Byla 3K-3-464/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams J. G., V. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl sprendimo ir įsakymo dalinio panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; trečiasis asmuo – notarė J. N.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, taip pat dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių disponavimo asmeninio ūkio žeme teisę, aiškinimo ir taikymo.

71971 m. balandžio 24 d. ieškovė ir atsakovas J. G. sudarė santuoką, Klaipėdos rajono Gargždų apylinkės Taryba 1994 m. sausio 6 d. sprendimu suteikė naudotis atsakovui J. G. 3 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). 1996 m. balandžio 16 d. atsakovo motina sutartimi perleido šiam atsakovui savo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą. Atsakovui Klaipėdos apskrities 2005 m. spalio 27 d. sprendimu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. spalio 27 d. įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 1,59 ha žemės sklypo dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,23 ha žemės ir 0,33 ha miško (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 1,41 ha žemės sklypo dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,41 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre 1,27 ha ploto ir 0,14 ha ploto žemės sklypai buvo įregistruoti atsakovo J. G. vardu pagal Klaipėdos viršininko sprendimus ir įsakymus. Atsakovas 2007 m. gruodžio 19 d. sutartimis pardavė V. L. 1,27 ha ir 0,14 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu bei įsakymu atsakovui atkurta nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, taigi jis buvo skirtas šeimai, t. y. abiem sutuoktiniams, todėl atsakovas negalėjo be sutuoktinės sutikimo jo perleisti atsakovui V. L. Kadangi asmeninio naudojimo žemė sklypas buvo skirtas šeimai, Klaipėdos apskrities administracija galėjo priimti sprendimą tik dėl 1/2 dalies asmeninio ūkio naudojimo žemės dalies sugrąžinimo natūra atsakovui, nes kita 1/2 dalis asmeninio ūkio naudojimo žemės priklausė ieškovei. Ji prašė teismo: 1) panaikinti 2007 m. gruodžio 19 d. sutartis, pagal kurias atsakovas J. G. pardavė V. L. 1,27 ha ploto ir 0,14 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 55/15450 ir 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 4-5376-(1.3.), kuriais atsakovui J. G. vienam buvo atkurta nuosavybės teisė į visą asmeninio ūkio naudojimo žemę, neatlygintinai perduodant 1,41 ha ploto asmeninio ūkio naudojimo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei pripažinti 1,27 ha ploto ir 0,14 ha ploto nurodytus žemės sklypus bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo J. G. nuosavybe, kurioje abiejų sutuoktinių nuosavybės dalys yra lygios, abiem sutuoktiniams priklauso po 1/2 dalį šių žemės sklypų.

8Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija teismo posėdžio metu dėl šio pareikšto reikalavimo prašė taikyti ieškinio senatį.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, remdamasis CK 1.125 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, CPK 3 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad ieškovė apie ginčijamus Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir įsakymą sužinojo 2007 metų gruodžio pabaigoje, todėl konstatavo, jog ieškovė praleido vieno mėnesio terminą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimui ir įsakymui apskųsti. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nurodė, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise gali priklausyti turtas, jam dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Teismas, įvertinęs į 1996 m. balandžio 16 d. atsakovo motinos ir atsakovo J. G. susitarimą, padarė išvadą, kad atsakovo motina buvo aiškiai išreiškusi valią neatlygintinai perleisti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą savo sūnui, todėl pripažino, jog šis susitarimas atitiko dovanojimo sutarties prigimtį (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios sutarties pagrindu atsakovui pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir įsakymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės sklypą, tai teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypai atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl, atsakovui sudarant ginčo sandorius, nebuvo reikalingas sutuoktinės sutikimas.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 10 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, Kolegija pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodyta, jog šis sprendimas įteiktinas atsakovui J. G., ieškovei jis ir neturėjo būti įteiktas. Be to, kolegija, remdamasi CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu jie įteikiami kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, nurodė, kad dokumentas buvo įteiktas sutuoktiniui, todėl pripažino, kad ginčijamas sprendimas ir įsakymas buvo įteikti tinkamai. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovė 2007 metais žinojo apie priimtus ginčo administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės jos sutuoktiniui į ginčo žemės sklypus, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji praleido terminą reikalavimams dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ir įsakymo panaikinimo pareikšti. Kolegija, vertindama argumentus dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nurodė, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise gali priklausyti turtas, jam dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kolegija, įvertinusi atsakovo motinos ir atsakovo 1996 m. balandžio 16 d. susitarimą, nurodė, kad šis susitarimas atitiko dovanojimo sutarties prigimtį, todėl atsakovui sudarant ginčo sandorius, nebuvo reikalingas sutuoktinės sutikimas. Kolegija atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pagal Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos, 1994 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ asmeninio ūkio naudojimosi žemė pagal teisės aktus buvo skiriama šeimai; motyvavo, kad atsakovas J. G. nuosavybės teisę į 1,41 ha žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagrindu; ši aplinkybė lėmė asmeninės nuosavybės atsiradimo prigimtį, todėl jis, parduodamas žemės sklypą, priklausiusį asmeninės nuosavybės teise, nepažeidė ieškovės interesų.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

13Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141.

15Dėl ginčijamų sandorių sudarymo teisėtumo ir ginčo žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Kasatorės teigimu, teismai nepagrįstai vertino tik tą aplinkybę, kad ginčo žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti vieno atsakovo J. G. vardu. Pagal teismų praktiką sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to teismai netinkamai taikė CK 3.87–3.91 straipsnius, nes, kilus ginčui dėl turto pripažinimo asmenine ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesivadovavo CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintomis bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklėmis. Kasatorė pažymėjo, kad pagal 1996 m. balandžio 16 d. susitarimą atsakovas įgijo tik teisę atkurti nuosavybės teisę išlikusį nekilnojamąjį turtą, nedetalizuojant šios teisės įgyvendinimo būdo. Juolab kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Nagrinėjamoje byloje atsakovui nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurta neatlygintinai perduodant 1,41 ha ploto asmeninio ūkio naudojimosi žemės sklypą, t. y. pagal Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ ir 1994 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo" ši asmeninio ūkio naudojimosi žemė pagal teisės aktus buvo skiriama šeimai (abiem sutuoktiniams), todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėjo priimti sprendimą tik dėl 1/2 dalies asmeninio ūkio naudojimosi žemės dalies sugrąžinimo natūra atsakovui J. G. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ asmenims, atitikusiems teisės aktų nustatytus reikalavimus, jų pageidavimu buvo suteikiami atitinkamai iki 3 ha arba iki 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypai vienai šeimai. Teisės normos, kad asmeninio ūkio žemės sklypai buvo skiriami šeimai, buvo įtvirtintos ir pirmiau nurodytą nutarimą įgyvendinančiame Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 ir jį pakeitusiame Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarime Nr. 816.

162.

17Dėl senaties termino taikymo. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išvadas dėl senaties termino praleidimo grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, tačiau, kasatorės nuomone, pagal šią nuostatą termino skundui paduoti eiga siejama su konkretaus administracinio akto įteikimu, o ne subjektyviu suvokimu apie savo teisių pažeidimą. Dėl to bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią, nes nesiaiškino, kada konkrečiai kasatorei buvo įteikti ginčijami dokumentai. Vien ta aplinkybė, kad ji apie ginčijamus dokumentus sužinojo 2007 metų gruodžio mėnesį, nebuvo pagrindas konstatuoti, jog ji nuo 2007 metų gruodžio mėnesio sužinojo apie savo teisių pažeidimą, nes nurodytu laiku jai dokumentai nebuvo įteikti. Be to, ieškovės reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisės aktų panaikinimo nebuvo vien tik administracinio pobūdžio, ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl asmeninio ūkio naudojimo žemės nuosavybės teise, tai reiškia, jog kasatorės pareikštam reikalavimui negalėjo būti taikomas 30 dienų senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“, V. M. ir kt. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008).

18Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad nesutinka su kasacinio skundo argumentais, nes jie nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadų. Bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21

22Dėl administracinio akto pagrindu sukurtų civilinių teisių gynimo terminų

23Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Konstitucinė asmens teisė reikalauti teisminės gynybos yra derinama su poreikiu apsaugoti teisinio stabilumo bei teisingumo principų pusiausvyrą. Reguliuojant visuomeninius santykius teisės normomis, neišvengiamai kyla laiko problema. Bet kuri civilinių teisinių santykių subjektų teisė ar pareiga galioja tam tikrą laiką, todėl teisėje egzistuoja įvairios paskirties terminai. Vienas iš tokių terminų yra teisių gynimo terminas, per kurį subjektinę teisę turintis asmuo gali kreiptis į įpareigotą asmenį ar valstybę su reikalavimu apginti jo teisę ar įgyvendinti ją vartojant valstybės prievartą. Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas garantuoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą, išsaugoti ir apsaugoti tuos santykius, kurie nusistovėjo, nustato teisinių reikalavimų pareiškimo terminus bei ieškinio senatį. Pavyzdžiui, pagal ABTĮ 33 straipsnį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Civiliniame kodekse tam, kad būtų garantuotas civilinių santykių stabilumas ir aiškumas, yra nustatyta ieškinio senatis. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ne tik Civiliniame kodekse, bet ir specialiuosiuose įstatymuose.

24Teismų praktikoje dažnos situacijos, kai byloje pareikštų reikalavimų dalis yra susijusi su individualaus pobūdžio administraciniais teisės aktais, o kiti reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio. CPK 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Tokia situacija yra susiklosčiusi ir nagrinėjamoje byloje, dėl ko kasatorė kelia termino administraciniam aktui ginčyti taikymo klausimą.

25Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos Respublikos valstybė, Kauno miesto savavaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“, V. M., R. G., S. M. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija, V. J. B., I. M. G., A. S., bylos Nr. 3K-3-533/2009).

26Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų apskundimo terminą, nes kasatorė ginčijo administracinius aktus, kuriais buvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimas. Taigi yra aktualus šio termino teisinis vertinimas bei momento, nuo kurio jis turi būti skaičiuojamas, nustatymas. Šio termino taikymo praktika yra išplėtota visoje eilėje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. R. M., bylos Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos v. A. R., bylos Nr. 3K-3-338/2007; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos yra taikomos tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir kitiems asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Kasatorė nebuvo subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui jai neprivalėjo būti įteikti. Tokią išvadą leidžia daryti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 119 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui, o sprendimą dėl ūkinės–komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo – ir dabartiniam turto valdytojui. Nurodytų teisės normų prasme suinteresuotais asmenimis yra laikomi asmenys, padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (statinių grąžinimo atvejais ir esami turto valdytojai). Taigi, kai dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo į teismą kreipiasi asmenys, kuriems šie sprendimai neturėjo būti įteikti pirmiau nurodyta tvarka, svarbu nustatyti, nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens teisinių reikalavimų pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos.

27Bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingus faktus – sužinojimo apie ginčijamus sprendimus momentą ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorė praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, taikė jo praleidimo padarinius, todėl pagrįstai atmetė kasatorės reikalavimus dėl šių sprendimų panaikinimo.

28Kasatorės teiginiai, kad reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisės aktų panaikinimo nebuvo vien tik administracinio pobūdžio, ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl asmeninio ūkio naudojimo žemės nuosavybės teise, o tai reiškia, jog kasatorės pareikštam reikalavimui negalėjo būti taikomas trisdešimties dienų senaties terminas, nėra pagrįsti. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Giora“, V. M. ir kt. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008, kaip tik yra konstatuojamas būtinumas taikyti skirtingus terminus, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

29Dėl turto, įgyto nuosavybės teisių į nacionalizuotą turtą atkūrimo būdu, teisinio statuso

30Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti pažeistas teises. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko teises ir interesus, nes juose asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu įstatyme 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės; jie gali atkurti nuosavybės teises, jeigu turto savininkas miręs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-259/2010).

