Byla 2A-329-781/2013
Dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo, ir

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą patikslintą ieškinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“ ir V. M. dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“ ir V. M. ir prašė solidariai iš atsakovų priteisti 1 917, 04 Lt, t. y. dalį Ieškovo išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas teigė, kad dėl 2008 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio, kurio metu susidūrė atsakovo V. M. vairuojamas automobilis su V. G. vairuojamu automobiliu yra kalti abu vairuotojai. Todėl Ieškovas, apdraudęs V. G. vairuojamą automobilį Chrysler, valst. Nr ( - ) proporcingai vairuotojų kaltei (per pusę) turi teisę reikalauti pusės išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovo V. M. ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Ieškovo pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo buvo gauta 2010 m. rugsėjo 23 d., t.y. praleidus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą pretenzijoms dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Be to, Atsakovas V. M. eismo įvykio byloje laikytinas nukentėjusiuoju, o ne kaltininku ir savo kaltės dėl įvykio jis niekada nepripažino. Atsakovas V. M. be pagrindo įtrauktas byloje atsakovu, nes jo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat nurodė, kad ieškinys negali būti tenkintinas ir dėl praleisto sutrumpinto trijų metų ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kadangi ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl išmokėtų sumų grąžinimo baigėsi 2011 m. lapkričio 20 d.

5Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į bylą pateikta eismo įvykio deklaracija patvirtina V. G. kaltę. Taigi nesant civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindui, Atsakovo V. M. kaltei, negali atsirasti ir jo civilinė atsakomybė. Teigia, kad Ieškovo ir atsakovų santykiuose įvyko subrogacija ir yra praleistas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimus atsakovams.

6Dublike Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. M. turėjo pareigą pranešti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, kaip savo civilinės atsakomybės draudikui, apie eismo įvykį raštu. Jei atsakovas V. M. tai padarė per vienerius metus nuo eismo įvykio, draudimo apsauga neprarandama, o atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ privalo įvykdyti prievolę Ieškovui. Jei toks pranešimas pateiktas nebuvo, ir UAB DK „PZU Lietuva“ per vienerius metus nesužinojo apie eismo įvykį, atsakovas V. M. privalo sumokėti ieškiniu reikalaujamą sumą Ieškovui, kadangi termino, nurodyto TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje praleidimas neturi įtakos nukentėjusiojo (šiuo atveju Ieškovo) ir transporto priemonės valdytojo (atsakovo V. M.) deliktiniams santykiams. Pažymėjo, kad atsakovas V. M. su išmokėta 50 proc. žalos dydžio išmoka sutiko ir papildomų pretenzijų nereiškė, t. y. sutiko dėl mišrios kaltės, todėl laikytina, jog dėl eismo įvykio metu kilusios žalos yra atsakingi abu vairuotojai lygiomis dalimis. Nurodo, kad apie padarytą žalą Ieškovas sužinojo 2008 m. lapkričio 21 d. Ši diena laikytina senaties termino pradžios diena, o 2011 m. lapkričio 22 d. termino pabaiga. Ieškovas AB „Lietuvos paštas“ ieškinį įteikė 2011 m. lapkričio 22 d., todėl Ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovas įstojo į šią prievolę vietoje žalą patyrusio asmens, dėl to Ieškovą ir atsakovą V. M. sieja žalos atlyginimo santykiai, ir tokiems reikalavimams taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), o ne vienerių, kaip teigia atsakovas V. M..

7Triplike atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pažymėjo, kad kaltininko/draudėjo pranešimas apie įvykį savo civilinės atsakomybės draudikui neturi įtakos priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo subrogacinio reikalavimo pareiškėjui, kai šis yra praleidęs pretenzijos pateikimo terminus. Ieškovui praleidus pretenzijos pateikimo terminus, ieškinys turi būti atmestas.

