Byla 3K-3-15/2012
Dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo; tretieji asmenys: S. G., AB DnB NORD bankas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. G. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo; tretieji asmenys: S. G., AB DnB NORD bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus ieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo CK 6.237 straipsnio pagrindu, aktualus priverstinės hipotekos objektą nustatančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 214 997 Lt, patenkinus reikalavimą, teismo sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu: 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Kaune, (duomenys neskelbtini). Šalių ginčas vyko dėl jų valios pinigų perdavimo metu – perduoti neatlygintinai ar skolinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas prašė paskolos; atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, teigė, kad lėšas gavo kaip finansinę paramą verslui, neįsipareigojęs jų grąžinti. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-920-260/2008, kurioje lėšų atsakovui perdavimas kvalifikuotas kaip paskola, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pakeistas, ieškovui pirmosios instancijos teismo priteista skola sumažinta iki 79 000 Lt ir priteista 23 020 Lt delspinigių; kartu konstatuota, kad bankinių mokėjimo pavedimų pagrindu atsakovui perduotos lėšos (214 997 Lt) nepatvirtina ieškovo ir atsakovo paskolinių santykių egzistavimo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo be pagrindo gautus 214 997 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (214 997 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. gegužės 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5300 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir į valstybės biudžetą – 22,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; teismo patenkintiems 214 997 Lt reikalavimams užtikrinti teismas nustatė priverstinę hipoteką atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Kaune, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo tinkamą ieškinio teisinį pagrindą – CK 6.237 straipsnį, o atsakovo išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų nelaikė patvirtinančiais su paramos jam teikimu susijusių aplinkybių; teismo vertinimu, neįrodyta atsakovui perduotų pinigų be pareigos juos grąžinti fakto. Kadangi pagal CK 4.193 straipsnio 2 dalies nuostatas hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka, tai teismas konstatavo, kad, teismo sprendimu nustačius priverstinę hipoteką daiktams, kuriems jau įregistruota sutartinė hipoteka skolininkų A. ir S. G. skolos kreditoriui AB DnB NORD bankui grąžinimui užtikrinti, šio interesai ir teisės nebus pažeisti.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ir trečiojo asmens AB DnB NORD banko apeliacinius skundus, 2011 m. liepos 4 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą: panaikino tą jo dalį, kuria patenkintiems 214 997 Lt reikalavimams užtikrinti teismo nustatyta priverstinė hipoteka atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui Kaune, (duomenys neskelbtini) ir ieškinį dėl šios dalies atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas vertino iš paramos atsakovo verslui šalių kilusius santykius, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino iš esmės teisingu, nes, taikant tinkamą reikalavimo teisinį pagrindą ir iš atsakovo priteisiant ieškovui lėšas, jo perduotas pagal negaliojantį (pažeidžiant imperatyvųjį įstatymo reikalavimą dėl sandorio notarinės formos nesilaikymo) ir dėl to teisinių padarinių nesukeliantį sandorį bei taikant restituciją, šalys grąžintos į iki sandorio buvusią padėtį (CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys, 1.93 straipsnio 3 dalis). Atsakydama į atsakovo ir trečiojo asmens AB DnB NORD banko apeliacinių skundų argumentus dėl teismo sprendimo pagrindu atsiradusios priverstinės hipotekos netinkamo objekto, kolegija pažymėjo, kad priverstinės hipotekos, kaip vienos iš hipotekos rūšių, objektui taikomi CK 4.171 straipsnyje nustatyti reikalavimai; pagal CK 4.171 straipsnio 11 dalį priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka žemės sklypui ir gyvenamajam namui, kuriems 2004 m. sausio 16 d. įregistruota sutartinė hipoteka – A. G. ir S. G. 230 000 Lt skolinio įsipareigojimo kreditoriui AB DnB NORD bankui įvykdymui užtikrinti. Įkeitimo metu turtas įvertintas 76 000 Lt, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodyta šio turto bendra vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2007 m. birželio 18 d., – 177 468 Lt (žemės sklypo 72 308 Lt ir gyvenamojo namo 105 160 Lt). Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu skola bankui buvo 195 893,57 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu apeliantų teiginį, kad įkeisto turto vertės nepakaktų trečiojo asmens AB DnB NORD banko reikalavimams įvykdyti ir kad tokiu atveju objektas, kuriam teismo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti, neatitinka CK 4.171 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų – ieškovo reikalavimai, pardavus šį turtą, nebūtų patenkinti.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo ir trečiojo asmens AB DnB NORD banko bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

111. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių hipotekos objektą, priverstinės hipotekos objektą ir jos nustatymo pagrindus bei teisę įkeisti įkeistą daiktą (CK 4.170 straipsnio 3 dalis, 4.171 straipsnis, 4.171 straipsnio 11 dalis, 4.178 straipsnis, 4.193 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turtas, kuriam teismo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka, pagal CK 4.171 straipsnio 11 dalį negali būti priverstinės hipotekos objektas, padaryta, pažeidžiant pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas. Pagal CK 4.170 straipsnyje įtvirtintą hipotekos sąvokos apibūdinimą, taip pat CK 4.175 straipsnio nuostatas gali būti įregistruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka; priverstinė hipoteka gali atsirasti įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Dėl priverstinės hipotekos nustatymo pagrindų ir priverstinės hipotekos konkretaus objekto šioje byloje pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje A. S. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-460/2009. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CK 4.178 straipsnyje detalizuojama CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkto norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka; teismo sprendime, be kitų duomenų, turi būti nurodomas daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, t. y. hipotekos objektas. CK 4.171 straipsnyje nustatyta, kas gali būti hipotekos objektas; šio straipsnio 7 dalyje reglamentuojamos statinių įkeitimo taisyklės – įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad hipotekos objektui taikomi tam tikri reikalavimai ir ginčo turtas šiuo atveju negali būti priverstinės hipotekos objektas, prieštarauja CK 4.171 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina kasacinio teismo praktika, kad teismo sprendimu nustatytos priverstinės hipotekos objektas turi būti atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, įregistruotas viešajame registre atskiru unikaliu numeriu. Tai, kad turtas jau yra įkeistas kitam kreditoriui, nereiškia, jog jis negali būti priverstinės hipotekos objektas (CK 4.170 straipsnio 3 dalis); paskesnis įkeisto daikto įkeitimas leidžiamas, jeigu hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Toks šios teisės normos taikymo išaiškinimas išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje AB bankas „Hansa-LTB“ v. 91-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-1195; joje, be kita ko, pažymėta, kad sisteminis CK 4.170 straipsnio 3 dalies ir 4.193 straipsnio 2 dalies aiškinimas leidžia konstatuoti, kad daiktas gali būti įkeistas kelis kartus, siekiant užtikrinti skirtingus kreditoriaus reikalavimus, nes paskesnis hipotekos kreditoriaus reikalavimas tenkinamas pagal prašymo įregistruoti hipoteką laiką. Be to, CK 4.171 straipsnio 11 dalyje nurodama apie priverstinės hipotekos objekto parinkimą; šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neturi kito turto; nenustačius priverstinės hipotekos jau įkeistam turtui, kasatoriaus interesai būtų pažeidžiami – reikalavimas liktų neužtikrintas įkeitimu. Teismų argumentai dėl turto vertės nėra pagrindas prašymui nustatyti priverstinę hipoteką atmesti. Bylos duomenimis, skolininkų A. G. ir S. G. 230 000 Lt skolinio įsipareigojimo kreditoriui įvykdymo užtikrinimui 2004 m. sausio 16 d. įregistruota sutartinė hipoteka; atsakovui nevykdant įsipareigojimų kredito sutartis nutraukta ir 2009 m. lapkričio 4 d. sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo išdėstymo; joje konstatuota skola 200 473,57 Lt ir jos grąžinimo terminas; nors sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad įsipareigojimai užtikrinami 2004 m. sausio 13 d. hipotekos lakštu įkeistu turtu, tačiau šiuo lakštu užtikrinama prievolė pagal 2004 m. sausio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. 4183 su vėlesniais pakeitimais. Taigi 2009 m. lapkričio 4 d. skolos grąžinimo išdėstymo sutartis yra atskiri šalių sutartiniai santykiai, todėl hipotekos lakšte pagal CK 4.185 straipsnio 1, 3 dalis turėjo būti padaryti pakeitimai, to nepadarius, turtas liko įkeistas kreditoriaus trečiojo asmens DNB NORD banko reikalavimams užtikrinti pagal 2004 m. sausio 16 d. sutartinės hipotekos sutartį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apskritai nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens ir atsakovo pasirašytos 2009 m. lapkričio 4 d. sutarties dėl skolos grąžinimo įvykdymas yra užtikrinamas sutartine hipoteka.

