Byla 3K-3-259/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje; suinteresuoti asmenys: Alytaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Alytaus rajono apylinkės prokuratūros.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio taikymo.

7Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. N. po jos pirmojo sutuoktinio B. N., nepalikusio testamento, mirties 1941 m. birželio 24 d. priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir iki 1944 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nes sutuoktiniai vaikų ir įvaikių neturėjo. Pareiškėjas yra A. N., 1946 m. birželio 21 d. sudariusios antrąją santuoką su S. J., sūnus.

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties 1941 m. birželio 24 d. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (duomenys neskelbtini) bei iki 1944 m. rugpjūčio 30 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekusio apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atnaujino procesą ir perdavė bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui; proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008 motyvavo tuo, kad byloje buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normų, nustatančių, kas gali būti turto savininkas, ir dėl normų, nustatančių turto nacionalizacijos momentą, netinkamo aiškinimo ir taikymo bei dėl faktų, neturinčių juridinės reikšmės, nustatymo.

10Atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad jo motina 1991m. spalio 29 d. kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 13,7585 kv. m ploto žemės (duomenys neskelbtini) bei 0,38 ha žemės (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo momentu Lietuvoje galiojo RTFSR civilinis kodeksas, pagal kurio 416 straipsnį paveldima buvo pagal įstatymą arba testamentą. B. N. 1941 m. birželio 24 d. buvo sušaudytas vokiečių, testamento nepaliko. Nurodyto kodekso 418 straipsnio 1 dalyje buvo išvardyti asmenys, šauktini paveldėti abiem 416 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. vaikais, vaikaičiai ir provaikaičiai, įvaikiai, mirusįjį pergyvenęs sutuoktinis, taip pat nedarbingi ir beturčiai asmenys, kurie buvo mirusiojo visiškai išlaikomi iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Pareiškėjo motina su B. N. susituokė 1929 m. vasario 10 d., su juo vaikų neturėjo, taip pat neturėjo išlaikytinių, kuriems turėjo būti išskirta privalomoji dalis. Dėl to, pareiškėjo teigimu, pagal nurodyto kodekso 419 straipsnį pagal įstatymą B. N. turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė. Pagal šio kodekso 429 straipsnio 1 dalį palikimas buvo priimamas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtino aplinkybė, kad, per karą sudegus namui, pareiškėjo motina iš vokiečių okupacinės valdžios gavo leidimą namui statyti (duomenys neskelbtini) ir 1942-1943 m. ten pasistatė sodybą, kuri buvo įregistruota kaip jos nuosavybė. Tai įrodė Alytaus valsčiaus statybos komisijos 1943 m. kovo 11 d. leidimas statyti tvartą A. N. 14,5 ha ūkio sodyboje (duomenys neskelbtini). Prie leidimo esančiame plane buvo pažymėti ir kiti statiniai – gyvenamasis namas, svirnas, kluonas. VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2003 m. kovo 18 d. pažymėjimas įrodė, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas, šulinys buvo iškastas 1943 metais. Pareiškėjo teigimu, sovietams okupavus Lietuvą, 1944 m. rugpjūčio 30 d. priėmus įstatymą dėl vokiečių okupacijos padarinių žemės ūkyje likvidavimo, buvo nacionalizuotas A. N. paveldėtas žemės sklypas. Pokario metais dauguma motinai priklausiusių dokumentų sudegė. Dėl to juridinę reikšmę turintis turto valdymo nuosavybės teise faktas nustatinėtinas teismine tvarka ir yra reikalingas nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Pareiškėjas prašė teismo nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. N., mirusi 1995 m. balandžio 7 d., po savo vyro B. N. mirties 1941m. birželio 24 d. priėmė jo visą palikimą, taip pat 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 0,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

12Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina po savo vyro mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; kitus pareiškėjo prašymus atmetė. Teismas nustatė, kad po B. N. mirties visą turtą priėmė ir asmeninės nuosavybės teisėmis valdė pareiškėjo motina, kuri B. N. asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. valdytame 13,7585 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą. Teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu Lietuvoje galiojo RTFSR civilinis kodeksas, todėl B. N. mirties dieną – 1941m. birželio 24–ąją, paveldėjimo santykius reguliavo šio kodekso 416–436 straipsniai. Teismas konstatavo, kad pagal įstatymą B. N. turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė (RTFSR CK 419, 429 straipsniai), tačiau ji po sutuoktinio mirties paveldėjo ir nuosavybės teise valdė tik tą turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, t. y. nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei kilnojamąjį turtą), išskyrus žemę, nes ji buvo nacionalizuota iki B. N. mirties. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. po B. N. mirties paveldėjo ir 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 0,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai buvo įrodyta, jog A. N. paveldėjo kitą nekilnojamąjį B. N. turtą. Dėl to, teismo teigimu, juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymas, sukurs teisinius padarinius, nes tik esant tokiam sprendimui Alytaus apskrities viršininkas galėtų spręsti, ar A. N. galėjo būti pripažinta tinkama pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros, apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą: panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir atmetė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties paveldėjo ir nuosavybės teise valdė turtą, kuris B. N. priklausė mirties dieną, būtent nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei kilnojamąjį turtą), išskyrus žemę, nes šis faktas neturėjo teisinės reikšmės, jo pagrindu negalėjo atsirasti pareiškėjo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į žemę. Kolegija pažymėjo, kad CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Dėl to kolegija nurodė, kad fakto, jog pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, būtent nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei kilnojamąjį turtą), išskyrus žemę, nes ji palikėjo mirties dieną jam nebepriklausė, nustatymas negalėjo sukelti pareiškėjui teisinių padarinių, nes, minėta, nuosavybės teisėms į žemę atkurti svarbu, kas buvo žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. Be to, kolegijos teigimu, nurodyto fakto nustatymas neturėjo teisinės reikšmės dar ir todėl, kad asmenys, po žemės nacionalizacijos priėmę palikimą po savininko mirties į kitą jo turtą (pastatus, kilnojamąjį turtą ar pan.) pradėdami faktiškai jį valdyti, nelaikytini asmenimis, patenkančiais į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių išvestines teises atkurti nuosavybės teises į žemę, sąrašą.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

15Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žemė po 1940 metų deklaracijos pagal vėliau Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo grąžinta jos savininkams. Dėl to 13,7585 ha ūkis A. N. (duomenys neskelbtini) priklausė ir ji žemę faktiškai valdė nuosavybės teise iki pat nacionalizavimo 1944–1948 m. Kasatoriaus teigimu, žemės ir kito turto nacionalizacija Lietuvoje vyko ne vieną kartą, ji buvo vykdoma ne tik 1940 metais, bet ir 1944-1948 metais. Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracija visų Lietuvos gyventojų valdytų žemės valdų iš esmės nepavertė valstybės nuosavybe, t. y. faktiškai ir teisiškai ji nebuvo nacionalizacijos aktas, joje nebuvo termino „nacionalizacija“. Nurodytos deklaracijos pagrindu buvo paimama žemė tik iš tų, kurie turėjo daugiau kaip 30 ha žemės ir ne visa žemė buvo paimama, o tik jos dalis, viršijanti 30 ha. Dėl to savininkai, kurie turėjo mažiau kaip 30 ha žemės, jokios žemės neprarado – nepaimtas į valstybinį žemės fondą iki 30 ha žemės valdas jų savininkai asmeninės nuosavybės teise valdė iki 1944-1948 m. Kadangi B. N. neturėjo daugiau kaip 30 ha žemės, tai 1941 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracijos pagrindu iš jo žemė nebuvo paimta, t. y. jis savo žemę valdė, ja naudojosi iki pat savo mirties, o po jo mirties šią žemę toliau valdė, ja naudojosi ir ja disponavo A. N. Juolab kad Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime yra pasisakyta, jog Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracija buvo okupacinės valdžios savivalės aktas, kurio pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybės nuosavybė, nes iš neteisės teisė neatsiranda, todėl iš žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu. Dėl to net jei 1940 metais ir būtų buvusi nacionalizuota visa žemė, tai nebūtų teisėtas aktas ir nebūtų galima pripažinti, jog B. N. ir kiti žemės savininkai prarado nuosavybės teises. Dėl to po B. N. mirties A. N., kaip vienintelė paveldėtoja, paveldėjo nurodytą žemę. Kasatoriaus motina nesiekė atkurti nuosavybės teisių į sutuoktinio turėtą žemę, nes ji 1991 metais paduotu prašymu prašė atkurti nuosavybės teises į jos, kaip savininkės, turėtą žemę, kuri buvo nacionalizuota 1944 metais. Paveldėjimo faktas tik įrodė A. N. turėtos žemės ankstesnį priklausymą jos sutuoktiniui, o ne žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Kasatoriaus teigimu, kadangi jo motina, kaip mirusio sutuoktinio turto paveldėtoja, buvo žemės valdytoja ir savininkė, tai apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes jo pagrindu A. N. atsirado teisė atkurti nuosavybės teises į jos turėtą turtą. Be to, žemės nepaveldėjimo iš B. N. faktas nekeistų kasatoriaus, kaip A. N. sūnaus ir paveldėtojo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nes, minėta, nuosavybės teises buvo siekiama atkurti į A. N. turėtą žemę, todėl kasatorius pagal nurodytą teisės aktą buvo tinkamas motinos turto paveldėtojas ir įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

16Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija pareiškimu dėl prisidėjimo prie pareiškėjo kasacinio skundo prašo jį tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

17Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Alytaus rajono apylinkės prokuratūros, atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, nenukrypo nuo teismų praktikos, kasatoriaus argumentai dėl žemės nacionalizavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo yra prieštaringi, nenuoseklūs. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais buvo siekiama atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurių nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, kitų asmenų teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė savininko teisė – šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininko miręs. Kasatoriaus motinos teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė mirusio jos sutuoktinio teisė. Kasatoriaus motina pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį nebuvo tinkama pretendentė atkurti nuosavybės teises, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad savo mirties dieną B. N. neturėjo nuosavybės teisės į žemę, todėl kasatoriaus motina negalėjo jos paveldėti.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20

21Dėl turto savininko iki žemės nacionalizavimo nustatymo, sprendžiant klausimą dėl tinkamo pretendento atkurti nuosavybės teises

22Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti pažeistas teises. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus, nes juose asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausiai įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu įstatyme 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės; jie gali atkurti nuosavybės teises, jeigu turto savininkas miręs.

23Pareiškėjo motina į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą kreipėsi 1991m. spalio 29 d., todėl jos galimybė būti pretendente vertintina pagal prašymo padavimo metu galiojusį 1991 m. birželio 18 d. įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” ir jo įgyvendinimo tvarką nustačiusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 nuostatas. Lyginamoji 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio ir Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio analizė rodo, kad šiuose įstatymuose nustatyta vienoda galimybė turto savininkui atkurti nuosavybės teises.

24Teismas, atnaujinęs procesą šioje civilinėje byloje, pabrėžė, kad žemė buvo nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe, ir atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo nebuvo rašomi, todėl, bylą nagrinėjant iš naujo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, reikėjo nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas (nagrinėjamoje byloje – žemės sklypai), kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas, nes tik tokiu atveju galima spręsti dėl tinkamo pretendento atkurti nuosavybės teises nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visą žemę nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais šio įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, įvyko žemės nacionalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004; 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-783/2002).

25Bylą pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo iš naujo nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo žemės iki 1940 m. liepos 22 d. savininkas buvo B. N.; jis mirė 1941 m. birželio 24 d., t. y. jau nacionalizavus žemę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” preambulę, 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės atkuriamos savininkui į iki žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d., turėtą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004). Nors žemės nacionalizacija buvo neteisėtas okupacinės valdžios aktas, kurio pagrindu negalėjo atsirasti teisėta valstybinė nuosavybė ir yra pripažįstamas iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės tęstinumas, tačiau asmenys, pradėję naudotis ir kurį laiką naudojęsi žeme po jos nacionalizacijos datos, negalėjo būti pripažinti žemės savininkais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-375/2008). Taigi, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kad B. N. mirė po žemės nacionalizacijos, darytina išvada, jog savo mirties dieną jis nebeturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus, todėl ir A. N. negalėjo tų žemės sklypų paveldėti, nes jie jau buvo nacionalizuoti ir paveldėjimo teisiniai santykiai nesusiklostė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-783/2002). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nesusiklosčius paveldėjimo santykiams, A. N. prašius atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (jos 1991 m. spalio 29 d. pateiktas prašymas), juridinę reikšmę turinčio fakto, kad kasatoriaus motina po pirmojo vyro mirties priėmė visą palikimą, nustatymas neturėtų reikšmės nei kasatoriaus, nei jo motinos teisėms, nes atkuriant nuosavybės teises buvo svarbu nustatyti, kas buvo žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d.

26Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjo motina 1946 m. birželio 21 d. sudarė antrąją santuoką su S. J., konstatuotina, kad, pasibaigus A. N. pirmajai santuokai (santuoka baigėsi, mirus B. N.) ir jai ištekėjus antrąjį kartą, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį A. N. nebegalėjo pretenduoti į B. N. priklausiusį turtą, nes santuokos pasibaigimas reiškė, kad baigėsi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. Šiaulių apskrities viršininkas, Šiaulių apskrities viršininko administracija, G. K., S. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2003), t. y. A. N., ištekėjusi už kito vyro, neturėjo reikalavimo teisės atkurti nuosavybės teisę į B. N. turėtą žemės sklypą, o kasatorius nebuvo tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-5 punktus.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą, šis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikant materialiosios teisės normas, nenukrypstant nuo teismų praktikos, todėl paliktinas nepakeistas.

28Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

29Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 50,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjo Z. J. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš pareiškėjo Z. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,98 Lt (penkiasdešimt litų 98 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 7. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisių į žemę... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal Lietuvos Respublikos generalinio... 10. Atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė,... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 12. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu pakeitė... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 15. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 16. Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija pareiškimu... 17. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. ... 21. Dėl turto savininko iki žemės... 22. Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymu „Dėl piliečių... 23. Pareiškėjo motina į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybą su prašymu... 24. Teismas, atnaujinęs procesą šioje civilinėje byloje, pabrėžė, kad žemė... 25. Bylą pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 26. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmosios ir... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 28. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių... 29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. pažymą apie... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 32. Priteisti iš pareiškėjo Z. J. (asmens kodas ( 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...