Byla e2A-1506-555/2020
Dėl atlyginimo už paslaugas, susijusias su gyvūno laikymu, priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir A. Š

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-777-780/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“ ieškinį atsakovei ( - ) rajono savivaldybės administracijai dėl atlyginimo už paslaugas, susijusias su gyvūno laikymu, priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir A. Š..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „Nuaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ( - ) rajono savivaldybės administracijos 1 600,83 Eur skolą, 77,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad atsakovės struktūrinis padalinys – ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnija, 2018 m. spalio 26 d. paprašė ieškovės atvykti paimti gyvūną bei juo pasirūpinti ir 2018 m. spalio 26 d. aktu gyvūną perdavė ieškovei, kuri atsakovės užsakymu turėjo juo pasirūpinti. Dėl gyvūno kraujavimo jis buvo skubiai nugabentas į (duomenys neskelbiami), kad jam būtų suteikta skubi veterinarinė pagalba. Alytaus apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. ( - ) gyvūno laikytojas A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, ir jam buvo paskirta nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone – gyvūno konfiskavimu. 2019 m. vasario 14 d. konfiskuoto gyvūno perdavimo–priėmimo aktu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( - ) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perdavė gyvūną ieškovei. Kol gyvūno laikytojo A. Š. atžvilgiu pradėta administracinė teisena nebuvo baigta, vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, prievolę užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą turėjo ( - ) rajono savivaldybės administracija. Paslaugos buvo užsakytos bei teikiamos atsakovei, su kuria ieškovę sieja sutartiniai santykiai pagal sudarytą žodinę sutartį dėl gyvūno laikymo paslaugų, nes seniūnė telefonu pažadėjo sumokėti už ieškovės paslaugas, kurias reikės teikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl gyvūno galimo konfiskavimo. Ieškovė teigė, kad jos vykdoma ūkinė komercinė veikla nėra reglamentuojama Gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, todėl ginčo santykiui taikytini bendri principai, numatantys, jog už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti tas asmuo, kuris jas užsakė. Minėta įstatymo norma neįpareigojo ieškovės priimti gyvūną, todėl tarp ieškovės ir atsakovės buvo sukurti sutartiniai santykiai ir paslaugos buvo suteiktos atsakovei. Ieškovės su buvusiu gyvūno savininku A. Š. nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl ieškovė neturi nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas iš jo. Ieškiniu nėra prašoma priteisti gyvūno laikymo išlaidas, bet gauti atlygį už savo suteiktas paslaugas atsakovei. Ieškovė patyrė veiklos sąnaudas, kurios nėra laikytinos gyvūno laikymo / gydymo išlaidomis. Šias išlaidas atsakovė patirs tik sumokėjusi už ieškovės paslaugas ir galės prisiteisti iš gyvūno savininko A. Š.. Ieškovė reikalavimą taip pat grindė analogija su bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globos paslaugomis bei tarp šalių susiklosčiusia praktika, kai savivaldybė bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą organizuoja perduodama juos ieškovei pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 13-14 straipsnius ir visada atsiskaito su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Kadangi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje naudojamos vienodos formuluotės, kurios įpareigoja savivaldybės administraciją perduoti globoti gyvūnus globėjui, o už bepriežiūrių ir beglobių gyvūnų laikymo paslaugas atsakovė visada sumokėdavo, tai šiuo atveju atsakovė taip pat turi sumokėti ieškovei, nes neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovė jai suteiks neatlygintinas gyvūno laikinosios globos paslaugas. Nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nenurodo kieno konkrečiai patirtas išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas, tačiau ieškovė teigė, kad įstatymas numato išlaidas būtent to asmens, kuriam įstatymas numato pareigą paimti ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą, ir kuris patiria gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo išlaidas, t. y. sumoka gyvūnų globėjui už šio paslaugas.

93.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ( - ) rajono savivaldybės administracija nėra tinkama atsakovė, nes su ieškovu sutarties dėl paslaugų teikimo nesudarė ir jokių paslaugų neužsakė. Atsakovė tik perdavė gyvūną ieškovei, bet nėra gyvūno savininkė ar laikytoja, todėl neturi atlyginti jo laikinosios globos, gydymo ir laikymo išlaidų. Jas atlyginti turi gyvūno savininkas, nes tai numato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis. Savivaldybė ieškovei sumokėdavo už ankstesnes beglobių gyvūnų laikymo paslaugas, tačiau šioje byloje nagrinėjamu atveju gyvūnas turėjo savininką, kuris ir turi atlyginti visas išlaidas.

114.

12Trečiasis asmuo A. Š. teigė, kad laikinosios gyvūno globos išlaidas turi atlyginti tas, kas inicijavo gyvūno paėmimą, t. y. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba arba savivaldybė.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 12,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

166.

17Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašo priteisti ne gyvūno laikymo išlaidas, bet siekia gauti atlygį už savo suteiktas paslaugas, tačiau šiuo atveju ieškovės suteiktų paslaugų kaina kaip tik ir yra laikinosios gyvūno globos, gydymo, laikymo išlaidos, kurių atlyginimą reguliuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, nes tai yra ta pati pinigų suma, tik ieškovė ją skirtingai vadina, priklausomai nuo to, kurio subjekto požiūriu šią pinigų sumą vertina.

187.

19Teismas taip pat nurodė, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. liepos 15 d., tikslas kaip tik ir buvo sureguliuoti iki tol įstatyme neišspręstą klausimą kas privalo atlyginti gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas, o ne kam jos gali būti atlyginamos. Pagal paminėtame įstatyme įtvirtintą reguliavimą, galima dvejopa savivaldybės administracijos teisinė padėtis, susijusi su tuo, ar ji patirs tokias išlaidas, ar ne. Pirma, įstatyme įtvirtinta alternatyva, kurią gali pasirinkti savivaldybės administracija, yra paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui. Antra, kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Tačiau abiem atvejais ši įstatymo norma numato tik vieną asmenį, kuris turi pareigą atlyginti gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas – gyvūno savininką ar laikytoją.

208.

21Teismas pažymėjo, kad pasirinkusi gyvūną perduoti gyvūnų globėjui, savivaldybės administracija iš esmės prisiima tik tarpininko vaidmenį ir įgyvendina šio proceso užtikrinimo funkciją, nes dėl gyvūno perdavimo laikinam globėjui ji netampa nei gyvūno savininke nei laikytoja, kuriai tektų pareiga atlyginti gyvūno laikinosios globos išlaidas. Tik antrosios minėtos alternatyvos atveju savivaldybės administracija pati patirtų gyvūno laikinosios globos išlaidas (pvz., seniūnija pati rūpintųsi gyvūnu). Šiuo atveju atsakovė netapo gyvūno laikytoja, nes pasirinko pirmąjį būdą pasirūpinti gyvūno gerove ir perdavė jį ieškovei kaip gyvūnų globėjui, kuri ir patyrė jo laikinosios globos išlaidas. Už tokiu būdu laikinai prižiūrimo gyvūno laikymo ir gydymo išlaidas privalo atlyginti jo savininkas, o ne savivaldybės administracija, nes tai tiesiogiai įtvirtinta įstatyme.

229.

23Teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusiuose santykiuose esminė aplinkybė, turinti reikšmės tinkamam ginčo kvalifikavimui ir tinkamo atsakovo nustatymui, yra ne vien tik paslaugų teikimas laikinai pasirūpinant iš savininko paimtu gyvūnu, bet ir priverstinis tokios laikinosios globos išlaidų atsiradimo pobūdis, kurį lemia ne atsakovės laisva valia kreiptis dėl ieškovės paslaugų, o imperatyvus įstatymo reikalavimas atsakovei laikinai pasirūpinti tinkamu gyvūno laikymu. Šiuo atveju teisiniame santykyje dalyvauja ne dvi, o trys šalys, ir šie santykiai kilo ne iš sutarties laisvės principo, o iš imperatyvios įstatymo normos, įpareigojančios atsakovę arba pačiai tinkamai pasirūpinti gyvūnu vietoj šios pareigos nevykdančio jo savininko arba perduoti gyvūną globėjui.

2410.

25Atsakovė perdavė gyvūną ieškovei, tai sutartis dėl gyvūno laikinos globos iš esmės sudaryta gyvūno savininko A. Š. interesais ir pareigą atlyginti ieškovės patirtas sąnaudas dėl gyvūno laikymo ir gydymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo turi gyvūno savininkas. Iki teismo nutarimo dėl gyvūno konfiskavimo įsitesėjimo gyvūno savininkas ir laikytojas buvo A. Š. ir jo materialinė atsakomybė už gyvūno išlaikymą pasibaigė tik po gyvūno konfiskavimo, o ne po priverstinio perdavimo laikinai globoti kitam globėjui – ieškovei. Atsakovė šiame teisiniame santykyje įvykdė tik įstatyme numatytą pareigą perduoti kitam asmeniui laikinai pasirūpinti gyvūnu kol įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, bet neprisiėmė prievolės atsakyti už gyvūno išlaikymą per šį laikotarpį.

2611.

27Teismas nurodė, kad nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis taip pat numato savivaldybės administracijos pareigą bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus perduoti globoti gyvūnų globėjui, tačiau, skirtingai nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, nenumato kas turi atlyginti laikinosios gyvūno globos išlaidas. Tuo tarpu ginčo santykiui taikoma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis aiškiai įpareigoja tokias išlaidas atlyginti gyvūno savininką ar laikytoją, iš kurio gyvūnas paimtas už netinkamą elgesį su gyvūnu. Taigi, ieškovės nurodoma analogija nagrinėjamu atveju negalima, nes ieškovei buvo perduotas ne benamis ar bepriežiūris gyvūnas, o iš savininko paimtas gyvūnas.

2812.

29Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje ginčas dėl atsakovo tinkamumo iš esmės analogiškoje situacijoje jau yra spręstas ir apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kas yra tinkamas atsakovas dėl gyvūno laikinosios globos išlaidų atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-624-881/2017). Nors šioje byloje nagrinėtų teisinių santykių metu dar negaliojo dabartinė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakcija, tačiau ji jau buvo priimta ir teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakcijoje tokia gyvūnų savininko pareiga įtvirtinta eksplicitiškai. Tai reiškia, kad teismas konstatavo, jog nuo 2015 m. liepos 15 d. atsirandantiems santykiams gyvūno savininko pareiga atlyginti laikinam globėjui šio turėtas gyvūnų saugojimo (išlaikymo) išlaidas yra aiškiai ir tiesiogiai įtvirtinta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Nors nurodyta byla pagal savo faktines aplinkybes nėra visiškai tapati ir joje taikyta ankstesnė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio redakcija, tačiau aplinkybės yra labai panašios į šios bylos, o teismo išaiškinimai dėl laikinos gyvūno globos teisnių santykių prigimties ir šalių pareigų yra aktualūs ir šiai bylai. Esminis kriterijus gyvūno laikinos globos teisinius santykius kvalifikuoti kaip pasaugos prievolę, kurioje pasaugos išlaidas atlyginti privalo gyvūno savininkas, yra pasaugos santykių atsiradimas ne pagal sutartį, o pagal įstatymą.

3013.

31Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė pakeisti atsakovą tinkamu ir 2020 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi išaiškinta tokia teisė bei pasekmės, jeigu ieškovė ja nepasinaudos, tai ieškovei atsisakius pakeisti atsakovą tinkamu, ieškinys teismas atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Tai neužkerta kelio ieškovei pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui kitoje byloje.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3314.

34Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nuaras“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3514.1.

36Nors ieškovė prašo priteisti ne gyvūno laikymo išlaidas, bet siekia gauti atlygį už savo suteiktas paslaugas, tačiau teismas skundžiamu sprendimu padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės suteiktų paslaugų kaina kaip tik ir yra laikinosios gyvūno globos, gydymo, laikymo išlaidos, kurių atlyginimą reguliuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis. Vienas esminių šioje byloje keliamų teisinių klausimų yra, ar remiantis išlaidų atlyginimo institutu galima reikalauti atlyginimo už savo suteiktas paslaugas, t. y. pelno?

3714.2.

38Nėra ginčo, kad tai (ieškovės suteiktų paslaugų kaina) kitų subjektų požiūriu yra ta pati pinigų suma, tačiau nagrinėjamu atveju konkreti ieškovės reikalaujama pinigų suma būtent šio teisinio santykio kontekste yra ne išlaidos, bet jos atlyginimas už suteiktas paslaugas (nors išlaidos ir yra įskaitytos į atlyginimą). Nesutiktina su skundžiamo sprendimo motyvu, kad pasirinkusi gyvūną perduoti gyvūnų globėjui, savivaldybės administracija iš esmės prisiima tik tarpininko vaidmenį ir tokiu būdu išvengia pareigos sumokėti paslaugos tiekėjui už šio suteiktas paslaugas. Su tokia teismo pozicija galima būtų sutikti tik tokiu atveju jei savivaldybės administracija gyvūną būtų perdavusi ne juridiniam asmeniui, bet šios veiklos nevykdančiam fiziniam asmeniui, geranoriškai sutinkančiam gyvūną prižiūrėti.

3914.3.

40Teismas netinkamai interpretavo ieškovės poziciją, kad ji nepagrįstai siaurinamai aiškina įstatymą, teigdama, jog gyvūno laikymo išlaidas patirti gali tik savivaldybės administracija, bet ne laikinais gyvūno globėjas, ir kad šios išlaidos atitiks įstatyme numatytas išlaidas tik tada, kai atsakovė sumokės ieškovei už suteiktas gyvūno laikymo ir gydymo paslaugas. Teoriškai gyvūno laikymo išlaidas patirti gali ne tik savivaldybės administracija, bet ir pvz. neprofesionalus globėjas, sutikęs geranoriškai, neatlygintinai prižiūrėti gyvūną – visais atvejais išlaidas patiriantis asmuo yra tas, kuris sumokėjo tretiesiems asmenims už jų suteiktas paslaugas.

4114.4.

42Šiuo atveju įstatymas nenumato ieškovei jokių imperatyvių pareigų, susijusių su rūpinimusi iš savininko paimtu gyvūnu. Be to, dėl ieškovės paslaugų atsakovė į ją kreipėsi laisva valia, t. y. galėjo ieškoti neprofesionalaus globėjo (savininko kaimyno, giminaičio, ar pan.), galėjo pats pasirūpinti, galėjo kreiptis į bet kokį kitą asmenį. Imperatyvus įstatymo reikalavimas atsakovei laikinai pasirūpinti tinkamu gyvūno laikymu jokiu būdu neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis (ieškove) už pačios jos užsakytas paslaugas – analogiškai kaip bešeimininkių ir bepriežiurių gyvūnų atveju (pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 13-14 straipsnius). Ieškovei įstatymas nenumato pareigos pasirūpinti gyvūno laikymu. Duomenų apie tai, kad ji būtų tai sutikusi daryti savanoriškai, ar su sąlyga, kad pati išsireikalaus savo atlyginį iš buvusio gyvūno savininko, nėra.

4314.5.

44Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminę reikšmę turinčių šiai bylai aplinkybių, t. y. dėl to, kad ieškovę išsikvietė pati atsakovė ir, kad buvo sudaryta žodinė atlygintinių paslaugų sutartis. 2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio metu liudytojos nurodytų aplinkybių, t. y., kad už paslaugas atsiskaitys savivaldybė, atsakovė nepaneigė jokiais įrodymais, bet, priešingai, byloje esantys atsakovės ieškovei siųsti raštai, kad savivaldybės administracija gali apmokėti tik 376,50 Eur be PVM, patvirtina, jog atsakovė suvokė ir pripažino savo prievolę atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas, nesutiko tik su atlygio dydžiu. Atsakovė neneigė, kad paslaugos buvo atlygintinės, bet ginčas kilo tik dėl atlyginimo dydžio ir jų apimties.

4514.6.

46Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šalys (ieškovė ir atsakovė) susitarė dėl paslaugų teikimo ir siekiamo rezultato, kad būtų tinkamai pasirūpinta konfiskuojamu gyvūnu. Atsakovė neteigia, kad nežinojo, jog už paslaugų teikimą turės atsiskaityti ieškove, ginčijo tik atlyginimo dydį. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad žodinės sutarties sudarymo metu atsakovės atstovė (Šventežerio seniūnė) patvirtino, kad už paslaugas atsiskaitys atsakovė, kad jai yra žinoma, kad procesas gali užtrukti ir pan. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė paslaugas užsakė „ne sau“, kaip teigiama teismo sprendime, nepaneigia fakto, kad buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, kadangi Civilinio kodekso normos nedraudžia sudaryti paslaugų sutarčių trečiojo asmens naudai.

4714.7.

48Gyvūno savininkas A. Š. nėra sutarties su ieškove šalimi. Ieškovės su šiuo asmeniu nesieja jokie teisiniai santykiai – nei sutartiniai, nei įstatyminiai. Netgi darant prielaidą, kad atsakovė sudarė sutartį su ieškove dėl atlygintinų paslaugų teikimo – gyvūno globos iš esmės gyvūno savininko A. Š. interesais, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šiam asmeniui buvo perkelta pareiga atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas ir jo labiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovei buvo perkelta teisė atlyginio reikalauti ne iš savo kontrahento, t. y. atsakovės, o iš trečiojo asmens A. Š., su kuriuo ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai.

4914.8.

50Skundžiamame sprendime nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-624-881/2017) nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis, kadangi joje skiriasi ne tik faktinės aplinkybės bei taikoma įstatymo redakcija (galiojusi iki 2015 m. liepos 15 d.), bet ir ieškinio dalykas bei pagrindas. Nurodytoje byloje ginčas kilo dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 15 d.) gyvūnų savininko pareigos atlyginti tiesiogines išlaidas, kurias patyrė ūkinių gyvūnų laikytojas (ne specialius reikalavimus atitinkantis gyvūnų globėjas), kuriam (jo sutikimu) gyvūnai buvo perduoti laikinai globoti pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu šioje byloje ieškinys yra reiškiamas ne dėl tiesioginių išlaidų atlyginimo (pagal pateiktus įrodymus apie mokėjimus už įsigytus pašarus, transportą gyvuliams atsivežti – kaip nurodytoje VAT byloje), bet dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.

5114.9.

52Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir trečiojo asmens nesusiklostė pasaugos santykiai pagal įstatymą. Būtent ieškovei įstatymas nenumatė jokios pareigos paimti A. Š. gyvūną. Sutartį dėl gyvūno paėmimo bei priežiūros ieškovė sudarė laisva valia būtent su atsakove, aiškiai sutardama, kad už paslaugas atsiskaitys būtent atsakovė. Nepaneigiant gyvūno savininko pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su gyvūno laikymu bei priežiūra, įstatymas neatleidžia atsakovės nuo prievolės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei, o patyrus atitinkamas išlaidas – reikalauti jų atlyginimo iš gyvūno savininko, kaip ir numato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, įstatyminė atsakovės pareiga negali būti perkeliama ieškovei. Būtent priverstinis gyvūno priežiūros išlaidų atsiradimo pobūdis ir suteikia atsakovei teisę gauti šių išlaidų atlyginimą iš gyvūno savininko, tačiau jokiu būdu neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.

5315.

54Atsakovė ( - ) rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5515.1.

56Jokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Jokių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės dėl gyvūno globos, gydymo, laikymo nebuvo sudaryta. Atsakovė, gyvūno ieškovei perdavimo metu, netapo jo savininke ar laikytoja.

5715.2.

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi paimto iš jo savininko gyvūno globos, gydymo ir laikymo išlaidas privalo atlyginti jo savininkas A. Š.. Atsakovė įvykdė tik įstatyme numatytą pareigą perduoti kitam asmeniui laikinai pasirūpinti gyvūnu kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, bet neprisiėmė prievolės atsakyti už gyvūno išlaikymą per šį laikotarpį. Atsakovė veikė vadovaudamasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, kuri visas gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas įpareigoja atlyginti gyvūno savininką ar laikytoją, kuriuo atsakovė niekada nebuvo. Gyvūno savininko A. Š. pareiga rūpintis gyvūnu pasibaigė tik įsiteisėjus teismo nutarimui konfiskuoti gyvūną, todėl ir pareiga atlyginti ieškovei iki šio momento susidariusias išlaidas dėl gyvūno laikinosios globos, gydymo ir laikymo tenka jam.

5915.3.

60Atsakovė nesupranta, kodėl ieškovė 13 metų šunį (tokio amžiaus šunį jau reikia laikyti senu) gydė brangiais metodais, o ne svarstė kitas alternatyvas. Atsakovė negali apmokėti ieškovės sąskaitų už paslaugas, kurių neužsakė ir taip švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Atsakovė visa apimtimi sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais.

61Teismas

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6316.

64Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6517.

66Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priverstinai paimto gyvūno laikinos globos metu patirtų išlaidų atlyginimo. Ieškovė (toliau ir – apeliantė) UAB „Nuaras“ ieškiniu siekia iš ( - ) rajono savivaldybės administracijos gauti atlygį už suteiktas paslaugas, susijusias su gyvūno laikymu.

6718.

68Byloje nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( - ) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018 m. spalio 26 d. vykdyto patikrinimo gyvūnų laikymo vietoje, esančioje ( - ) metu nustatė žiauraus elgesio su gyvūnu (šunimi) požymius, gyvūno savininko A. Š. atžvilgiu surašė bei perdavė teismui nagrinėti administracinio nusižengimo protokolą, o taip pat siekdama užtikrinti gyvūno gerovę, dėl laikinosios globos suteikimo, kreipėsi į ( - ) savivaldybės administraciją su 2018 m. spalio 26 d. prašymu (b. l. 7) užtikrinti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies reikalavimų įgyvendinimą. 2018 m. spalio 26 d. aktu, dalyvaujant ( - ) seniūnijos atstovui gyvūnas, laikomas A. Š., buvo perduotas apeliantei (b. l. 8)

6919.

70Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pagal kompetenciją Gyvūnų gerovės ir apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos.

7120.

72Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Savivaldybės administracija organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimas – valstybės perduota savivaldybės funkcija.

7321.

74Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvūno laikytojas netinkamai rūpinosi laikytu gyvūnu, tuo pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl Alytaus apylinkės teismo ( - ) rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. ( - ) gyvūno laikytojas A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, ir jam buvo paskirta nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone – gyvūno konfiskavimu.

7522.

76Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė globojo gyvūną veikdama pagal suinteresuotų asmenų išankstinį susitarimą. Šio susitarimo ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas gyvūno priežiūros paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai. Gyvūno globos sutartis buvo sudaryta užtikrinant abiejų jos šalių interesus (savivaldybės institucijos interesą užtikrinti jai įstatymo nustatyta priskirtą prievolę užtikrinti gyvūno gerovę ir apsaugą ir ieškovės interesą gauti pajamas už sutarties vykdymą). Taigi vykdydama savo sutartinę prievolę, apeliantė veikė savo ir savivaldybės interesais, įgyvendindama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.