122. Dėl proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą nustatančias CPK normas, neatsižvelgė į teismų praktikos šiais klausimais nuostatas (Teismų praktika 22). Teismo byloje nustatyti duomenys apie ginčo turto vertę nėra objektyvūs, atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis (šiuo atveju – nekilnojamojo turto rinkos vertintojo atlikta ataskaita sprendimo priėmimo dieną) patvirtinti duomenys apie turto vertę. Teismo nutartyje nurodytų verčių nustatymo datos yra praėjusio laikotarpio; be to, masinio vertinimo būdu 2007 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutinė turto rinkos vertė nelaikytina atitinkančia tikrąją turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11, 13 punktus turto vertė – tai prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą. Turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Turto vertinimas – nešališkas turto vertės nustatymas taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje.

13Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad įstatymo nustatyta galimybė teismo sprendimu patenkintiems ieškovo turtiniams reikalavimams nustatyti priverstinę hipoteką, nereiškia, jog tokiu atveju hipotekos objektas gali būti bet koks ieškovo nurodytas turtas. Hipotekos objektas turi atitikti CK 4.170, 4.171 straipsnių, bet ne kasatoriaus, nustatytus reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų hipotekos objektui nustatytas CK 4.170 straipsnio 3 dalyje; šiuo atveju kreditorius AB DnB NORD bankas neišreiškė sutikimo pakartotinai įkeisti ginčo turtą kasatoriui. Nustačius priverstinę hipoteką turtui, kuris yra bendroji nuosavybė, tačiau be bendraturčio (trečiojo asmens S. G.) sutikimo, bus pažeistos jo teisės ir CK 4.171 straipsnio 8 dalies nuostatos. Be to, ar priverstinės hipotekos objektas yra tinkamas, vertintina pagal CK 4.171 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą kriterijų. Nors kasatorius kelia abejonių, kad ginčo turtu užtikrinta 2009 m. lapkričio 4 d. sutartyje išdėstyta A. ir S. G. skola AB DnB NORD bankui, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pirmiau nurodyta sutartis patvirtina, jog A. G. ir S. G. neįvykdytas skolinis įsipareigojimas bankui pagal hipoteka užtikrintą 2004 m. sausio 12 d. sutartį yra daugiau negu 200 473,57 Lt ir būtent šios skolos bankui terminuotas grąžinimas užtikrintas ginčo turto hipoteka. 2009 m. lapkričio 4 d. sutartyje susitarta dėl 200 473,57 Lt ginčo turto hipoteka užtikrintos skolos pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 19 d. nutartį Nr. 022009001632-L (pagal šią nutartį turtas parduodamas iš varžytynių, įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2009 m. kovo 2 d.) išdėstymo iki 2027 m. gruodžio 31 d. Dėl to šį turtą suvaržyti priverstine hipoteka nėra pagrindo. Priverstinė hipoteka yra perteklinė kasatoriaus reikalavimo užtikrinimo priemonė, nes ginčo turto vertės nepakaks. Kasatorius, teigdamas, kad ginčo turto vertė yra didelė, nepateikė jo kitokią vertę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo išvados byloje atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priverstinės hipotekos nustatymo klausimu formuojamą teisės taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).

14Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad priverstinės hipotekos objektas neatitinka CK 4.171 straipsnio 11 dalies reikalavimų; ginčo turtui, užtikrinant atsakovo ir jo sutuoktinės prievolės bankui pagal kredito sutartį įvykdymą, 2004 m. sausio 16 d. įregistruota sutartinė hipoteka; nekilnojamojo turto vertė apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną buvo apie 124 227 Lt, atsižvelgiant į tai, jog turto kainos vertė 2008–2009 m. krito 30 proc.; nors apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nustatyta ginčo turto vidutine rinkos verte (177 468 Lt), tačiau skola bankui pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną buvo 195 893,57 Lt.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl priverstinės hipotekos, atsiradusios pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti

18Įstatymas hipoteką apibrėžia kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantį nekilnojamojo daikto įkeitimą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos sutartis yra papildoma (akcesorinė) prievolė, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Savo ruožtu hipoteka yra daiktinė teisė, kurią nuo kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių įkeitimo skiria tai, kad hipotekos objektas yra tik nekilnojamasis ir iš civilinės apyvartos neišimtas daiktas, kuris, jį įkeitus, lieka valdomas įkaito davėjo. Hipoteka pati savaime neatima (nesuvaržo, neapriboja) įkaito davėjo teisių įkeistą daiktą naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti. Hipotekai kaip daiktinei teisei būdingas sekimo požymis (CK 4.9 straipsnio 2 dalis), t. y. hipoteka išlieka, pasikeitus įkeisto daikto savininkui (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Taigi hipoteka neeliminuoja paskesnio įkeisto daikto įkeitimo galimybės, nebent ankstesnėje hipotekos sutartyje (lakšte) numatytas toks apribojimas (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Įstatymo įtvirtinta galimybė šalims susitarti neleisti paskesnio įkeisto daikto įkeitimo svarbi tuo, kad leidžia tinkamai veikti sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis įstatymo galią visais atvejais turi tik sutarties šalims bei neriboja trečiųjų asmenų teisių, nebent tai būtų įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį (CK 6.189, 6.190 straipsniai).

19Priklausomai nuo to, ar nustatyta daikto savininko valia ar be jos, hipoteka gali būti sutartinė arba priverstinė. Minėta tai, kad hipotekai, kaip daiktinei teisei, būdingas sekimo požymis, t. y. hipoteka išlieka, pasikeitus įkeisto daikto savininkui. Pažymėtina tai, kad įstatymu nustatytas leidimas šalims susitarti neleisti paskesnio įkeisto daikto įkeitimo gali būti nustatytas tik sutartinės hipotekos atveju, t. y. kai hipoteka nustatoma įkeičiamo daikto savininko valia. Susitarimas neleisti įkeisto daikto paskesnio įkeitimo yra nustatomas kreditoriaus pageidavimu jo naudai ir interesais. Tai suponuoja, kad hipotekos sutartyje (lakšte) numatytas apribojimas įkeisto daikto savininkui vėliau neleisti įkeisti jau įkeistą daiktą gali būti suprantamas tik kaip hipotekos sutarties šalių susitarimas, jog hipotekos davėjas įkeisto daikto nebegali panaudoti kaip hipotekos objekto ir įkeisti tą patį jau įkeistą daiktą paskesnės sutartinės hipotekos atveju. Taigi dispozityvioji įstatymo norma, leidžianti šalims veikti savo nuožiūra ir susitarti dėl paskesnio įkeisto daikto įkeitimo uždraudimo (neleidimo) ir taip suvaržyti hipotekos davėjo teisę jo valia tam pačiam daiktui nustatyti paskesnę sutartinę hipoteką, negali apriboti galimybės nustatyti ir registruoti priverstinę hipoteką, kuri nustatoma, nepriklausomai nuo daikto savininko valios. Savo ruožtu priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu galimybės negali varžyti ir sutartinės hipotekos kreditoriaus valia, nes šio kreditoriaus teisių apsauga užtikrinama, vadovaujantis įstatymo nuostata, pagal kurią jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką (nepriklausomai nuo jos rūšies) padavimo laiką eilės tvarka (CK 4.193 straipsnio 2 dalis).