8Triplike atsakovas V. M. nurodė, kad Ieškovas eismo įvykio deklaracijos duomenis ginčija tik remdamasis savo samprotavimais ir neteikia jokių kitų oficialių įrodymų dėl atsakovo V. M. kaltės.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 21 d. ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadinti atsakovo V. M. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr ( - ) bei V. G. vairuojamas automobilis Chrysler, valst. Nr ( - ) Eismo įvykio deklaracijoje atsakovas V. M. nurodė, jog jis dėl autoįvykio nekaltas. Tą jis nurodė ir 2009 n. kovo 23 d. rašytiniame paaiškinime. Bylos nagrinėjimo metu V. M. paaiškino, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems V. G. pripažino savo kaltę bei nurodė, jog patys įvykio dalyviai užpildys deklaraciją. V. M. teigimu, V. G. važiavo dideliu greičiu, kas turėjo tiesioginės reikšmės įvykio kilimui. V. M. teigė, jog prieš sukdamas į kairę iš anksto rodė posūkio signalą ir tą patvirtina po įvykio likusi sveika mirksinti kairio posūkio lemputė, kurią V. M. parodė V. G., tačiau jis į tai nesureagavo. Teismas pripažino, kad pagal esamas aplinkybes nėra nustatyta atsakovo V. M. kaltė dėl eismo įvykio. Pagal pirminę įvykio schemą, nurodytą eismo įvykio deklaracijoje ir su kuria sutiko V. G., V. M. buvo pradėjęs daryti posūkį į kairę, pagal visas aplinkybes jis iš anksto rodė kairio posūkio signalą, todėl V. G. negalėjo lenkti atsakovo V. M. vairuojamo automobilio iš kairės pusės ir turėjo arba palaukti, kol V. M. užbaigs manevrą, arba aplenkti V. M. iš dešinės pusės. Atsižvelgiant į V. M. paaiškinimą, jog V. G. važiavo dideliu greičiu, tai ir galėjo lemti jo netinkamus vairavimo veiksmus, dėl ko kilo eismo įvykis ir savo kaltę V. G. patvirtino pasirašydamas eismo įvykio deklaracijos skiltyje dėl atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas atmetė Ieškovo argumentą, kad V. G. galėjo tinkamai nesuvokti įvykio aplinkybių, nes nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių V. G. suvokimo galimybes. Teismas padarė išvadą, kad vien dėl to, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo V. M. kaltę dėl 2008 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio, jo atžvilgiu ieškinys yra atmestinas. Pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatą esant apdraustai atsakovo V. M. civilinei atsakomybei, reikalavimus Ieškovas turėjo pirmiausia nukreipti į atsakovo V. M. civilinės atsakomybės draudiką, t. y. atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“. Dėl eismo įvykio Ieškovas kaip draudikas 2009 m. sausio 20 d. išmokėjo 3 834, 08 Lt draudimo išmoką. Ieškovas 2010 m. rugsėjo 21 d. pretenzija Nr. 10/PR-DK-1209 pareikalavo iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginti padarytą žalą. Teismas nurodė, kad Ieškovo reikalavimo teisė kildinama iš subrogacijos, kai pasikeičia prievolės šalis, t. y. į teisinį santykį įstoja draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, kuris įgyja draudėjo teises ir pareigas egzistuojančioje prievolėje, įstojusio draudiko teisių apimtis nesikeičia (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Teismas pripažinęs, kad Ieškovą ir atsakovus sieja draudimo teisiniai santykiai, nurodė, kad Ieškovas, reikšdamas pretenziją atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, turėjo atsižvelgti į TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatytą vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti. Ieškovas apie 2008 m. lapkričio 21 d. įvykį sužinojo galimai iš karto ar neužilgo po jo. Draudimo išmoką Ieškovas išmokėjo 2009 m. sausio 20 d., todėl jam tuo metu neabejotinai paaiškėjo padaryta žala. Ieškovas pretenziją atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė 2010 m. rugsėjo 21 d. - praleidęs TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatytą vienerių metų terminą pretenzijai dėl padarytos žalos pareikšti. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį kaip esant pasibaigusiai atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ prievolei, taip ir nenustačius atsakovo V. M. kaltės dėl eismo įvykio.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas mano, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė ir bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

11Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šioje byloje esminis dalykas, kurį privalėjo nustatyti teismas, yra faktas, kam kyla civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą, o ne kas kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo. Vien tas faktas, kad V. G. eismo įvykio deklaracijoje pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkas, automatiškai nereiškia, kad tik jam kyla civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Nustatinėjant asmenis, atsakingus už šią žalą, t. y. asmenis, kuriems kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti visas eismo įvykio aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, o ne remtis vien tik eismo įvykio deklaracija, kurioje esančių duomenų, šiuo atveju, konstatuoti vieno ar kito asmens civilinę atsakomybę, aiškiai nepakanka. 2008 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu žala buvo padaryta abiems transporto priemonėms, t. y. VW Passat, valst. Nr. ( - ) ir CHRYSLER, valst. Nr. ( - ) Laikytina, kad iš byloje esančių dokumentų objektyviai neįmanoma nustatyti asmenų (V. M. ir V. G.), padariusių žalos eismo įvykio metu kaltės dydžio (laipsnio). Eismo įvykio deklaracijoje kaltę „prisiėmė“ V. G., tačiau įtarimą kelia prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai atsakovo V. M. paaiškinimai. Atsakovas V. M. teigia, kad buvo „bebaigiantis manevrą, kai transporto priemonė CHRYSLER atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį PASSAT. Atsižvelgiant į tokį eismo įvykio aplinkybių paaiškinimą, manytina, kad CHRYSLER priekine dalimi būtų atsitrenkęs į kairį, bebaigiančio posūkio į kairę manevrą, automobilio PASSAT šoną. Tačiau, kaip rodo byloje esanti medžiaga, eismo įvykio metu buvo pastebimai apgadintas CHRYSLER dešinysis šonas. Aplinkybę, kad PASSAT atsitrenkė į CHRYSLER dešinį šoną, patvirtina ir V. G. pranešimas apie įvykį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. M. paaiškinimai akivaizdžiai neatitinka byloje esančios medžiagos, ir turėtų būti vertinami itin kritiškai. Taip pat nurodė, kad atsakovas V. M. nepranešė savo civilinės atsakomybės draudikui apie eismo įvykį, todėl jis neteko draudimo apsaugos ir privalo nukentėjusiajam (šiuo atveju jo teises perėmusiam Ieškovui) atlyginti žalą. Šiuo atveju atsakovo V. M. ir Ieškovo deliktiniams santykiams pretenzinių terminų praleidimas neturi įtakos. Dėl to iš atsakovo V. M. turi būti priteistinos ieškinyje reikalaujamos sumos. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu priteisė iš Ieškovo atsakovo V. M. naudai net 2 959, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma ženkliai viršijo Ieškovo reikalaujamą priteisti sumą.

12Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į Ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo nesuprantantis, ar apeliacinėje instancijoje Ieškovas palaiko savo reikalavimą UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, nes apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinyje reikalaujamos sumos priteistinos iš atsakovo V. M.. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai analizavo 2008 m. lapkričio 21 d. kelių eismo įvykio aplinkybes bei įvertinęs joję esančius įrodymus pripažino kito eismo įvykio dalyvio, t. y. V. G., kaltę dėl kilusios žalos. Nenustačius atsakovo V. M. civilinės atsakomybės kilimui būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti Ieškovo reikalavimą pagrįstu. Apelianto nuomone, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies numatytų terminų praleidimas panaikina atsakingo už žalą asmens pareigos atlyginti patirtas Ieškovo išlaidas, jeigu įstatymo numatytais terminais pastarasis nebuvo pranešęs apie eismo įvykį savo civilinės atsakomybės draudikui. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su tokiu motyvu nesutinka bei pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalimi, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Net jei kaltininkas per vienerių metų laikotarpį nebuvo pranešęs apie įvykį savo civilinės atsakomybės draudikui, subrogacinio reikalavimo reiškėjas neturi teisės teikti pretenzijos jam tiesiogiai, taigi tokiu būdu, lyginant su nukentėjusiuoju, įstatymas susiaurina jo teisių apimtį. Atitinkamai, kaltininko/draudėjo pranešimas apie įvykį savo civilinės atsakomybės draudikui neturi įtakos priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo subrogacinio reikalavimo reiškėjui, kai šis yra praleidęs pretenzijos pateikimo terminus, bei nesuteikia subrogacinio reikalavimo pareiškėjui teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo žalą asmens, jeigu šis nebuvo pranešęs apie įvykį savo civilinės atsakomybės draudikui.

13Atsakovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ant eismo įvykio deklaracijos V. G. pasirašė, kad yra kaltas dėl žalos padarymo. Šios deklaracijos niekas nenuginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra byloje duomenų dėl atsakovo V. M. kaltės, todėl Ieškovas neturi pagrindo reikalauti dalies draudimo išmokos iš atsakovo. Pažymėjo, kad net ir darant prielaidą (kuri yra neįrodyta ir atsakovas niekada su tuo nesutiko), kad dėl autoįvykio yra abipusė vairuotojų kaltė, asmuo apsidraudęs civilinę atsakomybę atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, nes priešingu atveju, aiškinant kitaip, civilinės atsakomybės draudimo esmė būtų iškreipta, nes asmenys pirkdami draudimo apsaugą, jos negautų. Iš faktinių ieškinyje išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad Ieškovo ir atsakovų santykiuose įvyko subrogacija ir yra praleisti visi ieškinio senaties terminai reikšti reikalavimus atsakovams, kadangi tarp šalių yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai ir remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad Ieškovas praleido ir pretenzijos pateikimo terminą atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo, bei trijų metų senaties terminą dėl ieškinio pateikimo teismui dėl žalos atlyginimo, kuriuos atsakovai prašė taikyti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

14Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), tai apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (CPK 263 straipsnis), o taip pat, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. lapkričio 21 d. ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai: atsakovo V. M. vairuojamas automobilis „VW Passat“, bei V. G. vairuojamas automobilis „Chrysler“ (b. l. 15, 16). Autoįvykio metu apgadinti abu automobiliai. Dėl šio įvykio Ieškovas, kaip V. G. draudikas, 2009 m. sausio 20 d. išmokėjo UAB „Autospecas“ už V. G. automobilio remontą 3 834, 08 Lt (b. l. 30). 2010 m. rugsėjo 21 d. Ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ kaip atsakovo V. M. civilinės atsakomybės draudiką, dėl pusės dydžio žalos atlyginimo (b. l. 12). Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ remdamasis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalimi atsisakė patenkinti Ieškovo pretenziją (b. l. 13).

17Nagrinėjamoje byloje Ieškovas patikslintu ieškiniu 1 917, 04 Lt išmokėtą draudimo išmoką prašė priteisti solidariai iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo V. M.. Apeliaciniame skunde Ieškovas nekelia reikalavimo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ ir teigia, kad kadangi atsakovas V. M. nepranešė savo civilinės atsakomybės draudikui apie eismo įvykį, jis neteko draudimo apsaugos, todėl privalo Ieškovui atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu Ieškovo argumentu nesutinka.

18Byloje neginčijama, kad atsakovo V. M. transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, – žalą padariusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2012). Taigi Ieškovas nepagrįstai teigia turintis reikalavimą atsakovo V. M. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, jo reikalavimas atsakovo V. M. atžvilgiu yra atmestinas.

19Aplinkybė, kad atsakovas V. M. pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą laiku nepranešė savo draudikui apie 2008 m. lapkričio 21 d. įvykusį eismo įvykį, nedaro jį atsakingu už draudimo išmokos atlyginimą Ieškovui ir neatleidžia atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ kaip draudiko nuo pareigos nukentėjusiajam asmeniui atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią žalą. Draudiko pareiga mokėti išmoką nepriklauso nuo to, ar apdraustas pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šis pažeidimas įtakotų draudėjo ir draudiko teisinius santykius bei suteiktų draudikui atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti sumokėtų sumų iš transporto priemonės valdytojo ar draudėjo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-435/2012; kt.).

21Taigi nukentėjusio asmens arba jam žalą atlyginusio ir regreso teisę įgijusio trečiojo asmens (šiuo atveju Ieškovo) teisė reikalauti, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką, turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nuostatų. Privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja specialieji teisės norminiai aktai – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir kt. Šių teisės aktų reikalavimų turi laikytis ne tik draudimo sutarties šalys, bet ir nukentėję tretieji asmenys (ar jiems žalą atlyginę ir regreso, subrogacijos teisę įgiję asmenys) tais atvejais, jeigu jie žalą atlyginti reikalauja tiesiogiai iš draudiko. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos. Ši norma detalizuota Taisyklėse, kuriose konkrečiai nurodyta, kad ne tik pageidaujantis gauti draudimo išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo turi pateikti atsakingam draudikui pretenziją atlyginti žalą (32 punktas), bet ir regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, pageidaujantis gauti draudimo išmoką, turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalos atlyginimui išleistą sumą. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Taigi būtina draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra pretenzijos pareiškimas draudikui per įstatyme nustatytą terminą (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalis, Taisyklių 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-144/2013).

