Byla 2A-709-212/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. V. ir Vidučio P. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1774-452/2014 pagal pareiškėjų A. P. V. ir Vidučio P. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai sodybos atstatymo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) yra išlikę pamatai buvusios sodybos, priklausiusios J. V..

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993-01-19 sprendimu nustatytas juridinis faktas, jog J. V. nuo 1937 m. iki 1940 m. ( - ), asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 32,79 ha žemės sklypą. 1932 metų Kupiškio notaro aktų knygoje yra išlikęs įrašas, kad 1932-06-25 J. V. nusipirko ( - ) sklypą su trobesiais. Panevėžio apskrities 1998-08-19 sprendimu A. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. V. turėtą 32,79 ha žemės sklypą, esantį ( - ), iš kurio už 20,69 ha tenkančią žemę atlyginta pinigais, o 11,83 ha grąžinta mišku. 1944-1948 metais į valstybinį fondą iš J. V. paimtas 32,79 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, tvartas, klojimas, svirnas, 2 nenurodytos paskirties trobesiai, arklys, 2 stambūs raguočiai, veršelis, 4 kiaulės, 2 plūgai, akėčios, vežimas. 1948 metų byloje „Piniavos valsčiaus konfiskuoto turto apskaitos, įkainojimo ir realizavimo aktai“ yra 1948-05-22 A. V. konfiskuoto turto aprašymo aktas, kuriame parašyta, kad yra konfiskuotas gyvenamasis namas (16x8), tvartas (20x10), pirtis (5x3) ir daržinė (12x6), esantys ( - ) vienkiemyje.

7Pareiškėjai paveldėjimo būdu įgijo 6,58 ha žemės sklypo plotą, kurio kadastro Nr. 6626/0002:17, esantį ( - ) ir 5,25 ha žemės sklypo plotą, kurio kadastro Nr. 6626/0002:23, esančius ( - ). Pareiškėjams lygiomis dalimis priklauso 6,58 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), iš kurio 6,5000 ha miško žemės plotas ir 0,0800 ha kelių plotas. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius atsisakė tenkinti A. P. V. prašymą leisti atstatyti tėvų sodyba motyvuodamas tuo, jog neįrodytas šiame žemės sklype J. V. sodybos buvimo faktas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė keisti 6,58 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6626/0002:17, naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai to nenumato.

8Pareiškėjai neįrodinėjo, kad sodybos liekanos, nėra miško žemėje. Pareiškėjų tėvas J. V. ( - ) kaime turėjo sodybą, tačiau nėra įrodymų patvirtinančių šios sodybos buvimo vietą. Pareiškėjai nurodydami, jog 1991 metais rado svirno likučius - pamatų akmenis, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų - liekanų ir žymių fiksavimą. J. V. sodybą sudarė gyvenamasis namas, tvartas, klojimas, svirnas ir dar du nenustatytos paskirties pastatai. Pareiškėjai neįrodinėjo, kad yra išlikę jų gyvenamojo namo pamatai. Situacijos ištraukoje nenurodyta, kokios paskirties statinių buvimo vietą yra nurodę Vičinai. Patys pareiškėjai teismo posėdžio metu aiškino, kad yra išlikę tik svirto pamatai, nenurodydami gyvenamojo namo ar jo liekanų buvimo vietos, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad tai išlikusios sodybos vieta.

9Teismas kritiškai vertino pareiškėjų pateiktą rašytinį įrodymą - situacijos nuotrauką, kurioje, pagal pačių pareiškėjų nurodytą vietą, UAB „Geodera“ yra pažymėjusi dviejų statinių buvimo vietas. Nėra nurodyta, kokios paskirties tie pastatai. Be to, įrodymas neparemtas jokiais kitais įrodomaisiais faktais. 1998-05-21 A. V. priklausančio žemės sklypo, esančio Kakuncų k., Karsakiškio 6626 kadastrinėje vietovėje ribų ženklinimo plane, kurį suderino pats pareiškėjas A.P. V., nėra žymų apie sodybos statinių buvimo liekanas. Teismas vertino, jog byloje nėra pateikti jokie rašytiniai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjų nurodytas aplinkybes, todėl jų prašymą atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka. Teismas nepagrįstai nurodė, jog J. V. sodyba buvo sudeginta, nes 1949 m. buvo sudegintas svirnas, kuris buvo pradėtas statyti 1939 m. Apeliantai visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą prarado dėl prieš jų šeimą tarybinės valdžios vykdytų politinių represijų. 1989 m. A. V. buvo išmokėta kompensacija už sunaikintą J. V. sodybą. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė ar galima atstatyti prarastą turtą, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Mano, jog būtų naudingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pirmas J. V. konfiskuoto turto sąrašas buvo sudarytas 1945 m. po J. V. arešto. Kitas konfiskuoto turto sąrašas buvo daromas po 4 metų ir komisija jau negalėjo į konfiskuoto turto sąrašą įtraukti 1956 m. sudeginto svirno. Kodėl buvo vykdomas du kartus to paties turto konfiskavimas – apeliantai nežino. Mano, jog žemėtvarkos skyrius suklaidino teismą pateikdama šių dienų „sodybos“ apibrėžimą, nes turėjo būti pateiktas ikikarinės Lietuvos „sodybos“ apibrėžimas. J. V. tarybiniais laikais savo sodybos neturėjo. Nesutinka su teismo prielaida, jog tik gyvenamojo namo buvimo vieta įrodo sodybos buvimo vietą. Tokia teismo prielaida prieštarauja LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimui Nr. 1131. Be to, trobesiai nėra skirstomi į pagrindinius ir nepagrindinius. Apeliantai niekada nenurodė, jog visa J. V. sodyba galėjo būti žemės sklypo ( - ) ribose, sklypo ribose galėjo būti svirnas kaip toliausiai į šiaurę nuo gyvenamojo namo nutolęs sodybos pastatas. Žemėtvarkos atstovas negalėjo pasakyti su kokią paklaidą buvo padaryta ištrauka iš ortofotografinės medžiagos kai mastelis 1:10000, kokia paklaida buvo leidžiama 1952 m. įbraižant ortofotografinę medžiagą. Suinteresuotas asmuo negalėjo atsakyti į klausimą, ar svirnas galėjo būti sklypo ( - ) ribose, o teismas į tai neatkreipė dėmesio. Teismas pareiškėjų prašymą atmetė vadovaudamasis suinteresuoto asmens prielaida, kad tik gyvenamasis namas nustato buvusios sodybos buvimo vietą. Panevėžio žemėtvarkos skyrius yra tiesiogiai suinteresuotas neleisti žemės sklype atkurti pareiškėjų tėvų dalį sodybos, bandė per tą sklypą suprojektuoti kelią ar nustatyti servitutą bei padalinti sklypą į dvi dalis, tačiau jiems nepavyko.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvusi J. V. sodyba yra šiuo metu pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribose, kas reikšminga, nustatant juridinį faktą buvusios sodybos atstatymo tikslu.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo po 329/658 dalis žemės sklypo, UN ( - ), ( - ). Minėto žemės sklypo 6,50 ha yra miško žemės plotas, o 0,08 ha – kelių plotas (b. l. 12). Pareiškėjai siekia atstatyti dalį buvusios tėvų sodybos ir tuo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra išlikę pamatai buvusios sodybos, priklausiusios jų tėvui J. V..

16Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Vienas principinių žemės teisinių santykių nuostatų yra ta, kad žemė turi būti naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Žemės įstatymo 24 str. 1, 2 d.). Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio paskirties žemę; miškų ūkio paskirties žemę; vandens ūkio paskirties žemę; konservacinės paskirties žemę; kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 str. 2 d.).

17Gyvenamųjų pastatų statybai naudojama žemė pagal įstatymą priskiriama kitos tikslinės naudojimo paskirties žemei (Žemės įstatymo 29 str.). Įstatymas numato galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus (Miškų įstatymo 11 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtino Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašą. Aprašo 17 p. nustatoma, jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikiami sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai (archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų, įskaitant kartografinę medžiagą, arba teismo sprendimai dėl sodybos buvimo fakto ir vietos patvirtinimo) ir asmens teisę atstatyti šią sodybą įrodantys dokumentai (archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų arba valstybės archyvuose saugomų dokumentų pagrindu išduotos pažymos, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti šių dokumentų nuorašai ir/ar šių dokumentų išrašai, o tais atvejais, kai archyviniai dokumentai nėra išlikę, – teismo sprendimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo; kai prašymą atstatyti buvusią sodybą pateikia tos sodybos savininko pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, – savininko nuosavybės teisę į buvusią sodybą patvirtinantys dokumentai ir nurodytų įpėdinių paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai). Pagal pateiktus dokumentus, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, detaliuoju arba specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, arba vietovės lygmens bendruoju planu, arba žemės valdos projektu, suformuojamas žemės sklypas buvusiai sodybai atstatyti ir priimamas sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

18Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino „sodybos“ sąvoką, įtvirtintą STR 1.01.09:2010, kad turėjo vertinti ikikarinėje Lietuvoje buvusią „sodybos“ sąvoką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentų, nes civilinės bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę (CPK 3 str.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2010 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.15 punkte yra pateiktas apibrėžimas „sodyba“, kuris teigia, jog tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais).

19Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas J. V. valdė 32,79 ha žemės sklypą ( - ). Šiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, tvartas, svirnas, klojimas ir kt. trobesiai. Visas minėtas turtas buvo konfiskuotas 1948 metais (b. l. 7, 18). Nuosavybės teisės atkurtos tik į dalį žemės savininko valdyto žemės sklypo, t. y. į 11,83 ha miško, o už 20,96 ha – sumokėta kompensacija (b. l. 45).

20Pagal suformuotą teismų praktiką juridinis faktas, kad sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių liekanų arba kai sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas pirmiausiai siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-05-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-259/2008; 2009-04-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-179/2009 ir kt.). Duomenų, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame 11,83 ha žemės sklype yra buvusios sodybos liekanų, nėra, todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl išlikusių buvusios sodybos pamatų negali būti nustatomas.

21Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

22Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai sodybos atstatymo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu... 7. Pareiškėjai paveldėjimo būdu įgijo 6,58 ha žemės sklypo plotą, kurio... 8. Pareiškėjai neįrodinėjo, kad sodybos liekanos, nėra miško žemėje.... 9. Teismas kritiškai vertino pareiškėjų pateiktą rašytinį įrodymą -... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo po... 16. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir... 17. Gyvenamųjų pastatų statybai naudojama žemė pagal įstatymą priskiriama... 18. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino... 19. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas J. V. valdė 32,79 ha... 20. Pagal suformuotą teismų praktiką juridinis faktas, kad sodyba –... 21. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 22. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 23. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti...