Byla e2-1855-562/2017

Dėl sprendimo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tretieji asmenys – D. M., D. M., L. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vidgera“ dėl sprendimo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tretieji asmenys – D. M., D. M., L. M..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5036 darbo byloje Nr. APS-36-19292 ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti iš atsakovės UAB „Vidgera“: 500 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 17 nutraukimo šalių susitarimu; 1800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu; 1800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną pagal 2016 m. liepos 22 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiško atsiskaitymo; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiško atsiskaitymo. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl 4100 Eur darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio iš atsakovės UAB „Vidgera“ priteisimo. Komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, nurodydama, kad ieškovė su atsakovė nebuvo susiję darbo teisiniais santykiais, o ginčų, kilusių iš civilinių santykių nagrinėjimas darbo ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtas.

5Ieškovė nurodo, kad L. M. ir atsakovė 2016 m. liepos 22 d. sudarė Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 17 nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. L. M. sumokėti 500 Eur dydžio išmoką. D. M. ir atsakovė 2016 m. liepos 22 d. sudarė Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. D. M. sumokėti 1800 Eur dydžio išmoką. D. M. ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. D. M. sumokėti 1800 Eur dydžio išmoką. Ieškovės teigimu, atsakovė su darbuotojais neatsiskaitė ir Susitarimais prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl darbuotojai reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu visas iš Susitarimų kylančias reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises į atsakovą perleido ieškovei. Ieškovė teigia, kad atsakovė prievolė atsiskaityti kyla iš darbo teisinių santykių, todėl savo kilme negali būti laikoma civiline prievole. Darbuotojui perleidus reikalavimo teisę į darbdavį, reikalavimo teisę įgijęs asmuo turi visas darbuotojo teises. Darbo santykiai tarp atsakovės ir darbuotojų nutraukti vadovaujantis Susitarimų sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsniu sudarius Susitarimus, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atsiskaityti. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu visas darbuotojų teises pagal Susitarimus bei su jomis susijusias papildomas teises įgijo ieškovė. Atsakovė Susitarimais prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl, ieškovės įsitikinimu, turi prievolę sumokėti viso 4100 Eur darbo užmokesčio. Sutartu laiku (iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) atsakovė neatsiskaitė ne dėl darbuotojų kaltės, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu.

6Atsakovės UAB „Vidgera“ bankroto administratorius L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad atsakovė sutinka su ieškinio dalimi, kuria prašoma priteisti sumas, nustatytas trečiųjų asmenų ir atsakovo 2015 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarytuose susitarimuose, tačiau nesutinka dėl prašomo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nurodo, kad iš pridedamų prie atsiliepimo pažymų apie trečiųjų asmenų vidutinį darbo užmokestį matyti, kad D. M. vidutinis darbo užmokestis sudaro 350,28 Eur, L. M. – 350,07 Eur, o D. M. – 359,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys pas atsakovę dirbo neilgai, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, preliminariai yra dar 30 pirmos eilės ir 8 antros bei trečios eilės kreditorių, prašomas priteisti vidutinis darbo užmokestis sudaro didžiąją dalį darbo užmokesčio skolos, o iš L. M. perimto reikalavimo atveju viršija reikalavimą net 3 kartus, administratoriaus teigimu, ieškovės prašomas priteisti vidutinis darbo užmokestis turėtų būti sumažintas nuo 4,31 mėnesio iki 1 mėnesio.

7Atsakovo bankroto administratorius taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos dokumentus su rašytiniais paaiškinimais dėl ieškinio. Nurodo, kad iš pridedamo darbuotojų sąrašo matyti, kad V. P. nebuvo UAB „Vidgera“ darbuotojas, taip pat neturėjo įgaliojimų sudaryti Susitarimų su trečiaisiais asmenimis dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl šie Susitarimai yra negaliojantys, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalies normai, be to, jie sudaryti 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d., tačiau tomis pačiomis datomis tretieji asmenys buvo pateikę prašymus atleisti juos iš darbo savo noru, taip pat iš pridedamo VSDFV išrašo matyti, kad tretieji asmenys atleisti DK 127, o ne 125 straipsnio pagrindu. Administratorius taip pat pažymi, kad L. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. banko pavedimu išmokėta 1775,37 Eur, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1444,54 Eur, taigi atsakovas yra permokėjęs 330,83 Eur darbo užmokesčio. D. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. banko pavedimu išmokėta 1441,63 Eur, dar 350 Eur išmokėta grynais, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1844,3 Eur, taigi atsakovas jam skolingas 52,67 Eur darbo užmokesčio. D. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. išmokėta 1432,63 Eur, dar 150 Eur išmokėta grynais, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1379,82 Eur, taigi atsakovas yra permokėjęs 202,81 Eur darbo užmokesčio. Bankroto administratorius, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad L. M. ir D. M. yra atsakovės skolininkai, jie neturėjo reikalavimo teisės, kurią galėjo perleisti UAB „Legal Balance“ ir pripažįsta tik 52,67 Eur skolą D. M.. Be to, administratorius nurodo, kad iš VSDFV informacijos apie įmokas ir delspinigius matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė nebemokėjo socialinio draudimo įmokų, vadinasi tapo faktiškai nemoki, dėl to Susitarimai sudaryti įmonei esant nemokiai. D. M. atsakovė buvo skolinga 52,67 Eur, tačiau Susitarimu nustatė, kad už darbo sutarties nutraukimą sumokės 1800 Eur, kas 34 kartus viršija atsakovės skolą. L. M. ir D. M. buvo skolingi įmonei, dėl to yra pagrindas teigti, kad tretieji asmenys, sudarydami Susitarimus, buvo nesąžiningi, dėl to susitarimai yra negaliojantys ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

8Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl prijungtų papildomų įrodymų, prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi, įpareigoti atsakovo bankroto administratorių pateikti dokumentus, kuriais bankroto administratoriui buvo perduoti BUAB „Vidgera“ dokumentai bei turtas, atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės į teismo posėdį kviesti liudytojus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovė nesutinka su atsakovės teigimu, kad Susitarimai yra negaliojantys, nes juos pasirašęs asmuo V. P. nedirbo įmonėje ir neturėjo teisės atsakovo vardu pasirašyti jų. Nurodo, kad darbuotojai buvo pagrįstai įsitikinę, kad Susitarimus sudaro su tinkamai darbdavio įgaliotu asmeniu, pažymi, kad CK 2.172 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kad jei asmuo veikia neturėdamas šios teisės ar viršydamas turimas teises, jo veiksmai atstovaujamajam nesukuria teisinių pasekmių, netaikomos tais atvejais, kai atstovaujamojo elgesys davė protingumo kriterijų atitinkantį pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai manyti, kad turi reikiamus įgaliojimus ir veikia jų neviršydamas. Paaiškina, kad nors registruotas atsakovės vadovas buvo Ž. N., tačiau faktinis UAB „Vidgera“ vadovas buvo V. P., jis bendravo su darbuotojais, su trečiaisiais asmenimis derino darbo sutarčių sudarymo sąlygas ir pasirašymą, darbų funkcijų atlikimo procesus, būtent jis organizavo darbo sutarčių nutraukimo procesą ir pateikė tretiesiems asmenims pasirašyti Susitarimus. Pažymi, kad darbo teisinių santykių faktas nėra vienintelis, įgalinantis asmenį sudaryti sandorį kito asmens vardu, net jei V. P., kaip teigia atsakovė, nebuvo UAB „Vidgera“ darbuotojas, jam galėjo būti išduotas įgaliojimas, suteikiantis teisę sudaryti sandorius atsakovo vardu. Ieškovės nuomone, šis asmuo galimai ir turėjo įgaliojimą veikti atsakovės vardu, tačiau šie dokumentai administratoriui nebuvo perduoti siekiant nuslėpti šį faktą.

9Ieškovė nesutinka su bankroto administratoriaus pozicija, kad UAB „Vidgera“ su darbuotojais atsiskaitė ir du darbuotojai atsakovui yra skolingi. Ieškovė nurodo, kad tretieji asmenys ir atsakovė žodžiu buvo susitarę dėl didesnio darbo užmokesčio bei priedų, priklausančių nuo faktiškai atliktų darbų. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad dviem darbuotojams atsakovas sumokėjo daugiau, nei jų fiksuotas darbo užmokestis.

10Ieškovės teigimu, tai, kad tretieji asmenys darbo sutarčių nutraukimo dieną parašė prašymus darbo sutartis nutraukti DK 127 straipsnio pagrindu, neįrodo to, jog, sutartys buvo nutrauktos ne DK 125 straipsnio pagrindu, nes darbuotojai pasirašė tai, ką darbdavys jiems nurodė pasirašyti, tretieji asmenys paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog su jais nebuvo atsiskaitoma, jie išreiškė norą nutraukti darbo sutartis ir pareikalavo iš karto atsiskaityti. Atsakovė, negalėdamas iš karto atsiskaityti, pasiūlė sudaryti Susitarimus ir įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. spalio 1 d.

11Ieškovė laiko nepagrįstu ir atsakovės argumentą, kad Susitarimai sudaryti atsakovei esant nemokiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad Susitarimai sudaryti nesąžiningai. Pabrėžia, kad darbuotojams nebuvo žinoma apie įmonės nemokumo faktą, kita vertus, darbdavio finansiniai sunkumai neturi reikšmės jo prievolei atsiskaityti su darbuotojais, DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ar su juo susijusios išmokos, darbdavys turi įstatyminę prievolę tinkamai ir laiku su darbuotoju atsiskaityti. Taip pat ieškovė pažymi, kad darbuotojai yra silpnesnioji darbo santykių šalis, o darbdaviui keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai.

12Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su reikalavimo teisėmis, kylančiomis iš darbo teisinių santykių, kuriuose viena iš šalių – darbuotojai, silpnesnioji šalis, kita santykių šalis – bankrutuojanti įmonė, byloje vyrauja viešasis interesas ir egzistuoja būtinybė nustatyti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad tiek bankroto administratorius, tiek ieškovė turi ribotą informaciją apie Susitarimų šalių sutartinius santykius, šiuose santykiuose nedalyvavo, galimai bankroto byloje esantys duomenys yra ne visi, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai nėra pakankami objektyviai tiesai ir faktinėms aplinkybėms nustatyti, tikslinga į teismo posėdį kviesti liudytojus V. P., kuris galėtų paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovo vardu sudarė Susitarimus, Ž. N., kuris galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų darbo teisiniais santykiais, darbo užmokesčio dydžiu, Susitarimais bei atsakovo darbuotojus L. M., D. M. ir D. M., galinčius patvirtinti, kad faktiškai atsakovui vadovavo V. P., kad atleidimo iš darbo dieną ir vėliau su jais neatsiskaityta bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

13Taip pat ieškovė, remdamasi CPK 199 straipsniu, prašo teismo įpareigoti atsakovės bankroto administratorių pateikti dokumentus, kuriais bankroto administratoriui buvo perduoti BUAB „Vidgera“ dokumentai bei turtas, nes atsakovės dokumentų bankroto administratoriui perdavimo aktas gali turėti reikšmės sprendžiant dėl faktinio įmonės vadovo. Ieškovė nurodo, kad pati gauti šio perdavimo akto neturi galimybių.

14Teismas

konstatuoja:

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi iškelta UAB „Videgra“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. K..

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-2730-996/2017 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei UAB „Vidgera“ dėl sprendimo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tretieji asmenys – D. M., D. M., L. M. ir perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

17Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei UAB „Vidgera“ dėl sprendimo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tretieji asmenys – D. M., D. M., L. M. ir pridėjo prie BUAB „Vidgera“ bankroto bylos.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ su D. M. 2016 m. spalio 18 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Vidgera“ 1 800 Eur dydžio skolą.

19Ieškovė UAB „Legal Balance“ su D. M. 2016 m. spalio 24 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Vidgera“ 1800 Eur dydžio skolą.

20Ieškovė UAB „Legal Balance“ su L. M. 2016 m. spalio 25 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę į UAB „Vidgera“ 500 Eur dydžio skolą.

21Ieškovė 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. spalio 26 d. raštais informavo atsakovę apie perimtas teises ir pareikalavo atsiskaityti, tačiau atsakovė nurodė, turinti finansinių sunkumų ir su ieškove neatsiskaitė.

22Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl 4 100 Eur darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio iš atsakovo UAB „Vidgera“ priteisimo.

23LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-5036 darbo byloje Nr. APS-36-19292 atsisakė nagrinėti UAB „Legal Balance“ prašymą UAB „Vidgera“ dėl išmokų pagal reikalavimo perleidimo sutartis (civilines sutartis) priteisimo, kadangi tokio ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtas.

24Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė ieškinį, prašydama panaikinti minėtą darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės.

25Ieškovė teigia, kad jos reikalavimo teisė kyla iš darbo teisinių santykių, todėl turi teisę DK nustatyta tvarka kreiptis į Komisiją dėl darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio iš atsakovės priteisimo, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

26Pažymėtina, kad pagal CK kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties. Kreditoriui įstatymo draudžiama perleisti reikalavimą, be kita ko, šiais atvejais: be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 3 dalis).

27Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai, t.y. asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose, pavyzdžiui CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, 6.101 straipsnio 2 dalyje, 6.107 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

28Taigi nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perėmus reikalavimo teisę kylančią iš darbo teisinių santykių, ieškovė turi visas darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis garantuotas Darbuotojų materialines ir procesines teises, tame tarpe teisę reikalauti darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, o, susiklosčius aplinkybėms, turės teisę ir gauti išmokas iš Garantinio fondo.

29Kita vertus, teismas pažymi, jog ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi gali perimti tik galiojančią reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji perėmė reikalavimo teisę kilusią iš tarp darbuotojų ir atsakovės sudarytų susitarimų, kuriais pastaroji prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad L. M. ir atsakovė 2016 m. liepos 22 d. sudarė Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 17 nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. L. M. sumokėti 500 Eur dydžio išmoką. D. M. ir atsakovė 2016 m. liepos 22 d. sudarė Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. D. M. sumokėti 1800 Eur dydžio išmoką. D. M. ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. D. M. sumokėti 1800 Eur dydžio išmoką.

31Ieškovės teigimu, darbo santykiai su minėtais darbuotojais buvo nutraukti tuo metu galiojusio DK 125 straipsnio pagrindu, sudarius minėtus susitarimus, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atsiskaityti. Kadangi atsakovė minėtos prievolės neįvykdė, todėl turi prievolę viso sumokėti 4100 Eur darbo užmokesčio, taip pat atsakovė turi pareigą sumokėti ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, skaičiuojamą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiško atsiskaitymo.

32Bankroto administratorius nurodo, kad susitarimus atsakovės vardu pasirašęs V. P. nebuvo atsakovės darbuotojas, negalėjo atsakovės vardu sudaryti susitarimų, todėl susitarimai yra negaliojantys. Be to, susitarimai sudaryti 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d., tačiau tomis datomis tretieji asmenys buvo pateikę prašymus atleisti juos iš darbo savo noru (DK 127 str.). VSDFV duomenimis tretieji asmenys atleisti DK 127 straipsnio, o ne 125 straipsnio pagrindu. Administratoriaus teigimu, tretieji asmenys neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, nes D. M. atsakovei yra skolingas 202,81 Eur, L. M. – 330,83 Eur, o atsakovės skola D. M. sudaro tik 52,67 Eur, susitarimai su trečiaisiais asmenimis sudaryti atsakovei esant nemokiai, jie sudaryti nesąžiningai, todėl tretieji asmenys negalėjo šių teisių perleisti ieškovei.

33Teismų praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose, kai sprendžiamas darbuotojo atlyginimo už atliktą darbą sumokėjimo klausimas. Kadangi įstatymas nustato pareigą darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-712/2009; 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-211/2012). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, įmonę kaip darbdavį atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą, be to, ir pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame proceso paskirstymo taisyklę, įrodyti privalo teigiantis asmuo (CPK 178 str.), t. y. ieškovė neprivalo įrodyti darbo užmokesčio nesumokėjimo, kadangi pareiga įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimą tenka atsakovei BUAB „Vidgera“.

34Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, grįsdamas aplinkybę, jog su darbuotojais D. M. ir L. M. buvo visiškai atsiskaityta, netgi jiems permokėta, o D. M. atsakovės skola yra tik 52,67 Eur, pateikė į bylą pažymas dėl minėtų darbuotojų vidutinio valandos, dienos ir mėnesio darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., taip pat banko išrašus apie atliktus pavedimus, darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius.

35Iš pateiktų duomenų matyti, kad L. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. banko pavedimu išmokėta 1775,37 Eur, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1444,54 Eur, taigi atsakovas yra permokėjęs 330,83 Eur darbo užmokesčio. D. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. banko pavedimu išmokėta 1441,63 Eur, dar 350 Eur išmokėta grynais, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1844,3 Eur, taigi atsakovas jam skolingas 52,67 Eur darbo užmokesčio. D. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. išmokėta 1432,63 Eur, dar 150 Eur išmokėta grynais, pagal žiniaraštį už šį laikotarpį priskaičiuota 1379,82 Eur, taigi atsakovas yra permokėjęs 202,81 Eur darbo užmokesčio.

36Teismas pažymi, jog BUAB „Vidgera“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi yra įtraukta ieškovė į BUAB „Vidgera“ kreditorių sąrašą su bankroto administratoriaus neginčijamu 52,67 Eur dydžio pirmos eilės finansiniu reikalavimu.

37Teismo vertinimu, esant nenuginčytam VSDFV įrašui, kad darbo sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo nutrauktos DK 127 straipsnio pagrindu, kuris vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi turi didesnę įrodomąją galią, taip pat byloje esant trečiųjų asmenų ranka rašytiems prašymams nutraukti su jais darbo sutartis DK 127 straipsnio pagrindu, t.y. savo noru, ir byloje nesant reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartys buvo nutrauktos kitu DK pagrindu, konkrečiai DK 125 straipsnio pagrindu, bei neįrodinėjant tikrosios darbuotojų valios dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo vertinti ieškovės nurodomų aplinkybių dėl faktinio įmonės vadovo, ginčo susitarimų teisėtumo ir jų įrodomosios reikšmės, bei galimai egzistavusių žodinių susitarimų dėl kitokio nei darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio dydžio. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo kviesti liudytojus V. P., Ž. N., bei atsakovo darbuotojus L. M., D. M. ir D. M., kurie, be kita ko, yra tretieji asmenys byloje. Taip pat nėra ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovės bankroto administratorių pateikti duomenis, kuriais bankroto administratoriui buvo perduoti BUAB „Vidgera“ dokumentai bei turtas, siekiant nustatyti faktinį vadovą.

38Teismas atkreipia dėmesį, jog vertinant ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumą yra reikšminga tai, kad įvertinus byloje esančių duomenų visumą, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog su atleidžiamais darbuotojais, išskyrus D. M., su kurio 52,67 Eur dydžio perimtu finansiniu reikalavimu ieškovė yra įtraukta į bankrutuojančios UAB „Vidgera“ kreditorių sąrašą, buvo atsiskaityta, todėl tretieji asmenys neturėjo teisinio pagrindo 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarytais susitarimais reikalauti juose nurodytų išmokų sumokėjimo, taigi, atitinkamai, negalėjo ir neegzistuojančios reikalavimo teisės perleisti ieškovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimai - priteisti iš atsakovės UAB „Vidgera“: 500 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 17 nutraukimo šalių susitarimu; 1800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu; 1800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiško atsiskaitymo; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiško atsiskaitymo – yra nepagrįsti, todėl nėra tenkinami.

39Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais bei ĮBĮ 26 straipsniu,

Nutarė

40ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimus - priteisti iš atsakovės UAB „Vidgera“: 500 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 17 nutraukimo šalių susitarimu; 1800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. liepos 22 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu; 1800 Eur darbo užmokesčio pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną pagal 2016 m. liepos 22 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 22 nutraukimo šalių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiško atsiskaitymo; po 15,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 21 nutraukimo šalių susitarimu, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 1 d. iki visiško atsiskaitymo – atmesti.

41Nutartis per 7 (septynias) dienas skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.