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ieškovas pretenziją atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo pareiškė 2010 m. spalio 19 d., t. y. praleidęs TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo eismo įvykio dienos (2008 m. lapkričio 21 d.). Nustačius, kad Ieškovas pretenziją draudikui (atsakovui) pareiškė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, teisėjų kolegija prieina išvados, jog Ieškovo reikalavimas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginti išmokėtą draudimo išmoką negali būti patenkintas. Ieškovas, 2009 m. sausio 20 d. išmokėjęs UAB „Autospecas“ draudimo išmoką, žinojo apie eismo įvykį, todėl jau tada galėjo imtis aktyvių veiksmų ir laiku kreiptis į atsakovą, tačiau šios savo teisės neįgyvendino.

23Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatyme nustatyto vienerių metų pretenzijos dėl žalos atlyginimo pareiškimo praleidimas yra pagrindas atmesti Ieškovo ieškinį atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai šioje byloje neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

24Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

25Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovui V. M. priteista 2 959, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų suma ir teigia, kad ši suma viršijo atsakovo reikalaujamą priteisti sumą. Apeliacinės instancijos teismas palaiko šį Ieškovo argumentą. Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 600022 matyti, kad atsakovas V. M. už teisinę pagalbą adv. E. O. sumokėjo 726 Lt (b. l. 41). 2011 m. gruodžio 20 d. adv. pad. I. M. pirmosios instancijos teismui pateikė ataskaitą, patvirtinančią pinigų priėmimą pagal minėtą kvitą (b. l. 50, 51). 2012 m. vasario 24 d. ir 2012 m. balandžio 17 d. teismui buvo pateiktos ataskaitos, pateisinančios 544, 50 Lt ir 1 089 Lt sumų už teisinę pagalbą sumokėjimą (b. l. 90-92, 112-114), viso 2 359, 50 Lt. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo ir iš Ieškovo atsakovui V. M. priteisė 2 959, 50 Lt atstovavimo teisme patirtų išlaidų, nors turėjo priteisti 2 359, 50 Lt. Įvertinus bylos sudėtingumą, į bylą pateiktų procesinių dokumentų skaičių, atstovavimą teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui priteistina 2 359, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė.

26Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ginčą tarp šalių išsprendė teisingai, o nevisiškai tikslus bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas prielaidų sprendimui pakeisti ar panaikinti nesudaro (CPK 328 straipsnis).

27Apeliacinį skundą dėl materialių reikalavimų atmetus, iš Ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovo V. M. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis.). Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 400 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 163, 164). Ši suma neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl yra priteistina iš Ieškovo.

28Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

29teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

31Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 30063322, atsakovui V. M., a. k. ( - ) priteistą 2 959, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą ir ją sumažinti iki 2 359, 50 Lt.

32Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą atsakovui V. M. 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per... 4. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 5. Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį... 6. Dublike Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. M. turėjo... 7. Triplike atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pažymėjo, kad... 8. Triplike atsakovas V. M. nurodė, kad Ieškovas eismo... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti... 11. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šioje byloje esminis dalykas, kurį... 12. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į Ieškovo apeliacinį skundą... 13. Atsakovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 14. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. lapkričio 21 d.... 17. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas patikslintu ieškiniu 1 917, 04 Lt išmokėtą... 18. Byloje neginčijama, kad atsakovo V. M. transporto... 19. Aplinkybė, kad atsakovas V. M. pagal TPVCAPDĮ 12... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai... 21. Taigi nukentėjusio asmens arba jam žalą atlyginusio ir regreso teisę... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ieškovas pretenziją atsakovui UAB DK... 23. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 24. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 25. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovui V. M.... 26. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ginčą tarp šalių... 27. Apeliacinį skundą dėl materialių reikalavimų atmetus, iš Ieškovo... 28. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 29. teisėjų kolegija... 30. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą iš... 31. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu... 32. Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje...