimti nepagrįstą sprendimą, nes teismas rėmėsi nesamais registro duomenimis dėl statybos metų ir pasirinko ne tą teisės aktą, kurį reikėjo taikyti (vietoje 1976-12-30 d. Leidimų statyti tvarkos reikėjo taikyti 1996-03-19 d. Statybos įstatymą). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo statiniai teritorijoje atsirado tik 2004 – 2005 metais, jie anksčiau nebuvo fiksuoti, apie juos nekalbama ir kituose dokumentuose (1993 m. perdavimo akte, 1996 m. 0,94 ha detaliajame plane, 1995 – 1998 m. sudarant situacijos planą bei visoje teritorijoje esančių statinių kadastro bylos duomenis, 1995-09-25 d. teismo sprendime, 2005 m. vasario mėnesį parengtame 0,94 ha žemės sklypo plane). 1987 statybos metai viešajame registre atsirado išimtinai UAB „Auto ABC“ pateiktos 2005 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 39 pagrindu, kurioje laisva forma įmonė VĮ Registrų centrui nurodė, jog statiniai, išvardinti teismo sprendime (vėliau panaikintas 2005-04-11 sprendimas, nustatęs juridinį faktą dėl ginčo statinių nuosavybės), „yra pastatyti 1987 metais“. Pabrėžia, jog tokia pažyma negalėtų būti laikoma teisinga ir išsamia, t. y. pakankamu įrodymu statinių statybos metams nustatyti. Atsižvelgdama į civilinėje byloje priimtus procesinius dokumentus, pabrėžia, jog teismas negalėjo vertinti sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje nustatytus faktus kaip nustatytus pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, nes teismai fakto dėl statybos laiko ir autorystės nenustatė, sprendė dėl įgyjamosios senaties atsiradimo pagrindų ir pagrindų ir pareiškimą atmetė. Priešingu atveju, teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu nebūtų atmetęs UAB „Auto ABC“ pareiškimo. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Auto ABC“ negali būti laikomas ginčui aktualaus inžinerinio statinio (estakados e2), pažymėto unikaliu Nr. ( - ), savavališku statytoju, nes UAB „Auto ABC“ gali ir turi būti laikoma savavališku tiek estakados e2, tiek ir tvoros t4 ir žvyro aikštelės b3 statytoju, kadangi visa teritorija ( - ), Kaune, jis naudojasi nuo 1993 metų, ginčo kiemo statiniai teritorijoje ir pareiškėjai grąžinimui formuojamame sklype atsirado tik 2004 – 2005 metais. Pabrėžia, jog joks kitas asmuo negalėjo pastatyti estakados, suformuoti žvyro aikštelės, padidinti tvoros kiekio ir ja apsitverti 0,94 ha detaliuoju planu UAB „Auto ABC“ naudotis nepriskirtą papildomą 2 485 kv. m teritoriją, nes 1993 metais ginčo statinių paprasčiausiai dar nebuvo, o UAB „Auto ABC“ naudojasi minėtais neteisėtai pastatytais statiniais savo reikmėms, rūpinasi jų įteisinimu bei nenurodo kito asmens, 2004 – 2005 metais galėjusio šiuos statinius pastatyti. Be to, teismas klaidingai nustatė statinių, patenkančių į man grąžintiną teritoriją, kiekį, nes rėmėsi nepasirašytu dokumentu ir nesirėmė matininkų pasirašytu planu – Horizontalinės nuotraukos patikslinimu. Konstatuoja, jog teismas, nelaikydamas UAB „Auto ABC“ savavališku ginčo statinių statytoju, neteisingai pritaikė 1996 metų kovo 19 d. Statybos įstatymą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19V.

20Prašymas netenkintinas.

21Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis, todėl prašymui dėl proceso atnaujinimo taikomi ABTĮ nustatyti griežti reikalavimai. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.). Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimu.

22ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

23Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą šiuo pagrindu, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2323/2011.

24Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (pavyzdžiui, byla Nr. P261-40/2008).

25Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, turi būti įvertinta, ar administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens nurodytoje administracinių teismų praktikoje iš tikrųjų teisės normos aiškintos ir taikytos skirtingai, kartu atsižvelgiant į nurodytose bylose spręstų klausimų pobūdį, faktines aplinkybes.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2323/2011 pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą, panaikindamas sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjos K. S. reikalavimai dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. S-4171-2020/09 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 389 panaikinimo bei VĮ Registrų centro Kauno filialo įpareigojimo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kiemo statinius, kurių unikalus Nr. ( - ); šiuos pareiškėjos reikalavimus patenkino ir panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. S-4171-2020/09 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 389 bei įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kiemo statinius, kurių unikalus Nr. ( - ); kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šioje byloje ginčas buvo kilęs dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo (registro tvarkytojo) atsisakymo patenkinti pareiškėjos prašymą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kiemo statinius, kurių unikalus Nr. ( - ).

27Tuo tarpu nagrinėjama byla buvo pradėta pagal pareiškėjos K. S. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Inspekcijos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (10.4)-2D-2155 ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas – Inspekcija) surašyti UAB „Auto ABC“ savavališkos statybos aktą dėl savavališkai pastatytų kiemo statinių, kurie 2009 m. vasario 18 d. išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (buvęs unikalus Nr. ( - )). Kitaip tariant, ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo atsisakymo surašyti savavališkos statybos aktą ginčo teritorijoje esančių statinių atžvilgiu.

28Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2323/2011, konstatuoja, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir pareiškėjos nurodytoje byloje, kuria ji grindžia savo prašymą atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nagrinėti skirtingo pobūdžio teisiniai klausimai, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, jog procesą administracinėje byloje būtina atnaujinti, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

29Papildomai pažymėtina, jog pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, be kita ko, teigia, jog šioje byloje ir jos nurodytoje byloje teismai skirtingai pasisakė jos materialinio teisinio suinteresuotumo, siekiant išspręsti kilusį ginčą, klausimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, priešingai nei teigia pareiškėja, nepasisakė, kad ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo paduoti skundą dėl savavališkos statybos akto surašymo. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, jog neįrodyta, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas pažeidė jos teises ar kad jos teisės galėtų būti apgintos, panaikinus sprendimą. Atitinkamai spręsdama dėl kitų į ginčo sklypą įeinančių statinių teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl šių statinių (unikalus Nr. ( - )) pareiškėja 2009 m. kovo 19 d. prašyme ir 2009 m. liepos 27 d. skunde jokių prašymų neteikė. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad teismas vertino, jog ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimus. Be to, kaip jau konstatuota, pareiškėjos nurodomoje byloje iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo registro tvarkytojui išregistruoti atitinkamus statinius pagrįstumo, tuo tarpu šiuo atveju spręstas klausimas dėl pareiškėjos prašymo surašyti savavališkos statybos aktą. Šie klausimai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinami kaip identiški, byloje, kaip jau konstatuota, nenustatytas pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

30Procesas gali būti atnaujinamas 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

32Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą šiuo pagrindu, teigia, jog teismas neatsižvelgė į byloje esantį įrodymą, kad jos nuosavybės teisių atkūrimo procesas stabdomas, nes teisme nagrinėjamas ginčas dėl ginčo kiemo statinių priklausomybės, ir laikė, kad jos teisės atkurti nuosavybės teises nepriklauso nuo šio ginčo baigties, o tai yra naujos aplinkybės, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi tik po 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo paskelbimo ji sužinojo apie minėto byloje buvusio įrodymo neįvertinimą ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymą.

33Teisėjų kolegija, įvertinusi prašyme dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą nurodytus argumentus, sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo atnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011. Nurodyti prašymo argumentai nepatvirtina, jog paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios atitiktų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus. Tuo tarpu prašyme nurodytu aspektu pateikti argumentai labiau sietini ne su šiuo proceso atnaujinimo pagrindu, bet su pareiškėjos nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu, kas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

34Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį;

35Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

36Pareiškėja, pagrįsdama šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, nurodo, jog akivaizdu, kad netinkamas teisės normų taikymas turėjo įtakos priimti nepagrįstą sprendimą, nes teismas rėmėsi nesamais registro duomenimis dėl statybos metų ir pasirinko ne tą teisės aktą, kurį reikėjo taikyti (vietoje 1976-12-30 d. Leidimų statyti tvarkos reikėjo taikyti 1996-03-19 d. Statybos įstatymą), atitinkamai pateikdama argumentus, kodėl viešajame registre nepagrįstai nurodyti 1987 statybos metai.

37Įvertinus nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, susijusiu su ginčo statinių statybos metų nustatymu.

38Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio teisės institutas, kuris yra taikomas tik ypatingais, įstatyme griežtai įvardytais atvejais, tokiu būdu siekiant užtikrinti po galutinio teismo procesinio sprendimo susiklosčiusių teisinių santykių tarp ginčo šalių bei trečiųjų asmenų stabilumą, taip pat apsaugoti visos teisėtvarkos darną ir pastovumą. Kaip yra nurodoma administracinių teismų praktikoje (byla Nr. P146-17/2012), dėl šios priežasties ABTĮ 153 straipsnis, reglamentuojantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, tokio pagrindo kaip, pareiškėjos manymu, netinkamai teismo atliktas įrodymų vertinimas, nenumato. Minėta įstatymo leidėjo pasirinkta pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Taigi, argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo kolegijos atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, šiuo atveju – aplinkybių, susijusių su ginčo statinių statybos metų nustatymu, nesudaro pagrindo procesui administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011 atnaujinti. Be to, pastebėtina ir tai, jog pareiškėja, nesutikdama su teismo nustatyta ginčo statinių statybos data, pateikia argumentus, dėl kurių viešajame registre įregistruoti neteisingi statybos metai, tačiau šiuo atveju buvo išimtinai nagrinėjamas klausimas dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą surašyti savavališkos statybos aktą, o ne dėl viešojo registro duomenų nuginčijimo.

39Atsižvelgiant į tai, kad papildomi argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai proceso atnaujinimo klausimą, konstatuoti, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį teismo sprendimą, nebuvo pateikti, o byloje nenustatyta, kad egzistuotų toks pagrindas, atsisakytina atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

40Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), taip pat motyvuojant tuo, kad naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), bei buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį teismo sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), nepateikė šiuos prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindus patvirtinančių argumentų. Darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais pagrindas, todėl negali būti tenkinamas, o procesą atsisakytina atnaujinti.

41Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjos K. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja K. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 6. Nurodė, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra į žemę,... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu... 9. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo... 10. III.... 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu... 12. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 13. IV.... 14. Pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą byloje,... 15. 1. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš dalies... 16. 2. Teismas neatsižvelgė į byloje esantį įrodymą, jog pareiškėjos... 17. 3. Teigia, jog iš teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad netinkamas teisės... 18. Teisėjų kolegija... 19. V.... 20. Prašymas netenkintinas.... 21. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 22. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, jog procesas gali būti... 23. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą šiuo pagrindu, remiasi Lietuvos... 24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra... 25. Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi... 27. Tuo tarpu nagrinėjama byla buvo pradėta pagal pareiškėjos K. S. skundą,... 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo... 29. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą... 30. Procesas gali būti atnaujinamas 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu,... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs... 32. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą šiuo pagrindu, teigia, jog... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašyme dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ... 34. Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas gali būti... 35. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui,... 36. Pareiškėja, pagrįsdama šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą,... 37. Įvertinus nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, matyti, kad... 38. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio teisės... 39. Atsižvelgiant į tai, kad papildomi argumentai, kurie sudarytų pagrindą... 40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėja, prašydama... 41. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 42. pareiškėjos K. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, atsisakyti... 43. Nutartis neskundžiama....