7723.

78Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad gyvūnas iš jo laikytojo A. Š. buvo priverstinai paimtas ir perduotas laikinai globoti ieškovei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu. Gyvūnas iki jo konfiskavimo netapo valstybės nuosavybe, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlyginti šio gyvūno saugojimo (išlaikymo) išlaidas pareiga atsiranda ne atsakovei, bet šio gyvūno laikytojui specialios viešosios teisės normos – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, pagrindu.

7924.

80Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą už privertinai paimto gyvūnui suteiktas priežiūros paslaugas atsakovės atžvilgiu, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias gyvūno laikytojo pareigą atlyginti gyvūno saugojimo (išlaikymo) išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės UAB „Nuaras“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8225.

83Apeliantės UAB „Nuaras“ apeliacinio skundo netenkinus, jai apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu atsakovė ( - ) rajono savivaldybės administracija į bylą nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

8426.

85Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus apeliacinio skundo, valstybės naudai nepriteisiamos.

86Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

87Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

88Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „Nuaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad atsakovės struktūrinis padalinys – ( - ) rajono... 9. 3.... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ( - ) rajono savivaldybės... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo A. Š. teigė, kad laikinosios gyvūno globos išlaidas turi... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašo priteisti ne gyvūno laikymo... 18. 7.... 19. Teismas taip pat nurodė, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4... 20. 8.... 21. Teismas pažymėjo, kad pasirinkusi gyvūną perduoti gyvūnų globėjui,... 22. 9.... 23. Teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusiuose santykiuose... 24. 10.... 25. Atsakovė perdavė gyvūną ieškovei, tai sutartis dėl gyvūno laikinos... 26. 11.... 27. Teismas nurodė, kad nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 14 straipsnio... 28. 12.... 29. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje ginčas dėl atsakovo tinkamumo iš... 30. 13.... 31. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė pakeisti... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nuaras“ prašo panaikinti Alytaus... 35. 14.1.... 36. Nors ieškovė prašo priteisti ne gyvūno laikymo išlaidas, bet siekia gauti... 37. 14.2.... 38. Nėra ginčo, kad tai (ieškovės suteiktų paslaugų kaina) kitų subjektų... 39. 14.3.... 40. Teismas netinkamai interpretavo ieškovės poziciją, kad ji nepagrįstai... 41. 14.4.... 42. Šiuo atveju įstatymas nenumato ieškovei jokių imperatyvių pareigų,... 43. 14.5.... 44. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminę reikšmę... 45. 14.6.... 46. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šalys (ieškovė ir... 47. 14.7.... 48. Gyvūno savininkas A. Š. nėra sutarties su ieškove šalimi. Ieškovės su... 49. 14.8.... 50. Skundžiamame sprendime nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo... 51. 14.9.... 52. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju tarp... 53. 15.... 54. Atsakovė ( - ) rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 55. 15.1.... 56. Jokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Jokių... 57. 15.2.... 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4... 59. 15.3.... 60. Atsakovė nesupranta, kodėl ieškovė 13 metų šunį (tokio amžiaus šunį... 61. Teismas... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 16.... 64. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 65. 17.... 66. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priverstinai paimto... 67. 18.... 68. Byloje nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( - )... 69. 19.... 70. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad... 71. 20.... 72. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį... 73. 21.... 74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvūno laikytojas netinkamai... 75. 22.... 76. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 77. 23.... 78. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad gyvūnas iš jo laikytojo A. Š. buvo... 79. 24.... 80. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 82. 25.... 83. Apeliantės UAB „Nuaras“ apeliacinio skundo netenkinus, jai apeliacinės... 84. 26.... 85. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei... 86. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 87. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 88. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....