31Taigi išlikusio nekilnojamojo turto susigrąžinimas visų pirma yra jau egzistavusios nuosavybės teisės ir buvusio savininko teisių atkūrimas. Atsakovas (kasatorės sutuoktinis) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo teisių perleidimo sandorio pagrindu. Šis sandoris buvo sudarytas vadovaujantis sandorio sudarymo metu galiojusia Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos sąlygų“ 2 straipsnio 2 dalimi (1995 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcija ), kurioje buvo nustatyta, kad asmenys, pagal šį įstatymą turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, gali šią teisę perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams ( įtėviams ), sutuoktiniui bei vaikaičiams. Taigi piliečiams perleidus teisę atkurti nuosavybės teises kitiems asmenims, šios teisės perėmėjai į nuosavybės teisių atkūrimo procesą įstoja vietoje minėtas teises perleidusio asmens ir įgyja visas teises bei pareigas, kurias pastarasis turėjo iki teisių perleidimo sutarties sudarymo. Taigi atsakovas įgijo tas teises, kurias turėjo jo motina nuosavybės teisių atkūrimo procese. Kasatorė nebuvo nuosavybės teisių atkūrimo subjektas, todėl šio proceso priimtų administracinių aktų pagrindu negalėjo įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, į kurį pretendavo atsakovo motina.

32Minėta, kad kasatorės sutuoktiniui įstatyme nustatytu būdu buvo perleista jo motinai priklausiusi teisė atkurti nuosavybės teises. Pagal bendrąjį sandorių sudarymo principą sandoris yra sandorio šalių valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Sandorio turinys suformuoja civilinio teisinio santykio turinį, t. y. šio santykio subjektines teises ir pareigas. Pirmiau nurodyto Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kokios rūšies sandoriu (pvz., dovanojimo, pirkimo–pardavimo) galėjo būti perleista teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl, kilus ginčui dėl tokio sandorio pagrindu įgyto turto teisinio statuso, reikalinga nustatyti sandorio pobūdį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo motina šią teisę perleido neatlygintinai ir pagrįstai sprendė, jog šis sandoris atitiko dovanojimo sutarties prigimtį (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Būtent šis sandoris buvo pagrindas priimti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai nuosavybės teisė į žemę atkuriama asmeniui, kuris tokią teisę įgijo iš asmens, pagal šį įstatymą turėjusio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir šią teisę perleidusio notariškai patvirtinta sutartimi, tokiu būdu įgyto turto teisinis statusas vertintinas nustatant teisės perleidimo sandorio prigimtį. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovui tokia teisė į istoriškai jo motinai priklausiusią žemę buvo perleista neatlygintinai, teismai turėjo pagrindą konstatuoti, jog šis turtas nebuvo bendroji jungtinė kasatorės ir atsakovo nuosavybė.

33Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).

34Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

35Kasacinis teismas patyrė 74,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

36

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovės R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 74,63 Lt (septyniasdešimt keturis litus 63 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 7. 1971 m. balandžio 24 d. ieškovė ir atsakovas J. G. sudarė santuoką,... 8. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija teismo posėdžio... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės... 14. 1.... 15. Dėl ginčijamų sandorių sudarymo teisėtumo ir ginčo žemės sklypo... 16. 2.... 17. Dėl senaties termino taikymo. Nors pirmosios ir apeliacinės... 18. Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. ... 22. Dėl administracinio akto pagrindu sukurtų civilinių teisių gynimo... 23. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1... 24. Teismų praktikoje dažnos situacijos, kai byloje pareikštų reikalavimų... 25. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje... 26. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas taikė Piliečių... 27. Bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingus faktus –... 28. Kasatorės teiginiai, kad reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities viršininko... 29. Dėl turto, įgyto nuosavybės teisių į nacionalizuotą turtą atkūrimo... 30. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad 1991 m. birželio 18... 31. Taigi išlikusio nekilnojamojo turto susigrąžinimas visų pirma yra jau... 32. Minėta, kad kasatorės sutuoktiniui įstatyme nustatytu būdu buvo perleista... 33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus,... 34. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 35. Kasacinis teismas patyrė 74,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 36. ... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 39. Priteisti iš ieškovės R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...