20Vienas iš priverstinės hipotekos atvejų – priverstinės hipotekos atsiradimas pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tam, kad aptariamu atveju galėtų būti registruojama priverstinė hipoteka, reikalingos šios sąlygos: 1) teismo sprendimu turi būti patenkinti kreditoriaus reikalavimai išieškoti pinigus; 2) nustatyti priverstinę hipoteką turi prašyti kreditorius, kurio naudai priimtas teismo sprendimas; 3) kreditorius, prašantis skolininko turtui nustatyti priverstinę hipoteką, turi teismui nurodyti konkretų skolininko turtą, galintį būti hipotekos objektu. Esant šių sąlygų visetui, gali būti priimamas teismo sprendimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti. Tokiame teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas (CK 4.178 straipsnis).

21Bendrai apibūdinant hipotekos objektą, įstatyme jam nustatyti tokie reikalavimai: 1) hipotekos objektas turi būti įregistruotas viešame registre; 2) jis turi būti neišimtas iš apyvartos nekilnojamasis daiktas; 3) jis gali būti parduotas viešose varžytynėse (CK 4.171 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nurodyta, kad priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau (CK 4.172 straipsnio 11 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad aptariama teisės norma nukreipta į tai, jog, viena vertus, parenkant priverstinės hipotekos objektą, būtų maksimaliai užtikrinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra (proporcingas interesų suderinimas). Kreditoriaus atžvilgiu svarbu pasiekti operatyvaus, nesuvaržyto ir visiško reikalavimų patenkinimo užtikrinimo, o skolininko – prievolės įvykdymo užtikrinimo tokiu būdu, kad, prireikus parduoti įkeistą turtą, skolininkui būtų sukelta kuo mažiau neigiamų padarinių, t. y. kad priverstinė hipoteka būtų nustatoma, hipotekos objektu parenkant tokius skolininko daiktus, kurie galbūt yra mažiau būtini (reikalingi) skolininkui, jo verslui ar asmeniniams poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ir į konkretaus skolininko – fizinio ar juridinio asmens – individualius poreikius ir interesus. Kita vertus, aptariamoje teisės normoje (CK 4.171 straipsnio 11 dalis) neįtvirtinta draudimo priverstinės hipotekos objektu parinkti tokį skolininkui priklausantį daiktą (daiktus), kurį pardavus, nebūtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, nes gali būti tokia padėtis, kad skolininkas apskritai neturi tokios vertės daikto, kurį pardavus, būtų galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Priešingas aptariamos normos aiškinimas galėtų reikšti kreditoriaus teisių suvaržymą bei nepagrįstą apribojimą pasinaudoti priverstinės hipotekos institutu. Pažymėtina tai, kad jeigu esant priverstinei hipotekai hipotekos objektą – įkeistą daiktą – pardavus varžytynėse būtų gauta mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, t. y. nebūtų visiškai patenkinami kreditoriaus reikalavimai, tai nedarytų priverstinės hipotekos niekinės arba negaliojančios (įstatymo nenustatyta tokių padarinių). Tokiu atveju hipotekos kreditorius pagal bendrąją taisyklę turi teisę išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 4.171 straipsnio 11 dalies norma nukreipta į tai, kad priverstinės hipotekos objektu būtų parenkamas daiktas, pakankamas skolininko įsipareigojimams kreditoriui įvykdyti, tačiau, skolininkui neturint pakankamai nekilnojamojo turto skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti, mažesnės vertės daikto įkeitimas taip pat atlieka pozityvią funkciją, nes (nors ir ne visiškai, o tik iš dalies) apsaugo bei garantuoja turinčio teisę į priverstinę hipoteką kreditoriaus teises. Kita vertus, įstatymo nustatyta, kad jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, tai anksčiau padavęs prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditorius gali būti įpareigotas atlyginti vėliau padavusio prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditoriaus nuostolius, jeigu paraginus pastarajam, anksčiau padavęs prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditorius neprotingai delsė įgyvendinti savo teises (CK 4.193 straipsnio 2 dalis).

22Apibendrindama pateiktus išaiškinimus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo teisinis pagrindas, pagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis, tenkinti kasatoriaus prašymą ir nustatyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką (CK 4.178 straipsnis). Šią išvadą papildomai patvirtina faktas, kad kitoje tų pačių šalių civilinėje byloje, iš dalies patenkinus ieškovo A. S. reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo A. G., teismo sprendimu buvo nustatyta hipoteka į tuos pačius, kaip ir nagrinėjamoje byloje, daiktus: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-460/2009). Visa tai teikia pagrindą kasacinio teismo teisėjų kolegijai konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl priverstinės hipotekos nustatymo panaikinimo prieštarauja materialiosios teisės normų reikalavimams, išdėstytiems kasacinėje nutartyje, todėl ši nutarties dalis naikintina, paliekant galioti šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Kasaciniame teisme ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą (T. 2, b. l. 23). Tenkinant ieškovo kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovui priteistina 137 Lt žyminio mokesčio; jam taip pat atlygintinos kasacinės instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; už kasacinį skundą rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas, taikant koeficientą 3.5, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (šiuo metu 800 Lt). Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija nustatyto užmokesčio dydžio, todėl jam iš atsakovo priteistina 2000 Lt.

25Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta priverstinė hipoteka, ir šį ieškinio reikalavimą atmetęs, ieškovui iš atsakovo priteistas 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 1000 Lt. Kasacinio teismo teisėjų kolegijai naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl hipotekos nustatymo panaikinimo ir paliekant galioti šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovo naudai priimtas sprendimas nesuponuoja prielaidų mažinti jam iš atsakovo priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria sumažintas pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, naikintina, paliekant galioti šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 63,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. pažyma; CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti.

29Nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo dalis, kuria teismo patenkintiems 214 997 Lt reikalavimams užtikrinti teismas nustatė priverstinę hipoteką atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Kaune, (duomenys neskelbtini), ir šią ieškinio dalį atmetė, panaikinti, dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą.

30Nutarties dalį, kuria Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu iš atsakovo A. G. ieškovui A. S. priteistos atstovavimo išlaidos sumažintos iki 1000 (vieno tūkstančio) Lt, panaikinti, dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą.

31Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

32Priteisti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą sumokėtą 137 (vieno šimto trisdešimt septynių) Lt žyminį mokestį ir 2000 (dviejų tūkstančių) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

33Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 63,68 Lt (šešiasdešimt tris litus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus ieškinį dėl be pagrindo gautų... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 214 997 Lt, patenkinus reikalavimą,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti apeliacinės... 11. 1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių hipotekos objektą,... 12. 2. Dėl proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundą atmesti,... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl priverstinės hipotekos, atsiradusios pagal teismo sprendimą... 18. Įstatymas hipoteką apibrėžia kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo... 19. Priklausomai nuo to, ar nustatyta daikto savininko valia ar be jos, hipoteka... 20. Vienas iš priverstinės hipotekos atvejų – priverstinės hipotekos... 21. Bendrai apibūdinant hipotekos objektą, įstatyme jam nustatyti tokie... 22. Apibendrindama pateiktus išaiškinimus, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 24. Kasaciniame teisme ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 137 Lt žyminio... 25. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo... 26. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 29. Nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13... 30. Nutarties dalį, kuria Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu... 31. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 32. Priteisti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., a.... 33. Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...